Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2739-894/2017 pagal ieškovo V. Z. patikslintą ieškinį atsakovei garažų eksploatavimo bendrijai „Eismas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. Z. 2016 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo garažų eksploatavimo bendrijoje „Eismas“ (toliau – GEB „Eismas“) pirmininko pareigų neteisėtu; priteisti iš atsakovės išeitinę išmoką, neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovas 2017 m. spalio 23 d. atsisakė nuo reikalavimo priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas.Ieškovas nurodė, kad nuo 2010 m. gegužės 27 d. dirbo GEB „Eismas“ pirmininku, 2014 m. sausio 29 d. išrinktas bendrijos pirmininku naujai trejų metų kadencijai. 2016 m. rugpjūčio 10 d. prašymu dėl atsistatydinimo iš užimamų pareigų ir tos pačios dienos valdybos sprendimu (posėdžio protokolu) buvo atleistas iš užimamų pareigų nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. Išeinant iš darbo ieškovo prašymu jam buvo suteiktos nepanaudotos kasmetinės atostogos už dvejus metus nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. spalio 21 d. tokiu būdu nukeliant atleidimo iš darbo datą, tačiau darbo užmokestis už kasmetines atostogas ir darbo užmokesčio įsiskolinimas už 2016 metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius išmokėtas nebuvo. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ieškovas 2016 m. spalio 10 d. kreipėsi į bendrijos pirmininkę, tačiau naujai pirmininke išrinkta V. H. ieškovo prašymo netenkino. Ieškovui kreipusis į darbo ginčų komisiją paaiškėjo, jog atsakovės pirmininkė V. H. ieškovą iš darbo atleido 2016 m. spalio 22 d. pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbo sutartyje nurodant, kad ieškovas atleistas iš darbo atšaukus jį iš pareigų. Ieškovo teigimu, įsakymas apie atleidimą iš darbo jam nebuvo įteiktas, pagal darbo sutartyje nurodytą atleidimo iš darbo pagrindą jis buvo atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį (darbdavio iniciatyva), ne darbo dieną (šeštadienį), neišmokėjus keturių vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos (DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir pasirašytinai neįspėjus apie darbo sutarties nutraukimą (DK 130 straipsnio 1 dalis). Minėtos aplinkybės, anot ieškovo, leidžia teigti, kad atleidimas iš darbo buvo neteisėtas.Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad niekuo nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog iš darbo jis buvo atleistas darbdavio iniciatyva, kadangi paties ieškovo prašymu ir jam pačiam pirmininkaujant GEB „Eismas“ valdyba 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu tenkino V. Z. prašymą atleisti jį iš užimamų bendrijos pirmininko pareigų. Ieškovas nuo 2010 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. eidamas bendrijos pirmininko pareigas organizavo GEB „Eismas“ veiklą, buvo atsakingas už bendrijos finansinę būklę ir atsiskaitymus su darbuotojais bei paslaugų tiekėjais, todėl nekorektiška prašyti priteisti darbo išmokas, už kurių mokėjimą buvo atsakingas pats ieškovas. Su ieškovu buvo galutinai atsiskaityta 2017 m. vasario 20 d., pervedant į jo atsiskaitomąją sąskaitą AB „Swedbank“ 529,20 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą už 2016 m. birželio ir liepos mėnesius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad ieškovas V. Z. iš garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas“ pirmininko pareigų atleistas 2016 m. spalio 24 d. pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 31 d.). Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 764,60 Eur (priskaityta suma) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2016 m. spalio 24 d.) iki galutinio atsiskaitymo dienos (2017 m. rugpjūčio 11 d.), bei nurodė, kad sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 382,30 Eur (priskaityta suma) priteisimo ieškovui iš atsakovės vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p.). Bylą dalyje dėl patikslinto ieškinio reikalavimo – priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, nutraukė. Teismas priteisė ieškovui V. Z. iš atsakovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei – 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 32 Eur žyminio mokesčio ir 4,81 Eur pašto išlaidų, iš ieškovo V. Z. – 4,81 Eur pašto išlaidų.Pasisakydamas dėl ieškovo prašymo atleisti jį iš darbo teismas nurodė, kad atsakovė, priimdama sprendimą dėl atleidimo iš darbo ir įformindama darbo sutarties nutraukimą, neturėjo jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie V. Z. ligą, kuri objektyviai apsunkintų tinkamą darbuotojo darbo pareigų vykdymą. Todėl atsakovė neturėjo pagrindo atleisti ieškovą iš darbo pagal tuo metu galiojusio DK 127 straipsnio 2 dalį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas sprendė, jog ieškovas vėliausiai 2016 m. rugpjūčio 10 d. pateikė valdybai atsistatydinimo pareiškimą, tokiu būdu išreikšdamas savo valią nutraukti darbo santykius su atsakove nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. (b. l. 173).Teismas pažymėjo, kad pagal teisinį reguliavimą ieškovą iš pareigų atšaukti galėjo arba GEB „Eismas“ visuotinis susirinkimas, arba įgaliotinių susirinkimas. Ieškovo darbo sutarties nutraukimą pasirašyti turėjo visuotinio susirinkimo ar įgaliotinių susirinkimo įgaliotas asmuo. Iš pateikto į bylą 2016 m. rugsėjo 14 d. bendrijos neeilinio bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo protokolo teismas nustatė, kad jame vienbalsiai nutarta atšaukti ieškovą iš pareigų ir bendrijos pirmininke išrinkti V. H. (b. l. 38-39). Teismas nurodė, kad į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad minėtas bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažintas negaliojančiu. Atsižvelgdamas į paminėtą aplinkybę teismas sprendė, kad ieškovas iš užimamų pirmininko pareigų buvo atšautas būtent 2016 m. rugsėjo 14 d. neeilinio bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo sprendimu. Teismas sprendė, kad šalių darbo sutarties nutraukimas buvo inicijuotas ieškovo, o ne atsakovės, ieškovo atleidimo pagrindas buvo jo pareiškimas, todėl atsakovė nepagrįstai darbo santykių pasibaigimo pagrindu nurodė ginčo teisinių santykių metu galiojusio Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, teismas pripažino, kad ieškovas V. Z. iš GEB „Eismas“ turėjo būti atleistas pagal DK 127 straipsnio 1 dalį.Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog darbdavio atstovas ieškovo atleidimo iš darbo datą įrašė nedarbo dieną (šeštadienį), nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu. Esant aptartai situacijai ieškovo atleidimo iš darbo diena laikytina kita po kasmetinių atostogų pasibaigimo darbo diena – 2016 m. spalio 24 d.Teismas konstatavo, jog atleidimo iš darbo dieną su ieškovu nebuvo tinkamai atsiskaityta. Atsakovė su 2016 m. spalio 24 d. atleistu ieškovu pilnai atsiskaitė tik 2017 m. rugpjūčio 11 d. Uždelsta atsiskaityti suma sudarė 773,49 Eur (282,90 Eur + 246,30 Eur + 244,29 Eur). Teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog nebuvo objektyvios galimybės (trūko piniginių lėšų) atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo dieną ir pažymėjo, kad apie poreikį atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju darbdavys žinojo iš anksto, t. y. nuo įgaliotinių sprendimo atšaukti ieškovą priėmimo dienos - 2016 m. rugsėjo 14 d. Todėl 2016 m. rugsėjo 14 d. išrinkta ir 2016 m. rugsėjo 15 d. pradėjusi dirbti naujoji bendrijos pirmininkė privalėjo organizuoti lėšų paskirstymą taip, kad būtų tinkamai įvykdyta pareiga atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną.Teismas nustatė, kad sumokėti darbo užmokestį atsakovė uždelsė beveik 4 mėnesius (nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. vasario 20 d.). Sumokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas atsakovė uždelsė beveik 10 mėnesių (nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d.). Ieškovo vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2016 m. spalio 24 d.) iki galutinio atsiskaitymo dienos (2017 m. rugpjūčio 11 d.) sudaro apie 3823,00 Eur (priskaityta suma) (10 mėn. x 382,30 Eur). Vadovaudamasis suformuota teismų praktika, teismas konstatavo, kad apskaičiuotos išmokos už uždelstą atsiskaityti laiką – 3823 Eur (priskaityta suma) – priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Todėl teismas sprendė sumažinti prašomą priteisti darbo išmoką už uždelsimo atsiskaityti laiką iki 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, kas sudarytų 764,60 Eur (priskaityta suma) (382,30 Eur x 2) (DK 2, 35 str., 36 str. 1, 2 d., 141 str. 3 d.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. Z. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti, patikslintą ieškinį patenkinti visiškai: pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti iš atsakovės išeitinę išmoką 1529,20 Eur, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovo pirmasis patikslinto ieškinio reikalavimas vertintinas ne kaip reikalavimas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ar pažeidžiant įstatymą nustatytą tvarką (teisinių santykių metu galiojusio DK 300 straipsnio 3 dalis), o kaip reikalavimas pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę. Apelianto nuomone, teismas, pažeisdamas CPK 265 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 414 straipsnio 3 dalies, 417–418 straipsnių reikalavimus, dėl pirmojo ieškinio reikalavimo visiškai nepasisakė, apsiribodamas išvada, kad atsakovė nepagrįstai darbo santykių pasibaigimo pagrindu nurodė ginčo teisinių santykių metu galiojusio Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą esant minėtiems pažeidimams, negalima pavadinti alternatyviu darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdu.Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas darbdavio iniciatyva, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Ieškovas atleidimo iš darbo pagrindo neginčijo, kadangi iš darbo buvo atleistas neteisėtai. Pakeisdamas savo iniciatyva atleidimo iš darbo pagrindą, teismas privalėjo taikyti CPK 417 ir 418 straipsniuose numatytą alternatyvų pažeistų teisų gynimo būdą ir priteisti DK numatytą išeitinę išmoką. Pakeisdamas atleidimo iš darbo pagrindą, teismas nepanaikino neteisėto atleidimo fakto.Kadangi ieškovas buvo pateikęs prašymą atleisti jį iš darbo, o grąžinti į darbą nebuvo pagrindo ir galimybių, teismas, vadovaudamasis CPK 417 ir 418 straipsniais, privalėjo priteisti išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Įstatymų leidėjas nenumato jokių išlygų ir pagrindų mažinti nurodytas išmokas. Vadovaujantis DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškovui turėjo būti priteista 1529,20 Eur (382,30 x 4 mėn.) išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. , t. y. 9 mėn. ir 18 dienų. Ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis pagal atsakovės pateiktą pažymą yra 18,34 Eur, todėl priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką sudarytų 3770,82 Eur (382,30 x 9 mėn. + 18,34 x 18 d.).Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi patenkintų reikalavimų dalis sudaro ne 50 proc., kaip nurodė teismas, bet 66 proc. Todėl tenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistinos visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas garažų eksploatavimo bendrija „Eismas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Teismas ištyrė ir įvertino visus įrodymus, dėl to padarė teisingas išvadas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į šią civilinę bylą atsakovė GEB „Eismas“ pateikė ieškovo V. Z. 2016 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimą (b. 1. 173), kuriuo ieškovas išreiškė aiškią valią būti atleistas iš darbo darbuotojo iniciatyva, prašyme nurodydamas „pareiškiu, kad dėl sveikatos pablogėjimo aš atsistatydinu iš užimamu pareigų“. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovas, 2016 m. rugpjūčio 10 d. pateikdamas atsakovei pareiškimą dėl atleidimo iš darbo savo iniciatyva, nepatvirtino jame nurodytų aplinkybių, jog darbo sutartį siekia nutraukti DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi nepateikė ligą patvirtinančių dokumentų. Be to, ieškovas visų teismo posėdžių metu nuosekliai tvirtino, kad iš bendrijos pirmininko pareigų turėjo būti atleistas pačiam prašant, todėl nagrinėjamu atveju nelogiški ir nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netaikė įstatymuose numatyto alternatyvių darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdo.Teismas pagrįstai nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. GEB „Eismas“ įgaliotinių susirinkimo protokolas ir priimtas sprendimas nėra nuginčytas, todėl naujoji bendrijos pirmininkė, turėdama bendrijos susirinkimo įgaliojimus ir vadovaudamasi Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, teisėtai savo įsakymu įtvirtino ieškovo darbo sutarties nutraukimą.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, ieškovas iš darbo buvo atleistas darbdavio iniciatyva ir reikalavimu, dėl ko ieškovui turi būti išmokėta 1529,20 Eur išeitinė išmoka. Ieškovas iš GEB „Eismas“ bendrijos pirmininko pareigų atleistas 2016 m. spalio 24 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį darbuotojo iniciatyva, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir priteisti prašomą išmoką.Ieškovas apeliacinio skundo dalyje dėl išeitinės išmokos priteisimo nurodo niekuo nepagrįstas ir prieštaraujančias faktinėms aplinkybėms bei įstatyme numatytai darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva tvarkai (pagal galiojusią DK redakciją nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 31 d.) aplinkybes. Ieškovas iš bendrijos pirmininko pareigų buvo atleistas DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, o esant tokiam atleidimo pagrindui, kuris buvo patvirtintas ir įrodytas tiek rašytiniais įrodymais, tiek proceso šalių paaiškinimais, nėra teisinio pagrindo ieškovui priteisti išeitinę išmoką.Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl 3770,82 Eur ieškovo prašomo priteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Pritardama teismo išvadoms atsakovė pažymi, kad šiandien atsakovė GEB „Eismas“ pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą su ieškovu V. Z. yra pilnai atsiskaičiusi, t. y. ieškovui yra pervesta bankiniu pavedimu 649,90 Eur suma.Teismas, tenkindamas iš dalies ieškovo ieškinį, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl ir šioje dalyje ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo

Bylos duomenimis, GEB „Eismas“ 2016 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 28 ieškovas atleistas iš darbo remiantis bendrijos valdybos 2016 m. rugpjūčio 10 protokolu ir neeilinio bendrijos narių įgaliotinių 2016 m. rugsėjo 14 d. susirinkimo sprendimu (protokolu), pasibaigus atostogoms nuo 2016 m. spalio 22 d. pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą (nutraukus darbo sutartį šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais) (t. 1, b. l. 65). Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, perkeldamas atleidimo iš darbo datą į 2016 m. spalio 24 d. ir pakeisdamas ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto į DK 127 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu). Nesutikdamas su teismo sprendimu ieškovas padavė apeliacinį skundą, jame nurodydamas, kad faktiškai jis buvo atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį (darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės), pažeidžiant atleidimo iš darbo tvarką, todėl darbdavys privalo išmokėti jam keturių vidutinių darbo užmokesčio dydžių išeitinę išmoką kaip tai numato DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas.Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2016 m. rugpjūčio 10 d. padavė GEB „Eismas“ valdybai pareiškimą pareikšdamas, kad dėl sveikatos pablogėjimo jis atsistatydina iš užimamų pareigų (t. 1, b. l. 173). Valdybos posėdyje dalyvavo (pirmininkavo) ir jame balsavo pats ieškovas, ieškovą nutarta atleisti iš pareigų nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d., už nutarimo priėmimą balsavo šeši valdybos nariai, vienas valdybos narys sprendžiamu klausimu susilaikė (prie bylos prijungta darbo ginčų komisijos medžiaga). Byloje nėra ginčo, kad ieškovui jo prašymu buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. spalio 21 d. (minėtą aplinkybę apeliaciniame skunde pripažįsta ir ieškovas). Pagal GEB „Eismas“ įstatų 3 ir 23 punktus ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas), todėl pagrįsta manyti, kad bendrijos valdybos nutarimo pritarti ieškovo atleidimui iš užimamų pareigų nepakako, nes tam buvo reikalingas visuotinio bendrijos narių (jos įgaliotinių) susirinkimas. GEB „Eismas“ įgaliotinių susirinkimas įvyko 2016 m. rugsėjo 14 d., kuriame nuspręsta atšaukti ieškovą iš bendrijos pirmininko pareigų (t. 1, b. l. 38-39). Minėtas susirinkimo nutarimas yra galiojantis ir įstatymo nustatyta tvarka nebuvo ginčijamas. Kaip teisingai sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas per įstatyme nustatytą trijų darbo dienų terminą savo pareiškimo dėl atleidimo iš darbo neatšaukė ir kartu su pareiškimu nei vėliau nagrinėjant bylą teisme nepateikė atsakovei jo ligą ar neįgalumą, trukdančius tinkami atlikti pavestas pareigas, patvirtinančių įrodymų, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atleisti ieškovą iš darbo pagal 127 straipsnio 2 dalį nebuvo pagrindo. Minėta, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kai darbo sutartis nutraukiama ne tik DK, bet ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais). Aiškindamas šią normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad DK nėra išsamiai nustatytų darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais, o darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriems esant leidžiama nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-161/2009). Tiems pagrindams, kada darbo sutartis gali būti nutraukta ne tik DK, bet ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais, priskirtini ir atvejai, kai teisės aktų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka pasibaigia juridinio asmens ir fizinio asmens kaip valdymo organo nario santykiai. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu saistantys santykiai, įforminti darbo sutartimi. Tokiais atvejais darbo sutarties nutraukimo įforminimas yra formalus veiksmas, kurio neatlikimas gali turėti kitą reikšmę, tačiau neturi įtakos kompetentingo juridinio asmens organo sprendimo pagrindu nutrūkusiems darbuotojo ir juridinio asmens santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-185/2012).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. GEB „Eismas“ valdybos ir 2016 m. rugsėjo 14 d. bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimus dėl atšaukimo iš pareigų lėmė paties ieškovo 2016 m. rugpjūčio 10 d. prašymas būti atleistam iš darbo. Todėl sutiktina su teismo išvada, kuria remiantis buvo pakeistas ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas iš DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto į DK 127 straipsnio 1 dalį. Vadovaudamasi šios nutarties 16, 17, 18 pastraipomis, teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas faktiškai atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį (darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės). Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės nepasisakė dėl atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo ir formaliai apsiribojo tik atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo analize. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas išsamiai analizavo ieškovo atleidimo iš darbo priežastis, nurodė teisės normas ir teismų praktiką, kuriomis remdamasis pateikė atitinkamas išvadas dėl atleidimo iš darbo pagrindo ir datos pakeitimo. Teisėjų kolegija su teismo išvadomis sutinka ir neturi pagrindo jas vertinti kitaip. Tai, kad ieškovas įrodinėjamas aplinkybes bando traktuoti sau palankia linkme, nekeičia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, todėl apelianto argumentai, kuriais siekiama iš naujo ir kitaip įvertinti byloje pateiktus įrodymus, atmestini.

Dėl darbo išmokų priteisimo

Apeliantas nurodo, kad teismas be teisėto pagrindo nepriteisė jam išeitinės išmokos ir prašomo vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Vadovaujantis DK 140 straipsnio 1 dalimi, išeitinė išmoka darbuotojui priteisiama, jeigu darbo sutartis nutraukiama pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Minėta, kad ieškovas atleistas iš darbo jo paties prašymu pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl išeitinės išmokos priteisimo. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d., teismas, remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, konstatavo, kad sumokėti ieškovui priklausantį 529,20 Eur darbo užmokestį atsakovė pavėlavo beveik keturis mėnesius (nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. vasario 20 d.), o 244,29 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas – beveik dešimt mėnesių (nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d.). Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio už uždelstą atsiskaityti laiką nustatymo, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo prašoma priteisti 3823 Eur suma už uždelstą atsiskaityti laiką reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinama su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Be to, priteistina darbuotojui kompensacija ne visais atvejais turi sutapti su vidutinio darbo užmokesčio dydžiu už uždelstą atsiskaityti laiką. Ši kompensacija gali būti mažinama atsižvelgiant į darbuotojui priklausančio laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį, į itin trumpą darbuotojo darbo įmonėje trukmę, ir per šį laikotarpį gauto darbo užmokesčio santykį su reikalaujama kompensacijos suma, į įmonės turtinę padėtį ir galimą kitų darbuotojų interesų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2015). Remdamasis minėtais argumentais, teismas sumažino ieškovo prašomą priteisti kompensaciją iki dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžių, sudarančių 764,60 Eur, sumos.Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad nustačius, jog ieškovas atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, pagal DK 300 straipsnį (redakcija, galiojusi atleidimo iš darbo metu) darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam sumokėtas visas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovas atleistas iš darbo pažeidžiant įstatymų reikalavimus, todėl DK 300 straipsnio nuostatos šiuo atveju negalėjo būti taikomos. Antra, apeliantas savo apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė argumentų, kokias materialinės ir/ar procesinės teisės normas pažeidė teismas spręsdamas klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dydžio nustatymo, kuomet darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš darbo, pažeidžia DK 141 straipsnio nuostatas, ir nepaneigė teismo išvadų dėl ginčui spręsti taikytinos kasacinio teismo praktikos (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kai ieškovas, būdamas bendrijos pirmininku, negalėjo sau išmokėti darbo užmokesčio už 2016 m. birželio ir liepos mėnesius; garažų eksploatavimo bendrijos specifinė veikla ir lėšų surinkimas, kai bendrijos darbuotojų išlaikymas ir savalaikis darbo užmokesčio išmokėjimas priklauso nuo bendrijos narių įnašų savalaikio mokėjimo; atsakovės elgesys, kuomet bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo uždelstas sumokėti darbo įmokas, teikia pagrindo išvadai, kad prašomo priteisti atlyginimo už uždelstą atsiskaityti laiką sumažinimas iki dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžių šiuo atveju yra proporcinga ir adekvati priemonė ieškovo pažeistoms teisėms apginti. Todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai nustatė atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų proporcijas, dėl ko neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Byloje iš esmės buvo pareikšti du materialiniai reikalavimai, tai yra dėl pripažinimo, kad ieškovo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, ir dėl darbo išmokų (išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką) priteisimo. Pirmasis ieškovo reikalavimas dėl atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo buvo atmestas, antrasis reikalavimas dėl darbo išmokų – tenkintas iš dalies (nutraukta bylos dalis dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo; atmestas reikalavimas dėl išeitinės išmokos ir iš dalies tenkintas reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Todėl teismas turėjo pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų.Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui jo patirtas išlaidas už dokumentų (pretenzijos) įteikimą atsakovei, nes minėtos išlaidos patvirtintos leistinais įrodymais – antstolio pinigų (10 eurų) priėmimo kvitu (t. 1, b. l. 87). Todėl yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje, padidinant priteistą iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumą 5 Eur (CPK 88 straipsnio1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos baigties

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas kvalifikuodamas ginčo šalių teisinius santykius, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl iš esmės naikinti ar keisti priimtą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

31. Atsakovė prašo priteisti iš apelianto 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) įtvirtinto maksimalaus atlygintino atstovavimo išlaidų dydžio, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Papildyti 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir papildomai priteisti ieškovui V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės garažų eksploatavimo bendrijos „Eismas“ (juridinio asmens kodas 235356620) 5 eur (penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei garažų eksploatavimo bendrijai „Eismas“ (juridinio asmens kodas 235356620) iš ieškovo V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.