Telšių apylinkės teismo nuosprendis, 1-24-853/2012

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-02-02
Bylos Nr.: 1-24-853/2012
Teisminio proceso Nr.: 1-73-1-00442-2009-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Andželika Butkuvienė
Nukentėjusysis: V. Š.
Kaltinamasis: V. B., A. G.

Kategorijos

1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-24-853/2012Proceso Nr. 1-73-1-00442-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.4.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.13.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.2.4.; 1.2.14.5.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 1.2.29.3.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5. (S)

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 2 d.Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei I. B.,dalyvaujant prokurorei V. M.,nukentėjusiajam V. Š.,kaltinamiesiems V. B. ir A. G., jų gynėjams advokatams G. Č. ir E. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 11 klasių, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbuotoju, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas 3 kartus: 1) 2000-06-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. ir 278 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius 2000-04-11 LR Įstatymą dėl amnestijos, nuo bausmės atleistas; 2) 2004-10-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 2 d. bauda 10 MGL - 1250 LT; 3) 2007-12-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 4 mėn. viešųjų darbų, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį;

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas 4 kartus: 1) 2008-09-25 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 189 str. 1 d. 8 MGL (1040 Lt) bauda, pritaikius LR BK 65, 66 str., į bausmę įskaičius sulaikymą nuo 2008-09-04 iki 208-09-05, paskirta galutinė bausmė - 6 MGL (780 Lt) bauda; 2) 2008-10-10 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. 23 MGL (2990 Lt) bauda, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2008-09-25 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta nesumokėta 6 MGL (780 Lt) bauda, paskirta bausmė - 29 MGL (3770 Lt) bauda. Pritaikius LR BK 66 str., 65 str., į bausmės laiką įskaičius sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-09-10 iki 2008-09-12 (2 paras), paskirta galutinė bausmė - 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda; 3) 2009-08-12 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 m. 5 mėn., vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2008-10-10 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, jas visiškai sudedant, paskirta galutinė bausmė 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo ir 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda; 4) 2010-10-06 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 189 str. 1 d. - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 178 str. 2 d. - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 178 str. 2 d. - 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 178 str. 2 d. - 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 178 str. 2 d. - 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2009-08-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (tris) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios patalpos ilgiau kaip septynioms paroms, bei skiriant 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 15 valandų nemokamų darbų. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2009-08-12 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendį, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. ir A. G. pagrobė automobilį ir jame buvusį svetimą turtą, o būtent: 2009 metų birželio 28 dieną apie 4.00 valandą, Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ties namu Nr. 48, veikdami bendrininkų grupėje, A. G. pritaikytu raktu atrakinus vairuotojo dureles, pagrobė V. Š. priklausantį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2500 litų, taip pat automobilyje buvusią automagnetolą, kurios vertė 200 litų, vyrišką rankinę, kurios vertė 10 litų, kurioje buvo AB „DnB Nord“ Visa Electron banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. Š. vardu išduoti dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, Lietuvos Respublikos piliečio pasas, Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas Nr. SK (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma Nr. 672, išduota 2003-09-19, sveikatos žinių pažymėjimas Nr. VU060652, išduotas 2003-10-14, sveikatos žinių pažymėjimas Nr. 015099, išduotas 2008-01-03, Pažyma Nr. 4168, išklausiusiam suskystintas propano-butano dujas naudojančių vairuotojų instruktažo programą, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (negaliojantis) BTA draudimo polisas Nr. AJA 2423155, „Hansa bankas“ elektroninės bankininkystės identifikavimo kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas ir techninės apžiūros talonas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. Š. padarė 2710 litų turtinę žalą.

Be to, V. B. ir A. G. neteisėtai įgijo ir laikė tris svetimas elektronines mokėjimo priemones ir jų naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, o būtent: 2009 metų birželio 28 dieną, apie 4.00 valandą, veikdami kartu bendrininkų grupėje, Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 48 esančioje nesaugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, vagystės iš automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. Š., metu, iš automobilyje buvusios rankinės išėmė AB „DnB Nord“ Visa Electron banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančias V. Š., bei naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis - PIN kodus, svetimas banko mokėjimo korteles ir naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis kartu laikė prie savęs Mažeikių mieste.

Be to, V. B. ir A. G. neteisėtai inicijavo ir atliko 11 finansinių operacijų, panaudodami dvi svetimas elektronines mokėjimo priemones ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent: 2009 metų birželio 28 dieną, (duomenys neskelbtini), esančiame AB „DnB Nord“ bankomate, veikdami kartu bendrininkų grupėje 05.39.29 val. įdėjo AB „DnB Nord“ Visa Electron banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. Š., įvedė kortelės PIN kodą ir patikrino pinigų likutį sąskaitoje, 05.40.07 val. įdėjo kortelę ir įvedė PIN kodą, taip pasikėsino nuimti 2000 litų, tačiau sąskaitoje nepakako lėšų, 05.40.26 val. ir 05.40.36 val., tuo pačiu būdu, pasikėsino nuimti po 1000 litų iš sąskaitos, tačiau neteisingai surinko PIN kodą, o antruoju atveju sąskaitoje nepakako lėšų, 05.40.52 val. ir 05.41.08 val. įdėjo kortelę ir įvedė PIN kodą, taip patikrino pinigų likutį sąskaitoje, 05.41.30 val. įdėjo kortelę, surinko PIN kodą ir pasikėsino nuimti 500 litų, tačiau sąskaitoje nepakako lėšų. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2009 m. birželio 28 dieną, toje pačioje vietoje - (duomenys neskelbtini), esančiame AB „DnB Nord“ bankomate, 05.42.10 val. ir 05.42.52 val. įdėjo AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. Š., įvedė kortelės PIN kodą ir patikrino pinigų likutį sąskaitoje, 05.43.09 val. įdėjo kortelę, surinko PIN kodą ir pasikėsino nuimti iš sąskaitos 1000 litų, tačiau neteisingai įvedė PIN kodą, 05.43.17 val. įdėjo kortelę, surinko PIN kodą ir pareikalavo išduoti 1000 litų, tačiau sąskaitoje nepakako lėšų.

Be to, V. B. ir A. G. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: 2009 metų birželio 28 dieną, laikotarpyje nuo 5.39 val. iki 5.43 val., veikdami kartu bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini), esančiame AB „DnB Nord“ bankomate, panaudodami V. Š. išduotas dvi banko mokėjimo korteles, tai yra AB „DnB Nord“ Visa Electron banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pristatydami save, kaip V. Š., ir taip apgaudami operacinę banko sistemą, savo naudai iš V. Š. sąskaitos, esančios AB „DnB Nord“ banke, pasikėsino įgyti 4500 litų, iš sąskaitos, esančios AB „SEB bankas“, pasikėsino neteisėtai įgyti 2000 litų, tačiau pinigų nepagrobė, nes neteisingai surinko kortelių PIN kodus ir sąskaitose nepakako lėšų.

Be to, A. G. prokuroro kaltintas tuo, kad jis 2009 metų birželio 28 dieną apie 4.00 valandą, Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ties namu Nr. 48, kartu su V. B. pagrobdamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. Š., ir automobilio daiktadėžėje buvusią vyrišką rankinę, peržengdamas susitarimo su V. B. ribas, iš automobilyje buvusios rankinės pagrobė dokumentus, tai yra V. Š. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) Tauragės migracijos skyriaus (85), V. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) Tauragės PK.

Kaltinamasis V. B. dėl jam pareikšto kaltinimo teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2009 metais, galėjo būti kaip nurodyta kaltinamajame akte birželio 28 dieną, kartu su A. G. gėrė alkoholinius gėrimus. Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties 48 namu. A. G. pradėjo eiti prie aikštelėje stovėjusių automobilių ir bandyti juos atrakinti kažkokiu raktu. Jis pagalvojo, kad A. G. žada iš kokio nors automobilio pavogti magnetolą. A. G. atrakino (duomenys neskelbtini) automobilį, tamsios spalvos, ir pakvietė jį. Jis atėjęs įsėdo į automobilį, kurį A. užvedė ir išvažiavo iš kiemo. A. G. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, į prie turgaus esančius garažus, kur į vieną garažą įvarė automobilį. Tas garažas yra apleistas ir A. juo naudojasi kaip savu: buvo įsidėjęs durų spyną. Garaže A. G. apžiūrinėjo automobilį, kas jame yra, o jis žiūrėjo pro garažą, ar niekas neatvažiuoja. A. pasiėmė iš automobilio magnetolą ir atrodo daiktadėžėje rado dokumentus. Ten buvo dvi banko elektroninės mokėjimo kortelės, vairuotojo pažymėjimas, kitų dokumentų jis nematė. A. parodė jam vairuotojo pažymėjimą ir paklausė, ar jis jo nepažįsta, jis pasakė, kad mato pirmą kartą. A. G. pasiėmė vairuotojo pažymėjimą ir jie išėjo. Ar garažą užrakino, jis nepamena. Einant A. pasiūlė jam nueiti patikrinti banko korteles, jis pasakė, kad neis, tada A. G. paprašė jo padėti nueiti kartu, jis sutiko. A. G. pasiūlė eiti pasiimti dviračius. Jie nuėjo pas A. G. į namo rūsį, iš kur pasiėmė po dviratį, ten buvo sudėti drabužiai, buvo padėtas darbinis kombinezonas mėlynos spalvos, kurį A. G. jam davė užsivilkti, pats A. G. užsivilko džemperį, kokios spalvos pasakyti negali, užsidėjo kiekvienas kepures, jis užsidėjo baltos spalvos žieminę kepurę, o A. G. - sportinę kepurę su snapeliu. Pasiėmę dviračius nuvažiavo prie parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), prie bankomato. Jis prie bankomatų privažiavo pirmas, A. - kiek vėliau, A. G. apžiūrėjo, ar niekas neateina ir neatvažiuoja. Jam davė vieną iš kortelių, kokio banko nepamena, kortelę jis dėjo į DnB NORD banko bankomatą PIN kodus žinojo, nes A. buvo pasakęs, kad rado ir PIN kodus automobilyje. Jis patikrino sąskaitos likutį, buvo minus du tūkstančiai. Privažiavus A. jis pasakė, kad sąskaitoje minus du tūkstančiai, A. G. pasakė pabandyti nuimti 2000 litų, po to 1000 litų, kokias jis tiksliai operacijas atlikinėjo, nepamena, bet pinigų iš bankomato negavo. Po to, A. kitą kortelę, kokio banko nežino, įdėjo į tą patį DnB NORD banko bankomatą ir bandė nuimti pinigų, bet pinigų nenuėmė, nes sąskaitoje jų nebuvo. Tada jie išvažiavo, dar A. sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti prie prekybos centro „Senukai“ ir ten pabandyti nuimti pinigų. A. G. stovėjo prie degalinės, o jis važiavo prie bankomato, tačiau daugiau į bankomatą kortelės nedėjo, nes žinojo, kad pinigų negaus. Jie su A. grįžo į garažą padėjo dviračius, rūbus, kortelę jis atidavė A., kur šis padėjo nežino, ir išėjo namo. A. į rūsį buvo parsinešęs automagnetolą išimtą iš automobilio (duomenys neskelbtini). Po keleto dienų A. paprašė, kad jis padėtų nuo automobilio (duomenys neskelbtini) nuimti ratus, nes ratai buvo lieto lydinio metalo, „žvaigždės“ formos. Tame pačiame garaže, kur buvo paliktas automobilis, jie nuėmė ir pardavė ratus, kartu su lieto lydinio diskais, pardavė per skelbimą, kurį buvo įdėjęs į „Roventos“ kabelinę televiziją. Ratus pardavė už 80 litų, pinigus pasiliko sau. Po to, kai su A. nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nuėmė ratus, A. daugiau nebematė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam yra visiškai atlyginęs ir su juo susitaikęs. Apklaustas apie vaizdo įraše nufilmuotus asmenis jis parodė, kad vaizdo įraše yra apsirengęs baltais marškinėliais ir kombinezu, taip pat užsidėjęs baltą žieminę kepurę ir moteriškus akinius nuo saulės.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. B. davė analogiškus parodymus, kaip ir teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamuoju (2 t.b.l. 11; 14; 139).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas apie vaizdo įraše prie bankomato nufilmuotus asmenis, V. B. parodė, kad jame yra nufilmuotas jis ir A. G.. Jis vilki baltais trumpomis rankovėmis marškinėliais, kombinezonu ir dėvi baltą žieminę kepurę, o A. G. vilki sportinį švarką ir dėvi sportinę kepuraitę su snapeliu (2 t.b.1. 128).

