Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 236 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskiriant V. Ž. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Ž. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo V. Ž. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Priteistas iš V. Ž. I. J. naudai 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) jam padarytos turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. Ž. apeliacinis skundas atmetamas

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl už BK 178 straipsnio 2 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskirtos galutinės bausmės dydžio ir BK 75 straipsnio 2, 5 dalių (ne) taikymo. Atsižvelgiant į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl paskirtos galutinės bausmės rūšies ir dydžio

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.

7. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

8. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajai V. Ž. paskyrė teisingas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas.

9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelių rūšių bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje taip pat yra numatytos kelių rūšių bausmės – viešieji darbai, bauda ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalus terminas yra lygus trims mėnesiams. Taigi daroma išvada, kad už automobilio ir mobiliojo ryšio telefono pagrobimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo trijų mėnesių iki šešerių metų, o už melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą pateikimą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu nuteistajai V. Ž., pripažintai kalta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, buvo paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, be to, pripažintai kalta pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, buvo paskirtas laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams, t. y. už sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius mažesnės bausmės. Paskirtos ir subendrintos bausmės buvo sumažintos vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos nuomone, šios bausmės, atsižvelgiant į padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra teisingos ir proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms.

11. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas tinkamai įvertino V. Ž. padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes ir tinkamai argumentavo paskiriamų bausmių rūšis ir dydžius.

11.1. V. Ž. padarė vieną apysunkį, tyčinį, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. V. Ž. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jo padarymo aplinkybes. Nusikalstamą veiką V. Ž. padarė veikdama tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydama nusikalstamą veiką V. Ž. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. V. Ž. pagrobė kelis daiktus (mobiliojo ryšio telefoną, jame buvusią SIM kortelę ir automobilį) iš draugo, su kuriuo kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir kai jis miegojo jos namuose, kur miegojo ir V. Ž. motina, raktus ir mobiliojo ryšio telefoną paėmė iš jo rankinuko. Nukentėjusiajam buvo grąžintas automobilis, tačiau jis buvo sugadintas dėl atsitrenkimo į medį, nevažiavo (t. 1, b. l. 89).

11.2. Taip pat V. Ž. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje. V. Ž. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jo padarymo aplinkybes. Nusikalstamą veiką V. Ž. padarė veikdama tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydama nusikalstamą veiką V. Ž. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Ji policijos pareigūnui pateikė pareiškimą, jog nepažįstamas vyras jos atžvilgiu padarė sunkų nusikaltimą viešoje vietoje (miške) (t. 1, b. l. 66), dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, ji buvo pripažinta nukentėjusiąja, apklausiama liudytoja davė melagingus parodymus, prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

12. V. Ž. nusikalstamų veiksmų padarymo motyvai ir tikslai buvo pasivažinėti draugo automobiliu, mobiliojo ryšio telefonu ji ketino klausytis muzikos važiuodama (BK 178 straipsnio 2 dalies atveju). Be to, ji galvojo, kad buvo išžaginta tik dėl to, jog atsibudusi po eismo įvykio ji pamatė, kad jos kelnės nuleistos (BK 236 straipsnio 1 dalies atveju).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau išdėstomi, duomenys iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąją V. Ž..

14. V. Ž. Lietuvos Respublikoje prieš nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymą (2020 m. kovo 28 d., 2020 m. kovo 29 d.) buvo teista septynis kartus už įvairaus pobūdžio, tarp jų ir analogiškas, nusikalstamas veikas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė įpareigojant neatlygintinai dirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – paskirta galutinė 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmė; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai) – paskirta galutinė laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, uždraudžiant šešis mėnesius bendrauti su nukentėjusiuoju A. B. ir įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas įpareigojant V. Ž. visu bausmės atlikimo laikotarpiu: nevartoti alkoholio; būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

15. Be to, prieš aptariamų nusikaltimų padarymą (2020 m. kovo 28 d., 2020 m. kovo 29 d.) ji 2020 m. sausio 10 d. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas (2 epizodai), už kurių padarymą ji nuteista po nagrinėjamų nusikaltimų padarymo, aštuntąjį kartą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, galutine 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi bausmė patikslinta ir paskirta V. Ž. subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

16. Tai rodo, kad ji turi aiškų polinkį nusikalsti ir net dėl jos ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo kylantys teisiniai padariniai ir pasekmės nėra pakankami siekiant atgrasyti V. Ž. nuo jos pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo.

