Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams J. B. ir E. B. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, per teismo nustatytą terminą atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovo – pateikti įrodymai, nes atsakovai nuomonės dėl ieškinio nepateikė.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su draudėju A. L. (toliau – draudėjas) sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiantis buvo apdraustas draudėjo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas draudimo sutarties pagrindu kompensavo draudėjui 473,48 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė 2017 m. spalio 6 d., dėl iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio vandens išsiliejimo, kurio metu vanduo prasiskverbė į draudėjo patalpas ir apgadino apdraustą turtą. Duomenų apie tai, kad atsakovai būtų atlyginę nuostolius byloje nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.266 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal CK 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CK 6.266 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog jeigu įvykio lubų užpylimas, tai tikėtina, kad įvyko iš viršuje esančių patalpų. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad butas, esantis virš draudėjo buto, nuosavybės teise priklauso atsakovams skirtingomis dalimis: J. B. 5/8 buto, E. B. 3/8 buto. Ieškovas atsakovams siuntė 2017 m. lapkričio 7 d. pranešimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kuriuo informavo apie padarytą žalą bei prašė atlyginti padarytus nuostolius – 473,48 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog atsakovai atlygino nuostolius (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovų nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka tokiomis dalimis: iš atsakovo J. B. 295,92 Eur, iš atsakovo E. B. 177,55 Eur, yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir ieškovui iš atsakovo J. B. priteisiama 295,92 Eur suma nuostolių atlyginimui, iš atsakovo E. B. 177,55 Eur suma nuostolių atlyginimui (CK 6.1015 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovui iš atsakovo J. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (295,92 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo E. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (177,55 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų priteisia bylinėjimosi išlaidas (procentaliai pagal priteistą sumą): iš atsakovo J. B. 9,91 Eur, iš atsakovo E. B. 5,95 Eur (ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 15 Eur žyminis mokestis ir 0,86 Eur mokestis už Nekilnojamojo turto regreso centrinio banko išrašą).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE (į. k. 10017013), Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, (į. k. 302912288) iš atsakovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 295,92 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų ir devyniasdešimt dviejų euro centų) sumą nuostolių atlyginimui subrogacijos tvarka, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (295,92 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 9,91 Eur (devynių eurų ir devyniasdešimt vieno euro cento) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE (į. k. 10017013), Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, (į. k. 302912288) iš atsakovo E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 177,55 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų ir penkiasdešimt penkių euro centų) sumą nuostolių atlyginimui subrogacijos tvarka, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (177,55 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5,95 Eur (penkių eurų ir devyniasdešimt penkių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.