Kaltinamasis A. G. dėl jam pareikšto kaltinimo teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, jog to nusikaltimo nepadarė. Jam apie 6 valandą paskambino V. B. ir pasiūlė atsigerti alaus. Jie prieš tai buvo kažkur gėrę. Jis išėjo namo, bet V. B. jam paskambino ir jie susitarė susitikti. Ar tai buvo būtent tą dieną, kai buvo padarytas tas nusikaltimas, ar ne tą dieną, jis negali pasakyti, nes neprisimena. Susitarė susitikti prie IKI parduotuvės. V. B. jau stovėjo prie bankomato ir mėgino nuimti pinigus. Jis privažiavo prie V. B., nežinodamas iš kieno kortelės B. nori nuimti pinigus, jam tai buvo neįdomu. V. B. nepavyko nuimti pinigų. Jis pats tuo metu V. B. nepadėjo atlikinėti jokių veiksmų prie bankomato. Jis buvo apsirengęs pagal orą, tuo metu švietė saulė, buvo su kepure su snapeliu, normaliai apsirengęs, su normalia striuke, nebijodamas, kad jį pamatys kameros, nes neturėjo nuo ko slėptis, o V. B. buvo su žiemine kepure, striuke, akiniais. Jei būtų norėjęs pasislėpti nuo kamerų, jei V. B. sako, kad jie kartu buvo, tai būtų pats užsidėjęs akinius, o ne V. B. davęs. Nurodė, jog V. B. jį apšneka, kadangi jis simpatizavo V. B. buvusiai panelei. Be to, V. B. jam buvo minėjęs, kad yra apkalbėjęs jį policijoje tik todėl, kad jį paleistų ir nesuimtų bei anot jo V. B. jam žadėjo viską sutvarkyti ir apsiimti ant savęs. Parodžius vaizdo įrašą A. G. patvirtino, jog vaizdo įraše nufilmuotas jis su raudonos spalvos vasarine kepuraite su snapeliu, o kitas asmuo tai V. B.. Žiūrėdamas vaizdo įrašą A. G. paaiškino, jog jokių veiksmų prie bankomato neatliko, tai yra jis tik stovėjo šalia ir kalbėjosi su V. B., vėliau peržiūrėjus vaizdo įrašą paaiškino, jog jis į bankomatą buvo įdėjęs jo vardu išduotą kortelę, kad pasitikrinti ją, tačiau kokio banko tai buvo kortelė neprisiminė.

Ikiteisminio tyrimo apklaustas įtariamuoju A. G. parodė, kad kaltu neprisipažįsta ir apie įtarime minimus nusikaltimus nieko negali pasakyti, minėtų nusikaltimų jis neįvykdė. Kur buvo 2009 m. birželio mėnesio iš 27 į 28 dieną nepamena (1 t.b.l. 156; 167).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. Š. parodė, kad 2009 m. birželio 29 d. ryte, apie 9-10 val. norėjo važiuoti į parduotuvę „Eifelis“, iš vakaro pasistatė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. 48 prie šiukšlių konteinerių nesaugomoje aikštelėje, o ryte jo neberado. Jo automobilio vietoje stovėjo automobilis Audi 100. Jis paskambino policijos pareigūnams ir parašė pareiškimą. Automobilyje buvo dokumentai: pasas, vairuotojo pažymėjimas, socialinis draudimas, kortelės SEB banko, Nord, Hansa banko. Taip pat buvo medicininė kortelė, įvairios vizitinės kortelės, taip pat buvo ir banko kortelių PIN kodai, viskas, kas buvo rankinėje, kuri buvo palikta priekyje esančioje daiktadėžėje. Rankinė buvo juoda, pakabinama, nešiojama ant peties. Automobilyje taip pat buvo automagnetola, bet pavadinimo nepamena. Automobilio ratai buvo 5 stipinų lieti diskai, taip vadinami „lietnykai“. Taip pat automobilyje buvo akiniai nuo saulės dideli, moteriški, jo žmonos, kompaktai, akumuliatorius. Automobilį jis atgavo tais pačiais 2009 metais spalio ar rugsėjo mėnesį, bet automobilis buvo be ratų, jis buvo veikiantis, tačiau buvo apibraižytas, buvo sugadinta vairuotojo durų spynelė bei automobilio užvedimo spynelė. Su automobiliu jam taip pat gražino socialinio draudimo ir medicininės pažymas, ir kelias nereikšmingas pažymas. Banko kortelių, vairuotojo pažymėjimo, paso, rankinės, kompaktinių diskų, ir žmonos akinių nebuvo. Ieškinio nebereiškia, nes žalą atlygino V. B.. Su kaltinamuoju V. B. susitaikė, V. B. jo atsiprašė, jis V. B. atleido.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. Š. parodė, kad 2009-06-27 apie 15 val., savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pastatė Mažeikių mieste, prie (duomenys neskelbtini) g. 48 namo, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilį užrakino raktu, kadangi signalizacija neįrengta. 2009-06-27 apie 23 val., automobilį dar matė stovintį kieme. 2009-06-28 apie 11 val., išėjęs į kiemą, pastebėjo, kad toje vietoje, kur buvo pastatęs automobilį (duomenys neskelbtini), stovi kitas automobilis, jo automobilis buvo pavogtas. Automobilio salone daiktų dėtuvėje buvo palikęs vyrišką per petį nešiojamą, medžiaginę, juodos spalvos rankinę, kurioje buvo sudėti jo vardu išduoti dokumentai: Lietuvos Respublikos piliečio pasas, vairuotojo pažymėjimas, Sodros pažymėjimas, trys bankų „SEB“, „NORD LB“ ir „SWEDBANK“ mokėjimo kortelės su PIN kodais, automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas. Rankinės vertė yra 10 litų. Automobilyje buvo apie 5 litrus suskystintų dujų, benzino nebuvo. Bankų mokėjimo kortelėse pinigų nebuvo. Automobilio salone buvo 200 litų vertės CD grotuvas, pavadinimo nepamena, su nuimamu valdymo pulteliu, kuris buvo nuimtas ir įdėtas į automobilio daiktų dėtuvę. Salone buvo įdėtos 5 garso kolonėlės. Automobilio ratai buvo su lietais ratlankiais. Dėl automobilio vagystės padaryta 2500 litų turtinė žala. Automobilis buvo surastas ir 2009-09-25 grąžintas, tačiau be 400 litų vertės ratų su lietais diskais, 150 litų vertės akumuliatoriaus, 200 litų vertės magnetolos. Sugadinta 50 litų vertės užvedimo spynelė. Jis sumokėjo už automobilio nutempimą 205 Lt. Jam negrąžintas LR piliečio pasas ir vairuotojo pažymėjimas, dėl kurių civilinio ieškinio nereiškia. Šiuo metu jam 1500 litų turtinė žala atlyginta, jis civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t.b.l. 16-17; 18; 20; 23).

