Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo E. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant šiuo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir psichotropines medžiagas, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, uždraudžiant jam šiuo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir psichotropines medžiagas, ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, R. S. į bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugsėjo 10 d., 15.50 val. iki 2019 m. rugsėjo 12 d., 10.42 val. (vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms), ir R. S. paskirta galutinė bausmė –laisvės apribojimas 11 (vienuolikai) mėnesių 24 (dvidešimt keturios) dienoms. R. S. uždrausta šiuo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir psichotropines medžiagas, ir paskirta jam baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

E. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant šiuo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir psichotropines medžiagas, ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausme, šiuo laikotarpiu uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir psichotropines medžiagas, ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir E. Ž. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, šiuo laikotarpiu uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir psichotropines medžiagas, ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, E. Ž. į bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugsėjo 10 d., 15.50 val. iki 2019 m. rugsėjo 12 d., 11.07 val. (vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms), ir E. Ž. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių 24 (dvidešimt keturioms) dienoms. E. Ž. šiuo laikotarpiu uždrausta turėti, naudoti, įgyti, saugoti ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir psichotropines medžiagas, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo E. Ž. ir prokuroro apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

16. Kaip matyti iš 2019-09-10–2019-09-17 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo, E. Ž. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpose rastos augalinės kilmės medžiagos (t. 2, l. 22–61) buvo perduotos specialiam tyrimui (t. 2, b. l. 82–83). 2019-10-18 Specialisto išvada Nr. 140-( 4072)-ISI-5268 patvirtino, kad E. Ž. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpose buvo rastos kanapės, kurių kiekis: penkiose plastikinėse pakuotėse 971,53 g, plastikiniame maiše su užrašu Iki 971,53 g, dviejose popierinėse pakuotėse 840 g, be įpakavimo kanapių rasta 531 g, nuo žirklių paviršių nuimta 0,44 g, be įpakavimo buvo 23, 47 g ir 818 g bei 531 g Taigi, iš viso buvo rasta ne 4 132,5 g o 4 155,97g narkotinės medžiagos – kanapių (t. 2, b. l. 86–89). 2019-09-10 Kratos protokolas (t. 1, b. l. 173–176) patvirtina, kad M. M. darbovietėje, (duomenys neskelbtini), rastas krepšys su galimai narkotine medžiaga – kanapėmis, supakuotomis į paketą Nr. 470609. 2019-10-31 Specialisto išvada Nr. 140-(4076)-ISI-5577 patvirtina, kad M. M. darbovietėje buvo rasta 479,98 g narkotinės medžiagos – kanapių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 166–167), kur jis apklaustas įtariamuoju patvirtino, kad 2019 m. liepą (duomenys neskelbtini)je iš asmens pavarde Ž. įsigijo apie 400 g kanapių, už gramą mokėdamas po 5 Eur. Tuo metu narkotines medžiagas pirko todėl, kad jų ,,suorganizuoti“ buvo prašęs V. M., o ir jis pats kartais parūkydavo žolės. Iš Ž. nupirkęs kanapes, dalį jų 2019 m. liepą pardavė V. M. (t. 1, b. l. 166–167). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas M. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad visas pas jį darbe pareigūnų rastas narkotines medžiagas jis įsigijo iš nuteistojo E. Ž., bet dalį iš jo įsigytų medžiagų jau buvo pardavęs V. M.. M. M. tvirtino, kad jis kanapes iš E. Ž. pirko tik vieną kartą. Kaip matyti iš 2020 -12-02 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių, M. M. 100 g kanapių pardavė V. M. per tris kartus nuo 2019 m. sausio iki liepos 29 d. V. M. patikslino, kad iš M. M. nusipirko: 2019 m. sausį 20 g, 2019 m. kovo 30 d. ir liepos 29 d. pirko 50 g Šioje byloje nustatyta, kad E. Ž. tik 2019 m. birželį kanapes pradėjo auginti. Šių narkotinių medžiagų įgijimas iš kitų asmenų nuteistajam nėra inkriminuotas, neinkriminuotas ir daugkartinis kanapių platinimas. Vertinant byloje esančius duomenis, nėra pagrindo tvirtinti, kad V. M. pirmus du kartus nusipirko kanapes, kurias M. M. buvo įgijęs iš E. Ž.. Byloje neabejotinai pasitvirtino, kad E. Ž. V. M. kanapių pardavė ne daugiau negu 529, 29 g (479, 98 g plius 50 g). Kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini), E. Ž. rūsio patalpose buvo rastos kanapės, kurių kiekis buvo 4 155,97 g, todėl šį kiekį sudėjus su V. M. liepos mėnesį parduotu kanapių kiekiu, kanapių kiekis, kuriuo disponavo E. Ž., sudaro 4 685,26 g, t. y. mažesnis, negu nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

