Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-09-13 · Administracinė byla Nr. I-3668-244/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-13
Bylos Nr.
I-3668-244/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
M. V.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui M. V. ir atsakovės atstovei Raimondai Juodkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. V. prašo:

panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos apskrities VMI) 2010-10-11 sprendimą Nr. (6.5)-71,

panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2011-01-31 sprendimą Nr. 68-7 ir Mokestinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2011-05-02 sprendimą Nr. S-92 (7-53/2011).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nesutiko su Inspekcijos išvada, jog nuo 2004 iki 2008 metų jo pagrindinę pajamų dalį sudarė pajamos iš nekilnojamojo turto perleidimo. Pareiškėjo teigimu, keleto nekilnojamojo turto objektų pardavimas per 7 metus už jų savikainą neatnešė jam pelno, o jokių papildomų aplinkybių, galinčių pagrįsti naudos gavimą, neįrodyta, todėl Inspekcijos teiginys „esant versliškumo požymiui“ yra neteisingas. Pareiškėjas nesutiko, kad gavo pajamų, atstovaudamas asmenis nekilnojamojo turto pardavimo sandoriuose, taip pat nesutiko su jų priskyrimu kitoms pajamoms bei priskaičiuotu 47 850 Lt GPM. Nurodė, kad atstovaudamas A. K. V. 2005 m. lapkričio 28 d. pardavė R. L. žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu už 25 000 Lt. Inspekcijos išvada, kad turtas parduotas brangiau, nei nurodyta sutartyje, yra tik prielaida. Pareiškėjas nurodė, kad parduodamas namas buvo nusiaubtas, išdraskytas, todėl lyginti jo būklę su akte pateiktais pavyzdžiais neteisinga. Sudarant sandorį R. L. ir jos motina A. M. į jo sąskaitą pervedė 135 000 litų, tačiau tik 25 000 litų suma buvo už parduotą turtą, o likusi 110 000 litų suma buvo R. L. pareiškėjui paskolinta suma. Todėl ši suma buvo nepagrįstai pripažinta kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis pajamomis ir apmokestinta GPM.

D. P. M. ir R. M. atstovavimo nurodė, kad 2005 m. spalio 28 d. G. G. už 38 000 Lt pardavė apleistą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Už Inspekcijos nurodytą 73 000 litų sumą tokios būklės buto parduoti nebuvo įmanoma, todėl pareiškėjui taip pat nesuprantama, kodėl Inspekcija teigia, jog negalima remtis G. G. paaiškinimais, patvirtinančiais, kad paskola buvo, ir kodėl tokiu atveju galima remtis A. M. paaiškinimais, jog R. L. nebuvo suteikusi pareiškėjui paskolos.

Per teismo posėdį pareiškėjas paaiškino, kad šiuo metu nesutinka tik su tomis mokesčių administratoriaus sprendimų dalimis, kuriose jo gautos paskolos (110 000 Lt ir 35 000 Lt) pripažintos kaip gautos pajamos ir kuriose 82 000 Lt ir 45 000 Lt atlikti namo statybos darbai nepriskirti prie išlaidų. Dėl kitų sandorių ir priskaičiuotų mokesčių jis prieštaravimų atsakovei neturi.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Klaipėdos apskrities VMI, įvertinusi pareiškėjo 2004-2007 metais (7 nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, iš kurių 6 sandoriai priskirti individualios veiklos vykdymui) vykdytų sandorių sudarymo aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas vykdė individualią prekybos nekilnojamuoju turtu veiklą, kuri prilyginama ekonominei veiklai. Sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių. Pareiškėjas savarankiškai sudarė pirkimo-pardavimo, mainų sutartis, pats sprendė, kokį turtą ir už kokią kainą iš kokių asmenų pirkti, kam kokį turtą parduoti, mainyti, dengė patirtas išlaidas, samdė kitus asmenis statybos darbams atlikti. Visi tikrinamuoju laikotarpiu sudaryti sandoriai buvo atlygintino pobūdžio. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas ne visus nekilnojamojo turto objektus pardavė pelningai, nėra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas nesiekė ekonominės naudos ir veikla negali būti pripažinta individualia. Dėl 2007 m. gegužės 30 d. mainų sutarties, pagal kurią išmainė 0,3800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nurodė, jog tik įsigijus minėtą sklypą paaiškėjo, kad netoliese yra buvusios kolūkio laikų fermos, išlikusios srutų duobės, sklype yra žemėmis užverstos kolūkio laikų gyvulinės kilmės atliekų duobės. Tačiau tą patį 0,3800 ha ploto žemės sklypą pareiškėjas buvo įsigijęs dar 2003 m. gegužės 28 d. pagal turto pardavimo iš varžytynių aktą ir šį turtą buvo išmainęs pagal 2004 m. rugpjūčio 4 d. mainų sutartį, o pagal 2007 m. gegužės 11 d. sutartį vėl įsigijo tą patį žemės sklypą. Taigi, pareiškėjui buvo žinoma žemės sklypo būklė. Dėl buto su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), parduoto pagal 2005 m. spalio 3 d. sutartį, pareiškėjas nurodė, jog ketino įsigyti ir gretimas patalpas, tačiau kaimynai pakeitė savo nuomonę. Atsakovo nuomone, yra nelogiška, kad asmuo, nesudaręs jokių rašytinių susitarimų dėl gretimų patalpų įsigijimo, nusiperka vienas patalpas tik tam, kad vėliau nusipirktų gretimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjo 2004-2007 metais vykdyta nekilnojamojo turto pardavimo veikla pripažintina individualia veikla, taip pat dėl tam tikrų pareiškėjo gautų pajamų pripažinimo kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis bei jų apmokestinimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu sudarė septynis sandorius dėl nekilnojamojo turto, kurių dalis mokesčių administratoriaus buvo priskirti prie individualios veiklos sandorių, o iš dviejų sandorių gautos pajamos buvo pripažintos kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis, dėl ko pareiškėjui buvo papildomai apskaičiuota 59 105 Lt GPM, 32 875 Lt GPM delspinigių, 5 910 Lt GPM bauda, 94 583 Lt PVM, 46 774 Lt PVM delspinigių, 9 458 Lt PVM bauda, 647 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 488 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 324 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai bauda, 244 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos AVMI 2010 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (6.5)-71; 2) panaikinti VMI 2011 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 68-7 ir MGK 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. S-92 (7-53/2011); 3) pripažinti 127 000 Lt sumą pagrįstomis M. V. gyvenamojo namo Klaipėdos r. sav., Jakų k., išlaidomis (S. V. V. išrašytas paslaugų kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) – 82 000 Lt suma ir L. V. išrašytas paslaugų kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) – 45 000 Lt suma; 4) pripažinti ne individualios veiklos turto pardavimo pajamomis 495 000 Lt sumą pagal 2007 m. sausio 3 d. pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), gautą už parduotą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (namas statytas asmeninėms reikmėms); 5) pripažinti, kad 110 000 Lt suma, kurią M. V. gavo iš R. L., ir 35 000 Lt suma, kurią M. V. gavo iš G. G., yra paskolos ir nepriskirti jų kitoms pajamoms, neatskaičiuoti gyventojų pajamų mokesčio, delspinigių ir baudų; 6) pripažinti, kad neteisingai pripažintas apskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai, pridėtinės vertės mokesčio bauda, gyventojų pajamų mokestis, gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, gyventojų pajamų mokesčio bauda, valstybinio socialinio draudimo mokesčiai ir baudos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino VMI 2011 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 68-7, MGK 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. S-92 (7-53/2011) ir Klaipėdos apskrities VMI 2010 m. spalio 11 d. sprendimo dalį dėl nurodymų M. V. sumokėti mokesčius, delspinigius ir baudas nuo pajamų, gautų pagal 2007 m. sausio 3 d. sutartį pardavus žemės sklypą su namu, esančius Jakų kaime, Klaipėdos rajone, likusią mokestinio ginčo dalį perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo bei nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo skundo trečiojo, ketvirtojo, penktojo ir šeštojo reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir panaikino MGK 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. S-92 (7-53/2011), VMI 2011 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 68-7 ir Klaipėdos AVMI 2010 m. spalio 11 d. sprendimo dalis dėl nurodymų pareiškėjui sumokėti mokesčius, delspinigius ir baudas nuo pajamų, gautų pagal 2007 m. sausio 3 d. sutartį pardavus žemės sklypą su namu, esančius Jakų kaime, Klaipėdos rajone; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria dalis bylos dėl pareiškėjo skundo trečiojo, ketvirtojo, penktojo ir šeštojo reikalavimų buvo nutraukta, paliko galioti, likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė teismui pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Klaipėdos AVMI 2010 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (6.5)-71, VMI 2011 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 68-7 ir MGK 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. S-92 (7-53/2011) dalis, kuriomis iš R. L. ir A. M. gauta 110 000 Lt suma bei iš G. G. gauta 35 000 Lt suma priskirtos kitoms pareiškėjo pajamoms ir nuo jų apskaičiuotas GPM, GPM delspinigiai bei GPM bauda, ir priteisė iš atsakovo į teismo depozitinę sąskaitą 473,46 Lt sumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl individualios veiklos vykdymo

Mokesčių administratorius pareiškėjo vykdomai individualiai veiklai priskyrė pareiškėjo sudarytus sandorius:

pagal 2005-07-22 sutartį pareiškėjas pardavė 0,0600 ha ploto žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 15200 litų (Komisijos byla, t. 1, l. 30). Pareiškėjas šį sklypą įsigijo pagal 2005-05-20 sutartį už 15 000 litų (Komisijos byla, t. 1, l. 31-32);

pagal 2005-10-03 sutartį pareiškėjas pardavė patalpą-butą su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), už 12 800 litų (Komisijos byla, t. 1, l. 33-34). Sutarties sudarymo išlaidas (134 litų) apmokėjo šalys lygiomis dalimis. Pareiškėjas minėtą turtą įsigijo pagal 2005-07-04 sutartį už 12 800 litų (Komisijos byla, t. 1, l. 35-36);

pagal 2005-03-25 sutartį pareiškėjas pardavė 1,7800 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 2831 Lt (Komisijos byla, t. 1, l. 37). Pareiškėjas minėtą nekilnojamąjį turtą įsigijo pagal 2004-08-04 mainų sutartį (Komisijos byla, t. 1, l. 38). Pagal 2004-08-04 sutartį sutuoktiniai A. F. ir O. F. jiems nuosavybės teise priklausantį 1,7800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), išmainė į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį 0,3800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Mainų sutartyje nurodyta, kad mainomas turtas šalių vertinamas taip: sutuoktinių A. F. ir O. F. - 2831 Lt ir M. V. - 1575 Lt, priemoka nemokama. Pareiškėjas 0,3800 ha ploto žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal 2003-05-28 turto pardavimo iš varžytynių aktą už 1176 Lt (Komisijos byla, t. 1, l. 41);

pagal 2007-05-30 mainų sutartį pareiškėjas išmainė 0,3800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į R. J. individualiajai įmonei nuosavybės teise priklausančią 3580/7778 dalį buto/patalpos buto, esančio (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, t. 1, l. 55-56). Sutarties 4 punkte nurodyta, jog šalys pareiškėjui priklausantį žemės sklypą įvertina 1000 Lt, R. J. individualiajai įmonei priklausančią nekilnojamojo turto dalį įvertina 13000 Lt. Pareiškėjas sumoka 12000 Lt piniginę priemoką, kurią R. J. individualioji įmonė gavo prieš 2007-05-30 sutarties sudarymą. Pareiškėjas 0,3800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal 2007-05-11 sutartį už 1000 Lt (Komisijos byla, t. 1, l. 57-58).

Individualios veiklos sąvoka apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje. Bylai aktualiu laikotarpiu norma numatė, kad individualia veikla laikoma savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės veiklos per tęstinį laikotarpį, taip pat savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. 2010-11-23 įstatymu Nr. XI-1152 buvo padarytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies pakeitimas, numatant išlygą, kad individualia veikla nelaikoma nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veikla. To paties įstatymo 12 straipsnis numatė, kad šis pakeitimas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas. Pareiškėjo atžvilgiu šis įstatymų nustatytas reguliavimas negalėtų būti taikomas dėl to, kad minėtos įstatymo lengvatos skirtos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, o pareiškėjui priskaičiuoti mokesčiai už laikotarpį iki 2010 metų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus individualios veiklos požymius, 2006-06-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A-902/2006 yra konstatavusi, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo ? ekonominės naudos siekimo ? buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą savarankiška veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (2006-10-20 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas. Dėl sandorių sudarymo savarankiškumo byloje ginčo nėra. Visus sandorius pareiškėjas sudarė veikdamas savo valia, pats priimdamas sprendimus ir dėl paties sandorio sudarymo ir dėl mokėtinos kainos, todėl jo veikla atitinka savarankiškos veiklos požymius.

Kad atitinkamą veiklą galima būtų pripažinti individualia, turi būti nustatytas šios veiklos tęstinumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tęstinumą sudaro nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006). Pareiškėjas 2004-2007 m. laikotarpiu sudarė 7 turto perleidimo sandorius, iš kurių 5 pripažinti individualios veiklos sandoriais. Taigi sudarytų sandorių kiekis yra pakankamas, kad būtų galima teigti, jog sandoriai nebuvo vienkartiniai, o pareiškėjo veika tęstinė. Sandoriai sudaryti parduodant ir perkant nekilnojamąjį turtą. Patikrinimo akto 1.7 punkte mokesčių administratorius pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2003 metų pareiškėjas pirko ir eilę kitų žemės sklypų, kurie nebuvo parduoti laikotarpiu, kuris tirtas mokestinio patikrinimo metu.

Mokesčių administratoriaus pateikti duomenys rodo, jog individualia veikla pripažinti sandoriai pareiškėjui pastebimo pelno nedavė. Teismų praktikoje nereikalaujama įrodyti, jog visi veiklos vykdymo metu sudaryti (vykdyti) sandoriai buvo pelningi. Svarbu tai, kad visų sandorių bendras tikslas buvo ekonominės naudos siekimas, o ne kitų asmens poreikių tenkinimas, t. y. sandoriai turėjo versliškumo (komerciškumo) požymių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1270-09). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-31 sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-239-11 yra konstatuota, kad priskiriant sudarytus sandorius individualiai veiklai reikalinga arba nustatyti gautą ekonominę naudą, arba įrodyti papildomas aplinkybes, galinčias pagrįsti naudos gavimą, pavyzdžiui, surinkti duomenis, kad sudarytų nekilnojamojo turto sandorių vertė neatitiko/ženkliai skyrėsi nuo tikrųjų šio turto rinkos kainų, taip pat jog iš šių sandorių gautos lėšos buvo naudojamos tolesnei prekybos nekilnojamuoju turtu veiklai vystyti ir pan.). Pelno negavimas yra ūkinė rizika ir neturi esminės reikšmės individualios veiklos nustatymui.

Nagrinėjant versliškumo buvimą pareiškėjo veiksmuose reikalinga nustatyti sandorių sudarymo tikslus, kad būtų galima atskirti sandorius, sudarytus asmeniniais tikslais, nuo sandorių, sudarytų tenkinant komercinius interesus. 2009-11-13 paaiškinime mokesčių administratoriui (Komisijos byla, 1 t., 147-151) pareiškėjas nurodė, kad 2005-05-20 sandorį dėl (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo pirkimo sudarė ketindamas poilsiauti vasarą bei auginti daržoves, 2005-07-22 sutartimi apsisprendė sodo sklypą parduoti, nes paaiškėjo, jog kelias, šalia kurio yra sodo sklypas, yra labai judrus. 2005-07-04 sutartimi įsigijo buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį tikėdamasis nusipirkti greta esančius kambarius ir įsirengti butą. Kadangi kaimynai persigalvojo, 2005-10-03 nusprendė buto dalį parduoti. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal 2004-08-04 mainų sutartį su A. F., norėdamas sklype įrengti kaimo turizmo sodybą. Šį sklypą pardavė pagal 2005-03-25 sutartį, nes paaiškėjo, kad per sklypą eina servitutinis kelias. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2007-05-11, ketindamas turėti netoli (duomenys neskelbtini) esančią vietą poilsiui, 2007-05-30 sutartimi sklypą išmainė į dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes paaiškėjo, jog netoliese yra buvusios kolūkio laikų fermų srutų duobės.

5 pareiškėjo sudarytus sandorius – 2005-07-22 dėl (duomenys neskelbtini), 2005-10-03 dėl (duomenys neskelbtini) gatvės, 2005-03-25 ir 2004-08-04 dėl (duomenys neskelbtini) ir 2007-05-30 dėl (duomenys neskelbtini) – yra pagrindas vertinti kaip individualios veiklos sandorius dėl to, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo tikslų nėra pakankamai įrodytos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo vykdyta nekilnojamojo turto perleidimo / pardavimo veikla 2004–2007 metais atitiko versliškumo požymį ir jos tikslą – ekonominės naudos siekimą, pareiškėjo pajamos pagrįstai priskirtos pajamoms iš individualios veiklos.

Dėl iš sandorių gautų pajamų ir pareiškėjo išlaidų pripažinimo

Mokesčių administratorius pripažino pareiškėjo pajamomis 11 000 Lt, gautų atstovaujant savo dėdei A. K. V. sudarant 2005-11-28 pirkimo-pardavimo sutartį su R. L. dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 35 000 Lt, gautų atstovaujant tetai R. M. ir P. M. sudarant 2005-10-28 pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Pagal 2005-10-28 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį sutuoktiniai P. M. ir R. M., atstovaujami pareiškėjo, pardavė G. G. 25,45 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 38 000 Lt (Komisijos byla, 3 t., l. 121-123). Pagal sutarties 3 punktą 8 000 Lt sumokėti iki sutarties sudarymo, o likę 30 000 Lt gavus kreditą iš banko. Šį butą P. M. ir R. M., atstovaujami pareiškėjo, įsigijo pagal 2004-01-16 sutartį iš P. J. už 38 000 Lt (Komisijos byla, t. 3, l. 117-120). P. M. 2009-12-21 paaiškinime patvirtino, kad butas buvo parduotas už 38 000 Lt, kuriuos M. V. jam grąžino tais pačiais metais (Komisijos byla, t. 3, l. 115).

Patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad G. G. 2005-10-28 į pareiškėjo sąskaitą pervedė 43 000 Lt, mokėjimo paskirtis – buto pirkimas, o AB SEB bankas 2005-11-28 pervedė 30 000 Lt, mokėjimo paskirtis – G. G., pagal pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). G. G. 2009-11-03 paaiškinime (Komisijos byla, t. 3, l. 65-66) nurodė, kad 43 000 Lt paskolino M. V. vieno mėnesio laikotarpiui, paskola buvo įforminta laisvos formos sutartimi, kuri sunaikinta atsiskaičius. M. V. 2010-03-15 (Komisijos byla, t. 1, l. 185) paaiškinime nurodė, kad G. G. jam paskolino 35 000 Lt, kuriuos jis vėliau grąžino. Mokesčių administratorius įvertino tai, kad G. G. 43 000 Lt pervedė sutarties sudarymo dieną, buto kaina ženkliai skyrėsi nuo rinkos kainos, G. G. nebūtų tikslinga imti paskolą, mokėjimo pavedime nurodyta paskirtis – buto pirkimas, ir pripažino, kad butas buvo parduotas už 73 000 Lt, o pareiškėjui iš buto pardavimo likę 35 000 Lt pripažinti jo pajamomis, kurios nesusijusios su darbo santykiais ir nėra individualios veiklos pajamos.