Liudytojas V. F. teismo posėdžio metu parodė, kad jam iš policijos paskambino ir pakvietė apklausai. Kai atvyko jam buvo pasakyta, kad jo garaže, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje prie turgaus, kooperatyvas 78, garažo Nr. 32, gal 31, bet tiksliai neprisimena, yra pastatytas pavogtas automobilis. Jis paaiškino, kad pirmą kartą apie tai girdi, nes jis yra tik kooperatyvo sąrašuose, garaže nebuvo buvęs gal kokius 5 metus. Garažą buvo įsigijęs prieš 15 metų, bet garažas nėra įteisintas. Paskui jam pasakė, kad garažas yra užplombuotas, liepė ten nevažiuoti ir nerakinti. Bet jis ir negalėjo atrakinti, nes spynos buvo pakeistos, kadangi jo garažo spyna buvo įleidžiama, ir raktai buvo ne tie, kuriais jis naudojosi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. F. parodė, kad jam priklauso garažas Nr. 31, esantis Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus garažo adreso jis nežino. Šiuo garažu jis nesinaudoja jau seniai, apie trejus metus (liudytojas apklaustas 2010-05-12), tačiau garažo niekam nebuvo išnuomojęs ar leidęs juo naudotis. Garažą jis buvo užrakinęs ant durų pritvirtinta spyna, kuri buvo rakinama dviem raktais, tačiau galima buvo atrakinti ir vienu raktu, o vietoje antrojo rakto panaudoti kokį nors įrankį, pavyzdžiui atsuktuvą. Raktai buvo pas jį, jis niekam nebuvo jų davęs. Kai 2009 metų rudenį iš policijos pareigūnų sužinojo apie jo garaže rastą vogtą automobilį, jis nuvyko ir apžiūrėjo savo garažą. Ant garažo durų buvo įtaisytas pakabinamos spynos laikiklis ir pakabinta spyna, taip pat buvo įdėta įleidžiama spyna. Garažo viduje buvo jam nepriklausančių daiktų. Raktai, kurie jam buvo parodyti Mažeikių rajono policijos komisariate, yra ne jo (l t.b.l. 34).

Teismo posėdžio metu liudytojas S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad A. G. yra jo sunūs. Baigęs vidurinę mokyklą sūnus išvyko į Kauną, kur mokėsi ir gyveno pas senelį, tačiau baigė tik tris kursus ir toliau nesimokė. 2009 metais A. kai būdavo Mažeikiuose gyvendavo pas juos namuose adresu (duomenys neskelbtini), o kartais būdavo Kaune. Tuo metu A. buvo padavęs dokumentus studijuoti Kaune neakivaizdiniu būdu. Rūsyje esančio sandėliuko raktai namuose buvo vieni, jais naudojosi visi šeimos nariai, taip pat ir A. Rūsyje esančiame sandėliuke laikomos uogienės, kiti daiktai, taip pat ir du dviračiai, iš kurių vienas – senas, nevažiuojantis. Jis turi garažą (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame kooperatyve, kurio numeris 84 ar 87, garažo numeris 17. V. B. bendravo su jo sūnumi, jis matė, kai remontavosi jo garaže automobilį. Garaže V. B. buvo palikęs savo dviratį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. G. parodė, kad A. G. yra jo sunūs. Baigęs vidurinę mokyklą sūnus išvyko į Kauną, kur mokėsi ir gyveno pas senelį, tačiau baigė tik tris kursus ir toliau nesimokė. Ar sūnus 2009 metų kovo 28 d. buvo Mažeikiuose, ar Kaune jis neprisimena. 2009 metų vasarą, iki sūnaus suėmimo (suimtas 2009-08-12 kitoje byloje), jis gyveno Mažeikiuose, tačiau išvykdavo ir į Kauną, pas senelius, taip pat Kaune jis turėjo merginą. Rūsyje esančio sandėliuko raktai (nuo lauko durų ir nuo sandėliuko) namuose buvo vieni, jais naudojosi visi šeimos nariai, taip pat ir A. Rūsyje esančiame sandėliuke laikomos uogienės, kiti daiktai, taip pat ir du dviračiai, rūbų ten nėra. Apie garažą, kuriuo galimai naudojosi jo sūnus, jis nieko nežino. Jis turi garažą (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame kooperatyve, kurio numeris 84 ar 87, garažo numeris 17. V. B. jis nepažįsta, todėl nežino, ar sūnus su tokiu asmeniu bendravo. Parodžius prie bankomato nufilmuotus du asmenis, liudytojas parodė, kad vaikinas, kuris dėvi raudonos spalvos kepuraitę su snapeliu, iš veido bruožų panašus į jo sūnų A. G.. Antrojo vaikino, kuris vilki tamsios spalvos kombinezoną, jis nepažįsta. Kombinezoną jis turėjo, laikė jį garaže esančiame automobilyje, o gal ir rūsyje esančiame sandėliuke, jo kombinezonas buvo žalios spalvos. Dviračiai, kuriais važiuoja abu nufilmuoti vaikinai, yra ne jo (1 t.b.l. 32, 33).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. B., nukentėjusiojo V. Š., liudytojų V. F. ir S. G. parodymų, kaltinamųjų kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2009 m. birželio 28 d. protokolu-pareiškimu, kur pareiškėjas V. Š., parodė, kad nuo 2009-06-27 23 val. iki 2009-06-28 11 val. iš nesaugos automobilių aikštelės prie (duomenys neskelbtini) namo, buvo pagrobtas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia rankine, kurioje buvo jo vardu išduoti įvairūs dokumentai (1 t.b.l. 14);

- 2009 m. birželio 28 d. įvykio vietos – prie (duomenys neskelbtini) namo, Mažeikiuose – apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta, kurioje V. Š. parodė vietą, kur 2009-06-27 apie 23 val. pastatė savo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t.b.l. 9-12);

- 2009-07-23 bankas „DnB Nord“ pateikė informaciją, kad 2009-06-28 su banko mokėjimo kortele Visa Elektron Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. Š., buvo atliktos 7 operacijos bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame bankui, laikotarpyje nuo 05:39:29 iki 05:41:30, taip pat bankas pateikė kompaktinį diską su vaizdo stebėjimo sistemų padarytais įrašais (1 t.b.1. 43-44, 47);

- 2009-07-27 apžiūros protokole, kuriame apžiūrėtas CD diskas su vaizdo įrašu, nurodyta, kad apžiūrėtas 2009-06-28 nuo 05.38.59 val. iki 05.46.00 val. vaizdo įrašas prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše nufilmuoti du dviračiais atvažiuojantys vyriškiai, pirmasis prie bankomato privažiavęs vyriškis mūvi balta žiemine kepure, vilki baltos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis ir tamsios spalvos kombinezonu, užsidėjęs akinius tamsiais stiklais. Prie šio vyriškio dviračiu privažiuoja kitas vyriškis, kuris dėvi raudoną vasarinę kepurę su snapeliu, ant kepurės yra užrašas „REEBOK“, vilki tamsiu sportiniu kostiumu, galimai užsidėjęs juodos spalvos rankinę, kurios rankena su sagtimi matosi permesta per nugarą. Abu vyriškiai, sustoja prie bankomato, nenulipdami nuo dviračių kažką deda į bankomatą ir spaudo bankomato klaviatūrą (1 t.b.1. 48-62);

- 2009-07-08 AB SEB bankas tyrimui pateikė V. Š. banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo ataskaitą už laikotarpį nuo 2009-06-27 23.00 val. iki 2009-06-28 11.00 val., iš kurios matyti, kad laikotarpyje nuo 2009-06-28 05:42:10 iki 2009-06-28 05:43:17, banko kortelė buvo panaudota 4 kartus banko DnB Nord bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t.b.1. 64);

- iš banko „Swedbank“ AB 2009-07-17 pateiktos informacijos matyti, kad V. Š. buvo išduota banko mokėjimo kortelė Visa Elektron Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus 2008-08-31, Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus 2003-11-30, Nr. (duomenys neskelbtini), uždaryta 2006-11-30, Nr. (duomenys neskelbtini), uždaryta 2008-08-31. V. Š. banke turi sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Aktyvių mokėjimo kortelių neturi (1 t.b.1. 66-67);

- iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad S. G. (kaltinamojo A. G. tėvui) priklauso butas su rūsiu (duomenys neskelbtini) (l t.b.1.68-69);

- 2010-05-05 Mažeikių rajono policijos komisariato tyrėjo R. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vaizdo įraše esantis tamsiais rūbais vilkintis vyriškis yra A. G., o vyriškis, vilkintis šviesius marškinėlius ir baltą kepurę, yra V. B. (1t.b.1. 46);

- 2009-09-01 parodymų patikrinimo vietoje metu V. B. patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausos metu. V. B. turėtu raktu atrakino garažą Nr. 31, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, priešais garažų kooperatyvą Nr. 84, kur buvo rastas juodos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis pastatytas ant plytų, kadangi nėra ratų, nuimti galiniai valstybiniai numeriai, išimtas akumuliatorius. Po automobilio priekine sėdyne, ant grindų, išmėtyti V. Š. vardu išduoti dokumentai: Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas Nr. SK (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma Nr. 672, išduota 2003-09-19, sveikatos žinių pažymėjimas Nr. VU060652, išduotas 2003-10-14, sveikatos žinių pažymėjimas Nr. 015099, išduotas 2008-01-03, Pažyma Nr. 4168, išklausiusiam suskystintas propano-butano dujas naudojančių vairuotojų instruktažo programą, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (negaliojantis) BTA draudimo polisas Nr. AJA 2423155, „Hansa bankas“ elektroninės bankininkystės identifikavimo kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje rastas automobilio registracijos liudijimas. Užvedimo spynelė matosi sugadinta. Iš įvykio vietos paimtas automobilis ir jame rasti daiktai, taip pat paimti V. B. pateikti du raktai, kuriais buvo atrakintas garažas (2 t.b.l. 17-33);

- 2009-09-01 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu patvirtinta, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , be akumuliatoriaus ir be visų 4 ratų nuvežtas į aikštelę, esančią Gamyklos g. 36, Mažeikiai (2 t.b.l. 34);

- 2009-09-24 daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas 2009-09-01 įtariamojo V. B. parodymų patikrinimo metu rastas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2 garažo raktai. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, be visų keturių ratų, pastatytas ant plytų, nuimti galiniai valstybiniai numeriai, išimtas akumuliatorius, priekinėje variklio dangčio kairėje pusėje 16 cm. ilgio įbrėžimas. Po automobilio priekine dešinės pusės sėdyne, ant grindų, išmėtyti V. Š. vardu išduoti dokumentai: Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas Nr. SK (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma Nr. 672, išduota 2003-09-19, sveikatos žinių pažymėjimas Nr. VU060652, išduotas 2003-10-14, sveikatos žinių pažymėjimas Nr. 015099, išduotas 2008-01-03, Pažyma Nr. 4168, išklausiusiam suskystintas propano-butano dujas naudojančių vairuotojų instruktažo programą, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (negaliojantis) BTA draudimo polisas Nr. AJA 2423155, „Hansa bankas“ elektroninės bankininkystės identifikavimo kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje rastas automobilio registracijos liudijimas. Užvedimo spynelė matosi sugadinta (2 t.b.l. 35-49);

- automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas Nr. SK (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma Nr. 672, išduota 2003-09-19, sveikatos žinių pažymėjimas Nr. VU060652, išduotas 2003-10-14, sveikatos žinių pažymėjimas Nr. 015099, išduotas 2008-01-03, Pažyma Nr. 4168, išklausiusiam suskystintas propano-butano dujas naudojančių vairuotojų instruktažo programą, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (negaliojantis) BTA draudimo polisas Nr. AJA 2423155, „Hansa bankas“ elektroninės bankininkystės identifikavimo kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas grąžinti pagal pakvitavimą nukentėjusiajam V. Š. (1 t.b.1. 28);

- du raktai nuo garažo, kuriuos įtariamasis V. B. pateikė 2009-09-01 parodymų patikrinimo metu, esantys voke, prijungti byloje (2 t.b.l. 33);

- 2011-08-23 atlikus akistatą tarp įtariamųjų V. B. ir A. G., V. B. patvirtino savo parodymus, kad automobilio vagystę ir kitus nusikaltimus jis įvykdė kartu su A. G.. A. G. neigė dalyvavęs kartu su V. B. darant nusikaltimus (2 t.b.l. 135-136).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu V. B. davė nuoseklius parodymus, kurie yra patvirtinti kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, o būtent nukentėjusiojo V. Š., liudytojų V. F. ir S. G. parodymais, duomenimis iš bankų bei pateiktu vaizdo įrašu. Tuo tarpu kaltinamojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai yra prieštaringi ir derinti prie jau ištirtos baudžiamosios bylos medžiagos: kaip antai ikiteisminio tyrimo metu A. G. nurodė, jog nusikaltimų nedarė ir neatsimena kur buvo 2009 m. birželio mėnesio iš 27 į 28 dieną, bei automobilio su V. B. nevogė ir nesinaudojo jokiomis mokėjimo kortelėmis (2 t.b.l. 156, 167), teisiamojo posėdžio metu A. G. nurodė, jog V. B. jam paskambino anksti ryte apie 6 val. ir pasiūlė atsigerti alaus ir jie susitiko prie „IKI“ parduotuvės, ar tai buvo 2009 m. birželio 28 d. jis neatsimena, dar minėjo, jog prieš tai su V. B. ir dar keliais asmenimis girtavo. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jokių veiksmų prie bankomatų jis neatliko ir nepadėjo atlikti V. B. (3 t.b.l. 95). Tiriant baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo medžiagą ir paklausus, ką jis veikia prie bankomato, A. G. atsakė, jog kalbasi su V. B.. Po vaizdo įrašo tyrimo, A. G. teismui paaiškino, jog į bankomatą buvo įdėjęs jam priklausančią banko kortelę, tačiau kokio banko negalėjo pasakyti, kadangi neprisiminė. Tokie kaltinamojo A. G. parodymai, leidžia teismui daryti išvadą, jog jis vengdamas atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, duoda teismui paaiškinimus priešingus ištirtai baudžiamojoje byloje esančiai medžiagai. Iš teismo posėdžio metu ištirtų vaizdo įrašų matyti, jog 2009-06-28 05:39:10 aktyviais veiksmais, tai yra rankomis spaudo bankomato klaviatūros klavišus, taip bandydamas atlikti bankines operacijas kartu su V. B., su nukentėjusiojo V. Š. DnB NORD banko mokėjimo kortele iki 2009-06-28 05:41:30. Apie tai, patvirtina ir išklotinė, kurioje nurodyta, jog su nukentėjusiojo V. Š. DnB NORD banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), buvo inicijuotos 7 bankinės operacijos (1 t.b.l. 44). 2009-06-28 05:42:10 pasitraukus nuo bankomato V. B., A. G. įkiša bankinę kortelę ir aktyviais veiksmais, tai yra spaudydamas bankomato klaviatūros klavišus inicijuoja bankines operacijas, apie tai, jog tuo metu buvo inicijuotos bankinės operacijos su nukentėjusiojo V. Š. banko kortele patvirtina AB SEB banko pateikta informacija apie tai, jog 2009-06-28 laikotarpyje nuo 05:42:10 iki 05:43:17 su nukentėjusiojo V. Š. AB SEB banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) inicijuotos 4 bankinės operacijos (1 t.b.l. 64). A. G. teiginiai, jog jis tuo metu tikrino savo vardu išduotą bankinę kortelę yra paneigti byloje esančia medžiaga, nes vienu metu tame pačiame bankomate negali būti inicijuotos bankinės operacijos su keliomis mokėjimo kortelėmis. Nukentėjusiojo V. Š. vardu išduotų bankinių mokėjimo kortelių panaudojimo laikas sutampa su vaizdo įraše užfiksuotų kaltinamųjų V. B. ir A. G. veiksmais 2009-06-28 laikotarpyje nuo 05:37:59 iki 05:45:53, prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini). Kitų asmenų tuo laikotarpiu, kada buvo panaudotos nukentėjusiojo V. Š. mokėjimo kortelės, prie bankomato, (duomenys neskelbtini), byloje esančiame vaizdo įraše neužfiksuota. V. B. parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas bei iš dalies paties kaltinamojo A. G. parodymai, kur jis nurodė, jog prie IKI parduotuvės esančių bankomatų jis privažiavo, kai jau prie jų buvo V. B.. Tai, kad automobilį (duomenys neskelbtini) pagrobė V. B. kartu su A. G. patvirtina kaltinamasis V. B., duomenų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad V. B. apkalba A. G., byloje nenustatyta, tai, kad kaltinamasis A. G. teigia, jog V. B. apkalba jį dėl to, kad jis simpatizavo V. B. buvusiai panelei nenustatyta. Nors ir pats A. G. teigia, kad tarp jo ir V. B. buvusios panelės jokių santykių nebuvo, tai sudaro pagrindo manyti, jog nebuvo jokio pagrindo, dėl nurodytos priežasties, V. B. ir apkalbėti A. G.. Pats A. G. teigia, jog santykiai su V. B. buvo normalūs ir jie nesipyko (3 t.b.l. 94). Taip pat byloje patvirtinta, jog kaltinamieji V. B. ir A. G. nusikalstamos veikos padarymo išvakarėse girtavo su kitais asmenimis, tai patvirtino ir V. B. ir A. G. apklausti teisiamojo posėdžio metu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija savo nutartyje Nr. 2K-682/2001, pateikdama argumentus nurodė, kad „sistema sudaryta tokiu būdu, kad ji priima komandą ir atlieka operaciją, jei surinkti tinkami sąskaitų turėtojų identifikaciniai kodai. Būtent kodas pagal programos veikimo principus identifikuoja asmens, kaip sąskaitos turėtojo, tapatybę ir pažymi teisę atlikti operacijas su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis. Jei kodą surenka ir komandą duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijos, jis … suklaidina elektroninę sistemą ir kartu banką“. Kolegija nusprendė, kad šis apgaulės mechanizmas buvo panaudotas tiek pervedant negrynuosius pinigus iš vienos sąskaitos į kitą (teisės į turtą įgijimas), tiek pasiimant grynuosius pinigus iš bankomato (turto užvaldymas). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis ir joje pateikti argumentai taikomi analogiškose nusikalstamose veikose elektroninės bankininkystės srityje ir pripažįstant jas sukčiavimu. Tais atvejais, kai sukčiavimas būtų padarytas neteisėtai panaudojant tikras arba suklastotas banko mokėjimo korteles, veiką reikėtų kvalifikuoti kaip sutaptį pagal LR BK 214 ar 215 str.

Kaltinamųjų V. B. ir A. G. nusikalstama veika pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio ir 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jie 2009 m. birželio 28 dieną apie 4.00 val. iš nesaugomos automobilių aikštelės esančios priešais (duomenys neskelbtini) namą, Mažeikiuose, pagrobė V. Š. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusia rankine, kurioje buvo įvairūs asmens dokumentai, tame tarpe ir nukentėjusiojo vardu išduotos bankinės mokėjimo kortelės, iš kurių kaltinamieji pasikėsino sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą, tai yra 4500 Lt, tai yra pagrobė automobilį bei neteisėtai įgijo, laikė bei realizavo svetimas elektronines mokėjimo priemones, panaudodami tikruosius kortelių PIN kodus, taip pateikdami melagingus duomenis, jog yra banko kortelės savininkai, iš kortelių pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tai yra neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bei sukčiaudami suvokė, kad jie naudoja apgaulę svetimam, o būtent V. Š., turtui įgyti. Tai neginčijamai byloje patvirtina surinkta įrodymų visuma.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamųjų V. B. ir A. G. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. G. prokuroro kaltintas padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 302 straipsnio 1 dalyje, tai yra, jog jis 2009 metų birželio 28 dieną apie 4.00 valandą, Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ties namu Nr. 48, kartu su V. B. pagrobdamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. Š., ir automobilio daiktadėžėje buvusią vyrišką rankinę, peržengdamas susitarimo su V. B. ribas, iš automobilyje buvusios rankinės pagrobė dokumentus, tai yra V. Š. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) Tauragės migracijos skyriaus (85), V. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) Tauragės PK. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pagrobtame V. Š. priklausančiame automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarp kitų asmens dokumentų buvo ir V. Š. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) Tauragės migracijos skyriaus (85), V. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) Tauragės PK, tačiau duomenų, jog dokumentus pagrobė A. G. nenustatyta, dokumentų pagrobimo aplinkybių nepatvirtina ir kaltinamasis V. B., kuris teisiamojo posėdžio metu tik patvirtino, jog A. G. parodė jam nukentėjusiojo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, po to, vairuotojo pažymėjimą įdėjo atgal į rankinę, tuo tarpu LR piliečio paso kaltinamasis V. B. iš viso nematė. Be to, pažymėtina, jog dokumentų pagrobimas – tai yra tiesiogine tyčia padaroma veika, o būtent kaltinamasis turi suvokti, jog neteisėtai grobia fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančius dokumentus, numato, kad dėl tokios veikos nukentėjusysis neteks šių dalykų, ir nori tokių padarinių. Konkrečioje byloje tiesioginė tyčia buvo nukreipta į automobilio vagystę, apie tai, jog automobilyje yra dar ir dokumentų kaltinamasis duomenų neturėjo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį objektas konkrečiu atveju yra LR piliečio pasas bei vairuotojo pažymėjimas, o kaip paminėta anksčiau A. G. tikslas buvo pagrobti automobilį, tai yra objektą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Todėl vien ta aplinkybė, jog V. Š. vardu išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas ir vairuotojo pažymėjimas nerasti, kai buvo surastas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais įvairiais dokumentais, nesuteikia pagrindo apkaltinti A. G. pagrobus asmens dokumentus peržengus susitarimo su V. B. ribas. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, jog V. Š. LR piliečio pasas ir vairuotojo pažymėjimas būtų buvę panaudoti.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, preziumuoja, kad surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad kaltinamasis A. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės V. B..

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą nukentėjusiajam žalą (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). V. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė bendrininkų grupėje, tai yra veikdami kartu bendrais veiksmais jis ir A. G., siekė vieningos tyčios (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. B., atsižvelgia į tai, kad jis yra tris kartus teistas, teistumas nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo išnykęs (1 t.b.l. 174-175), administracine tvarka baustas ne vieną kartą, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (1 t.b.l. 189-191), UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ pateikė informaciją, jog lankėsi pas gydytoją psichiatrą (1 t.b.l. 196), dirbantis UAB (duomenys nesklebtini) darbininku, charakterizuojamas teigiamai (3 t.b.l. 83), nevedęs (1 t.b.l. 168).

Skiriant kaltinamajam V. B. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamasis padarė tris apysunkius nusikaltimus (LR BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.) bei pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.), tai yra padaręs tris baigtas nusikalstamas veikas ir vieną nusikaltimą pasikėsino padaryti, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi mokėjimo kortelėse nebuvo piniginių lėšų ir suvestas neteisingas PIN kodas. Kaltinamasis anksčiau teistas ir bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs. Būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus padarė naujus tyčinius nusikaltimus, todėl V. B. laikytinas recidyvistu (LR BK 27 straipsnio 1 dalis), nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. Kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino visą savo nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Jis su nukentėjusiuoju susitaikė ir jo atsiprašė (3 t.b.l. 84), taip pat atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (1 t.b.l. 19).

LR BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. B. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) ir bausmės paskirtimi (LR BK 41 str.), atsižvelgiama į nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, jų pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. B. paskyrus tik straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Jos dydį nustatant mažesnį nei jos vidurkis, o būtent už nusikaltimą, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą LR BK 214 str. 1 dalyje, skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą LR BK 215 straipsnio 1 dalyje, skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, skirtina 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

LR BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, t. y. esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, teismas iš pradžių paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti ar visiškai arba iš dalies jas sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo būdo teismas bausmių bendrinimą turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausią bausmę. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iš dalies, – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Be to, LR BK 63 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis (LAT 2009-01-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2009).

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 bei 5 dalies 1 punktu, teismas subendrina paskirtas bausmes, taikydamas bausmių apėmimą už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir subendrinus skirtina 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis apėmimo būdu subendrinta bausmė subendrintina su bausmėmis paskirtomis pagal LR BK 178 str. 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirtina galutinė subendrinta bausmė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, nukentėjusiajam atlygino padarytą žalą, padėjo atskleisti padarytas nusikalstamas veikas, taip pat nurodė nusikalstamos veikos bendrininką, nuo pat tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, yra dirbantis bei turi pastovią gyvenamąją vietą. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-07-12 iki 2011-08-12 (2 t.b.l. 107, 113-115, 129).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam V. B. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t.b.l. 130).

Dėl A. G. bausmės.

A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė bendrininkų grupėje, tai yra veikdami kartu bendrais veiksmais jis ir V. B., siekė vieningos tyčios (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., atsižvelgia į tai, kad jis yra keturis kartus teistas, teistumas nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo išnykęs (1 t.b.l. 94-97), administracine tvarka baustas ne vieną kartą, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (1 t.b.l. 125-140), UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ nesilankė (1 t.b.l. 146), dirbo UAB (duomenys neskelbtini), Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų charakterizuojamas patenkinamai (1 t.b.l. 151), nevedęs (1 t.b.l. 98).

Skiriant kaltinamajam A. G. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamasis padarė tris apysunkius nusikaltimus (LR BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.) bei pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.), tai yra padaręs tris baigtas nusikalstamas veikas ir vieną nusikaltimą pasikėsino padaryti, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, tai yra mokėjimo kortelėse nebuvo piniginių lėšų bei klaidingai suvedė PIN kodą. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas neišnykęs, šiuo metu taip pat yra suimtas įtariamas padaręs naujas nusikalstamas veikas. Būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus padarė naujus tyčinius nusikaltimus, todėl A. G. laikytinas recidyvistu (LR BK 27 straipsnio 1 dalis), nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. Kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

LR BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. G. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) ir bausmės paskirtimi (LR BK 41 str.), atsižvelgiama į nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, jų pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, jog A. G. nors ir būdamas jauno amžiaus, tačiau teistas 4 kartus iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, nenori taisytis, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. G. paskyrus tik straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytų bausmių vidurkiui, o būtent už nusikaltimą, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą LR BK 214 str. 1 dalyje, skirtina 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą LR BK 215 straipsnio 1 dalyje, skirtina 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2009-08-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir paskirta jam 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 2 d. paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-10 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo ir 25 MGL (3250 Lt) bauda (3 t.b.l. 81-82). Bauda išieškota ir pervesta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (3 t.b.l. 109). 2010-10-06 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 189 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios patalpos ilgiau kaip 7 paroms bei paskirta 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 15 valandų nemokamų darbų. Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2009-08-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį (1 t.b.l. 110-124).

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 bei 5 dalies 1 punktu, teismas subendrina paskirtas bausmes, taikydamas bausmių apėmimą už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir subendrinus skirtina 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis apėmimo būdu subendrinta bausmė subendrintina su bausmėmis paskirtomis pagal LR BK 178 str. 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį bei su 2010-10-06 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 3metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmes ir skirtina galutinė subendrinta bausmė 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytina bausmę iš dalies atlikta pagal 2009-08-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Kaltinamajam A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t.b.l. 158-159) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai: automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas Nr. SK (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma Nr. 672, išduota 2003-09-19, sveikatos žinių pažymėjimas Nr. VU060652, išduotas 2003-10-14, sveikatos žinių pažymėjimas Nr. 015099, išduotas 2008-01-03, Pažyma Nr. 4168, išklausiusiam suskystintas propano-butano dujas naudojančių vairuotojų instruktažo programą, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (negaliojantis) BTA draudimo polisas Nr. AJA 2423155, „Hansa bankas“ elektroninės bankininkystės identifikavimo kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas, kurie saugojimui atiduoti nukentėjusiajam V. Š. (1 t.b.l. 28), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu grąžintini teisėtam savininkui V. Š..

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ir buvo kreiptasi dėl teisinės pagalbos iš Ispanijos Karalystės kompetentingų teisėsaugos institucijų. Pagal pateiktas UAB „Lukora“ PVM sąskaitas-faktūras Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas už dokumentų – teisinės pagalbos pavedimo Ispanijos Karalystės kompetentingoms teisėsaugos institucijoms, vertimą sumokėjo 276,46 ir 667,04 Lt, iš viso 943,50 Lt (2 t.b.l. 78, 103) . Prokurorė prašo šias išlaidas už vertimo paslaugas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamojo Vykinto B. T. vyriausiojo policijos komisariato naudai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 1 dalimi proceso išlaidos vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 105 straipsnio 1 dalimi atsisakytina priteisti iš kaltinamojo V. B. prokurorės prašomas 943,50 Lt išlaidas, kurios susijusios su dokumentų vertimu į/iš ispanų kalbos bei į anglų kalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti – 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

V. B. pripažinti kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

V. B. pripažinti kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

V. B. pripažinti kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo Kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir apėmus paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis apimtas bausmes subendrinti su paskirtomis bausmėmis pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu V. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

V. B. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-07-12 iki 2011-08-12.

V. B. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. B. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. G. kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

A. G. pripažinti kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

A. G. pripažinti kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

A. G. pripažinti kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

A. G. pripažinti kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti – 1(vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 63 straipsnio 1, 4,9 dalimis apimtas bausmes subendrinti su paskirtomis bausmėmis pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, bei su 2010-10-06 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trijų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuoti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2009-08-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. G. suėmimo pagal šį nuosprendį dienos.

A. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus: automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą Nr. SK (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažymą Nr. 672, išduotą 2003-09-19, sveikatos žinių pažymėjimą Nr. VU060652, išduotą 2003-10-14, sveikatos žinių pažymėjimą Nr. 015099, išduotą 2008-01-03, Pažymą Nr. 4168, išklausiusiam suskystintas propano-butano dujas naudojančių vairuotojų instruktažo programą, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą (negaliojantis) BTA draudimo polisą Nr. AJA 2423155, „Hansa bankas“ elektroninės bankininkystės identifikavimo kodų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą, kurie saugojimui atiduoti nukentėjusiajam V. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui V. Š..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Mažeikių rajono apylinkės teisme, o suimtajam per tą patį laiką nuo nuosprendžio kopijos įteikimo.

Teisėja Andželika Butkuvienė