17. Taigi nuteistoji V. Ž. sistemingai daro įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Aukščiau išvardintos aplinkybės ir apeliantės turimi teistumai aiškiai rodo nuoseklų, neteisėtą ir kitiems asmenims pavojingą nuteistosios elgesį, kurį siekiant pakeisti yra būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ir už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą V. Ž. buvo skiriamos su laisvės apribojimu ar jos atėmimu susijusios bausmės, kas rodo, kad kiti teismai įvertino tai, jog švelnesnės bausmės jokio realaus poveikio V. Ž. elgesiui nepadarys.

18. Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis per paskutinius vienerius metus nuo 2020 m. spalio 14 d. administracine tvarka V. Ž. bausta septynis kartus ir turi galiojančias nuobaudas (t. 2, b. l. 96–99), be to, 2010 – 2019 metais ji padarė apie devyniasdešimt administracinių teisės pažeidimų ar administracinių nusižengimų (t. 2, b. l. 78–84), kas rodo, kad apeliantė linkusi nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir visuomenės gyvenimo taisyklių.

19. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. Ž. yra netekėjusi, vaikų neturi (t. 2, b. l. 85), 2014-2015 metais konsultuota VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre (t. 1, b. l. 78), 2016 m. konsultuota / gydyta Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Vilniaus filiale (t. 1, b. l. 77), Lietuvos Respublikoje niekur nedirba (t. 2, b. l. 101), tačiau jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 1, b. l. 82), registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 2, b. l. 100), jos pajamos yra gaunamos socialinės išmokos.

20. V. Ž. nusikaltimus padarė nebendrininkaudama.

21. Nuteistosios V. Ž. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis už nusikalstamas veikas apylinkės teismas pagrįstai nustatė tai, kad ji prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikos ir gailėjosi jas padariusi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė.

22. Pažymima, kad savo nusikalstamais veiksmais V. Ž. padarė turtinę žalą kitam asmeniui, tenkinus civilinį ieškinį iš jos priteista 1 000 Eur.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jį kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo vidurkio. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu už nuteistosios V. Ž. padarytas nusikalstamas veikas skyrė žymiai mažesnes laisvės atėmimo bausmes nei BK 178 straipsnio 2 dalies, 236 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog už nagrinėjamas nusikalstamas veikas skirtų bausmių dydžiai nesiekia net pusės sankcijose numatytų bausmių vidurkio. Taigi sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad tokia bausmė yra per griežta ir neatitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, nėra pagrindo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nemotyvavo kodėl prie griežčiausios, t. y. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtos bausmės pridedama būtent 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis švelnesnio nusikaltimo padarymą, tačiau tokia bausmės dalis buvo parinkta įvertinus tiek padarytų, BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir nuteistosios asmenybę. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog pridėta bausmės dalis yra mažesnė nei paskirtosios bausmės vidurkis ir kiek didesnė nei minimalus jos dydis. Teisėjų kolegijos vertimu, pridėta bausmės dalis, įvertinus abu padarytus nusikaltimus ir jų pavojingumą, nuteistosios asmenybę bei galutinės subendrintos bausmės dydį, nėra aiškiai per griežta, neproporcinga ar neteisinga, todėl teismo parinktas pridedamos laisvės atėmimo bausmės dydis nėra per didelis ir atitinka padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalių taikymo

25. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal šio straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, pagal šį teisinį reguliavimą, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik esant įstatymo įtvirtintoms sąlygoms, o jo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

26. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika bei nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį pobūdį. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

27. Nagrinėjamu atveju, nors egzistuoja formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, tačiau, pažymima, jog turi būti nustatytas ir materialusis BK 75 straipsnio taikymo pagrindas. Vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalimi, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal teismų formuojamą praktiką, taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį asmens nubaudimas ar atleidimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Be to, kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę arba kitą baudžiamojo poveikio priemonę kartu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-770-383/2019).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajai V. Ž. vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymo atidėjimo institutą taikė tinkamai ir baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į kitas byloje nustatytas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo dėl galimybės atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą sprendimui.

29. Bylos duomenimis yra neginčytinai nustatyta, kad nuteistoji V. Ž. padarė du nusikaltimus, kurių pavojingumas iš esmės pasireiškė tuo, kad nukentėjusysis prarado automobilį, už kurį žala neatlyginta, be to, buvo nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 2, b. l. 1), buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai (susipažinta su skambučių ir žinučių išklotinėmis, V. Ž. baustumais, apklausti liudytojai, buvo atliktas objekto tyrimas ir gauta specialisto išvada ir kita), po to buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 60–64).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajai V. Ž. privaloma skirti realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Kaip minėta, V. Ž. teista aštuonis kartus, tarp jų ir pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (vieną kartą), 178 straipsnio 2 dalį (du kartus), skundžiamu nuosprendžiu ji nuteista devintąjį kartą. Už šių veikų padarymą jai buvo skirtos įvairių rūšių, švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės, tačiau teigiamo poveikio jos elgesiui nepadarė. Nors V. Ž. nepadarė naujų nusikalstamų veikų po laisvės atėmimo bausmės įvykdymo, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad jai ne kartą iki tol buvo skirtos arešto bausmės, kurias ji įvykdė, tačiau savo elgesio nepakeitė. Taip pat pažymima, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 2-1448 vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi nuteistoji V. Ž. 2021 m. liepos 19 d. paleista iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos taikant nuteistajai V. Ž. intensyvią priežiūrą. Vis dėlto Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir pasiųsta ji atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-42-486/2021) paskirtą likusią bausmės dalį. 2021 m. lapkričio 3 d. V. Ž. paleista atlikusi vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę (t. 2, b. l. 173).

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad administracinių nusižengimų registro 2020 m. spalio 14 d. duomenimis per paskutinius vienerius metus administracine tvarka ji bausta septynis kartus, tame tarpe keletą kartų dėl administracinių nusižengimų, susijusių su kitų asmenų nuosavybe (tyčiniu svetimo turto apgadinimu), pareigūnų iškvietimais ir melagingais pranešimais, kai kuriuos iš jų darė būdama neblaivi, kas rodo, kad nuteistoji linkusi daryti panašios rūšies administracinius nusižengimus kaip ir jos padarytos veikos.

32. Apygardos teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistoji V. Ž. sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas ir nėra linkusi daryti atitinkamų išvadų dėl netinkamo ir akivaizdžiai pavojingo savo elgesio ar dėl jo galimai kilsiančių pasekmių. BK 236 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas nuteistoji V. Ž. padarė neišnykus teistumui, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, kuris jai jau buvo pritaikytas ketvirtą kartą, be to, jai ne kartą atlikus arešto bausmę (pavyzdžiui, 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gruodžio 23 d., 2017 m. spalio 30 d., 2018 m. balandžio 20 d. (t. 2, b. l. 89–95), taip pat jai buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas aiškiai rodo, kad nepasiekta viena iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės paskirčių: asmenų sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo. Nors ankstesniais teismo sprendimais nuteistajai skirtos daugiausiai švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės, tačiau to akivaizdžiai nepakako norint ją sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – nuteistoji ne vieną kartą naują veiką padarė dar neišnykus iš anksčiau esančiam teistumui arba laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, nors nuteistoji žinojo apie jai Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu skirtą įpareigojimą nevartoti alkoholio, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tačiau jų nesilaikė, vartojo alkoholinius gėrimus (t. 2, b. l. 34), be to, 2020 m. kovo 28 d. vairavo transporto priemonę po 22 val. (t. 1, b. l. 5). Taigi, vertinant galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nagrinėjamu atveju, pažymima, kad nuteistoji iš esmės nepripažįsta savo elgesio modelio pavojingumo ir nuosekliai daro naujas veikas, todėl būtina jos izoliacija nuo visuomenės. Tik paskyrus nuteistajai V. Ž. laisvės atėmimo bausmės realų vykdymą bus įmanoma visuomenės narių apsauga nuo pavojingų jos veiksmų. Be to, sprendžiama, kad nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo paskyrimas iš nuteistosios V. Ž. atimtų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, galima pagrįstai teigti, kad tik realus nuteistajai V. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas užtikrins prevencinius tikslus.

33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistosios nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir dėl jų gailisi, nereiškia, kad tai aiškiai parodo pasikeitusį, kritišką nuteistosios požiūrį į savo netinkamą elgesį. Priešingai, nors nuteistoji teigia padariusi išvadas ir daugiau nebeketina nusikalsti, visgi aukščiau nurodyti jos teistumai ir aiškus polinkis nusikalsti rodo, kad nuteistoji V. Ž. nėra linkusi atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta ir ankstesnių nuosprendžių metu, tačiau, kaip matyti iš jos padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdus nuteistosios gailėjimasis yra labiau deklaratyvaus pobūdžio.

34. Teismas, įvertinęs visa tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu parinko proporcingą ir tinkamą galutinę, realią laisvės atėmimo bausmę nuteistajai V. Ž., jos vykdymą atidėti nėra pagrindo, todėl šioje dalyje nėra teisinio pagrindo keisti minimą apylinkės teismo nuosprendį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.