Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-07-04 · Civilinė byla Nr. 2A-943/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
2A-943/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00941-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Alvydas Poškus, Dalia Višinskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „AM statybinės atliekos“
Atsakovas
V. S.
Kategorijos
  • 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-943/2014Teisminio proceso Nr.2-55-3-00941-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 24.2; 44.5.2.17 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AM statybinės atliekos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4221-565/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “AM statybinės atliekos” ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 168 386 Lt žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2007 m. sausio 4 d. darbo sutarties pagrindu dirbo UAB “AM statybinės atliekos” krautuvo operatoriumi. Laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 5 d. iki 2009 m. balandžio 27 d. atsakovas ieškovui priklausančiu krautuvu darbo metu teikė paslaugas ne tik ieškovo klientams, bet ir tiems asmenims, kuriuos surasdavo savarankiškai. Tačiau atsakovas krautuvo darbo aktuose nepateikė tokių savarankiškai surastų asmenų rekvizitų, būtinų išrašyti šiems asmenims sąskaitas už krautuvu suteiktas paslaugas, apsiribodamas įrašu “Aikštelė”. Iš viso tokių asmenų naudai atsakovas su ieškovui priklausančiu krautuvu dirbo 1 427 valandas. Pagal 2007 – 2009 metų rinkos kainas vienos krautuvo darbo valandos kaina buvo 80 Lt + PVM. Teigė, jog dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas, negalėdamas išrašyti sąskaitų už krautuvu suteiktas paslaugas, negavo 168 386 Lt pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinio netenkino, nesant įrodymų, kad atsakovas krautuvu ieškovo nurodytu metu atliko darbus ne ieškovo naudai ir tuo pagrindu, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 1 d., 1.131 str. 1 d.). Nurodė, kad ieškovas neneigė atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, kad ieškovas nuomojamoje teritorijoje vykdė statybinių atliekų perdirbimo veiklą, kurios metu buvo naudojamas krautuvas. Atsakovas paaiškino, kad įrašas “Aikštelė” reiškia, jog nurodytu laiku atsakovas krautuvu atliko darbus ieškovo nuomojamoje teritorijoje ieškovo, o ne kito asmens naudai. Teismas nurodė, kad dalis krautuvo darbo aktų, kuriuose yra įrašai “Aikštelė”, yra pasirašyti ne tik atsakovo, bet ir ieškovo direktoriaus V. R.. Krautuvo darbo aktus pateikė ieškovas, todėl teismas sprendė, kad ieškovui buvo žinomi aktuose esantys įrašai. Krautuvo darbo aktai pateikti už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2009 m. sausio 29 d. Ieškovas, žinodamas apie šiuos įrašus, iki 2013 m. vasario 25 d. nereiškė atsakovui pretenzijų dėl netinkamo krautuvo darbo aktų pildymo ar dėl to, kad atsakovas ieškovui priklausančiu krautuvu teikė paslaugas ne ieškovo klientams. Teismas sprendė, kad ieškovas, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2009 m. sausio 29 d. gaudavęs atsakovo užpildytus krautuvo darbo aktus, kurių grafoje “Užsakančios firmos pavadinimas” yra įrašai “Aikštelė”, manydamas, kad atsakovas atliko darbus krautuvu ne ieškovo naudai, turėjo galimybę iš karto pradėti rinkti duomenis apie tai, kokių asmenų užsakymu atsakovas šiuos darbus atliko. Tokių įrodymų ieškovas iki teismo posėdžio nepateikė, taip pat nepateikė teismui duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas galės artimiausiu metu tokius įrodymus pateikti. Todėl sprendė, kad krautuvo darbo akte grafoje “Užsakančios firmos pavadinimas” esantis įrašas “Aikštelė” buvo tinkamas atsakovo darbo ieškovo naudai ieškovo nuomojamoje teritorijoje įforminimas. Konstatavo, kad teisė į ieškinį atsirado nuo krautuvo darbo aktų pateikimo ieškovui dienos. Apie aplinkybes, kad atsakovas neva krautuvu atliko darbus ne ieškovo naudai, ieškovas sužinojo laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2009 m. sausio 29 d. Todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2012 m sausio 29 d. Ieškovas ieškinį pareiškė 2013 m. balandžio 29 d., t.y. daugiau kaip metus praleidęs ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės apie ieškovo direktoriaus V. R. ligą nesudaro pagrindo atnaujinti žymiai praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d.). Ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtino, kad ieškovo direktorius dėl ligos negalėjo vykdyti savo funkcijų visą ieškinio senaties terminą. Net jei ši aplinkybė egzistuotų, ieškovas turėjo imtis priemonių, kad būtų paskirtas kitas asmuo direktoriaus funkcijoms atlikti. Pažymėjo, kad iš pateiktų ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščių galima daryti išvadą, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. buvo paskirtas asmuo, laikinai einantis ieškovo direktoriaus pareigas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovas UAB „AM statybinės atliekos“ (toliau- apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat prašo prijungti prie civilinės bylos pridedamus įrodymus. Netenkinus prašymo dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. A2-1813-494/2013. Prašo liudytojais kviesti J. G. ir S. R.. Nurodo šiuo argumentus:

