Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-15 · Administracinė byla Nr. I-4458-257/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-15
Bylos Nr.
I-4458-257/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00389-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
R. V.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4458-257/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00389-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 15 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui Aigerdui Skroliui,

nedalyvaujant pareiškėjui R. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas R. V. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 126). Skunde (b. l. 2-4) pareiškėjas nurodė, kad buvo suimtas 2017 m. lapkričio 25 d. ir labai dažnai buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos iš Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių ir atgal mikroautobusais, neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų: kėbulai perdaryti į metalines būdas, padalintas į šešis ar septynis skyrius, perpildyti vežamais žmonėmis, vasarą nebuvo jokios ventiliacijos, karšta, žiemą būdavo šalta, nebuvo saugos diržų, būdoje esantys žmonės iš išorės būdavo uždaromi su skląstimi, todėl jis bijojo dėl savo gyvybės ir saugumo autoavarijos ar gaisro atveju. Konvojuojant žiemą po konvojaus peršaldavo, o vasarą dėl aukštos lauko temperatūros ir įkaitusios būdos blogai jautėsi, vėmė, tačiau jokia medicininė pagalba suteikta nebuvo. Konvojaus pareigūnai visiškai į tai nereagavo, tik tyčiodavosi. Kiek kartų buvo konvojuojamas, neprisimena, tačiau ne mažiau 15 kartų. Konvojuojamas tokiomis sąlygomis jis patyrė pažeminimą, baimę, kančias, emocinę depresiją, dėl to atsirado 7 500 Eur neturtinė žala ir prašo ją priteisti.

Atsikirtime (b. l. 127-129) pareiškėjas nurodė, kad atsakovo atstovas nepaneigė nei vieno jo teiginio apie konvojavimo metu buvusius pažeidimus, todėl visas abejones prašo vertinti jo naudai. Konvojavimo metu žodžiu reiškė pretenzijas, o jei pareigūnai jų tinkamu būdu neįregistravo, tai ne jo kaltė.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovas Aigerdas Skrolis nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai yra abstraktūs, skunde nėra konkretumo, dalykiškumo. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundas yra atmestinas pirmiausia dėl to, kad skunde pareikštas ieškinys dėl 7500 eurų priteisimo. Tai niekaip neatitinka ABTĮ nurodytiems protingumo, proporcingumo ir taupumo principams. Pareiškėjas savo skunde rašo, kad dėl konvojavimo įvykių jam buvo kilusi baimės paranoja, tačiau tokie pareiškėjo argumentai jokiais įrodymais ar į bylą pateiktais dokumentais nepagrįsti. Pareiškėjo teiginiai yra niekiniai ir skandalingi. Pareiškėjas skunde nurodo, kad konvojiniuose automobiliuose vasaros metu temperatūra galėjo siekti iki 50⁰ C ir daugiau. Tačiau jokių rodmenų, kurie fiksuoja temperatūrą konvojavimo automobilio viduje, nėra. Jei, kaip pareiškėjas nurodo, temperatūra automobilyje būtų tokia aukšta, turbūt niekas nevažinėtų tokiu automobiliu.

Dėl automobilių techninės būklės nurodo, kad visi saugumo tarnybos konvojiniai automobiliai turi registracijos liudijimus, kur yra nurodyta automobilių ne tik techninė būklė, bet ir būklė patalpų nuteistiesiems, suimtiesiems ir sulaikytiesiems. Automobilių registracijos liudijimas nurodo ne tik automobilių techninį tinkamumą, bet ir tinkamumą pervežti asmenis. Visi registracijos liudijimai yra paskelbti viešojoje erdvėje, todėl pagal LR Konstitucijos 7 str. tampa aktualiais teisiniais dokumentais ir galioja laike bei erdvėje. Jei automobilis turi bent mažiausią gedimą, kažkokią bent menkiausią techninę problemą, niekada toks automobilis neveža kalinamųjų asmenų. Tik visais atžvilgiais techniškai tvarkingi automobiliai vykdo nuteistųjų asmenų konvojavimą.

Šalies argumentai

Dėl galimo automobilių perpildymo nurodo, kad pridėjo detalizuotą pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėją vežė 25 kartus, nors pareiškėjas skunde nurodo, kad konvojavimo automobiliu buvo vežamas 15 kartų. Pažymoje nurodytas automobilio talpumas ir realiai važiavusių žmonių skaičius. Automobilis niekada ir jokiomis aplinkybėmis nebuvo perpildytas, dažniausiai automobiliai būna net pilnai neužpildyti.

Dėl saugos diržų nurodo, kad Saugaus eismo Lietuvos keliais įstatyme ir Konvojavimo taisyklių 146 str. numatyta, kad diržai konvojavimo automobiliuose neįrengiami ir neaprūpinami.

Dėl skundų reiškimo nurodo, kad visi konvojuojamieji supažindinami, kad dėl, jų nuomone, jiems padarytos žalos ar pažeidimų gali raštu kreiptis į konvojaus valdybos viršininką. Apie tokį konvojuojamo asmens kreipimąsi daroma atžyma konvojavimo žiniaraštyje, konvojavimo žurnale. Jei konvojuojamo asmens netenkina sargybos viršininko veiksmai, konvojuojamasis raštu gali kreiptis pagal Konvojavimo taisyklių 137 straipsnį į tarnybos vadą. Jei yra raštiškų kreipimųsi, visada atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl paminėtų faktų ar prielaidų, kurio metu yra patikrinami išdėstyti faktai. Teisiškai, mediciniškai nenustatyta jokių faktų, kurie bylotų pareiškėjo patirtą žalą. 7500 eurų pareiškėjo nurodyta žala nepagrįsta. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, piniginės išraiškos prašo netenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepimu į skundą (b. l. 9-19) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos netenkinti. Nurodė, kad Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Viešojo saugumo tarnybos naudojamas tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turėjo ir turi aukščiau išvardintus dokumentus. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis.

Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“. Kitų teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimo eigą, nėra. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 109 p., Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Sėdimos vietos bei kameros specialiuosiuose automobiliuose techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus, Viešojo saugumo tarnyba konvojavo pareiškėją tik specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Specialiuosiuose automobiliuose sėdimos vietos konvojuojamiesiems konvojuoti yra techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015. Pažymi, kad reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis. Pagal Tarybos direktyvos Nr. (77/541/EEB) dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo 15 priedą, saugos diržų įrengimas N2 tipo transporto priemonių kėbule, kuriomis buvo vykdomas konvojavimas, neprivalomas. Kadangi visos Viešojo saugumo tarnybos naudotos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiesiems pervežti, registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas, todėl Viešojo saugumo tarnyba, konvojuodama pareiškėją specialiosiomis, konvojuojamųjų pervežimui skirtomis transporto priemonėmis, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas skunde tvirtina, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų ne kartą reiškė pretenzijas konvojaus pareigūnams, prašė užfiksuoti tai konvojavimo dokumentuose, tačiau jie į pareiškėjo pretenzijas nereagavo. Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti ir ginti savo galimai pažeistas teises dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nuo pat jo pirmojo konvojavimo įvykio. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra ne vienintelis galimas žmogaus galimai pažeistų teisių gynimo būdas. Mano, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos dydžio, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei, dėl ko pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš netinkamų konvojavimo sąlygų, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) pareigūnams jį konvojuojant laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki skundo padavimo dienos, t. y. 2019 m. kovo 20 d. (b. l. 5) atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 25 kartus buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais, tai patvirtina byloje esantys kelionės žiniaraščiai (b. l. 20-89).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo konvojavimas vyko automobiliais: „IVECO/120EL“ V/Nr.(duomenys neskelbtini) (LT) (b. l. 93-94), „MERCEDES BENZ“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 98-99), „VW „Crafter“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) (LT) (b. l. 105-106), „VW „Crafter“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) (LT) (b. l. 107-108), VW “Crafter“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) (LT) (b. l. 109-110), VW “Crafter“ V/Nr. (duomenys neskelbtini) (LT) (b. l. 111-112).

Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, Konvojavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai.

Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą, specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte buvo nustatyti specialiojo automobilio autobuso įrengimo ir techniniai reikalavimai. Šiame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Šių taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pažymėtina, kad pagal Saugos eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengus ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims, nenustatyta.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog konvojavimo automobiliuose nebuvo ventiliacijos, žiemą buvo šalta, vasarą – karšta, kad Viešojo saugumo tarnyba tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų poskyris. Iš į bylą pateiktų dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolų (b. l. 91-92, 100-102, 113-116), ventiliacijos efektyvumo tyrimo protokolų (b. l. 95-97, 103-104, 117-120) matyti, kad konvojavimo automobilių, naudotų pareiškėjo pervežimui, apšvieta ir ventiliacija iš esmės atitiko Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus, jokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą, teismas nenustatė. UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ išduotos konvojavimo automobilių Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 94, 99, 106, 108, 110112), bei VĮ Regitra transporto priemonėms išduoti registracijos pažymėjimai (b. l. 93, 98, 105, 107, 109, 111, ) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, atitinka techninius reikalavimus.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad konvojavimo mašinos kameros buvo perpildytos vežamais asmenimis. Pagal byloje esančius Kelionės žiniaraščius (b. l. 20-89) matyti, kad juose nurodyti automobilių talpumai ir realiai važiavusių žmonių skaičius. Automobiliai nei vienu atveju niekada ir jokiomis aplinkybėmis nebuvo perpildyti, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai ir kokiuose automobiliuose, jo nuomone, ventiliacijos, šildymo, apšvietimo sistemos neatitiko reikalavimų, kada ir kurie automobiliai buvo perpildyti bei kokie įrodymai tai galėtų patvirtinti, tuo tarpu Viešojo saugumo tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Pareiškėjo argumentai laikytini subjektyvaus pobūdžio teiginiais ir nevertintini kaip pakankami atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Teismas taip pat akcentuoja, kad Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, jog konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti.

Pareiškėjas teigė, kad konvojaus pareigūnams reiškė pretenzijas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius. Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodė konkrečių pareigūnų pavardžių, kuriems buvo išsakęs nepasitenkinimą, taip pat nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Byloje duomenų arba atitinkamų įrašų apie tai, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, sveikatos pablogėjimo, būtų kreipęsis į konvojų konvojavimo metu, ar iš karto po jo, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų būtų kreipęsis į pataisos įstaigų sveikatos priežiūros specialistus, nėra pateikta. Iš byloje esančių Kelionės žiniaraščių, kada pareiškėjas buvo 25 kartus konvojuojamas (b. l. 20-89), grafoje „Įvykiai konvojavimo metu ir priimti sprendimai“ yra atžymos, kad tarnybos metu nieko neatsitiko, jei atsitiko, nurodyta konkrečiai ir detaliai kas (pvz: buvo panaudoti švyturėliai, asmuo ar asmenys ėjo tualetą, asmuo susitrenkė koją, pretenzijų nepareiškė ir kt., b. l. 45, 55, 64, 67, 76. 79), tačiau atžymų, kad su prašymais ar pretenzijomis kreipėsi pareiškėjas, nėra. Pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnui dėl jo netenkinančių konvojavimo sąlygų, tačiau, bylos duomenimis, skundų nebuvo pateikta, tai patvirtina atsakovės atstovo 2019 -04-11 tarnybinis pranešimas Dėl dokumentų gavimo (b. l. 90), kad Viešojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos 2017-2019 metais iš R. V. prašymai ir skundai nėra gauti ir Dokumentų valdymo sistemoje nėra registruoti.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl pareigūnų tyčiojimosi, žeminimo yra abstraktaus pobūdžio, nenurodant konkrečių aplinkybių, pagal kurias teismas galėtų nustatyti pareiškėjo nurodytus veiksmus atlikusius konkrečius pareigūnus, nepateikti kitas aplinkybes konkretizuojantys ir patvirtinantys įrodymai, todėl teismas negali vertinti, jog buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės jo nurodytais būdais.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos netinkamo jo konvojavimo aplinkybės nepasitvirtino, pareiškėjas buvo konvojuojamas nepažeidžiant Konvojavimo taisyklių nustatytų reikalavimų.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo atstovo atsiliepimo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Įvertinęs, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Viešojo saugumo tarnyba nagrinėjamu atveju neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, taip pat kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio nenustatyta. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė