Kauno apygardos teismo nutartis

2015-09-14 · Civilinė byla Nr. 2-2207-658/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-14
Bylos Nr.
2-2207-658/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Byla nutraukta.
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Norvila“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“
Civilinė byla Nr. 2-2207-658/2015(Proceso Nr. 2-56-3-00564-2015-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 69; 118.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės- uždarosios akcinės bendrovės „Norvila“ ieškinius atsakovei- uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“ dėl supaprastintų ribotų konkursų sąlygų dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė teismui ieškinius (t. I, b.l. 3-8, 59-64, 115-120, 171-176), kuriais prašo:

Šalies argumentai

1) pripažinti atsakovės UAB „Giraitės vandenys“ 2015-07-16 sprendimą S301-1107 atmesti UAB „Norvila“ pretenziją Nr. 123 neteisėtu, pripažinti neteisėtais ir panaikinti pirkimo „Ramučių k. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“, pirkimo Nr. 161302 sąlygų 13.5 bei 13.6 punktus;

2) pripažinti atsakovės UAB „Giraitės vandenys“ 2015-07-16 sprendimą S301-1106 atmesti UAB „Norvila“ pretenziją Nr. 122 neteisėtu, pripažinti neteisėtais ir panaikinti pirkimo „Kulautuvos miestelio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“, pirkimo Nr. 161301 sąlygų 13.5 bei 13.6 punktus;

3) pripažinti atsakovės UAB „Giraitės vandenys“ 2015-07-16 sprendimą S301-1104 atmesti UAB „Norvila“ pretenziją Nr. 124 neteisėtu, pripažinti neteisėtais ir panaikinti pirkimo „Voškonių k. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“, pirkimo Nr. 161303 sąlygų 13.5 bei 13.6 punktus;

4) pripažinti atsakovės UAB „Giraitės vandenys“ 2015-07-16 sprendimą S301-1105 atmesti UAB „Norvila“ pretenziją Nr. 121 neteisėtu, pripažinti neteisėtais ir panaikinti pirkimo „Bubių k. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“, pirkimo Nr. 161300 sąlygų 13.5 bei 13.6 punktus;

5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad atsakovė UAB „Giraitės vandenys“ supaprastinto riboto konkurso būdu vykdo viešuosius pirkimus: „Voškonių k. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“, „Ramučių k. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“; „Kulautuvos miestelio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“; „Bubių k. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“. Pirkimo sąlygų 13.5. punktas įtvirtinantis kvalifikacinės atrankos kriterijų, prieštarauja VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems esminiams viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuojantiems principams (proporcingumo, skaidrumo ir kt.), 32, 47 straipsnių nuostatoms, Rekomendacijų 40-41 punktų reikalavimams, numatantiems perkančiosios organizacijos pareigą kvalifikacinės atrankos kriterijus nustatyti atsižvelgiant į pirkimo objektą (t.y. proporcingus pirkimo objektui) bei nustatyti juos taip, kad jie būtų suderinami su tiekėjams taikomais minimaliais kvalifikaciniais reikalavimais. Ieškovės teigimu, atsakovės vykdomo pirkimo dokumentų 13.5 punkte nustatytas kvalifikacinės atrankos kriterijus nėra suderintas su pirkimo dokumentų 5.1.4 punkte nustatytu minimaliu kvalifikaciniu reikalavimu tiekėjui bei nėra tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu. Šiuo atveju numatyta vertinti visas įvykdytas rangos sutartis, todėl nustatytas kvalifikacinės atrankos kriterijus neužtikrina pajėgiausių, didžiausią patirtį turinčių tiekėjų atrankos. Priešingai, sudaro galimybę atrankoje daugiau balų surinkti tiekėjams, paprastai vykdantiems gerokai mažesnės apimties, smulkesnes bei nesusijusias su perkamais darbais, sutartis. Pirkimo sąlygų 13.6 punkte nustatyta formulė, pagal kurią apskaičiuojama tiekėjų, dalyvaujančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kvalifikacinės atrankos kriterijaus reikšmė yra diskriminacinė. Nustatyta apskaičiavimo formulė lemia tai, kad apskaičiuojant kvalifikacinės atrankos atitinkamo kriterijaus santykinę reikšmę, jo dydį mažina pirkime jungtinės veiklos pagrindais dalyvaujančių tiekėjų skaičius. Jungtinės veiklos partnerių pajėgumai skaičiuojami proporcingai jiems pavestų darbų apimčiai dėl ko, pirkime jungtinės veiklos sutarties pagrindu dalyvaujantys tiekėjai, net gi turėdami didesnę patirtį, gautų mažesnės reikšmės vertinamojo kriterijaus santykinę vertę. Rekomendacijų 45.1 punkte toks atrankos metodas nenumatytas, be to, jis akivaizdžiai prieštarauja Rekomendacijų 21 punkto nuostatai, numatančiai, kad jungtinės veiklos ūkio subjektų pajėgumai turi būti sumuojami, t.y. jungtinės veiklos partnerių rodikliai turi būti vertinami kaip vienareikšmiai ir negali būti menkinami vien tik dėl to, kad veikiama jungtinės veiklos pagrindais. Priešingu atveju yra šiurkščiai pažeidžiami VPĮ 3 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 3 dalis, 47 straipsnio 2 dalis ir užkertamos galimybės jungtinės veiklos pagrindu veikiantiems tiekėjams konkuruoti su pavieniais tiekėjais. Perkančiosios organizacijos neturi teisės riboti jungtinės partnerystės, nes būtent jungtinė partnerystė suteikia galimybę ne patiems didžiausiems rinkos dalyviams dalyvauti pirkime, skatina didesnę tiekėjų konkurenciją, o tai suteikia naudos ne tik tiekėjams, tačiau ir pačiai perkančiajai organizacijai, galinčiai įsigyti pirkimo objektą už konkurencingą kainą, tokiu būdu pasiekti pagrindinį viešųjų pirkimų tikslą - racionaliai naudoti lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartimi buvo sujungtos civilinės bylos Nr. 2-2204-658/2015, 2-2205-658/2015, 2-2206-658/2015, 2-2207-658/2015, paliekant civilinės bylos numerį 2-2207-658/2015 (t. II, b.l. 47-48).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą (t. II, b.l. 57-73), kuriuo prašo bylą nutraukti, ieškinius atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovei nesilaikius išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, civilinė byla nutrauktina. Apie Konkursus buvo paskelbta 2015-03-23, todėl tiekėjas, norėdamas ikiteismine tvarka ginčyti konkurso sąlygas, pretenzijas perkančiajai organizacijai turėjo pateikti iki 2015-03-31. Ieškovė pretenzijas pateikė tik 2015-07-15, pretenzijos pateikimo terminą praleidusi daugiau kaip 3,5 mėnesio. Nei pretenzijoje, jei ieškinyje ieškovė nenurodė jokių pretenzijos pateikimo termino praleidimo priežasčių ir neprašo termino atnaujinti. Ieškovė net neginčija aplinkybės, jog pretenzijas pateikė praleidusi VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatytą 5 darbo dienų terminą pretenzijai dėl Konkursų sąlygų pareikšti. Todėl byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 2 punkte nurodytu pagrindu. Taip pat nesutinka su ieškovės argumentais dėl Konkursų sąlygų neteisėtumo. Nurodo, jog Konkursų sąlygų 5.1.4 punktas nustato minimalų kvalifikacinį reikalavimą ir taikomas išimtinai kvalifikacijos patikrinimo etape (pirmajame supaprastinto riboto konkurso etape). Tuo tarpu Konkurso sąlygų 13.5 punktas nustato kvalifikacinės atrankos kriterijų ir yra taikomas išimtinai kvalifikacinės atrankos etape (antrajame supaprastinto riboto konkurso etape). Todėl tai, kad Konkurso sąlygose 5.1.4 punkte nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai yra kitokie nei Konkurso sąlygų 13.5 punkte numatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai, visiškai atitinka Rekomendacijų 41 punkto nuostatas ir nereiškia Konkurso sąlygų „nesuderinamumo“. Kadangi konkurso pirkimo objektą sudaro ne tik specialieji, bet ir bendrieji statybos darbai, konkurso sąlygų 13.5 punkto nuostata, jog kvalifikacinės atrankos etape bus vertinamos rangovų įvykdytos visos rangos sutartys, yra absoliučiai teisėta, pagrįsta, tiesiogiai susijusi su Konkursų pirkimo objektais. Kvalifikacinėje atrankoje vertinamų sutarčių vertė yra nustatyta atsižvelgiant į atskirų statybos darbų vertę ir etapų vertę. Tiek viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, tiek Viešųjų pirkimų tarnyba aiškiai nurodo, jog kvalifikacinės atrankos metu jungtinės veiklos partnerių profesiniai pajėgumai turi būti vertinami proporcingai jungtinės veiklos partneriams pavestai darbų apimčiai (kaip ir numatyta Konkurso sąlygų 13.6 punkte). Perkančioji organizacija yra teisėtai suinteresuota, kad darbus atliktų labiau patyręs tiekėjas, o ne tiekėjas, kuris dalį statybos darbų ketina perduoti mažiau patyrusiam rangovui. Jungtinės veiklos dalyvių įvykdytų sutarčių (profesinių pajėgumų) „aklas“ dalijimas, nevertinant jungtinės veiklos dalyvių ketinamų atlikti darbų proporcijos, visiškai iškreiptų kvalifikacinės atrankos esmę ir tikslą ir tokios aklos ir neproporcingos atrankos pasekmėje būtų atrinkti mažiausiai patyrę rangovai.

Ieškovė dublike (t. II, 134-140) atsikirsdama į atsiliepime nurodytus argumentus papildomai nurodė, jog dėl tų pačių konkurso sąlygų ginčijimo, su pretenzijomis į atsakovę kreipėsi ir kiti tiekėjai. Ieškovė neteikė atskirų pretenzijų, remdamasis ekonomiškumo ir koncentruotumo principais. Tas pačias Konkursų sąlygas ginčijant ir kitiems tiekėjams, pretenzijų patenkinimo atveju, panaikinus prieštaringas ginčo konkurso sąlygas, ieškovės teisės ir interesai būtų tinkamai apginti. Atsakovei netenkinus tiekėjų pretenzijų, pastarieji kreipėsi su ieškiniais į teismą. Teisminio proceso metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytos Konkursų procedūros. 2015-06-11 ir 2015-06-17 nutartimis buvo nutrauktos civilinės bylos. Kadangi teismo procesai dėl ginčijamų sąlygų buvo nutraukti neišsprendus ginčų iš esmės, tik atnaujinus Konkursų procedūras, ieškovė sužinojo apie savo pažeistas teises, t.y. nepanaikinus ginčo sąlygų, kilo reali grėsmė ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimui ir Konkurso procedūrų neteisėtumui. Todėl terminas pretenzijai pateikti turi būti skaičiuojamas ne nuo Pirkimo sąlygų paskelbimo, o nuo termino, kuomet atsakovė informavo apie Konkursų procedūrų atnaujinimą ir kito tiekėjo pretenzijos atmetimą. Būtent tas momentas laikytinas ieškovės pažeistų teisių atsiradimo momentu ir laikytina, kad ieškovė nepraleido termino pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad ieškovė nepagrįstai praleido terminą pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, teismas, gindamas viešąjį interesą ir vadovaudamasis imperatyviai nustatytais viešųjų pirkimų principais, turi teisę ir pareigą ginčą spręsti ex officio, jeigu ieškovės reikalavimai akivaizdžiai pagrįsti ir nepanaikinus ginčijamų konkurso sąlygų Konkursą laimės ne kvalifikuočiausias tiekėjas. Dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių išskirtinumo, teismai šalių nesutarimus turi spręsti kaip peržengiančius privačių ginčų ribas, inter alia, siekdami užkirsti kelią ateityje kilti panašaus pobūdžio ginčams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-495/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). Pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-699-659/2015 bei spręsdamas klausimą dėl identiškos pirkimo sąlygos teisėtumo ir atitikimo viešųjų pirkimų principams, konstatavo sąlygos neteisėtumą ir įpareigojo perkančiąją organizaciją ją panaikinti. Todėl formuojant vieningą teismų praktiką viešųjų pirkimų bylose, teismas turėtų atsižvelgti į nurodytą nutartį ir spręsti klausimą dėl neteisėtų Konkurso sąlygų panaikinimo.