1. Teismas, atmesdamas visus apelianto atstovo prašymus, susijusius su reikšmingų įrodymų rinkimu, nesudarė sąlygų apeliantui įrodyti savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Tokiu būdu iš esmės užkirto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui, reikšmingų įrodymų prijungimui, nebuvo atskleista bylos esmė. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus negalima šios bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, prašo bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas nepateikė jokių CPK reikalavimus atitinkančių įrodymų, pagrindžiančių jo pateiktus paaiškinimus neva krautuvo darbo aktuose pažymėtu laiku grafoje „Užsakančios firmos pavadinimas“ nurodant „Aikštelė“ darbai buvo atliekami UAB „AM statybinės atliekos“ naudai.

3. Aplinkybė, jog vienuose krautuvo darbo aktuose, atliekant darbus apelianto naudai, grafoje „Užsakančios firmos pavadinimas“ buvo nurodoma UAB „Statybinės atliekos“, t.y. bendrovės pavadinimas, leidžia abejoti atsakovo pateikta versija, jog krautuvo darbo aktuose nurodant „Aikštelė“, t.y. kažkokį objektą abstrakčiu pavadinimu, darbai taip pat buvo atliekami pačios bendrovės naudai jos pačios nuomojamoje aikštelėje. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl į bylą pateiktų duomenų prieštaringumo bei jų įtakos ieškinio reikalavimų patenkinimui.

4. Negalima daryti vienareikšmiškos išvados neva apie atsakovo pildytus krautuvo darbo aktus apeliantui buvo žinoma, nes V. R. pavardė nurodyta tik trijuose iš trisdešimt aštuonių į bylą pateiktų krautuvo darbų aktų, o krautuvo darbo aktų su parašais grafoje „atsakingo asmens parašas“ yra tik keturi iš trisdešimt aštuonių. Taigi beveik visus krautuvo darbų aktus pasirašė atsakovas.

5. Pretenzijos atsakovui negalėjo būti pateiktos anksčiau dėl bendrovės vadovo V. R. sveikatos būklės. Nors teismas nurodė, kad bendrovės vardu sprendimus priimdavo kiti asmenys, tačiau po direktoriaus traumos buvo priimami tik formalūs sprendimai, bendrovės veikla nebebuvo organizuojama ar plečiama, juo labiau nebuvo gilinamasi į buhalterijos dokumentus, krautuvo darbo aktus, siekiant nustatyti ar bendrovei nėra daroma žala.

6. Apeliantas negalėjo savo teisių į teisminę gynybą nustatyti anksčiau, o sutrumpintas ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Bendrovei padaryta žala buvo nustatyta tik 2013 m., kai buvo išanalizuoti įmonės dokumentai. Be to, atsakovą ir buvusią bendrovės akcininkę J. G. siejo artimi santykiai. Todėl buvo tikėta, kad už krautuvu suteiktas paslaugas atsakovas gautas pinigines lėšas perduos įmonei, tuo pačiu pateiks ir užsakovų rekvizitus sąskaitoms faktūroms išrašyti.

