- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- e2-28764-1052/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18959-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Bundonė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- T. G., Panevėžio rajono vaikų
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo suinteresuotiems asmenims T. G., Panevėžio rajono vaikų globos namams, Panavežio rajono savivaldybės administracijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – pareiškėja) atstovaujamos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – skyrius, tarnyba) prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pavesti laikinai nepilnamečio A. S. rūpintojo pareigas atlikti Panevėžio rajono vaikų globos namams (Globos centrui) bei paskirti Panevėžio rajono vaikų globos namus (Globos centrą) laikinu nepilnamečio vaiko gaunamų lėšų ir turto administratoriumi, kol įsiteisės teismo nutartis dėl nuolatinio rūpintojo paskyrimo nepilnamečiui A. S. (toliau – ir vaikas, nepilnametis).
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-581-962/2020 nepilnamečio A. S. motinai A. S., jo atžvilgiu buvo laikinai apribota motinos valdžia, o tėvui G. S., jo atžvilgiu buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia. Tuo pačiu teismo sprendimu A. S. buvo nustatyta nuolatinė rūpyba, jo rūpintoja paskirta jo senelė T. G.. (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje apsilankiusi T. G. nurodė, kad jos rūpinamas A. S. (duomenys neskelbtini) vakare išėjo iš namų ir yra pas savo motiną A. S., kuriai laikinai apribota motinos valdžia A. S. atžvilgiu. T. G. taip pat nurodė, kad atsisako būti A. S. rūpintoja, nes nepilnametis jos neklauso, agresyviai elgiasi, grąsina, keikiasi, nereaguoja į pastabas, be to, ji turi ir sveikatos problemų, dėl kurių vaiku rūpintis negali. Tarnyba 2020 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pateikė prašymą dėl teismo leidimo, paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą išdavimo. Teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą paimti nepilnametį A. S. iš jo atstovės pagal įstatymą, t. y. rūpintojos T. G.. Tarnyba 2020 m. spalio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Panevėžio rajono savivaldybės administraciją, kad kreipsis į teismą dėl nuolatinio nepilnamečio Aivaro rūpintojo atleidimo nuo pareigų ir kito rūpintojo paskyrimo vaikui, kadangi jis yra likęs be atstovų pagal įstatymą globos. Panevėžio rajono savivaldybės administracija 2020 m. spalio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo tarnybą, kad nuolatinio rūpintojo paieška, siekiant rasti A. S. rūpintojų šeimą, yra dar vykdoma. Tarnybos duomenimis, tėvų valdžios apribojimas vaiko atžvilgiu jo tėvams nėra panaikintas, todėl vaikas negali būti grąžintas tėvams, taip pat jis negali būti grąžintas ir esamai rūpintojai. Nei tarnyba, kreipdamasi su nurodymu į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją, nei pati savivaldybės administracija šiuo atveju neturi teisinio pagrindo pakeisti rūpybos rūšį, t. y. nustatyti vaikui laikinąją rūpybą, nes šiuo klausimu teismas jau yra pasisakęs bei nustatęs vaikui nuolatinę rūpybą. Dėl minėtų priežasčių tarnyba kreipiasi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vis dar laukdama informacijos iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos dėl naujo rūpintojo šeimos parinkimo nepilnamečiui A. S..
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Pareiškėja teikia teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo. Šiuo atveju laikinosios apsaugo priemonės skirtos užtikrinti vaiko interesus tik laikotarpiu iki ieškinio padavimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi tėvai, tačiau valstybė, atsižvelgdama į nacionalines sąlygas ir savo galimybes, taip pat turi užtikrinti visas sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikam. Teismas imdamasis priemonių, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, vadovaujasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. buvo laikinai apribota motinos valdžia, o tėvui G. S., buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia jų nepilnamečio sūnaus A. S. atžvilgiu, taip pat buvo nustatyta nuolatinė rūpyba ir A. S. rūpintoja paskirta jo senelė T. G.. (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje apsilankiusi T. G. nurodė, kad jos rūpinamas A. S. (duomenys neskelbtini) vakare išėjo iš namų ir yra pas savo motiną A. S., kuriai laikinai apribota motinos valdžia A. S. atžvilgiu. T. G. pareiškė, kad atsisako būti A. S. rūpintoja, nes nepilnametis jos neklauso, agresyviai elgiasi, grasina, keikiasi, nereaguoja į pastabas, be to, ji turi ir sveikatos problemų, dėl kurių vaiku rūpintis negali. (duomenys neskelbtini) tarnybos specialistės nuvyko į A. S. gyvenamąją vietą Kauno mieste ir paėmė vaiką iš nesaugios aplinkos, atsižvelgiant į tai, kad esama vaiko atstovė pagal įstatymą (rūpintoja) T. G. atsisakė toliau rūpintis vaiku, o vaiko tėvams yra apribota tėvų valdžia. A. S. laikinai apgyvendintas Panevėžio rajono vaikų globos namuose (Globos centre). (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-9173-1136/2020 buvo išduotas leidimas paimti nepilnametį A. S. iš jo atstovės pagal įstatymą – rūpintojos T. G.. Asmens norinčio ir galinčio tapti nuolatiniu A. S. rūpintoju paieška šiuo metu dar yra vykdoma, asmuo, galintis ir norintis tapti A. S. nuolatiniu rūpintoju dar nėra surastas.
Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta ir kurioje kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai užtikrina vaiko saugumą ir nedelsdamas imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą VTAPĮ 361 straipsnyje nustatyta tvarka. Nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdamas kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis, 365 straipsnis). Teismui priėmus procesinį sprendimą leisti paimti vaiką iš tėvų, ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo išdavimo teikia atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją) (VTAPĮ 42 straipsnio 3 dalis).
Įvertinus teismo išvardintas įstatymų normas ir byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad tarnyba neturi teisinio pagrindo kreiptis į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją dėl laikinos rūpybos nustatymo bei pati Panevėžio rajono savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo pakeisti rūpybos rūšį ir nustatyti vaikui laikinąją rūpybą, kadangi šiuo klausimu teismas jau yra pasisakęs bei nustatęs vaikui nuolatinę rūpybą. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. ir G. S. apribojus tėvų valdžia jų nepilnamečio sūnaus A. S. atžvilgiu bei paskyrus vaiko rūpintoja jo senelę T. G., ji tapo vieninteliu A. S. atstovu pagal įstatymą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdavus leidimą paimti nepilnametį A. S. iš jo vienintelės atstovės pagal įstatymą – rūpintojos T. G. ir negalint vaiko grąžinti jo tėvams, vaikas liko be tėvų ir vienintelės jo įstatyminės atstovės globos, todėl pareiškėja, vadovaujantis VTAPĮ 42 straipsnio 3 dalimi, turėjo per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo išdavimo teikti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją), kol bus išspręstas nuolatinio rūpintojo (atstovo pagal įstatymą) pakeitimo klausimas. Užtikrinus vaiko teises taikant laikinosios globos (rūpybos) institutą, nėra jokio poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo. Nes vaiko interesai užtikrinami įstaymo nustatyta tvarka. Pareiškėjos argumentas, kad tuo atveju, kai teismo sprendimu nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), negali būti nustatoma laikina globa, atmestinas kaip nepagrįstas, nes tai yra atvejis, kai vaikas lieka be vienintelio įstatyminio atstovo, ir jokiame įstatyme, nėra nurodyta, jog šiuo atveju minėta įstatymo norma netaikytina. Priešingai, aptartoje situacijoje laikinosios globos nustatymas atitinka nepilnamečio interesus, nes laikinosios globos ( rūpybos) institutu išsprendžiamas klausimas iki nuolatinio rūpintojo pakeitimo klausimo sprendimo.
Kaip matyti iš teismui pateikto pareiškimo turinio, priežastimi, dėl kurios pareiškėja negali pateikti teismui ieškinio šiuo metu yra ta, kad vis dar laukdama informacijos iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos dėl naujo rūpintojo kandidatūros parinkimo nepilnamečiui A. S..
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo dienos specifika yra ta, kad jos yra taikomos kartu nustatant terminą, per kurį ieškovė (pareiškėja) privalo pateikti ieškinį ir šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Taigi pagal savo prasmę ir paskirtį, jos skirtos trumpam laiko tarpui iki ieškinio padavimo vaiko interesams užtikrinti, o neskirtos situacijai iki bus parinktas kandidatas į nuolatinius globėjus (rūpintojus) sureguliuoti. Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad per teismo nustatytą 14 dienų terminą bus surastas kandidatas tapti nuolatiniu A. S. rūpintoju, o išlygos, pagal kurią minėtas 14 dienų terminas galėtų būti skaičiuojamas nuo kandidato, tapti nuolatiniu A. S. rūpintoju, parinkimo dienos įstatymas nenumato. Pareiškėjai nepareiškus įstatymų reikalavimus atitinkančio ieškinio ir nustojus galioti laikinosioms apsaugos priemonėms, vėl iškiltų grėsmė nepilnamečio A. S. teisėms ir teisėtiems interesams, ir toks nestabilumas negali būti vertinamas kaip palankus vaiko interesams. VTAPĮ 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nustačius vaikui laikinąją rūpybą, nepilnamečio A. S. teisės ir teisėti interesai būtų apsaugoti ilgesniam nei 14 dienų terminui, kas suteiktų laiko tinkamai paruošti ieškinį teismui bei surasti tinkamą rūpintojo kandidatūrą.
Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, išvardintas įstatymų normas ir vadovaujantis išskirtinai nepilnamečio vaiko interesais sprendžia, kad pareiškėjos pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko A. S. interesų šioje situacijoje, todėl pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo yra atmetamas (CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 185 straipsnis).
Pareiškėjai išaiškinama, kad siekiant apsaugoti be tėvų ir vienintelio įstatyminio atstovo globos likusio nepilnamečio vaiko A. S. teisės ir teisėtus interesus iki bus surastas tinkamas kandidatas, ji vadovaujantis VTAPĮ 42 straipsnio 3 dalimi turėtų kreiptis į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl laikinos rūpybos ir konkretaus laikino rūpintojo paskyrimo.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 147 ir 151 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.