Pagal 2005-11-28 sutartį A. K. V., atstovaujamas pareiškėjo, pardavė R. L. 0,0574 ha sklypą su gyvenamuoju namu, esantį (duomenys neskelbtini), už 25 000 Lt. Pagal Sutarties 2 punktą pinigai perduoti prieš sutarties sudarymą (Komisijos byla, t. 3, l. 93-95). Sodo sklypą A. K. V. įsigijo pagal 2004-04-23 mainų sutartį, kurioje buvo atstovaujamas M. V. (Komisijos byla, t. 3, l. 90-92). Sodo sklypas įvertintas 25000 Lt, A. K. V. 2010-01-12 paaiškinime patvirtino, kad jam M. V. už sodo pardavimą perdavė 25 000 Lt (Komisijos byla, t. 3, l. 89).

Patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad R. L. ir jos motina A. M. 2005-11-28 kiekviena pervedė po 67 500 Lt, mokėjimo paskirtis – pervedimas. A. M. 2009-11-05 paaiškinime nurodė, kad pinigai buvo pervesti už perkamą sodą (Komisijos byla, t. 3, l. 74-75). M. V. 2010-03-02 (Komisijos byla, t. 1, l. 183) paaiškinime nurodė, kad turtą pardavė už 25 000 Lt, kitus pinigus R. L. jam paskolino, vėliau skolą grąžino, dokumentų neišsaugojo. Mokesčių administratorius įvertino tai, kad pareiškėjas visą sumą pervedė į savo sąskaitą, o vėliau 107 500 Lt pervedė savo broliui L. V., o 25 000 Lt paėmė grynais, sodo pardavimo kaina ženkliai skyrėsi nuo rinkos kainos ir pripažino, kad turtas parduotas už 135 000 Lt, o 110 000 Lt laikė pareiškėjo pajamomis.

Pareiškėjas skunde teismui palaiko poziciją, kad abiem atvejais parduotas turtas buvo blogos būklės (butas apleistas, be dujų, vonios, tualeto, o sodas nusiaubtas, prieš tai buvusius gyventojus keldino antstoliai, butas įsigytas už 25000 Lt, prieš tai buvusio savininko pirktas iš varžytynių), į kurią mokesčių administratorius nustatydamas turto vertę neatsižvelgė.

Padarydamas išvadas dėl papildomų pajamų, didesnių, nei sutartyse numatyta pardavimo kaina, gavimo už buto ir sodo pardavimą mokesčių administratorius pripažino tai, kad 35 000 Lt ir 110000 Lt pareiškėjas nuslėpė nuo jo atstovautų turto savininkų. Kitas galimas pajamų vertinimas yra tai, kad pareiškėjas papildomas, nei nurodytos sutartyse, pajamų sumas gavo kaip atlyginimą už įgaliotinio pareigų atlikimą.

Toks teisinio pirkimo-pardavimo santykio modifikavimas, t. y. nustatymas, kad turtas buvo parduotas už didesnę kainą, nei nurodyta notaro patvirtintose sutartyse, galimas taikant turinio viršenybės prieš formą principą. Kaip numato Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnis mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Pagal to paties įstatymo 69 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Patikrinimo akte nurodyta, kad 2005-11-28 į pareiškėjo sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, A. M. ir jos dukra R. L. kiekviena pervedė po 67 500 Lt, iš viso 135 000 Lt, nurodyta mokėjimų paskirtis - pervedimas.

A. M. 2009-11-05 paaiškinime nurodė: „mano dukra R. L. maždaug prieš 2 metus išvyko į (duomenys neskelbtini). Dėl pinigų pervedimo paaiškinu, kad R. L. pagal 2005-11-28 sutartį iš A. K. V., kuriam pagal įgaliojimą atstovavo V. M. pirko žemės sklypą ir jame esantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Už perkamą turtą į įgaliotinio sąskaitą R. L. pravedė 67 500 Lt ir aš pravedžiau į minėtą sąskaitą 67 500 Lt“. A. M. nurodė, jog kiek atsimena M. V. (pareiškėjas) už parduodamą turtą prašė 139 000 Lt, po derybų buvo sutarta, kad parduos už 135 000 Lt. A. M. taip pat nurodė, jog sudarant 2005-11-28 sutartį, derybas dėl kainos vedė su pareiškėju, pardavėjo A. K. V. niekada nematė.

A. M. prie paaiškinimo pateikė 2005-11-28 sutarties kopiją, kurioje nurodyta, kad A. K. V., atstovaujamas įgaliotinio M. V. pardavė, o pirkėja R. L. už 25 000 Lt nusipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0574 ha su priklausiniu: pastatu - gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 116,26 kv. m., būklė: nebaigtas statyti, baigtumas 95 proc. Sutartyje nurodyta, kad 25 000 Lt pardavėjo A. K. V. įgaliotinis M. V. (pareiškėjas) gavo iš pirkėjos prieš sutarties sudarymą. Sutartyje nurodyta, kad pagal VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymą parduodamo turto vidutinė rinkos vertė: žemės sklypo - 5 045 Lt, gyvenamojo namo - 67 600 Lt.

2010-01-12 paaiškinime A. K. V. nurodė, jog pareiškėjas (jo sūnėnas) jam grąžino 25000 Lt už parduotą turtą, tačiau tikslios datos neatsimena.

Pareiškėjas 2010-03-02 paaiškinime nurodė, kad R. L. žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 25 000 Lt. Už parduotą turtą gautus pinigus 25 000 Lt grąžino A. K. V.. Datos nepamena, bet tai buvo netrukus po to, kai jis tuos pinigus gavo iš R. L.. Pinigus grąžino grynaisiais. Dėl pinigų sumos, viršijančios 2005-11-28 sutartyje nurodytą nekilnojamojo turto pardavimo kainą, pareiškėjas nurodė, jog dalis pinigų buvo pervesta už parduotą A. K. V. priklausantį sodą, o kitus pinigus jam paskolino R. L.. Dokumentų neišsaugojo, tad pateikti negali. Pinigus R. L. grąžino, datos neatsimena bei neatsimena kokiu būdu, t. y. grynaisiais ar pavedimu.

Patikrinimo metu, atlikus pareiškėjo piniginių lėšų judėjimo AB „Swedbank“ sąskaitoje analizę, nustatyta, kad 2005-11-28 R. L. ir A. M. pervedus 135 000 Lt, tą pačią dieną pareiškėjas visą sumą (atskaičius banko komisinius), t. y. 134 998 Lt pervedė į savo sąskaitą, esančią AB „Parex“ banke. Pagal pareiškėjo sąskaitos, esančios AB „Parex“ banke, išrašus nustatyta, kad didžiąją dalį gautos sumos - 107 500 Lt (2005-11-30 – 70 000 Lt, 2005-12-08 – 32500 Lt, 2005-12-11 – 5 000 Lt) pareiškėjas pervedė savo broliui L. V., nurodant mokėjimų paskirtį - lėšų pervedimas. Pareiškėjas 2005-12-13 iš minėtos sąskaitos grynaisiais pinigais išėmė 25 000 Lt, kuriuos, vietos mokesčių administratoriaus vertinimu, galimai grąžino A. K. V..

Pareiškėjas paprašytas nurodyti L. V. pervestų piniginių lėšų paskirtį, 2010-03-02 paaiškinime nurodė, kad grąžino L. V. jam paskolintus pinigus, o dokumentų neišsaugojo. L. V. 2010-02-10 paaiškinime dėl minėtų piniginių lėšų pervedimo nurodė, kad jo brolis (pareiškėjas) grąžino jam anksčiau pasiskolintus pinigus, o kadangi pinigus grąžino, tai dokumentų neišsaugojo. Patikrinimo metu, atlikus L. V. sąskaitos, esančios AB SEB banke, analizę, nenustatyta, kad iš pareiškėjo gauta piniginių lėšų suma (107 500 Lt) būtų pervesta turto pardavėjui -A. K. V..

Inspekcija patikrinimo metu palygino pagal 2005-11-28 sutartį parduoto nekilnojamojo turto kainą su rinkoje vyravusiomis panašių objektų kainomis ir nustatė, jog R. L. ir A. M. pareiškėjui pervesta 135 000 Lt suma buvo artima tuo metu rinkoje vyraujančioms panašaus nekilnojamojo turto pardavimo kainoms. R. L. ir jos mama A. M. tapačią dieną, kai sudarė 2005-11-28 sutartį, į pareiškėjo sąskaitą pervedė 135 000 Lt, tačiau nei pavedime, nei paaiškinime nenurodė, kad suteikia paskolą. Pareiškėjo paaiškinimas, kad 110 000 Lt jam R. L. paskolino, o 25 000 Lt sumokėjo už perkamą turtą, nepagrįstas jokiais įrodymais, priešingai, R. L. mama A. M. nurodė, jog pinigai pervesti už butą, bei pažymėjo, jog pareiškėjas už butą norėjo 139 000 Lt, tačiau nusiderėjo iki 135 000 Lt. Remdamasis patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, vietos mokesčių administratorius padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, veikdamas kaip įgaliotas asmuo, faktiškai minėtą nekilnojamąjį turtą pardavė už 135 000 Lt, turto savininkui grąžino 25 000 Lt, o likusią sumą naudojo savo asmeniniais tikslais (pagal sąskaitų bankuose išrašus didžiąją dalį lėšų pervedė savo broliui, o paaiškinime nurodė, kad grąžino broliui anksčiau pasiskolintas lėšas). Inspekcija pagrįstai 110 000 Lt, kuriais pareiškėjas disponavo savo nuožiūra, priskyrė kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms, nuo kurių papildomai apskaičiavo GPM, kadangi byloje, be paties pareiškėjo paaiškinimų, nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog 110 000 Lt nėra pareiškėjo pajamos.

