Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2019-03-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-115-417/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-22
Bylos Nr.
AN2-115-417/2019
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00172-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Pažeidėjas
L. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-115-417/2019Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00172-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2019 m. kovo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 20 d. 22 val. pakartotinai per metus (duomenys neskelbtini) k. esančioje pievoje laikė galvijus, tinkamai jais nepasirūpino, kad jie neišeitų iš aptvaro. Pasileidę galvijai nutrypė kaimynystėje esančius pasėlius. Tokiais veiksmais, t. y. netinkamai laikydamas ūkinius galvijus, L. G. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą.

2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. V. 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu L. G. buvo nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį 425 eurų dydžio bauda už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį, 20 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. DĮV-1208, V straipsnio 23 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama 2019 m. vasario 7 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto L. G. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. V. 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo panaikinimo tenkintas iš dalies ir L. G. už ANK 346 straipsnio 5 dalies pažeidimą skirta bauda sumažinta iki 300 Eur.

Šalies argumentai

4. L. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti.

4.1. Apeliaciniame skunde L. G. nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi bei teismo išvadomis. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 346 straipsnio 5 dalies bei 569 straipsnio 4 dalies normas. Teismas neatskleidė L. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, išvadas padarė remdamasis tik prielaidomis, o tai nulėmė įrodymais nepagrįstų išvadų padarymą bei kartu neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą. L. G. teigimu, jam administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį pritaikyta nenustačius jo neteisėtos veikos ar neveikimo požymio. Skunde pažymima, kad K. G. ūkinius galvijus laikė ne palaidus, o įrengtame specialiame aptvare, įrengus lygiai tokias pačias kaip visi Lietuvos ūkininkai savo ūkiuose, įskaitant ir nukentėjusiąją V. R., galvijų migraciją ribojančias priemones. L. G. nežino ir pirmosios instancijos teismas net nenustatė, kokių dar konkrečių priemonių jis turėjo imtis laikydamas aptvare jam priklausančius galvijus, kadangi tie patys gyvūnų gerovę reguliuojantys teisės aktai draudžia kitomis priemonėmis, pvz., aptverti aptvarą spygliuota viela, kiekvieną gyvūną rišti grandinėmis ir pan., riboti laikomų ūkinių galvijų judėjimo laisvę. Be to, apeliantas apie tai, kad jam priklausantys galvijai minimą dieną būtų išėję ir aptvaro netgi 3 kartus, sužinojo tik teismo posėdžio metu, nes nukentėjusiosios sutuoktinis teismo posėdyje pripažino, jog apie dieną pasileidusius apelianto galvijus jis apelianto neinformavo, o pats su savo šeima suvarė apelianto galvijus į aptvarą. Antrą kartą apelianto galvijai išėjo iš aptvaro nespėjus jų visų suvaryti į aptvarą, apelianto aptvaro šis liudytojas netvarkė, o tai leidžia teigti, jog tos dienos vakarą apelianto galvijų išėjimo iš aptvaro faktas yra nulemtas tų pačių aptvaro pažeidimo priežasčių bei tos pačios ūkinių galvijų migracijos iš aptvaro tąsa, dėl to vien pats ūkinių galvijų pasišalinimo iš jiems laikyti įrengto aptvaro faktas negali būti pripažįstamas ir laikomas neteisėtos asmens veikos požymiu pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį, kadangi atsižvelgiant į gyvūnų prigimtį jie negali būti žmogaus valios visiškai sukontroliuojami bei jų pasišalinimą iš aptvaro gali sąlygoti daug nuo asmens valios nepriklausančių priežasčių, pvz., ir pačiai Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų nulemtas aptvaro apsaugos priemonių pažeidimas.