Šalies argumentai

7. Apeliantas prašo prijungti prie bylos medžiagos dvi fotonuotraukas, kurios pagrindžia, kad jis rinko duomenis apie asmenis, kurie galėtų paliudyti ieškinyje nurodytas aplinkybes, ir artimiausiu metu būtų pateikęs teismui tokius duomenis, o teismo veiksmai, kuriais jis atmetė apelianto atstovo prašymus, nesiaiškindamas reikšmingų aplinkybių, yra neteisėti.

8. Apelianto vertinimu, civilinėje byloje Nr. A2-1813-494/2013 yra nagrinėjamos šios civilinės bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su UAB „AM statybinės atliekos“ vadovybės pasitikėjimu atsakovu, atsakovo ir buvusios akcininkės artimais santykiais. Todėl prašo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-1813-494/2013.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas V. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsisakyti priimti ieškovo UAB „AM statybinės atliekos“ naujai teikiamus įrodymus. Nurodo šiuos atsikirtimus:

1. Skaičiuojant nuo paskutinio akto išrašymo dienos (t.y. 2008 m. gruodžio 17 d.) laikytina, kad ieškinio senatis pareikšti reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo baigėsi po trejų metų, t.y. 2011 m. gruodžio 17 d. Ieškinys pareikštas 2013 m. balandžio 22 d., praėjus apie 4,5 metų nuo paskutinio krautuvo darbo akto išrašymo ir beveik 6 metams nuo pirmojo krautuvo darbo akto išrašymo, kas gerokai viršija įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą. Bendrovės vadovo V. R. sveikatos būklė negalėjo turėti įtakos ieškinio senaties skaičiavimui. Bendrovės vadovas traumą patyrė tik 2008 m. liepos 26 d., kai tuo tarpu atsakovas ir apelianto atstovai ant krautuvo darbo aktų pasirašinėjo nuo pat 2007 m. liepos 2 d. Apeliantas skunde apskritai nepasisako dėl Vilniaus apygardos teismo argumentų ieškinio senaties atžvilgiu, taip pat neprašo praleisto termino atnaujinti. Tokiu būdu pats apeliantas neprieštarauja, jog ieškinio senatis yra praleista ir neprieštarauja, kad senaties termino praleidimas yra pakankamas pagrindas pats savaime ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

2. Apelianto prašymas dėl bylos sustabdymo yra visiškai nepagrįstas, nes nagrinėjama civilinė byla ir byla A2-1813-434/2013 yra visiškai nesusijusios. Civilinėje byloje Nr. A2-1813-434/2013 yra sprendžiami visiškai kiti klausimai, susiję su J. G. suteikta paskola, o nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, susiję su atsakovo V. S. atliktais veiksmais jo darbo UAB „AM statybinės atliekos“ metu. Todėl tarp nagrinėjamų bylų nėra prejudicinio ryšio. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokie faktai civilinėje byloje Nr.A2-1813-434/2013 gali būti svarbūs nagrinėjamai bylai. Apeliantas taip pat nenurodė, kodėl teismas nagrinėjamoje byloje negalėtų nustatyti visų reikalingų aplinkybių, turinčių reikšmės teismo sprendimui priimti.

3. Apeliantas turėjo pakankamai laiko surinkti bylai reikšmingus įrodymus, nes ieškinys pareikštas tik po 4,5 metų nuo paskutinio krautuvo darbo akto surašymo, pasirengimas bylai vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Be to, įrodymų rinkimas apie liudytojus nėra niekaip susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku ir net jeigu tokie įrodymai būtų prijungti prie bylos, turėtų būti laikomi nesusiję su byla.

4. Apeliantas nenurodė jokių iš esmės naujų aspektų, kurių atžvilgiu turėtų būti iš naujo nagrinėjama civilinė byla. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, galimai naujų įrodymų gavimas yra praktiškai neįmanomas, o apeliantas iki šiol nėra pateikęs jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog iš esmės nauji įrodymai kada nors bus gauti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas V. S. nuo 2007 m. sausio 5 d. iki 2009 m. balandžio 27 d. dirbo UAB „AM statybinės atliekos“ krautuvo operatoriumi (b. l. 11-12). Apeliantas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo padarytą žalą, nes atsakovas laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2009 m. sausio 29 d. apeliantui priklausančiu krautuvu teikė paslaugas ne apelianto klientams, o savarankiškai surastiems asmenims, kuriems apeliantas neturėjo galimybės išrašyti sąskaitų už krautuvu atliktas paslaugas ir taip negavo 168 368 Lt pajamų. Pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinio netenkino, nesant įrodymų, kad atsakovas nurodytu metu atliko darbus ne apelianto naudai, be to, ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Apeliantas kvestionuoja šį teismo sprendimą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisinė atsakomybė gali būti apibūdinama kaip prievolė, atsirandanti asmeniui, pažeidusiam viešą arba privatų interesą. Priklausomai nuo teisinių santykių pobūdžio teisinė atsakomybė gali būti baudžiamoji, administracinė, civilinė, drausminė arba materialinė. Civilinė atsakomybė apibrėžta CK 6.245 straipsnio 1 dalyje kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Tuo tarpu materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas (DK 245 str.). DK, reglamentuojančio darbo santykius, normos nereglamentuoja civilinės atsakomybės teisinių santykių (DK 1 str. 1 d.), kaip ir CK normos – DK normomis reglamentuotų materialinės atsakomybės teisinių santykių (CK 1.1 str.). Pažymėtina ir tai, kad civilinė atsakomybė ir materialinė atsakomybė pagal darbo teisę turi (esminių) skirtumų, pavyzdžiui, pirmoji yra grindžiama visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.251 str.), o darbuotojo materialinė atsakomybė paprastai - pagal bendrąją taisyklę - yra ribota (DK 254 str.), be to, skirtingai nuo civilinės atsakomybės, materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama.

Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš bylos duomenų bylos šalis siejo darbo teisiniai santykiai (b. l. 11-12). Atsakovas laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 4 d. iki 2009 m. balandžio 27 d. pas apeliantą dirbo krautuvo operatoriumi. Apelianto pareikštas ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo grindžiamas iš esmės tuo, kad atsakovas savavališkai atliko darbus nenustatytiems tretiesiems asmenims apeliantui priklausančiu ekskavatoriniu krautuvu ir krautuvo darbo aktuose nenurodė klientų rekvizitų, dėl ko apeliantas neturėjo galimybės jiems išrašyti sąskaitų už krautuvu atliktas paslaugas. Atsakovo pareiga teikti paslaugas apeliantui priklausančiu krautuvu apelianto klientams ir darbo aktuose nurodyti klientų rekvizitus atsirado ne įstatymo, o darbo sutarties pagrindu. Todėl ginčo teisiniams santykiams, teisėjų kolegijos vertinimu, taikytinos DK nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo materialinę atsakomybę.

Dėl ieškinio senaties termino

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą prašant apginti pažeistą teisę, tačiau yra pagrindas, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.).

DK 27 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties klausimus, nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (2 dalis); ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu šiame kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (5 dalis). Beje, ir CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad reikalavimams atlyginti žalą taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Minėta, apeliantas prašo atlyginti žalą, padarytą laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 13 d. iki 2009 m. sausio 29 d., ieškinys teismui pareikštas 2013 m. balandžio 29 d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 2012 m. sausio 29 d. Apeliantas, tvirtindamas, kad ieškinio senaties terminai nebuvo praleisti, nurodo, jog bendrovei padaryta žala buvo nustatyta tik išanalizavus įmonės dokumentus 2013 m. prieš išsiunčiant atsakovui 2013 m. sausio 25 d. pretenziją. Tvirtina, kad anksčiau šių aplinkybių išsiaiškinti negalėjo dėl bendrovės vadovo ilgo nedarbingumo. Taigi, apeliantas kvestionuoja skundžiamu sprendimu nustatytą ieškinio senaties termino pradžią.

Bendroji taisyklė yra, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtys nustatytos CK bei kituose įstatymuose (CK 1.127 str. 1 d.). Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tokiu atveju, kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2010, kt.).

Nagrinėjamu atveju, nors apeliantas tvirtina apie atsakovo pažeidimus sužinojęs tik 2013 m., bylos aplinkybių visuma neabejotinai leidžia spręsti, jog nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių apie šiuos jo teises pažeidžiančius veiksmus, jis negalėjo sužinoti teisės pažeidimo metu ar jam labai artimu metu. Visų pirma pastebėtina tai, kad atsakovas buvo apelianto darbuotojas, kurio veiklą kontroliavo apeliantas arba bent jau, veikdamas kaip apdairus ir rūpestingai asmuo, turėjo kontroliuoti. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis pasitikėjo atsakovu dėl jo artimų santykių su įmonės akcininke, neeliminuoja jo kaip darbdavio pareigų santykiuose su atsakovu kaip darbuotoju. Apelianto deklaruojami atsakovo pažeidimai padaryti laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 13 d. iki 2009 m. sausio 29 d. sietini su tuo, kad atsakovas apeliantui priklausančiu ekskavatoriniu krautuvu galimai savavališkai atliko darbus asmenims, kurių rekvizitų nenurodė krautuvo darbų aktuose, padarydamas įrašą „Aikštelė“. Šie aktai bendrovėje. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis šiuos aktus perduodavo direktoriui arba vadybininkui mėnesio pabaigoje (b. l. 150). Apeliantas šių aplinkybių neneigė. Taigi, jau nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio apeliantas turėjo visas galimybes sužinoti apie galimai daromus pažeidimus įmonėje ir ginti savo galimai pažeidžiamas teises atitinkamu būdu. Juolab, kad kelis krautuvo darbų aktus, kuriuose yra įrašai „Aikštelė“, V. R. yra pasirašęs tiek 2007 m., tiek ir 2008 m. (b. l. 13-15, 24-25). Pastebėtina ir tai, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2009 m. balandžio 27 d. Visi krautuvo darbų aktai liko bendrovėje, todėl apeliantas ir nuo šios datos iki ieškinio senaties termino pabaigos ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti turėjo net trejus metus. Tuo tarpu pirmoji pretenzija atsakovui pareikšta praėjus ketveriems metams nuo darbo sutarties juo nutraukimo ir daugiau kaip šešeriems metams nuo pirmojo ginčo darbų akto surašymo. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad bendrovės direktorius V. R. nuo 2008 m. liepos mėnesio nedalyvavo įmonės vykdomoje veikloje dėl patirtos sunkios traumos ir toliau sekusio gydymosi, nesudaro pagrindo nei senaties termino pradžia laikyti jo subjektyvų sužinojimą apie įmonės teises pažeidusius atsakovo veiksmus, nei šį terminą atnaujinti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatyminis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad bendrovėje turi būti realiai savo funkcijas atliekantis vadovas, nes jis yra vienasmenis valdymo organas (ABĮ 37 str. 1 d., 12 d. 1 p.). Tuo tarpu apelianto argumentus, kad V. R. nedarbingumo laikotarpiu įmonės veikla buvo sustabdyta, nes neatsirado asmens, kuris būtų perėmęs direktoriaus pareigas, paneigia tiek krautuvo darbų aktai, kuriuose matyti, kad įmonė teikė paslaugas 2008- 2009 m., t.y. bendrovės vadovo nedarbingumo laikotarpiu, tiek 2008 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesių žiniaraščiai, kuriuos pasirašė l.e.p. direktorius L. S. (b. l. 103-107).

Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad apie atsakovo pildomus darbų aktus apeliantui buvo žinoma nuo 2007 m., tačiau, kaip minėta, pirmoji pretenzija atsakovui pateikta praėjus šešeriems metams nuo pirmojo darbų akto surašymo, o ieškinys teismui pareikšti praleistas daugiau nei vienerius metus nuo paskutinio krautuvo darbų akto surašymo. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas apelianto pareikštam reikalavimams teisme apginti pasibaigė 2012 m. sausio 29 d. ir šį terminą atnaujinti nebuvo (ir nėra apeliacinio skundo motyvais) jokio teisinio ir/ar faktinio pagrindo. Tokiu atveju vien tiek ieškinio senaties termino pabaiga buvo pakankamas pagrindas, atsakovui prašant, netenkinti apelianto pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo.

Dėl teisės į teisminę gynybą pažeidimo

Apeliantas tvirtina, kad teismas, atmesdamas visus jo prašymus, susijusius su reikšmingų įrodymų rinkimu, nesudarė sąlygų apeliantui įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir tokiu būdu užkirto kelią teisingam bylos nagrinėjimui. Apeliantas prašė pirmosios instancijos teismo prijungti prie bylos dvi fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti du objektai, kuriuose galimai buvo atliekami savavališki darbai ir pasisavinamos lėšos (b. l. 145). Šio prašymo netenkinus pirmosios instancijos teisme, šiuos įrodymus prašo prijungti prie bylos apeliacinės instancijos teismo. Pažymėtina, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas priima naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tik tokiu atveju, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

Nagrinėjamu atveju visiškai nėra aišku, kokias aplinkybes šios fotonuotraukos galėtų patvirtinti ar paneigti, nes jos atvaizduoja tik du gyvenamuosius namus ir neparodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Neaišku, kam šie gyvenamieji namai priklauso ir kokį ryšį turi su nagrinėjama byla. Pastebėtina, kad ir pats apeliantas, formuluodamas teismui prašymą, nurodė, kad šiuose objektuose tik galimai buvo atliekami savavališki darbai ir prašė teismo rinkti įrodymus, t.y. nustatyti šių objektų savininkus ir juos apklausti liudytojais. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 179 str. 1 d.). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 str. 2 d.). Todėl apeliantas nepagrįstai įrodymų rinkimo pareigą perkelia teismui. Juolab, kad šiuo atveju nėra jokių įstatyminių pagrindų teismui tai daryti savo iniciatyva. Pastebėtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas advokato, kuriam neabejotinai yra žinomi įrodymų rinkimo būdai bei priemonės (pvz. apie gyvenamųjų namų savininkus, jis galėjo gauti informaciją iš VĮ Registrų centras). Be to, apeliantas nepateikė teismui duomenų, kad jis pats bandė rinkti atitinkamus įrodymus, nenurodė dėl kokių priežasčių jų negali surinkti savo iniciatyva. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis nežino, kokiems asmenims atsakovas savavališkai atliko paslaugas krautuvu, nesudaro pagrindo perkelti šių įrodymų rinkimo pareigą teismui nagrinėjamoje byloje. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo prijungti prie bylos fotonuotraukas kaip įrodymus nagrinėjamoje byloje. Pagrindo prijungti šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat nėra pagrindo, todėl apelianto prašymas dėl įrodymų prijungimo netenkintinas.