Atsakovė triplike (t. II, b.l.145-150) pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėjo jokios įtakos ieškovės teisėms laiku pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Terminas pateikti pretenziją dėl konkurso sąlygų baigėsi 2015-03-31, o laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2015-04-07, t.y. pasibaigus pretenzijos pateikimo terminui. Be to, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdė atsakovės veiksmus, vykdant pirkimo procedūras, tačiau tiekėjų teisės (inter alia pretenzijų pateikimo sąlygos ir terminai) nebuvo sustabdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos privalomai išankstinei ginčų nagrinėjimo tvarkai. Pažymi, jog net ir tuo atveju, jei terminas pretenzijai būtų skaičiuojamas nuo Konkursų procedūrų atnaujinimo, t.y. 2015-06-26 dienos, ieškovė vis tiek yra praleidusi 5 darbo dienų terminą pretenzijai pareikšti. Dėl ieškovės nurodomos teismo pareigos ex officio spręsti dėl Konkursų sąlygų teisėtumo pažymi, kad Kauno apygardos teismas jau du kartus sprendė, jog dėl ieškovės ginčijamų Konkurso sąlygų viešasis interesas ad hoc atveju nėra pažeistas ir atitinkamai teismas neturi ginti pažeisto viešojo intereso. Nurodo, jog teismo galimybę veikti ex officio konstituciškai yra itin ribota. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenė suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numanomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Vis dėl to šie pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtine situacijas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2011). Mano, kad nėra pagrindo vadovautis ieškovės nurodoma Šiaulių apygardos teismo nutartimi. Vienodos teismų praktikos formavimas yra išimtinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prerogatyva (CPK 4 str.), o Šiaulių apygardos teismas neformuoja teisminės praktikos kuria privalu vadovautis. Be to, Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-699-569/2015 ratio decidenti yra visiškai kitoks nei nagrinėjamoje byloje, esmingai skiriasi tiek pirkimo objektas, tiek ginčijamos pirkimo sąlygos ir kitos šių bylų faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (CPK 270 str. 4 d. 1 p.): atsakovė UAB „Giraitės vandenys“ supaprastinto riboto konkurso būdu vykdo Kulautuvos miestelio, Ramučių, Voškonių, Bubių kaimų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros darbų pirkimus. Apie vykdomus pirkimus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS) buvo paskelbta 2015 m. kovo 23 d. (http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vpt&theme=new&task=view&tender_id=229539; http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vpt&theme=new&task=view&tender_id=229550; http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vpt&theme=new&task=view&tender_id=229547; http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vpt&theme=new&task=view&tender_id=229552). Ieškovė, nesutikdama su Konkursų sąlygų 13.5 bei 13.6 punktais 2015-07-15 (t. I, b.l. 51-53, 107-109, 163-165, t. II, b.l. 41-43) pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją. Perkančioji organizacija ieškovės pretenzijų nenagrinėjo, kaip paduotų praleidus įstatymo nustatytą terminą (t. I, b.l. 54, 110, 166, t. II, b.l. 44). Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti pirkimo sąlygų 13.5 bei 13.6 punktus.

Dėl išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to ar ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, tinkamai pasinaudojo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnyje nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisų gynybos yra viena pamatinių kiekvienam asmeniui garantuojamų teisių. Įstatymo nuostatos, ribojančios šią asmens teisę, negali būti aiškinamos plečiamai. Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ). Pagal VPĮ 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. Tačiau aptariamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Naudojimasis šia teise yra būtina kreipimosi teisminės gynybos prielaida – pretenzijos pateikimas perkančiajai organizacijai yra privaloma išankstinė ginčo ne teisme nagrinėjimo stadija. VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus. Nagrinėjamu atveju pirkimas buvo vykdomas supaprastinto riboto konkurso būdu, todėl pretenzijai, kuria yra ginčijamos pirkimo sąlygos, pateikti taikytinas 5 darbo dienų nuo konkurso sąlygų paskelbimo terminas. Byloje nustatyta, kad apie ginčo pirkimus buvo paskelbta 2015 m. kovo 23 d. Ieškovė tiek pretenzijomis, tiek ir pareikštais ieškiniais ginčija pirkimo dokumentų 13.5 ir 13.6 punktus, kuriuose nustatytas kvalifikacinės atrankos kriterijus bei kvalifikacinės atrankos kriterijaus apskaičiavimo formulė. Šios pirkimo sąlygos buvo pirkimo dokumentuose, paskelbtuose 2015 m. kovo 23 d. Vykstat pirkimo procedūrai jos nebuvo keistos ar modifikuotos, todėl 5 darbo dienų terminas šių sąlygų ginčijimui skaičiuotinas būtent nuo 2015 m. kovo 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad kovo 28 ir 29 dienos atitinkamai buvo šeštadienis ir sekmadienis, paskutinė diena pretenzijai pareikšti buvo 2015 m. kovo 31 d. Ieškovė pretenziją perkančiajai organizacijai pateikė 2015 m. liepos 15 d., t.y. terminą pirkimo dokumentų 13.5 ir 13.6 punkto sąlygoms ginčyti praleidusi net tris su puse mėnesio. Ieškovės teigimu, terminas pretenzijai pateikti turi būti skaičiuojamas ne nuo Pirkimo sąlygų paskelbimo, o nuo termino, kuomet atsakovė informavo apie Konkursų procedūrų atnaujinimą, kadangi dėl tų pačių konkurso sąlygų ginčijimo, su pretenzijomis į atsakovę kreipėsi ir kiti tiekėjai. Atsakovei netenkinus tiekėjų pretenzijų, pastarieji kreipėsi su ieškiniais į teismą. Teisminio proceso metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytos Konkursų procedūros. 2015-06-11 ir 2015-06-17 nutartimis buvo nutrauktos civilinės bylos. Kadangi teismo procesai dėl ginčijamų sąlygų buvo nutraukti neišsprendus ginčų iš esmės, tik atnaujinus Konkursų procedūras, ieškovė sužinojo apie savo pažeistas teises, t.y. nepanaikinus ginčo sąlygų, kilo reali grėsmė ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimui ir Konkurso procedūrų neteisėtumui. Tas pačias Konkursų sąlygas ginčijant ir kitiems tiekėjams, pretenzijų patenkinimo atveju, panaikinus prieštaringas ginčo konkurso sąlygas, ieškovės teisės ir interesai būtų tinkamai apginti, todėl ieškovė atskirų pretenzijų, remdamasis ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, neteikė. Teismas neturi teisinio pagrindo pritarti šiems ieškovės argumentams. Kaip matyti iš ieškovės pateikiamų paaiškinimų turinio, jos ginčijamų sąlygų, galimą neteisėtumą ir/ar prieštaravimą Viešųjų pirkimų įstatymo normoms ieškovė suvokė nuo pat sąlygų paskelbimo, tačiau jų neginčijo tikėdamasi, kad kitiems tiekėjams dėl tų pačių sąlygų neteisėtumo pareiškus pretenzijas, jos teisės bus apgintos. Tiek bendrosios civilinio proceso normos, tiek specialiosios viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės normos (CPK 5 str., VPĮ 93 str.), suteikia teisę asmeniui, kurio teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, kreiptis į teismą dėl jų gynimo. VPĮ 93 straipsnis taip pat numato pareigą tiekėjui, siekiančiam ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai įstatymo V skyriuje nustatyta tvarka. Todėl galimai pažeistų teisių ir interesų gynybos iniciatyvos teisė priklauso asmeniui, kurio teisės ar interesai yra pažeidžiami. Ieškovė neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad kiti, ginčo konkursuose dalyvaujantys tiekėjai, imsis priemonių ginti ir ieškovės galimai pažeistas teises. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui (CPK 13 str.) šalims suteikiama teisė disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis jų įgyvendinimo priemonėmis. Šiuo atveju ir ieškovė buvo laisva apsispręsti ar ginti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka galimai pažeistas savo teises/interesus ar ne. Ieškovei pasirinkus šios teisė neįgyvendinti, jai tenka tokio pasyvaus elgesio padariniai. Ta aplinkybė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e2-1823-658/2015 ir Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1802-527/2015 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės UAB ,,Giraitės vandenys“ vykdomų pirkimų Nr. 161301, Nr. 161302, Nr. 161303 ir Nr. 161300 procedūrų sustabdymas, neturi jokios įtakos termino pradžios momentui. Teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo sustabdytos atsakovės vykdomos ginčo pirkimų procedūros, kas reiškia, jog atsakovė neturėjo teisės tęsti ginčo pirkimų, t.y. tikrinti ir vertinti tiekėjų kvalifikaciją, vykdyti kvalifikacinę atranką, išrinkti laimėtoją ir pan. Tačiau šios taikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neapribojo teisės tiekėjams, manantiems, kad pirkimo dokumentų bet kuri iš sąlygų galimai pažeidžia jų teises ar prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, dėl šių sąlygų pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai Viešųjų pirkimų įstatymo V skyriuje nustatyta tvarka. Negana to, akivaizdu, kad teismui minėtose civilinėse bylose taikius laikinąsias apsaugos priemones, jau buvo pasibaigęs terminas pretenzijai dėl konkurso sąlygų pateikti. Pažymėtina, kad vadovaujantis ieškovės logika ir terminą pretenzijai pareikšti skaičiuojant nuo teisminių procesų tarp kitų tiekėjų ir perkančiosios organizacijos pabaigos - viešojo pirkimų procedūros užsitęstų neribotą laiką, o perkančiajai organizacijai reikalingų prekių ar paslaugų įsigijimas vykdant viešuosius pirkimus taptų praktiškai neįmanomas. Įstatymo leidėjas nustatė terminus pretenzijai pareikšti ne atsitiktinai, o siekdamas viešojo pirkimo procedūrų operatyvumo, kas įpareigoja tiekėjus ginčų dėl viešojo pirkimo procedūrų metu elgtis apdairiai ir laiku imtis priemonių savo interesų apsaugai bei teisių gynybai. Be to, pažeistų teisių gynyba neišvengiamai daro įtaką kitų tiekėjų interesams ir pačios visuomenės suinteresuotumui patenkinti tam tikrus poreikius sudaromos sutarties vykdymu. O šie poreikiai turi būti derinami, nesuabsoliutinant vieno tiekėjo interesų gynybos. Terminų nustatymu sukuriamas teisinės situacijos apibrėžtumas ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjams, kurie varžosi dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Naudojimosi perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise ribojimas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto, tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė ne pirmą kartą dalyvauja viešajame pirkime, o tuo pačiu ir teisminiuose ginčų nagrinėjimuose, susijusiuose su perkančiųjų organizacijų vykdytais viešaisiais pirkimais, taigi ieškovė nėra nepatyrusi viešųjų pirkimų dalyvė, todėl ir viešųjų pirkimų procedūra bei viešųjų pirkimų dalyvio pareigos ir teisės jai yra puikiai žinomos. Teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovė, kaip ūkio subjektas neabejotinai turinti patirties viešuosiuose pirkimuose, turėjo visas galimybes laiku (t. y. nepažeisdama VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų) pareikšti pretenziją atsakovei ir tinkamai įvykdyti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą dėl Konkursų dokumentų 13.5 ir 13.6 punktų. Dėl to nagrinėjamu atveju atsakovės priimtas sprendimas nenagrinėti pretenzijos, kaip paduotos praleidus terminą pretenzijai pateikti, atitinka VPĮ nuostatoms. Priešingai ieškovės išsakytiems argumentams, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo konstatavus VPĮ 93 straipsnyje imperatyviai nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymo faktą, teismui ex officio spręsti dėl ieškovės ginčijamų pirkimo dokumento sąlygų teisėtumo. Viešieji pirkimai neabejotinai yra susiję su viešuoju interesu, tačiau viešasis interesas neturėtų būti suabsoliutintas ir aiškinamas taip, jog šalys, pačios visiškai nesilaikydamos CPK bei VPĮ reikalavimų dėl privalomos išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, galėtų reikšti ieškinį teismui ir tikėtis, kad jų teisės besąlygiškai bus ginamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2A-598-236/2015). Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Sprendimas ginti viešąjį interesą gali būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Šie pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Dėl ieškovės ginčijamų sąlygų visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, žmonių sveikata, aplinkosauga ir pan.). Ginčo Konkursais siekiama įsigyti vandentiekio ir nuotekų tinklų bei valymo įrenginių statybos darbus. Konkurso sąlygų 13.5 punkto neteisėtumas grindžiamas tuo, kad šiame įtvirtintas kvalifikacinės atrankos kriterijus nepagrįstai išplečia viešajame pirkime galinčių dalyvauti tiekėjų ratą, o 13.6 punkte nustatyta formulė, pagal kurią apskaičiuojama tiekėjų, dalyvaujančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kvalifikacinės atrankos kriterijaus reikšmė yra palankesnė pirkime dalyvaujantiems pavieniams ūkio subjektams, lyginant su pirkime dalyvaujančių ūkio subjektų grupe. Todėl nėra pagrindo pripažinti akivaizdaus šių Konkursų sąlygų prieštaravimo imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymo normos bei būtinumo teismui ex officio vertinti šių sąlygų teisėtumą viešojo intereso užtikrinimui. Vien faktas, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių, nesuponuoja teismo pareigos visais atvejais veikti ex officio. Priešingas VPĮ nuostatų aiškinimas, t.y. pripažinus teismo pareigą visais atvejais veikti ex officio kilus ginčui iš Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentuojančių teisinių santykių, iš esmės būtų paneigta įstatymo leidėjo įtvirtinta ikiteisminė ginčo stadija. Esant išdėstytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovei nesilaikius VPĮ 93 straipsnyje imperatyviai nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, ieškovė prarado teisę teisme ginčyti Konkurso sąlygų 13.5 ir 13.6 punktus reikalavimus.

CPK 293 straipsnio 2 punktas numato, kad tais atvejais, kai ieškovas kreipiasi į teismą nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti – byla turi būti nutraukiama. Kad būtent tokias procesines pasekmes sukelia tiekėjo VPĮ 93 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymas yra nurodęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr. 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1026/2012, 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-589-180/2015). Teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 30 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad viešojo intereso užtikrinimas viešųjų pirkimų procedūrose nesudaro pagrindo nesilaikyti įstatyme nustatytų reikalavimų. Todėl tiek nustatytos faktinės aplinkybės, tiek suformuota teismų praktika leidžia daryti išvadą, jog ieškovė nesilaikė nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ginčyti Konkursų sąlygų 13.5 ir 13.6 3.3 punktus ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti – todėl byla nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė procesiniuose dokumentuose buvo pareiškusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos nepateikus šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Bylą nutraukus dėl to, kad nebuvo pasinaudota išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir nebegalint šia tvarka pasinaudoti, ieškovei grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis – 1156 Eur (CPK 87 str. 1 d. 2, 4 p.).

Kadangi teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

Teismas vadovaudamasis CPK 87 str. 1 d. 2, 4 p, 293 straipsnio 2 punktu, 423⁹ straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

bylą nutraukti.

Grąžinti ieškovei– uždarajai akcinės bendrovei „Norvila“ (į.k. 302742658) 2015-07-16 mokėjimo pavedimais sumokėtą žyminį mokestį – 1156 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Nerijus Meilutis