17. Taigi, pirmosios instancijos teismas šių faktinių duomenų neįvertino ir, nors tinkamai kvalifikavo E. Ž. nusikalstamus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, neteisingai nustatė kanapių, kuriomis jis disponavo iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir kurias išplatino, kiekį. Todėl teisėjų kolegija šią apygardos teismo nuosprendžio dalį keičia ir nustato, kad E. Ž. neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, o būtent: nuo 2019 m. birželio, tikslesnis laikas nenustatytas, iki 2019 m. rugsėjo pradžios, tikslesnis laikas nenustatytas, savo gyvenamojo namo rūsyje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), specialiai įrengtoje patalpoje, neteisėtai užauginęs, nuskynė, džiovino ir tokiu būdu gamino labai didelį kiekį – 4 685, 26 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 1,8 % iki 41,2 %. Minėtas medžiagas nuo pagaminimo momento neteisėtai laikė sodyboje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), kol dalį, t. y. didelį kiekį – 529, 29 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ? 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 10,3 % iki 15,9 %, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nevėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje pardavė M. M., o likusį labai didelį kiekį – 4 155,97 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 1,8 % iki 41,2 %, 2019 m. rugsėjo 10 d. nuo 15.45 val. iki 17.05 val., adresu: (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu surado ir paėmė (duomenys neskelbtini)s apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Dėl E. Ž. paskirtų bausmių ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

19. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų be alternatyvų. Pagal 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

20. Apygardos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, konstatavo, kad atsižvelgia į tai, jog E. Ž. padarė labai sunkų, pavojingą visuomenei nusikaltimą, pas jį surastos narkotinės medžiagos į apyvartą nepateko, nenustatytas tikslas jas platinti, šių medžiagų naudojimui buvo užkirstas kelias policijos pareigūnams suradus kanapes ir įrangą joms auginti. E. Ž. neteistas, administracine tvarka nebaustas, neįtrauktas į priklausomybės ligų įskaitą, dirba, charakterizuojamas teigiamai. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius jį apibūdina, kaip drausmingą, sąžiningą, pareigingą, kruopštų, disciplinuotą, imlų įvairioms naujovėms darbuotoją (t. 3, b. l. 26). Asociacija ,, (duomenys neskelbtini)“ E. Ž. apibūdino, kaip asmenį jautrų aplinkiniams, neabejingą socialinėms problemoms, nestokojantį humoro jausmo (t. 3, b. l. 27). Bylos duomenys tvirtina, kad E. Ž. turi šeimą, nepilnamečių vaikų, su kuriais jį sieja tvirti socialiniai santykiai. Teismas pripažino, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, savo parodymais padėjo nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas motyvavo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir bausmės rūšies parinkimą bei nurodė, kad laisvės apribojimo bausmės paskyrimas neprieštarautų teisingumo principui. Tai, apygardos teismo manymu, optimali bausmė, siekiant, kad nenutrūktų kaltinamojo socialiniai ryšiai su šeima ir vaikais, taip pat siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. E. Ž. veiksmai iki nusikaltimų šioje byloje ir po jų, patvirtina jo nusikalstamų veiksmų ir jo asmenybės mažesnį pavojingumą, o tai leidžia spręsti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, bei taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

21. Pirmosios instancijos teismas pagal minėtą straipsnį E. Ž. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, uždraudžiant šiuo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ar psichotropines medžiagas ir pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

22. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas, visų pirma, reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės rūšį ir dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-98/2008, Nr. 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-456/2013).

23. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad šioje BK Bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo teiginiu ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos švelniausios 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmės nuteistajam E. Ž. paskyrimas, vertinant nustatytas nusikaltimų padarymo aplinkybes, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką paskyrus bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu ir prokuroro skundo argumentu, kad bausmė turi būti švelninama BK 62 straipsnio pagrindu.

25. Iš tiesų, E. Ž. asmenybė nepripažintina ypač pavojinga (nėra nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų, jis iki byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo ir po jų nenusikalto), todėl itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, kuri nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tai pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą ir paskirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

26. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas E. Ž. bausmę, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, jo padarymo konkrečias aplinkybes, E. Ž. asmenybę (anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, negydytas psichiatrijos ligoninėse, neįrašytas į narkologinę įskaitą, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbo, charakterizuojamas teigiamai), kad jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra, įvertino, kad jo veiksmai nėra sisteminio pobūdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaltininko asmenybę, nepakankamai įvertino nuteistojo E. Ž. nusikalstamų veiksmų pavojingumo visuomenei laipsnį. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistojo išaugintos ir pagamintos kanapės į apyvartą nepateko, tačiau šią teismo išvadą neabejotinai paneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog iš labai didelio šių narkotinių medžiagų kiekio didelį jų kiekį nuteistasis išplatino kitam asmeniui. Be to, narkotinių medžiagų (kanapių) kiekis, kuriuo disponavo E. Ž., pakankamai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytą narkotinių medžiagų – kanapių labai didelio kiekio kriterijų. Esant tokioms aplinkybėms, nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, parinkta laisvės apribojimo bausmės rūšis aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo, kurio aplinkybės patikslintos, padarymą paskiriant jam mažesnį laisvės atėmimo bausmės dydį 3 (trejus) metus, nei šio straipsnio sankcijoje nustatytas minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis 10 (dešimt) metų, būtų pagrįsta, vertinant ne tik pirmosios instancijos teismo nustatytą nuteistojo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį, bet ir jo padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį bei veikos padarymo aplinkybes.

27. Prokuroro prašymas E. Ž. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmes yra nepagrįstas. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: baudą arba areštą ir laisvės atėmimą iki 2 (dviejų) metų. BK 265 straipsnio 1 dalies sankcija taip pat numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki 5 (penkerių) metų. Nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, įstatymas priskiria nesunkiems, o BK 265 straipsnio 1 dalyje – apysunkiams nusikaltimams. Kaip jau minėta, nuteistasis E. Ž. anksčiau neteistas, prisipažino ir gailisi, charakterizuojamas teigiamai. Be to, atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurias įvertino pirmosios instancijos teismas, parinkdamas sankcijos ribose už šių nusikaltimų padarymą numatytas laisvės atėmimui alternatyvias bausmes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad E. Ž. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 5 000 Eur bauda, o pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra aiškiai per švelnios. Taigi keisti šias bausmes nėra pagrindo.

28. Nuteistajam E. Ž. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrus kitą bausmę, nuosprendis dėl už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių subendrinimo keistinas, o pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtoji laisvės atėmimo bausmė su bausmėmis, paskirtomis už kitus nusikaltimus, bendrinama BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu apėmimo būdu, nes kanapių auginimą ir disponavimą jomis apėmė vieninga tyčia, o nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą nuo nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje.