Apeliantas teisės į teisminę gynybą pažeidimu taip pat nurodo pirmosios instancijos teismo netenkintą prašymą teismo posėdyje apklausti liudytojus, kurie galėtų paliudyti aplinkybes, jog atsakovas, dirbdamas apeliantui su krautuvu savavališkai atliko kasimo, krovimo ar kt. darbus. Tuo pačiu apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą liudytojais šaukti J. G. ir S. R.. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, tačiau prašymas dėl liudytojų apklausos pareikštas teisminio nagrinėjimo metu nenurodant priežasčių, kodėl šis prašymas negalėjo būti pareikštas anksčiau. Be to, vienintelis konkretus liudytojas, kurį apeliantas nurodė buvo įmonės akcininkė J. G., jokių kitų liudytojų, kuriuos reiktų apklausti apeliantas neįvardino. Nors apeliantas tvirtino, kad šiuos liudytojus artimiausiu metu nustatys, tačiau šie kiti liudytojai nebuvo nurodyti ir apeliacinės instancijos teismui. Tuo tarpu liudytoju kviesti J. R. apeliantas pirmosios instancijos teisme net neprašė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netenkinti apelianto prašymo. Tokiu atveju nenustačius, kad buvo suvaržytos apelianto teisės būti išklausytam pareiškiant prašymus pirmosios instancijos teismui dėl liudytojų apklausos bei nenustačius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė šiuos prašymus tenkinti, apelianto skunde pareikštas prašymas dėl liudytojų J. G. ir J. R. apklausos apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.

Apelianto vertinimu, civilinėje byloje Nr.A2-1813-494/2013 yra nagrinėjamos šios civilinės bylos teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su apelianto vadovybės pasitikėjimu atsakovu ir bendrovės buvusios akcininkės artimais santykiais ir pan., kas sudaro pagrindą stabdyti nagrinėjamą bylą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais, nes apelianto nurodomos aplinkybės dėl apelianto pasitikėjimo darbuotoju nevykdant jo darbo veiklos kontrolės bei jo asmeniniai ryšiai su įmonėje dirbančiais (usiais) asmenimis neturi jokios reikšmės sprendžiant apelianto pareikšto reikalavimo atlyginti padarytą žalą pagrįstumo vertinimui. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. A2-1813-494/2013 atmetė pareiškėjos J. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.L2-1091-723/2010 ir šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Dėl pareikšto reikalavimo įrodytumo

Nors apeliantas ieškinio reikalavimą grindė civilinės atsakomybės pagrindais (CK 6.245-6.250 str.), tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė darbo teisiniai santykiai, kuriuose taikoma savarankiška turtinės atsakomybės rūšis, t.y. materialinė darbuotojo atsakomybė (DK 245 str.). Pagrindinis darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla ( DK 246 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 str. nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos.

Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė materialinės atsakomybės sąlygų atsakovo turtinei atsakomybei kilti. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo neteisėtus veiksmus apeliantas sieja išimtinai tik su krautuvo darbų aktuose skiltyje „Užsakančios firmos pavadinimas“ nurodytu įrašu „Aikštelė“. Šis įrašas, apelianto manymu, rodo, kad atsakovas savavališkai atliko darbus apeliantui priklausančiu eskavatoriniu krautuvu tretiesiems asmenims, kurių rekvizitų nenurodė, dėl ko įmonė patyrė žalą negalėdama šiems asmenims išrašyti sąskaitų. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas įrašas pats savaime neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų. Juolab, kad bendrovė užsiėmė atliekų rūšiavimu ir perrinkimu, o apelianto aikštelė ir buvo ta vieta, kur tokie darbai buvo atliekami. Šias aplinkybes nurodė atsakovas pirmosios instancijos teisme (b. l. 148), o to, kad tokie darbai įmonės aikštelėje buvo atliekami, neneigė ir pats apeliantas. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad tokiu atveju krautuvo darbų aktuose turėjo būti nurodomas įmonės pavadinimus, yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra paremta jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis. Tuo tarpu jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad minėtu laikotarpiu krautuvo darbų aktuose nurodomu laiku atsakovas galėjo savavališkai teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurių rekvizitai nebuvo nurodyti, byloje nėra. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, ir nepaisant praleisto ieškinio senaties termino kaip savarankiško pagrindo netenkinti ieškinį, iš esmės nėra pagrindo tenkinti ieškinį remiantis byloje esančiais duomenimis.

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės bylos baigčiai neturi, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Esant nurodytiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti jį apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo. Tokiu atveju apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėAlvydas PoškusDalia Višinskienė