- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- e2S-2829-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06326-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- UAB „Elžbietos salonas“, UAB „Piliuona“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Elžbietos salonas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atmesti atsakovų UAB „Piliuona“ ir UAB „Elžbietos salonas“ pareiškimai dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam solidariai iš atsakovų žalos atlyginimą - 2 253,65 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas visiškai.
Šalies argumentai
3. Atsakovai pateikė teismui pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad nebuvo informuoti apie ieškovo procesinius dokumentus ir bylos iškėlimą. Atsakovai mano, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovų civilinės atsakomybės dėl ieškovo draudėjui padarytos žalos pagrindus.
4. Ieškovas ir trečiasis asmuo prašė atsakovų pareiškimų netenkinti. Nurodė, jog atsakovai pareiškimuose nenurodė procesinių terminų praleidimo priežasčių, įrodymų, kurie gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atmetė atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
6. Teismas nustatė, kad atsakovams adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2018 m. kovo 28 d. elektroninių ryšių priemonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 str. 2 d.), tai patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys. Atsakovams procesiniai dokumentai taip pat siųsti (du kartus) jų buveinių adresais ir buvo laikomi tinkamai įteiktais CPK 123 str. 4 d. nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovai nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, 2018 m. gegužės 24 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai.
7. Atsakovus apie teisme gautą ieškinį bandyta informuoti visomis galimomis priemonėmis – siunčiant procesinius dokumentus buveinių adresais, taip pat ir elektroninių ryšių priemonėmis. Atsakovų teiginiai, kad kurjeris galėjo nerasti atsakovų patalpų ir tai, jog atsakovai nebuvo informuoti apie jiems elektroninių ryšių priemonėmis pateiktus procesinius dokumentus, nesudaro pagrindo teigti, kad jie buvo netinkamai informuoti, nurodyti atsakovų argumentai nelaikytini svarbiomis priežastimis, dėl kurių atsakovai laiku atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
8. Aplinkybė, kad atsakovai negavo ieškovo siųstų pretenzijų dėl žalos atlyginimo, nesudaro pagrindo teigti, kad už akių priimtas sprendimas yra nepagrįstas. Be to, byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovui UAB „Piliuona“ pretenzija dėl žalos atlyginimo įteikta buvo ir atsakovas į šią pretenziją atsakė.
9. Priimant sprendimą už akių buvo remiamasi ieškovo teismui pateiktais įrodymais apie žalos kilimo priežastis: pranešimu apie įvykį, turto apžiūros aktu, pranešimu apie įvykio priežastį ir kaltininką, nuotraukomis. Byloje nebuvo ir nėra duomenų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, atsakovų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atskirajame skunde atsakovas UAB „Elžbietos salonas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą už akių ir civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantas, nei jį atstovaujantis asmuo (direktorius), neturi ir niekada neturėjo prieigos prie elektroninių ryšių priemonių, kuriomis gali būti įteikiami procesiniai dokumentai, o būtent - prieigos prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo www.e.teismas.lt. Byloje neginčijamai nustatyta, kad faktiškai atsakovams UAB „Piliuona“ ir UAB „Elžbietos salonas“ procesiniai dokumentai (ieškinys, jo priedai ir teismo pranešimas dėl atsiliepimų į ieškinį) nebuvo įteikti.
10.2. Apelianto veiksmai patvirtina, kad su pareikštu ieškiniu jis nesutinka ir tuomet, kai faktiškai gavo procesinį dokumentą (sprendimą už akių), nedelsiant ėmėsi veiksmų gindamas savo teises. Tai patvirtina, kad tuo atveju, jei būtų faktiškai gavęs pirminius procesinius dokumentus (ieškinį, jo priedus ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį), būtų pateikęs atsiliepimą į ieškinį, ko pasėkoje nebūtų sąlygų sprendimui už akių priimti.
10.3. Priimant sprendimą už akių, buvo remiamasi tik ieškovo teismui pateiktais dokumentais: pranešimu apie įvykį, turto apžiūros aktu, pranešimu apie įvykio priežastį ir kaltininką, nuotraukomis. Pareikšto ieškinio nagrinėjamoje civilinėje byloje prigimtis ir pobūdis (žalos dėl kilusio draudiminio įvykio atlyginimas) lemia, kad siekiant išnagrinėti pareikšto ieškinio pagrįstumą, būtina ne tik remtis ieškovo vienašališkais ir neobjektyviais dokumentais, bet ir būtina atlikti išsamią, visapusišką ir nepriklausomą teismo ekspertizę su tikslu nustatyti draudiminio įvykio priežastį bei kaltininką.
10.4. Atsakomybė dėl galimo draudiminio įvykio turėtų tekti pastato, kuriame yra apelianto valdomos patalpos, inžinerinių sistemų valdytojui ir prižiūrėtojui UAB „Skomė“.
10.5. Skundžiama nutartis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose.
10.6. Susidarius tokiai situacijai, kad nurodytomis pranešimo priemonėmis nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas apelianto informavimas apie pradėtą civilinę bylą, pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti bei atsižvelgti į apelianto pareiškime išdėstytas termino atsiliepimui į ieškinį pateikti praleidimo priežastis.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo UAB „Best Baltic Hotels“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Procesiniai dokumentai net keletą kartų atsakovui buvo siųsti ir per kurjerį. Ir būtent šie dokumentai bylos duomenimis teismo buvo pripažinti tinkamai įteiktais. Tad, aplinkybė, kad atsakovė neturėjo prieigos prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo www.teismas.lt, neturi reikšmės.
11.2. Atsakovo teiginys, jog už jo patalpose įvykusią nuotekų vamzdžių avariją atsakingu asmeniu laikytina trečioji įmonė, turėjusi prižiūrėti atsakovo patalpas bei inžinerinius tinklus, kelia abejonių. Byloje nėra pateikta tarp atsakovo ir minėtosios įmonės sudaryta tarpusavio sutartis, kurioje būtų aiškiai aptartos tarpusavio įsipareigojimų bei atsakomybės už teikiamas paslaugas ribos. Taip pat nėra pateikta jokių atsakovės pretenzijų trečiajai įmonei, kad ši netinkamai vykdė savo pareigas pagal sutartį, nors vertinant atsakovės teiginius, tokias pretenzijas šiam subjektui, kaip netinkamai atlikusiam savo sutartines prievoles, jis turėjo rengti. Todėl teisiškai vertinti minėtąjį Atskirajame skunde išsakytą Atsakovo teiginį nėra galimybių, o daryti teisines išvadas – neįmanoma.
Šalies argumentai
12. Ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Procesiniai dokumentai net keletą kartų atsakovei buvo siųsti per kurjerį. Būtent šiuos dokumentus teismas pripažino tinkamai įteiktais. Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad tai jog apeliantė neturėjo prieigos prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo www.eteismas.lt yra nereikšmingi nagrinėjamu atveju.
Atsiliepimas
12.2. Atsakovės UAB „Elžbietos salonas“ teiginiai dėl avarijos kaltininko yra nepagrįsti, bei kelia abejonių. Byloje nėra pateikta duomenų, kad tarp atsakovės UAB „Piliuona“ ir įmonės būtų sudaryta tarpusavio sutartis, kurioje būtų aiškiai aptartos tarpusavio įsipareigojimų bei atsakomybės už teikiamas paslaugas ribos.
12.3. Byloje nėra pateikta jokių atsakovės UAB „Elžbietos salonas“ pretenzijų trečiajam asmeniui, kad šis netinkamai vykdė savo pareigas pagal sutartį.
13. Atsakovė UAB „Piliuona“ prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad faktiškai atsakovams UAB „Piliuona“ ir UAB „Elžbietos salonas“ procesiniai dokumentai (ieškinys, jo priedai ir teismo pranešimas dėl atsiliepimų į ieškinį) nebuvo įteikti. Atsakovams faktiškai negavus procesinių dokumentų ir priėmus Sprendimą už akių vien pagal ieškovo pateiktus argumentus ir įrodymus, praktiškai buvo pažeisti LR CPK įtvirtinti rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo principai, o kartu buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių - teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises.
13.2. Atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad siekiant teisingai ir objektyviai išnagrinėti civilinę bylą Nr. e2-27646-432/2018 būtina atlikti nepriklausomą teisminę ekspertizę draudiminio įvykio priežastims nustatyti. Nors pirmosios instancijos teismas kategoriškai atmetė atsakovų argumentus, kad pastato, kuriame įvyko draudiminis įvykis, inžinerinių sistemų administratoriumi yra UAB „Skomė“, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad draudiminis įvykis kilo patalpoje, kuri nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „Best Baltic Hotels“. Taigi tikėtina, kad vandentiekio sistemos gedimas, dėl kurio kilo draudiminis įvykis, įvyko toje vandentiekio ir nuotekų sistemos dalyje, už kurios priežiūrą ir eksploatavimą yra atsakingi ne atsakovai, o trečiasis asmuo UAB „Best Baltic Hotels“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
15. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).
18. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui UAB „Elžbietos salonas“ skirtus procesinius dokumentus (ieškinį ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo) išsiuntė ieškinyje nurodytu bei atsakovo registruotos buveinės adresu duomenys neskelbtini, tačiau į teismą grįžo neįteikti su žyma neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Kadangi ieškovo ieškinyje nurodytas adresas sutapo su atsakovo registruotos buveinės adresu, procesinius dokumentus teismas dar kartą išsiuntė minėtu adresu. Atkreiptinas dėmesys, jog adresą ((duomenys neskelbtini)) atsakovas UAB „Elžbietos salonas“ nurodo ir savo procesiniuose dokumentuose. Procesiniai dokumentai atsakovui UAB „Elžbietos salonas“ taip pat buvo išsiųsti ir elektroninių ryšių priemonėmis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB „Elžbietos salonas“, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, buvo EPP vartotojas.
20. Pažymėtina, jog CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Kadangi, antrą kartą atsakovui UAB „Elžbietos salonas“ skirti procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo buveinės registracijos adresu 2018 m. balandžio 17 d. pirmosios instancijos teismas pagrįstai procesinius dokumentus atsakovui laikė įteiktais 2018 m. balandžio 28 d. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priėmė 2018 m. gegužės 24 d.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant pagrindą sprendimui už akių priimti ir tinkamai taikė civilinio proceso normas reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, atmestini atskirojo skundo argumentai susiję su netinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 123 straipsnio 4 dalies paskirtis – įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų – juridinių asmenų – pareigą rūpintis ir domėtis bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis), tame tarpe ir tinkamai organizuoti korespondencijos priėmimą paties juridinio asmens nurodytu adresu ar juridinio asmens buveinės adresu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-596/2013).
22. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012, apibendrinęs teisinį reglamentavimą (Lietuvos konstitucinio teismo jurisprudenciją, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei CPK normas) asmens teisės į teismą įgyvendinimo aspektu, padarė išvadą, kad pagal įstatymą negalima tokia procesinė situacija, kai sprendimas už akių priimamas apie iškeltą bylą tinkamai nepranešus kitai ginčo šaliai. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad procesiniai dokumentai apeliantui buvo tinkamai įteikti, negalima teigti, jog jo teisė būti išklausytam buvo pažeista.
23. Vertindamas atskirojo skundo argumentus dėl antrosios sąlygos sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo atnaujinimui, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų sudarančių pagrindą spręsti, jog galimai buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas už akių.
24. Pagal CK 6.266 str. 1 d., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Apeliantas teigia, kad atsakomybė dėl galimo draudiminio įvykio turėtų tekti pastato, kuriame yra apelianto valdomos patalpos, inžinerinių sistemų valdytojui ir prižiūrėtojui UAB „Skomė“. Atsakovai kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui pateikė 2014 m. spalio 30 d. Pastatų komplekso inžinerinių magistralinių tinklų, įrengimų ir jų montavimo bei naudojimo vietų (patalpų) eksploatavimo ir tam skiriamų išlaidų bei komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. SK-Versus-1, sudarytą tarp UAB „Skomė“ ir UAB „Versola“. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, iš teismui pateiktos sutarties nėra aišku kodėl UAB „Versola“ ir UAB „Skomė“ sudaryta sutartis turėtų sudaryti pagrindą teigti, kad atsakovų inžineriniai tinklai ir įrengimai yra valdomi ir prižiūrimi UAB „Skomė“, kadangi sutarčių, atsakovų sudarytų su UAB „Skomė“, atsakovai nepateikė. Byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kad atsakovų inžinerinius tinklus ir įrengimus valdo ir prižiūri būtent UAB „Skomė“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos apeliantės argumentus atmetė. Jokių kitų (be byloje jau esančių) įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei sąlygotų jo panaikinimą, apeliantas nenurodė ir nepateikė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).
26. Trečiasis asmuo UAB „Best Baltic Hotels“ pateikė įrodymus, kad iš viso apeliacinės instancijos teisme patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytus maksimalius dydžius, įvertinus trečiojo asmens pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį, taip pat tai, kad ginčas šioje byloje nebuvo sudėtingas, nereikalaujantis specialių žinių, jame nekeliami sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 300 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Best Baltic Hotels“ (į.k. 303432491) iš atsakovo UAB „Elžbietos salonas“ (į.k. 222255660) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.