29. Prokuroro prašymas E. Ž. taikyti BK 62 straipsnį ir mažinti už atskirus nusikaltimus paskirtą subendrintą bausmę yra nepagrįstas, nes prieštarauja šio įstatymo taikymo nuostatoms. BK 62 straipsnis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo atvejus. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju E. Ž. savo noru nepranešė teisėsaugos institucijoms apie nusikalstamas veikas, nustatytas BK 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1dalyje. Jis prisipažino padaręs jas, kai buvo aptiktas pareigūnų įvykio vietoje. Nors jis prisipažino padaręs šiuos nusikaltimus ir gailėjosi, tačiau, nesant visų šiame įstatyme numatytų sąlygų, svarstyti dėl nuteistajam paskirtų bausmių švelninimo BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas neturėjo galimybės. Teisėjų kolegija daro tokią pačią išvadą ir dėl nuteistajam BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo negalimumo, nes yra tik viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra kitų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų sąlygų. Be to, atkreiptinas prokuroro dėmesys į tai, kad šiame įstatyme numatyta galimybė skirti švelnesnę bausmę, negu numato baudžiamojo įstatymo sankcija, už kiekvieną nusikaltimą atskirai, o ne už kelis nusikaltimus skiriant subendrintą bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo ir nuteistojo R. S. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį

33. Prokuroras tvirtina, kad R. S. tikslą platinti narkotines medžiagas patvirtina liudytojo E. C. parodymai, jog pareigūnai iki įvykio turėjo žinių apie tai, kad E. Ž. ir R. S. neteisėtai disponuoja narkotikais, aplinkybė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. R. S. E. Ž. namuose pakavo narkotines medžiagas ir R. S. pareigūnams prisipažino, kad savo namuose jis taip pat augina kanapes, be to, R. S. ūkiniame pastate buvo rasta įrengta ir speciali patalpa kanapėms auginti, pas R. S. buvo rastas didelis kiekis kanapių (masė išdžiovinus – 1 174,22 g). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundo argumentai nepagrįsti.

34. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis ir nustatytas aplinkybes ištyrė, įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ir padarė pagrįstą išvadą, kad jie yra nepakankami pagrįsti, kad nuteistasis R. S. 1174, 22 g kanapių turėjo tikslą išplatinti ar bent dalį jų pardavė.

35. Byloje nustatyta, kad R. S. neteisėtai disponavo 1174,22g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). Šios uždraustos medžiagos pagal Rekomendacijas sudaro narkotinių medžiagų didelį kiekį, tačiau, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, vien didelio kiekio nustatymas negali būti vertinamas kaip neginčytinas įrodymas, patvirtinantis tikslą šias narkotines medžiagas platinti.

36. Nuteistasis R. S. nuosekliai tvirtino, kad internete pasiskaitė, jog kanapes vartoti naudinga, esant tam tikriems sveikatos sutrikimams, kurie buvo aktualūs jam, todėl nusprendė jų užsiauginti. Gamindamas ir laikydamas kanapes, jis neturėjo tikslo jas platinti, galvojo naudoti savo reikmėms, todėl nusiskynė jų žiedynus, o kitas jų dalis – išmetė. Kad informacijos apie kanapių naudingą poveikį nuteistasis galėjo rasti internete, patvirtina bylos duomenys (t. 3, b. l. 114–115), o kad jis turi rimtų sveikatos problemų, patvirtina išrašai iš R. S. sveikatos istorijos (t. 4, b. l. 166–167). Nors dėl nuteistojo laikomų kanapių kiekio kyla tam tikrų abejonių nuteistojo parodymų teisingumu, tačiau, priešingai, negu tvirtina prokuroras, jokie kiti neabejotini faktiniai duomenys nepaneigia nuteistojo R. S. parodymų, kad jis neteisėtai disponavo kanapėmis be tikslo jas platinti.

37. Kaip matyti iš liudytojo E. C. parodymų (t. 4, b. l. 17–18), jis patvirtino, kad pareigūnai turėjo duomenų apie tai, kad nuteistasis E. Ž. disponuoja narkotinėmis medžiagomis, o R. S. papuolė atsitiktinai, nes buvo aptiktas pas E. Ž., kuris namuose augino kanapes. R. S. pats pareigūnams pasakė, kad ir jis augina kanapes, parodė vietą, kur jas augino ir laikė. Taigi, R. S. nusikalstama veika paaiškėjo tik tada, kai jis pats prisipažino. Todėl šio liudytojo parodymai, priešingai, negu nurodo prokuroras skunde, nepatvirtina aplinkybės, kad R. S. jau anksčiau pareigūnams buvo žinomas kaip neteisėtai disponuojantis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

38. Nuteistieji E. Ž. ir R. S. pripažino, kad jie bendrauja, nes gyvena netoliese vienas kito, tačiau byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, jog E. Ž. su R. S., augindami ir laikydami kanapes, veikė pagal susitarimą bendrininkų grupėje, todėl argumentas, kad R. S. buvo rastas pas E. Ž. prie kanapių ir kad pareigūnas žinojo, jog E. Ž. neteisėtai disponuoja kanapėmis, negali būti vertinamos kaip įrodymai, patvirtinantys R. S. tikslą savo užaugintas kanapes platinti. R. S. ūkiniame pastate buvo įrengta patalpa kanapėms auginti, tačiau, kaip jau minėta, buvo nuimti tik kanapių žiedynai ir jie laikomi, o kitos kanapių dalys buvo išmestos lauke kartu su šiukšlėmis, jos nebuvo džiovinamos ar susmulkintos. 2019-09-18 Specialisto išvada Nr. 140-(4068)-1-SI-4625 patvirtino, kad išdžiovinus ne tik žiedynus, bet ir kitas kanapių dalis, iš jų buvo galima pagaminti narkotinės medžiagos daugiau. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas ir neteisėtas jomis disponavimas turint tikslą platinti yra susiję su neteisėtų pajamų gavimu, todėl augalų, iš kurių buvo galima gauti pajamų, išmetimas prieštarauja tam, kad R. S. turėjo tikslą platinti. Be to, jo kanapių auginimo vietoje nebuvo rasta naujai augančių augalų, priemonių, reikalingų platinimui (svarstyklių, maišelių ir kt.). Byloje nėra ir tokių duomenų, kurie tvirtintų, kad R. S. kam nors būtų siūlęs kanapių ar siekęs jas perduoti, bendravęs su potencialiais narkotikų platintojais ar vartotojais.

39. Taigi, vertindama byloje esančius įrodymus kiekvieną atskirai ir jų visumą kartu su byloje nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje nepakanka faktinių duomenų pagrįsti, kad R. S., neteisėtai disponuodamas kanapėmis – narkotine medžiaga turėjo tikslą ją parduoti ar kitokiu būdu platinti. Nepasitvirtinus tikslui platinti, pirmosios instancijos teismas R. S. veiksmus dėl 1 174,22g kanapių gaminimo ir laikymo, kvalifikuodamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Dėl R. S. paskirtų bausmių

40. Kaip matyti iš prokuroro skundo argumentų, jis R. S. griežtesnės bausmės paskyrimą už neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga sieja su nuteistojo nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimu iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 2 dalį, tuo tarpu, kitų argumentų dėl neteisingai paskirtos bausmės nepateikia. Apeliantas prašo R. S. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmę už šio nusikaltimo padarymą, pažeidė BK 41, 54 ir 61 straipsnių reikalavimus, nes bylos aplinkybes vertino išskirtinai nuteistojo naudai, todėl paskyrė aiškiai neteisingą bausmę, kuri yra neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui.

41. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

42. BK 265 straipsnio 1 dalies sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 (penkerių) metų. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 (dviejų) metų.

43. Apygardos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir trukmę R. S. už šiuose baudžiamuosiuose įstatymuose padarytus nusikaltimus, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus. Teismas įvertino, kad R. S. padarė tyčinius baigtus nusikaltimus, kurie yra susiję su neteisėta ir uždrausta veika, kuri pavojinga visuomenei, kad BK 265 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra apysunkis, o BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkiems nusikaltimams. Pas R. S. surastos medžiagos į apyvartą nepateko. Nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, kaip aktyviai dalyvaujantis visuomenės gyvenime, pasižymintis atsakingumu, iniciatyvumu, darbštumu, atkaklumu bei nuovokumu. Jis jautrus aplinkiniams žmonėms, neabejingas socialinėms problemoms (t. 3, b. l. 48), neteistas, administracine tvarka nebaustas, neįtrauktas į priklausomybės ligų centro įskaitą, kaimynų apibūdinamas kaip darbštus, taikus, nuoširdus ir patikimas žmogus (t. 3, b. l. 49). Be to, jis rūpestingas tėtis, su kuriuo (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ mokyklos – darželio pradinio ugdymo mokytojams buvo smagu bendrauti ir bendradarbiauti (t. 3, b. l. 113). R. S. turi šeimą, nepilnamečių vaikų, jo socialiniai ryšiai tvirti. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Duodamas parodymus, R. S. padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti nusikaltimų padarymo aplinkybes. Taigi, jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo būdo pasekmė.

44. Įvertinęs visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas R. S. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, šiuo laikotarpiu uždraudė turėti, naudoti, įgyti, saugoti ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir psichotropines medžiagas ir paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskyrė 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

45. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama pirmiau aptartas aplinkybes ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų padaręs kitus teisės pažeidimus, kad turi sveikatos problemų, teisiamas pirmą kartą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus, pareigūnams padėjo juos atskleisti ir nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, daro išvadą, jog apygardos teismas R. S. už jo padarytus nusikaltimus parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė bausmes, kurios nėra aiškiai per švelnios.

46. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes paskirtas už atskirus nusikaltimus, pagrįstai taikė bausmių apėmimą, tačiau netinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kuris numato, kad pagal šį įstatymą bausmės bendrinamos tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ir 11 straipsnius. Tokios įstatyme numatytos sąlygos byloje nenustatytos. R. S. nuteistas už vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, t. y. už kanapių, kurios priskiriamos narkotinėms medžiagoms, neteisėtą auginimą ir neteisėtą disponavimą jomis be tikslo jas platinti. Šios nusikalstamos veikos neatitinka minėtame įstatyme keliamų sąlygų, tačiau jas sieja viena bendra tyčia, todėl R. S. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Taigi, apygardos teismas, bendrindamas bausmes už atskirus nusikaltimus, turėjo vadovautis ne BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, o BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

47. Be to, kaip jau minėta, apygardos teismas, paskirdamas R. S. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, šiuo laikotarpiu uždraudė turėti, naudoti, įgyti, saugoti ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. uždraudė disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Nors teismas gali savo nuožiūra paskirti ir baudžiamajame įstatyme nenumatytas draudimus bei įpareigojimus, tačiau jie turi daryti teigiamą įtaką asmens elgesiui. Šiuo atveju apygardos teismas uždraudė daryti tokius veiksmus, kuriuos draudžia baudžiamasis įstatymas, todėl toks draudimas pats savaime yra netikslingas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo R. S.

48. Pirmosios instancijos teismas su minėta bausme R. S. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

49. BK 67 straipsnis numato, kokias baudžiamojo poveikio priemones teismas gali taikyti, t. y. uždraudimą naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimą, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, nemokamus darbus, įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą, turto konfiskavimą, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau, nei nustatytu atstumu, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išplėstinį turto konfiskavimą. Šis baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas yra baigtinis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, kurios nenumato BK 67 straipsnis, netinkamai taikė šį baudžiamąjį įstatymą. Todėl teisėjų kolegija keičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl R. S. netinkamai taikyto šio baudžiamojo įstatymo ir netinkamo draudimo paskyrimo (BPK 328 straipsnio 1 ir 4 punktai).

50. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. R. S. nuteistas už apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymą savo gyvenamojoje vietoje. Vertindama nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, norint užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus bausme siekiamus tikslus, yra tikslinga R. S. kartu su 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams paskirti intensyvią priežiūrą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1–4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje E. Ž. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės apribojimo bausmė 2 (dvejiems) metams ir už atskirus nusikaltimus paskirta subendrinta bausmė.

E. Ž. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 265 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir jam paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

E. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki pradėjus vykdyti nuosprendį nuteistasis bus sulaikytas.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje R. S. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskyrus 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, uždrausta turėti, naudoti, įgyti, saugoti ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir psichotropines medžiagas, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, bei kurioje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, už atskirus nusikaltimus paskirta subendrinta bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam R. S. kartu su pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 6 (šešių) mėnesių terminui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, R. S. už atskirus nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 265 straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir jam paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, taikant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 6 (šešių) mėnesių terminui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.