Patikrinimo metu nustatyta, kad G. G. 2005-10-28 į pareiškėjo sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, pervedė 43 000 Lt, nurodyta mokėjimo paskirtis - buto pirkimas. AB SEB bankas 2005-11-28 į pareiškėjo sąskaitą, esančią AB „Parex“ banke, pervedė 30 000 Lt, nurodyta - G. G. pagal pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) .

G. G. 2009-11-03 paaiškinime nurodė, kad 2005-10-28 į M. V. (pareiškėjo) sąskaitą pervesti pinigai (43 000 Lt) buvo paskolinti vieno mėnesio laikotarpiui. Pareiškėjas skolą grąžino grynaisiais pinigais numatytu laiku. G. G. nurodė, kad paskola buvo įforminta laisvos formos sutartimi, kuri grąžinus paskolą buvo sunaikinta. Už butą, esantį (duomenys neskelbtini), G. G. teigia sumokėjusi 38 000 Lt, t. y. dalį grynaisiais (8000 Lt), dalį pavedimu (30000 Lt SEB bankas pervedė į pareiškėjo sąskaitą 2005-11-28). Nurodė, jog butą apžiūrėjo su pareiškėju bei su juo derėjosi dėl buto kainos.

Pareiškėjas 2010-03-15 paaiškinime nurodė, jog G. G. pervedė 38 000 Lt už P. M. butą, kurį jis padėjo parduoti, likusius pinigus (35 000 Lt) G. G. jam paskolino. Pareiškėjo teigimu, 38 000 Lt jis grąžino P. M., o 35 000 Lt, kuriuos jam paskolino G. G., grąžino jai grynaisiais pinigais, raštiškos paskolos sutarties neišsaugojo.

2005-10-28 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje (notarinio registro Nr. 45/75) nurodyta, kad sutuoktiniai P. M. ir R. M., atstovaujami M. V. (pareiškėjo), veikiančio pagal įgaliojimą, parduoda G. G. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), už 38 000 Lt, iš jų – 8 000 Lt pirkėjas sumokėjo įgaliotiniui M. V. prieš sutarties sudarymą ir 30 000 Lt kredito. Sutartyje nurodyta, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis parduodamo buto vidutinė rinkos vertė 46 000 Lt.

Iš Inspekcijos surinktų duomenų nustatyta, kad G. G. pareiškėjui 43000 Lt sumą pervedė 2005-10-28, t. y. būtent tą dieną, kai buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, parduoto buto vidutinė rinkos kaina ženkliai skyrėsi nuo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos kainos. Be to, nelogiškai, kad asmuo nuosavam būstui įsigyti ima paskolą, o svetimam asmeniui, nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjui, tariamai skolina ženklią pinigų sumą, t. y. 43000 Lt, užuot pats atsiskaitęs už įsigyjamą būstą. G. G. nurodė, kad paskola buvo suteikta vieno mėnesio laikotarpiui, vadinasi jei ji būtų iš tiesų skolinusi pareiškėjui 43 000 Lt, jai nebūtų tikslinga imti 30 000 Lt paskolą iš banko ir mokėti palūkanas, kadangi ji pati turėtų 43 000 Lt, kuriais galėtą atsiskaityti už įsigyjamą būstą. Pažymėtina, kad pati G. G. 2005-10-28 pervesdama į pareiškėjo sąskaitą 43 000 Lt nurodė mokėjimo paskirtį - buto pirkimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija palygino butų, esančių (duomenys neskelbtini), 1 kv. m pardavimo kainas ir nustatė, jog 2005 metais 1 kv. m pardavimo kaina svyravo nuo 2 287 Lt iki 3 701 Lt. Patikrinimo akte nurodyta, jog, pagal UAB „Inreal“ duomenis, vidutinė butų, esančių nerenovuotuose senos statybos namuose, 1 kv. m pardavimo kaina 2005 metais svyravo nuo 3 700 Lt iki 5 000 Lt. Pareiškėjas, kaip įgaliotas asmuo, 2005-10-28 sutartimi P. ir R. M. vardu pardavė 25,45 kv. m. ploto butą už 38 000 Lt (kaina nurodyta sutartyje). Tokiu atveju 1 kv. m. kaina sudaro 1 493 Lt, t.y. yra ženkliai mažesnė už kitų asmenų tuo laikotarpiu toje pačioje gatvėje perleisto turto 1 kv. m kainas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog butas buvo parduotas už 73000 Lt, kuriuos sumokėjo pirkėja G. G.. Pažymėtina, kad už 73 000 Lt parduoto buto 1 kv. m kaina sudarytų 2 868 Lt (73000 Lt/ 25,45 kv. m) ir ši kaina atitiktų 2005 metais parduotų panašių nekilnojamojo turto objektų 1 kv. m kainą. Įvertinus 2009-12-21 P. M. paaiškinimą, kuriame jis nurodė, jog butas buvo parduotas už 38 000 Lt, kuriuos pareiškėjas jam grąžino grynaisiais pinigais, Inspekcija pagrįstai likusius 35 000 Lt (73 000 – 38 000), kurie buvo pervesti į pareiškėjo sąskaitą ir kuriais pareiškėjas disponavo savo nuožiūra, pripažino pareiškėjo kitomis su darbo santykiais nesusijusioms ir neindividualios veiklos pajamomis ir nuo jų papildomai apskaičiavo GPM.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio nuostatas mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius pagrindė pareiškėjui papildomai apskaičiuotą GPM nuo 110000 Lt ir 35000 Lt. Pareiškėjas siekdamas pagrįsti, jog minėtos pinigų sumos yra neapmokestinamus GPM, nurodė, kad tai jam suteiktos paskolos, tačiau mokesčių administratoriui nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas minėtomis pinigų sumomis laisvai disponavo ir neneigė jų asmeninio pobūdžio, mokesčių administratorius, paneigęs pareiškėjo teiginius dėl tariamų paskolų, pagrįstai šias sumas apmokestino GPM.

GPMĮ 18 str. 5 dalyje nurodyta, kad išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus - atitinkančiais keliamus reikalavimus. Be šių rekvizitų, išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyta: 1) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo (jei prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo) vardas, pavardė ir asmens kodas; 2) prekių ar paslaugų pirkėjo (gyventojo) vardas, pavardė ir asmens kodas, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip. GPMĮ 18 straipsnyje išreikštas reikalavimas išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose nurodyti prekių ar paslaugų pirkėjo (gyventojo) vardą, pavardę siejamas su tikslu identifikuoti prekių ar paslaugų pirkėją, kad būtent dokumentuose nurodytas asmuo patyrė prekių ar paslaugų įsigijimo išlaidas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagrįstai nepripažinta 119,50 Lt išlaidų pagal PVM sąskaitas faktūras, kurios išrašytos ne pareiškėjo, o V. S. V. vardu.

Mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino 45 000 Lt išlaidų, pagal pareiškėjo pateiktą 2007-01-01 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas paslaugos pavadinimas - statybos remonto darbai. Patikrinimo metu nustatyta, kad L. V. verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) veiklos rūšiai „ nauja statinių statyba“ įsigijo 2006-12-27, o minėto verslo liudijimo galiojimo laikotarpis 2007-01-01 - 2007-06-30. Pareiškėjas gyvenamąjį namą pardavė 2007-01-03, taigi akivaizdu, kad 2 dienų laikotarpiu negalėjo būti suteiktos 45000 Lt vertės paslaugos. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad L. V. 2007-01-09 Klaipėdos AVMI įsigijo 50 vnt. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų nuo Nr. 9286001 iki Nr. 9286050, o kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė 2007-01-01, t. y. ankstesne data, nei kvitas buvo įsigytas.

Mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino 82 000 Lt išlaidų pagal pareiškėjo pateiktą 2006-12-07 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Vietos mokesčių administratorius nustatė, kad S. V. V. 2006-11-30 buvo įsigijęs verslo liudijimą Nr. V0459738 veiklos rūšiai „nauja statinių statyba“, kurio galiojimo laikas nuo 2006-12-01 iki 2006-12-31. Nustatyta, kad S. V. V. 2006-12-27 Klaipėdos AVMI įsigijo 50 vnt. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini), o kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė 2006-12-07, t.y. ankstesne data, nei kvitas apskritai buvo įsigytas. įvertinus verslo liudijimo galiojimo laikotarpį darytina išvada, kad per tokį trumpą laiko tarpą negalėjo būti suteiktos 82 000 Lt vertės paslaugos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjas pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad jis kitiems asmenims mokėjo už tuos pačius darbus (pvz., kaip nurodyta patikrinimo akte ir matyti iš 2007-01-02 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas už stogo montavimo darbus taip pat (kaip ir broliui) 20000 Lt sumokėjo V. K.). Patikrinimo akte (10 psl.) nurodyta, kad pareiškėjo brolis, paprašytas paaiškinti, kodėl pardavimo kvitą išrašė anksčiau, nei jį įsigijo, 2010-04-09 paaiškinime negalėjo šių aplinkybių paaiškinti.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyti su tikslu sumažinti pareiškėjo apmokestinamąsias pajamas parduodant nekilnojamąjį turtą.

Dėl kitų mokesčio administratoriaus apskaičiuotų pareiškėjo pajamų, nuo kurių skaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, netinkamo įtraukimo į pajamų, nuo kurių skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis, pareiškėjas skunde teismui prieštaravimų nepateikė, todėl teismas plačiau to nenagrinėja.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjo M. V. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska