Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. V. ir J. S. (J. S.) apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1632-766/2016 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) ieškinį atsakovams E. V. ir J. S. dėl žalos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. V. ir J. S. 1 560,59 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-194-497/2015 E. V. ir J. S. pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, bei nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, jas atliekant pataisos namuose. Ieškovas žuvusiojo A. L. dukrai U. L., laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d., iš Fondo biudžeto lėšų išmokėjo 1560,59 Eur našlaičių pensijos. Ieškovo nuomone, jis turi į padariusius žalą asmenis regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo ir atsakovai privalo ją atlyginti.Atsakovai E. V. ir J. S. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad neturi pakankamai lėšų, todėl teismo prašė sumažinti ieškinio sumą bei leisti mokėti ją dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškovo VSDFV Vilniaus skyrius ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovų E. V. ir J. S. solidariai 1 560,59 Eur žalos atlyginimą ieškovui VSDFV Vilniaus skyriui, priteistos sumos mokėjimą išdėstė dalimis 12 mėnesių, kas mėnesį mokant į ieškovo nurodytą sąskaitą solidariai po 130,05 Eur, bei priteisė iš atsakovų E. V. ir J. S. lygiomis dalimis 35 Eur žyminį mokestį, t. y. po 17,56 Eur iš kiekvieno, į valstybės biudžetą.Teismas, nustatęs, kad žala VSDFV biudžetui buvo padaryta E. V. ir J. S. kaltais veiksmais, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.263, 6.280, 6.290 straipsniais, Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad jie privalo atlyginti padarytą žalą.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo ir sprendimo vykdymo išdėstymas jam neigiamų pasekmių nesukels, kad atsakovams, kaip fiziniams asmenims skolos mokėjimo išdėstymas dalimis yra labai reikšmingas, nes tokiu būdu jie turės galimybę teismo sprendimą įvykdyti, konstatavo, jog šalių lygiateisiškumo principas, teismo sprendimo vykdymą išdėstant dalimis 12 mėnesių, nebus pažeistas.Patenkinęs ieškovo ieškinį visiškai, teismas priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas valstybei.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

Atsakovas E. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą – sumažinti priteistą sumą ir pratęsti mokėjimo terminą daugiau nei vieneriems metams arba neterminuotai. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra pajėgus sumokėti priteistą žalos atlyginimą per 12 mėnesių laikotarpį.Atsakovo pajamos už laisvės atėmimo vietoje atliktą darbą nėra pastovios, be to, jis negali uždirbti daugiau nei 0,46 MGL.Atsakovas turi kitų skolinių įsipareigojimų, t. y. savanoriškai atlygina žalą ne tik ieškovui, bet ir nukentėjusiajai šeimai, moka antstoliui.Atsakovo turtinė padėtis yra sunki, jis neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, jokių kitų pajamų, išskyrus už darbą laisvės atėmimo vietoje, negauna.Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 35 Eur žyminį mokestįAtsakovas J. S. apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą – sumažinti priteistą sumą ir pratęsti mokėjimo terminą daugiau nei vieneriems metams arba neterminuotai. Atsakovo J. S. apeliacinis skundas grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir atsakovo E. V. apeliacinis skundas, todėl teismas jų nebekartoja. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į atsakovų E. V. ir J. S. apeliacinius skundus prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir Radvilšikio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais esminiais argumentais:Aplinkybės, jog apeliantai atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi nuolatinių pajamų, nėra pagrindas keisti Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir apriboti ieškovo teisę į žalos atlyginimą.Našlaičių pensija U. L. paskirta iki 2025 m. lapkričio 20 d., todėl žala VSDFV Vilniaus skyriui nėra galutinė.Žalos mokėjimo išdėstymas dalimis neterminuotai, pažeistų teisingumo ir protingumo principus, kadangi būtų apribotos ieškovo teisės į žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovų apeliaciniai skundai atmetami.

Byloje kilo ginčas dėl skundžiamu teismo sprendimu priteistos žalos dydžio ir išdėstymo termino pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje nustatyta, kad dėl atsakovų E. V. ir J. S. nusikalstamų veiksmų mirė A. L.. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-194-497/2015 E. V. ir J. S. pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, jas atliekant pataisos namuose. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mirusio (nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai) turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu netekus tėvo paskirta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija. Ieškovas, remdamasis minėtu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu išmokėjo U. L. 1 560,59 Eur valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensijos sumą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 1 560,59 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino visa apimtimi – priteisė iš atsakovų solidariai ieškovui 1 560,59 Eur žalos atlyginimą ir priteistos sumos mokėjimą išdėstė dalimis per 12 mėnesių, kas mėnesį mokant į ieškovo nurodytą sąskaitą solidariai po 130,05 Eur. Apeliantai E. V. ir J. S. teigia, kad nėra finansiškai pajėgūs sumokėti priteistos sumos per teismo sprendime nurodytą terminą, todėl prašo ją sumažinti arba pratęsti žalos mokėjimo išdėstymo terminą.Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Taigi draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Pažymėtina, kad CK 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas deliktinės atsakomybės sąlygas, remdamasis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, iš kurio matyti, kad atsakovai E. V. ir J. S. žalą padarė tyčiniais veiksmais, taip pat VSDFV Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu, pagal kurį U. L., netekus tėvo paskirta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija bei VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma (duomenys neskelbtini) apie U. L. priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, pagrįstai priteisė iš atsakovų solidariai ieškovo prašomą sumą (1 560,59 Eur), neatsižvelgdamas į atsakovų turtinę padėtį (CK 6.282 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė dėl priteistos sumos išdėstymo, nustatydamas 12 mėnesių terminą jos sumokėjimui, mokant kas mėnesį į ieškovo nurodytą sąskaitą po 130,05 Eur. Pažymėtina, kad sunki šalies turtinė padėtis nėra aplinkybė, kuri per se (savaime) lemia sprendimo vykdymo išdėstymą, atidėjimą ar pan., nes sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, atsižvelgtina ir į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą (CPK 18 str.) bei į kitos šalies teisėtus interesus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas ilgesniam nei 12 mėnesių terminui ar atsakovų nurodomam neribotam laikotarpiui, sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir kitos šalies, šiuo atveju ieškovo, teisėtų lūkesčių pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytu sprendimo įvykdymo dalimis dydžiu, nes, žinodami gaunamo darbo užmokesčio įkalinimo įstaigoje nepastovumą, atsakovai prašydami leisti mokėti priteistą sumą dalimis nenurodė galimo mokėti žalos dydžio bei termino, per kurį įvykdys teismo sprendimą dalimis. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas vadovavosi pateiktais dokumentais bei atsakovų nurodytomis aplinkybėmis (CPK 178 str.). Be to, teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį ir į atsakovų bausmės atlikimo laikotarpį (atitinkamai iki 2024/2025 m.), bei aplinkybę, jog ieškovė atlygino būtent atsakovų nusikalstama veika padarytą žalą ir sprendžia, kad už visą žalą yra atsakingi patys atsakovai, todėl nepagrįsta bei nesąžininga reikalauti, jog padengtos atsakovų nusikalstamų veiksmų žalos atlyginimo išlaidos neribotą laiką tektų išimtinai Lietuvos valstybei, patyrusiai ženklią žalą dėl padarytos nusikalstamos veikos (asmens gyvybės atėmimo atveju) bei išlaikant nusikaltusius asmenis laisvės atėmimo vietoje.Teisėjų kolegija atmeta atsakovų argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų priteisimu pirmosios instancijos teisme, kaip nepagrįstus, kadangi, kaip teisingai nurodė ir bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju ieškovas, kurio ieškinys patenkintas visiškai, yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), o pagal CPK 96 straipsnį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų sumai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai, kurių atžvilgiu priimtas teismo sprendimas yra du, pagrįstai iš kiekvieno iš jų lygiomis dalimis priteista po 17,56 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir pagrįstai išdėstė sprendimo vykdymą, nepažeidė CPK 284 straipsnio reikalavimų, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovams buvo atidėtas 35 Eur žyminio mokesčio už apeliacinius skundus mokėjimas iki teismo procesinio sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo. Atsakovų apeliacinius skundus atmetus, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų valstybei (CPK 96 str.). Kadangi kiekvienas iš atsakovų, pateikdami prašymus atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinius skundus, pateikė įrodymus, jog sumokėjo po 4,50 Eur žyminio mokesčio, iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis priteistina po 13,06 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) po 13,06 Eur (trylika eurų 6 ct) žyminio mokesčio iš kiekvieno į valstybės biudžetą. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, gavėjo kodas 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.