Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-08-17 · Administracinė byla Nr. I-5154-643/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-17
Bylos Nr.
I-5154-643/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04699-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
M. V.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5154-643/2015Proceso Nr. 3-61-3-04699-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 9.10., 74 . (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko (toliau – ir atsakovė arba VMI) sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-72769 (toliau – ir sprendimas).

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamu sprendimu VMI nusprendė išieškoti iš jo į biudžetą 144574,69 Lt sumą, kurią sudaro: 6541,49 Lt priskaičiuoto PVM, 5626,46 Lt PVM delspinigių, 64340 Lt GPM, 60839,74 Lt GPM delspinigių, 793 Lt PVM bauda ir 6434 Lt GPM bauda.

Be to, pareiškėjas nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu pateikė faktiškai patirtų statyto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). statybos išlaidų dokumentus, tačiau dalis jų (147000 Lt sumai) neteisingai buvo atmesti. Centrinis mokesčių administratorius nepagrįstai paskaičiavo išieškotinas sumas.

Statybos darbus atlikinėjo V. K., kuris vykdė registruotą gyventojo individualią veiklą ir kasmet deklaravo individualios veiklos pajamas. Tačiau VMI šių statybos išlaidų nepripažino. Be to, L. V. taip pat buvo išsiėmęs verslo liudijimą, kuris galiojo nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d. Jo pajamos deklaruotos, tačiau VMI ir šių išlaidų nepripažino bei apmokestino jas GPM.VMI nepagrįstai nepripažino ir 82000 Lt sumokėtų S. V. V.

Visi minėti išlaidas patvirtinantys dokumentai pareiškėjo gauti, o ne jo surašyti. Jeigu pareiškėjas sumų nebūtų sumokėjęs, tai patvirtinančių dokumentų asmenys nebūtų išdavę. Visais atvejais, kai buvo išrašyti pardavimo kvitai, statybos darbus atlikusiųjų veikla buvo teisėta, darbai vyko tęstinį laiką, faktiškai atlikti, apskaityti ir deklaruoti, todėl nebuvo pagrindo 127000 Lt neužskaityti kaip įsigijimo statant namą išlaidų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka, kad gavo pajamų, atstovaudamas asmenis nekilnojamojo turto pardavimo sandoriuose. Nors R. L. ir A. M. į jo sąskaitą pervedė 135000 Lt, tačiau tik 25000 Lt buvo už parduotą nekilnojamąjį turtą, o likusi suma R. L. buvo paskolinta, nuo kurių skaičiuoti GPM nebuvo pagrindo. 35000 Lt pervesti G. G. taip vertintini kaip paskola, nuo kurios neturėtų būti skaičiuojami mokesčiai.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu (b. l. 8-11) pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog skundžiamu sprendimu išieškomos mokestinės prievolės apskaičiuotos Klaipėdos AVMI atlikto mokestinio patikrinimo metu. Klaipėdos AVMI 2010 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. (6.5)-71 buvo patvirtintas patikrinimo aktas bei paskirtos baudos. VMI 2011 m. birželio 20 d. sprendimu Klaipėdos AVMI sprendimą pakeitė ir patvirtino į biudžetą išieškotinas sumas. Mokesčių administratoriaus sprendimų teisėtumas patvirtintas Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 105 straipsnio 2 dalį, teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas. Pasibaigus mokestiniam ginčui, 2014 m. liepos 11 d. pareiškėjui buvo išsiųstas raginimas Nr. (23.31-08)464-531. Raginime pareiškėjui buvo nustatytas 20 dienų terminas sumokėti 144790,83 Lt GPM ir PVM bei su šiais mokesčiais susijusias sumas. Pareiškėjui nesumokėjus raginime nurodytų sumų, VMI įgijo teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką. Mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką yra įtvirtinta MAĮ 33 straipsnio 8 punkte.

2014 m. rugpjūčio 18 d. VMI gavo pareiškėjo prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, kuriuo jis prašė sudaryti mokestinės paskolos sutartį, kad galėtų dalimis sumokėti jam priklausančius mokesčius, delspinigius ir baudas. Pareiškėjui nepateikus reikalaujamos informacijos, prašymas buvo paliktas nenagrinėtas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

Klaipėdos AVMI 2010 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. (6.5)-71 (b.l. 15-30) patvirtino Klaipėdos AVMI 2010 m. birželio 21 d. patikrinimo aktą Nr. AC16-16 ir nurodė pareiškėjui sumokėti: 64334 Lt GPM, 36761 Lt GPM delspinigių, 6433 Lt GPM baudą, 94583 Lt PVM, 46774 Lt PVM delspinigių ir 9458 Lt PVM baudą, bei 647 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 324 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudą, 488 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai, 244 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai baudą.

VMI 2011 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 68-7 (b.l. 31-43) patvirtino Klaipėdos AVMI 2010 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (6.5)-71 dalyje, kurioje nurodyta sumokėti į biudžetą 94583 Lt PVM, 46774 Lt PVM delspinigių, 9458 Lt PVM baudą, 647 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 324 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudą, 488 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai, 244 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai baudą. Tuo pačiu sprendimu pakeitė Klaipėdos AVMI 2010 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (6.5)-71 dalyje ir nurodė sumokėti 59105 Lt GPM, 32875 Lt GPM delspinigių ir 5910 Lt GPM baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. I-3668-244/2013 (b.l. 44-53) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi Nr. A575-580/2014 (b.l. 54-62) anksčiau minėtus mokesčių administratoriaus sprendimus paliko galioti.

2014 m. liepos 11 d. VMI pareiškėjui surašė raginimą Nr. (23.31-08)464-531 (b.l. 63-64) siūlydamas per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti nurodytas sumas.

2014 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos AVMI su prašymu (b.l. 65, 66, 67) sudaryti mokestinės paskolos sutartį 10 metų laikotarpiui, kad galėtų dalimis padengti priskaičiuotą visą skolą, delspinigius ir baudas.

2014 m. rugpjūčio 22 d. VMI raštu Nr. (23.1-08)-RNA-30099 (b.l. 68-69) pareiškėjui pasiūlyta tikslinti prašymą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo.

VMI 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-72769 (b.l. 3) nusprendė išieškoti iš M. V. turto 144574,69 Lt mokestinę nepriemoką (ginčijamas sprendimas).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje spręstinas ginčas dėl VMI 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-72769 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

MAĮ 33 straipsnio, reglamentuojančio mokesčių administratoriaus teises, nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę ir priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas (8 p.). O MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimas yra reglamentuotas MAĮ 105 straipsnyje. MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką. Mokesčių mokėtojui nesumokėjus ar nustojus mokėti mokesčius į valstybės biudžetą mokesčių administratorius MAĮ 105 straipsnio nustatyta tvarka įgyja teisę priverstinai juos išieškoti pritaikydamas to paties įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje numatytas mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus.

Pastebėtina, kad visi pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra susiję su mokesčių administratoriui pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimu ir paskaičiuotų mokesčių bei su jais susijusių sumų pagrįstumu ir teisėtumu. Pažymėtina, kad visi skunde pareiškėjo nurodyti argumentai jau buvo teismų įvertinti nagrinėjant mokestinį ginčą. Mokesčių administratoriaus sprendimų dėl paskaičiuotų PVM, PVM baudos, GPM ir GPM baudos teisėtumas yra patvirtintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. I-3668-244/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi Nr. A575-580/2014 (b.l. 44-53, 54-60), todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje iš naujo nėra vertinami (ABTĮ 58 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. V. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė