- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- eI3-273-283/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00349-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Nijolė Čekanauskienė, Giedrė Kairienė
- Atsakovas
- J. P.
- Pareiškėjas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Giedrės Kairienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą atsakovei J. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, ir Departamentas) kreipėsi į administracinį teismą prašymu įpareigoti atsakovę J. P. (toliau – ir atsakovė, ir J. P.) per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą, įvykdyti 2021 m. birželio 22 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (16.3)-PN-349 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. (16.3)-PN-349), kuriuo atsakovė įpareigota surinkti ir perduoti nepavojingas atliekas atliekų tvarkytojams; atliekų perdavimą atliekų tvarkytojams įrodančius dokumentus pateikti Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijai, kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Departamento Panevėžio valdybos Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) pareigūnai 2021 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą ir nustatė, kad valstybinėje žemėje yra atvežtos ir išmestos plėvelės nuo šienainio, metalo, medienos (seno pastato lentos, sijos, vaikiškas vežimėlis) ir plastmasių atliekos, nenaudojamos automobilio padangos, kurios sumestos į 1 m pločio ir 2,5 m ilgio krūvą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad atliekos atvežtos iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ir priklauso J. P.. Dėl nustatyto pažeidimo buvo surašytas 2021 m. birželio 8 d. apžiūros aktas Nr. (16.3)-TVR-3164 (toliau – ir Apžiūros aktas Nr. (16.3)-TVR-3164).
Departamentas paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Valstybinės kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktais, 2021 m. birželio 22 d. Privalomuoju nurodymu Nr. (16.3)-PN-349, J. P. buvo nurodyta iki 2021 m. liepos 21 d. surinkti ir perduoti nepavojingas atliekas atliekų tvarkytojams, o atliekų perdavimą atliekų tvarkytojams įrodančius dokumentus pateikti Inspekcijai.
Departamentas nurodė, kad, siekiant nustatyti, ar J. P. įvykdė Privalomąjį nurodymą Nr. (16.3)-PN-349, 2021 m. rugpjūčio 18 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas, kurio rezultatai užfiksuoti 2021 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo akte Nr. (16.3)-PA-4240 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. (16.3)-PA-4240). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Privalomasis nurodymas Nr. (16.3)-PN-349 neįvykdytas, atsakovė teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesurinko nepavojingų atliekų ir jų neperdavė atliekų tvarkytojams. Atsakovei neįvykdžius Privalomojo nurodymo Nr. (16.3)-PN-349, 2021 m. rugsėjo 8 d. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-3110-2021 dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 317 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, jai pasiūlyta sumokėti 75 Eur dydžio administracinę baudą.
Departamentas pažymėjo, kad Valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Pareiškėjas paaiškino, kad J. P. Privalomasis nurodymas Nr. (16.3)-PN-349 buvo surašytas, vadovaujantis Valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktais. Departamentas teigė, kad tuo atveju, kai privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus jo įvykdymo terminui, Valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis įpareigoja pareiškėją kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovė Privalomojo nurodymo Nr. (16.3)-PN-349 nėra įvykdžiusi, jo teisėtumas nebuvo nagrinėjamas Valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje, atsakovė šio privalomojo nurodymo teisėtumo neginčijo ir teisme.
Atsiliepimas
Atsakovė J. P. atsiliepimu prašė Departamento prašymą atmesti.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Privalomasis nurodymas Nr. (16.3)-PN-349 jai duotas pažeidus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teigė, kad šių principų pažeidimas pasireiškė tuo, jog Privalomuoju nurodymu Nr. (16.3)-PN-349 ji buvo įpareigota sutvarkyti atliekas, kurias išvežė ir į aplinką išvertė ne ji, be to, Inspekcijos pareigūnai neatsižvelgė į jos paaiškinimus ir argumentus, neapklausė jos nurodytų liudytojų. J. P. tvirtino, kad buvęs sugyventinis A. A. (toliau – ir A. A.), norėdamas jai pakenkti bei ją sugniuždyti, rašo skundus įvairioms institucijoms, įskaitant ir dėl atliekų išvertimo į valstybinės žemės teritoriją. Atsakovė tvirtino, kad atliekas, kurias Privalomuoju nurodymu Nr. (16.3)-PN-349 ji buvo įpareigota sutvarkyti, 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ar 2020 m. spalio mėnesio pradžioje išvežė ir išvertė A. A.. Atsakovė teigė, kad A. A., padedant dviem asmenims, jai nesant namuose, atliekas sukrovė į traktoriaus priekabą, išvežė ir išvertė valstybinės žemės sklype, esančiame netoli atsakovės namų. Atsakovė apie atliekų išvežimą sužinojo tik tos dienos vakare, kai apie tai papasakojo pats A. A. ir pas juos dirbęs asmuo. J. P. paaiškino, kad ji Inspekcijos pareigūnams pripažino, jog atliekos yra atvežtos iš jos namų valdos, tačiau teigė, kad nurodymo išvežti atliekas ji niekam nedavė, o už atliekų išvertimą neleistinoje vietoje turi atsakyti tai padaręs asmuo.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje, vykusiame žodinio proceso tvarka 2022 m. sausio 19 d., Departamento atstovas A. K., iš esmės pakartojęs prašyme išdėstytas faktines aplinkybes ir remdamasis jame nurodytu teisiniu reglamentavimu, prašė tenkinti reikalavimą. Pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad valstybinės kontrolės institucijai apie padarytą pažeidimą aplinkos buvo pranešta anoniminiu telefono skambučiu, atsakovei paskirta administracinė bauda nesumokėta, atsakovė neneigė, kad atliekos atvežtos iš jos ūkio, o jos nurodyti liudytojai buvo apklausti administracinio nusižengimo byloje. Be to, Departamento atstovas paaiškino, kad 2021 m. spalio 4 d. atsakovei paskirta dar viena, 225 Eur dydžio, administracinė bauda.
Teismo posėdyje atsakovė J. P. paaiškino, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. kartu su A. A. nebegyvena, todėl buvęs sugyventinis visais įmanomais būdais stengiasi jai pakenkti. Atsakovė teigė, kad jos dukrai A. A. prisipažino, jog paprašė vienos kaimo gyventojos nufotografuoti prie upės išverstas atliekas. Atsakovei paskambinus į seniūniją, buvo paaiškinta, kad moteris iš (duomenys neskelbtini) atsiuntė nuotraukas, kuriose užfiksuotos valstybinėje žemėje išpiltos atliekos. Atsakovė tvirtino, kad L. S. (toliau – ir L. S.) ir J. P. (toliau – ir J. P.) yra jos kaimynai, o kadangi ji yra turėjusi konfliktą su J. P., kurio giminaitė yra L. S., šie asmenys institucijoms teikia melagingą informaciją. Atsakovė tvirtino, kad ji atliekų neišvežė, tačiau pripažino, jog valstybinėje žemėje išpiltos atliekos buvo sukurtos gyvenant kartu su A. A.. Atsakovė mano, kad atliekas surinkti ir perduoti atliekų tvarkytojams turi A. A., kadangi jis atliekas išvežė ir išvertė neleistinoje vietoje. J. P. patvirtino, kad Privalomojo nurodymo Nr. (16.3)-PN-349 nustatyta tvarka neskundė, pripažino, kad jo neįvykdė, nes mano, jog tai turi padaryti A. A.. Paaiškino, kad su A. A. vedė bendrą ūkį, augino mėsinius galvijus, toje vietoje, kurioje ketino įrengti jiems reikalingą pastogę, buvo laikomi nebereikalingi daiktai, kuriuos reikėjo pašalinti. Atsakovė tvirtino, kad A. A. šiuos nebereikalingus daiktus sukrovė į traktoriaus priekabą ir išvežė prie upės; apie ji sužinojo po savaitės; ji pati prie upės išpiltų atliekų nematė; sužinojusi apie neleistinoje vietoje išpiltas atliekas, A. A. perspėjo, kad gali kilti problemų; apie valstybinėje žemėje išpiltas atliekas niekam nepranešė, nesi bijojo A. A.. Atsakovė tvirtino, kad ji abejingai nežiūri į netinkamą atliekų tvarkymą, tačiau pati sutvarkyti šių atliekų negalėjo, kadangi nemoka vairuoti senos gamybos traktoriaus, o ką nors pasamdyti surinkti ir išvežti atliekas nebuvo galimybės.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje J. P. atstovas advokatas P. E., remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais, prašė atmesti Departamento prašymą. Atsakovės atstovas, paaiškinęs, jog atliekas į valstybinės žemės teritoriją išvežė ir išvertė J. P. buvęs sugyventinis, teigė, kad atsakovė nubausta nepagrįstai, kadangi už atliekų išvertimą valstybinėje žemėje yra atsakingas tai padaręs asmuo. Atsakovės atstovas pateikė vertinimą, kad atliekos buvo išvežtos iš J. P. ir A. A. bendro kiemo teritorijos ir buvo atsiradusios jiems bendrai vedant ūkį.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos prašymo įpareigoti asmenį įvykdyti jam duotą privalomąjį nurodymą.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio, įtvirtinančio žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas, 1 dalies 4 punktas reikalauja įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta juridinių ir fizinių asmenų pareiga saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklų naudotojų teisių bei interesų, o 23 straipsnyje nustatyta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atliekų turėtojas teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą. Šio įstatymo 4¹ straipsnyje numatyta, kad atliekas būtina tvarkyti: 1) neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai; 2) neviršijant teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų; 3) nekeliant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms. Reikalavimus atliekų rūšiavimui, laikinajam laikymui, surinkimui, vežimui, apdorojimui, taip pat reikalavimus produktų platintojams, priimantiems vartotojų atiduodamas produktų atliekas, papildomus biologinių ir pavojingųjų atliekų (įskaitant alyvos atliekų) tvarkymo reikalavimus, prekybos atliekomis ir tarpininkavimo organizuojant atliekų naudojimą ar šalinimą ypatumus, reikalavimus atliekų naudojimo ar šalinimo techniniam reglamentui, atliekų apskaitos ir tvarkymo dokumentų saugojimo tvarką nustato Atliekų tvarkymo taisyklės (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. D1-1005 redakcija). Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte numatyta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Šių taisyklių 9 punkte numatyta, kad atliekų turėtojas, pats arba per vežėją perdavęs atliekas atitinkamas atliekas apdorojančiai įmonei prekiautojui atliekomis, tarpininkui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., sąskaitą faktūrą; atliekų perdavimo–priėmimo aktą; atliekų vežimo lydraštį, kuriame turi būti nurodyti perduotų atliekų pavadinimas, atliekų kodas pagal atliekų sąrašą ir svoris, atliekų perdavimo data.
Išanalizavus J. P. paaiškinimus, užfiksuotus 2021 m. birželio 4 d. raštu pateiktame paaiškinime, išdėstytus atsiliepime ir pateiktus teismo posėdyje, daroma išvada, kad atsakovė neginčija aplinkybės, kad nepavojingos atliekos, rastos valstybinės žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), prie upelio (duomenys neskelbtini), yra atvežtos iš jos namų valdos, šios atliekos buvo susikaupusios ūkyje, kurį vedė kartu su A. A.. Tačiau atsakovė, neigdama prievolę įvykdyti Privalomąjį nurodymą Nr. (16.3)-PN-349, tvirtino, kad jis buvo surašytas, pažeidžiant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, kadangi nebuvo atsižvelgta į tai, kad ne ji išvežė ir išvertė atliekas į valstybinės žemės sklypą, tokio nurodymo ji niekam nedavė, namų valdoje buvusias atliekas išvežė ir į valstybinės žemės sklypą išvertė buvęs jos sugyventinis A. A.. Atsakovės nuomone, būtent šis asmuo ir yra atsakingas už šių atliekų surinkimą ir perdavimą atliekų tvarkytojams. Teismo posėdyje J. P. paaiškino, kad ūkyje auginamų galvijų laikymui buvo reikalinga stoginė, jai įrengti reikalingoje vietoje buvo susikaupusių atliekų, jas reikėjo pašalinti, todėl A. A., padedant dviem asmenims, šias atliekas sukrovė į traktoriaus priekabą ir išvežė.
Valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu privalomąjį nurodymą davė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui, o šio straipsnio 6 dalis nustato, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgus į Valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą privalomo nurodymo apibrėžimą, daroma išvada, kad privalomasis nurodymas yra individualus administracinis sprendimas, esantis savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, J. P., nesutikdama su Privalomuoju nurodymu Nr. (16.3)-PN-349, turėjo teisę jį ginčyti Valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo metu duomenų apie tai, kad dėl Privalomojo nurodymo Nr. (16.3)-PN-349 būtų nagrinėjami ginčai ar kad šio nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas Valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka, nenustatyta. Be to, teismas, įvertinęs Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. Patikrinimo akte Nr. (16.3)-PA-4240 nurodytus duomenis, sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti Departamento padaryta išvada, jog per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nustatytą terminą J. P. Privalomojo nurodymo Nr. (16.3)-PN-349 neįvykdė, kadangi 2021 m. rugpjūčio 17 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) upelio esančios nepavojingos atliekos, darančios žalingą poveikį dirvožemiui ir aplinkai, nesurinktos.
J. P., pripažinusi jai nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje sukauptų nepavojingų atliekų buvimo faktą, prievolę įvykdyti Privalomąjį nurodymą Nr. (16.3)-PN-349 neigė ir tvirtino, jog šiame privalomajame nurodyme duotus patvarkymus privalo įvykdyti, jos nuomone, šias atliekas išvežęs ir jas į valstybinės žemės sklypą išvertęs asmuo.
Nurodytas atsakovės argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, visų pirma, atsižvelgus į J. P. paaiškinimus apie bendro gyvenimo ir ūkio vedimą su buvusiu sugyventiniu A. A.. Teismas sprendžia, kad atsakovė pripažino, jog siekiant įrengti gyvulių laikymui reikalingą stoginę, reikėjo išvežti iš šio statinio įrengimui reikalingos teritorijos joje susikaupusias atliekas, todėl nepagrįstai teigė, kad atliekos iš jai priklausančios namų valdos teritorijos buvo išvežtos be jos žinios. Teismo vertinimu, atsakovė, būdama jos namų ūkyje susikaupusių atliekų bendraturte, yra atsakinga už jų surinkimą ir perdavimą atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė, įvykdžiusi Privalomojo nurodymo Nr. (16.3)-PN-349 reikalavimus ir dėl to patyrusi tam tikrų piniginių išlaidų bei mananti, kad buvęs sugyventinis yra į aplinką išverstų atliekų bendraturtis, dėl turėtų išlaidų atlyginimo turi teisę ieškiniu kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 4.76 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsakovė, neigdama savo pareigą įvykdyti Privalomąjį nurodymą Nr. (16.3)-PN-349, tvirtino ir tai, kad šis administracinis sprendimas jai surašytas be pagrindo, nes buvęs sugyventinis įvairiais būdais stengiasi jai pakenkti.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis, tarp J. P. ir A. A. vyksta teisminiai ginčai dėl jungtinės veiklos pagrindu įgyto turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir jo atidalijimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, be to, atsakovė dėl A. A. elgesio kreipėsi į policijos įstaigą. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad tarp atsakovės ir jos buvusio sugyventinio yra kilę turtinio pobūdžio ginčų, tačiau jie negali būti vertinamu kaip pagrindas atleisti atsakovę nuo pareigos įvykdyti Privalomojo nurodymo Nr. (16.3)-PN-349 reikalavimus.
Be to, teismas, spręsdamas dėl J. P. pareigos įvykdyti Privalomąjį nurodymą Nr. (16.3)-PN-349, remiasi administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4084-2021 Departamento priimtu nutarimu.
Bylos duomenimis, Inspekcija, nustačiusi, kad J. P. neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. (16.3)-PN-349, 2021 m. rugsėjo 8 d. surašė jai Administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-3110-2021 (toliau – ir Protokolas) už Valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą; Protokolu J. P. buvo pasiūlyta sumokėti 75 Eur baudą; iki 2021 m. rugsėjo 23 d., t. y. per nustatytą laiką, J. P. baudos nesumokėjo.
Departamentas, nustatęs, kad J. P. iki 2021 m. liepos 21 d. neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. (16.3)-PN-349 reikalavimo, 2021 m. spalio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4084-2021 atsakovę pripažino kalta, padarius ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir skyrė jai 225 Eur baudą.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose 2022 m. vasario 28 d. buvo gautas Departamento persiųstas 2022 m. vasario 22 d. elektroniniu paštu pateiktas J. P. atstovo skundas, kuriuo prašoma atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2021 m. spalio 4 d. nutarimo paduoti ir ši nutarimą panaikinti. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja 2022 m. kovo 4 d. nutartimi konstatavo, kad 2021 m. spalio 4 d. nutarimas J. P. buvo įteiktas tinkamai, jai apie šį nutarimą buvo žinoma, skundas teismui paduotas, praleidus beveik 4 mėnesius, o svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas, nenustatyta, ir J. P. skundą atsisakė priimti. J. P., nesutikusi su tokia teismo nutartimi, atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismą prašė Rokiškio rūmų teisėjos 2022 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-58-300/2022 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. kovo 4 d. nutartį paliko nepakeistą.
Pagal ANK 2 straipsnio 7 dalį, asmuo laikomas padariusiu administracinį nusižengimą tik įvykdęs administracinį nurodymą arba šio kodekso nustatyta tvarka įsiteisėjus nutarimui, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad Departamento 2021 m. spalio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4084-2021, kuris nėra panaikintas, pakeistas ir yra galiojantis, buvo pripažinta A. P. kaltė, neįvykdžius Privalomojo nurodymo Nr. (16.3)-PN-349.
Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. II-48-504/2022 pagal J. P. skundą dėl Departamento 2021 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4237-2021 panaikinimo. Nurodytu nutarimu J. P. už Atliekų tvarkymo taisyklių 7 ir 14 punktų reikalavimų pažeidimą, t. y. už ANK 247 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, skirta 1 200 Eur bauda. Teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartyje konstatavo, kad 2021 m. spalio 14 d. nutarimą priėmęs Departamentas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutarimą, netenkino J. P. skundo ir 2021 m. spalio 14 d. nutarimą paliko nepakeistą. Pagal J. P. atstovo pateiktą skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-48-504/2022 panaikinimo Šiaulių apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-111-282/2022, tačiau galutinis procesinis sprendimas šioje byloje nepriimtas.
Apibendrinus tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad J. P. yra atsakinga už atliekų surinkimą, taip užtikrinant, kad nebūtų teršiama aplinka, dirvožemis ir nedaromas jiems neigiamas poveikis, atsakovė turėjo pareigą vykdyti Privalomąjį nurodymą Nr. (16.3)-PN-349, tačiau jo iki 2021 m. liepos 21 d. neįvykdė.
Valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad Privalomajame nurodyme Nr. (16.3)-PN-349 suformuluoti reikalavimai J. P. yra privalomi ir turi būti įvykdyti. Teismo vertinimu, Departamento siūlomas terminas Privalomajam nurodymui Nr. (16.3)-PN-349 įvykdyti yra protingas.
Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti Departamento prašymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą patenkinti.
Įpareigoti J. P. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. birželio 22 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (16.3)-PN-349.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.