4.2. Skunde nurodoma, kad analizuojant teisės normas, kurių pažeidimu kaltinamas L. G., matyti, kad nurodytose Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo normose nėra įtvirtinta jokių individualių ir specialiųjų laikomo gyvūno savininkui pareigų. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje yra įtvirtinta gyvūnų savininkams tik bendro pobūdžio pareiga laikyti ir prižiūrėti auginamus gyvūnus atsižvelgiant į jų rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną, užtikrinti, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ir kančia, o tai administracinio nusižengimo protokolu apeliantui nebuvo inkriminuojama. To paties įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose gyvūnų savininkams taip pat yra įtvirtinta tik bendros elgsenos pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, bei nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kurią įvykdyti, atsižvelgiant į paties gyvūno prigimtį bei nepriklausymą išimtinai nuo žmogaus valios, yra net neįmanoma, todėl minimose normose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga nėra pakankama administracinės atsakomybės pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį taikymui. Analizuojant Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. DĮV-1208 patvirtintų Gyvūnų laikymo Šilalės rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių turinį matyti, kad remiantis jų 1 punktu, Taisyklių reguliavimo sritis apima ir nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus tik gyvūnų laikymui ir priežiūrai Šilalės rajono savivaldybės teritorijose. Kaip anksčiau minėta, ANK 346 straipsnio 5 dalies dispozicijoje įtvirtinta blanketinė norma nukreipia tik į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, kituose gyvūnų gerovę ir apsaugą reguliuojančiuose teisės aktuose arba atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reguliuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas gyvūnų laikytojams teisės normas, dėl to Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. DĮV-1208 patvirtintos Gyvūnų laikymo Šilalės rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklės, nustatančios bendro pobūdžio ir specialiąsias gyvūnų laikytojams pareigas, nepatenka į ANK 346 straipsnio 5 dalies reguliuojamų teisinių santykių sritį ir pažeidus nurodyto norminio akto reikalavimus administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį negali būti taikoma.

4.3. L. G. taip pat nurodo, kad administracinė atsakomybė jam pritaikyta nepagrįstai ir dėl to, kad nebuvo nustatytas ir kitas būtinasis ANK 346 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinio nusižengimo požymis – žala asmens sveikatai ar turtui, kuris negali būti menamas ar įsivaizduojamas, o turi būti realus ir pagrįstas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliantas neginčija ir pripažįsta, kad nukentėjusiosios nurodytu laiku, t. y. 2018 m. birželio 20 d., apie 22.00 val., jam priklausantys ūkiniai galvijai buvo išėję iš specialiomis gyvūnų migraciją ribojančiomis priemonėmis įrengto aptvaro. Tačiau pats apeliantas nematė, kad jam priklausantys galvijai būtų įėję į nukentėjusiosios žemės ūkio valdą ir pasėlius, jis tik matė, kad nukentėjusiosios šeimai priklausančiu mėlynos spalvos automobiliu keliu varomi jo galvijai buvo suvaryti į jo žemės ūkio valdą ir pasėlius. Atvykusių policijos pareigūnų nukentėjusiajai priklausančių pasėlių apžiūros metu L. G. nedalyvavo, į šią apžiūrą jis nebuvo kviečiamas, tai patvirtino ir pats administracinio nusižengimo protokolą apeliantui surašęs policijos pareigūnas, kuris taip pat pripažino, kad jokių specialių veterinarinių ir agrarinių žinių, leidžiančių nustatyti vieno ar kito gyvūno rūšies želdiniams padaryto pažeidimo faktą, jis neturi, taigi jis negeba įvertinti, ar nukentėjusiosios pasėliams apskritai buvo padaryta kokia žala ir kokios rūšies gyvūnas – ūkinis ar laukinis – šią žalą padarė. Neaišku, kada, kur bei ar sertifikuotomis priemonėmis buvo darytos administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos, iš šių nuotraukų matyti, kad jos buvo darytos šviesiu paros metu, tačiau policijos pareigūnams atvykus į įvykio vieta jau buvo nakties metas. Be to, šiose nuotraukose nieko net nesimato, neaišku, nei kas jose užfiksuota, nei kokias teisiškai reikšmingas aplinkybes jos patvirtina, dėl to jos negali būti laikomos tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis administracinėje teisenoje. Pačios nukentėjusiosios ir jos šeimos narių teismo posėdyje duoti parodymai apie apelianto ūkinių gyvūnų padarytą žalą jų želdiniams taip pat, atsižvelgus į akivaizdų jų suinteresuotumą bylos baigtimi bei paties objekto specifiką, nėra pakankami padarytos žalos požymiui nustatyti, juo labiau, kad šių asmenų parodymai yra prieštaringi. Atsižvelgiant į paties objekto specifiką – želdiniai, kurie tam tikru vegetacijos laikotarpiu geba atkurti pirmines savo savybes po padaryto pažeidimo – kiekvienoje savivaldybėje administracijos direktoriaus įsakymu yra sudaromos specialios iš reikiamų mokslo žinių turinčių asmenų komisijos, kurios ir geba nustatyti pačios želdiniams padarytos žalos faktą bei atriboti šią žalą padariusių gyvūnų rūšį. Tokios komisijos išvados ar akto administracinio nusižengimo byloje pateikta nebuvo, o tai tik patvirtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi būtinas ANK 346 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties žalos požymis yra menamas ir paremtas tik teismo prielaidomis, o ne patikimomis ir būtinomis įrodinėjimo priemonėmis.

4.4. Apeliantas taip pat teigia, kad administracinė atsakomybė jam yra taikoma neįrodžius jo kaltės. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi apelianto L. G. kaltė, tuo labiau jos forma ir rūšis dėl 2018 m. birželio 20 d., apie 22.00 val. pasileidusių iš specialiomis gyvūnų migraciją ribojančiomis priemonėmis įrengto aptvaro, nebuvo atskleista. Iš pirmosios instancijos teismo argumentų matyti, kad teismui konstatuoti apelianto kaltę pakako tik paties ūkinių gyvūnų išėjimo iš aptvaro fakto. Teismas visiškai nesiaiškino ir neanalizavo apelianto nurodytų jam priklausančių galvijų išėjimo iš aptvaro priežasčių, nevertino ir net neaptarė skundžiamoje nutartyje, kodėl atmetė apelianto nurodytas aplinkybes, kad apžiūrėjęs galvijų aptvarą juosiančią vielą rado ją nukirptą, dėl to jam priklausantys galvijai išėjo iš aptvaro dėl nežinomo asmens piktavališkos veikos. Iš pirmosios instancijos teismo argumentų matyti, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tik aklai rėmėsi į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno A. Š. parodymais, jog rašant administracinio nusižengimo protokolą apeliantui šis pripažino jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo faktą, nors pats įvykio vietoje prie apelianto galvijų aptvaro nėjo ir jo net neapžiūrėjo bei teismo posėdyje pripažino, jog jau rašant administracinio nusižengimo protokolą apeliantas neigė savo kaltę dėl jo ūkinių galvijų išėjimo iš aptvaro. Teismo posėdyje apklausti nukentėjusioji ir jos šeimos nariai taip pat nurodė apelianto ūkinių galvijų aptvarą juosiančios vielos nėję ir neapžiūrinėję, dėl to esant administracinio nusižengimo byloje tokiems įrodymams nesiremti apelianto nurodytomis jo kaltę šalinančiomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo. Be to, administracinio nusižengimo protokole ties neva surašytu apelianto paaiškinimu nėra jo parašo, dėl to esant anksčiau aprašytiems pareigūno A. Š. teismo posėdžio metu duotiems parodymams teigti, kad apeliantas atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams pripažino jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo faktą ir neva to pakanka asmens kaltei padarius administracinį nusižengimą įrodyti, teismas neturėjo jokio pagrindo. Be to, asmens prisipažinimas nėra laikomas pakankamu ir patikimu įrodymu, yra būtina rinkti bei vertinti kitus asmens kaltę pagrindžiančius įrodymus, todėl aptartų administracinio nusižengime byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi apelianto kaltė padarius ANK 346 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nebuvo konstatuota ir įrodyta, o teismo išvada dėl apelianto kaltės yra paremta tik prielaidomis ir spėliojimais.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato viršininkas (toliau – Institucija) nurodo, kad nesutinka su L. G. apeliaciniu skundu, ir prašo jo netenkinti. Teigia, kad administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad dėl netinkamos L. G. laukinių galvijų priežiūros (aplaidžiai užtvertos tvoros) pasileido būtent jo gyvuliai, kurie padarė turtinę žalą kitiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Iš apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį matyti, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 2018 m. birželio 20 d., apie 22 val., L. G. priklausantys gyvuliai, laikomi (duomenys neskelbtini) esančioje pievoje, išėjo iš šią pievą juosiančio aptvaro, pats L. G. šios aplinkybės neneigia, tačiau nesutinka su tuo, kad jis padarė ANK 346 straipsnio 5 dalyje padarytą pažeidimą, nes jam priklausančius gyvulius jis prižiūrėjo tinkamai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

8. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Žemesnės instancijos teismas

9. Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Tauragės apylinkės teismas, priimdamas sprendimą iš dalies tenkinti L. G. skundą, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to neteisingai išsprendė L. G. kaltės klausimą. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas negali būti pripažinti pagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai nėra pakankami pripažinti L. G. kaltu dėl ANK 346 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

10. Visų pirma pažymėtina, kad L. G. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą, tačiau nenurodyti nei šio įstatymo straipsniai, nei punktai, kuriuos neva pažeidė L. G..

10.1. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Būtent nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Susiklosčiusioje teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.

10.2. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad L. G. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytas teisės aktas, kurio pažeidimas inkriminuojamas L. G., jis nuo 2013 m. sausio 1 d. nebegalioja, nes šį įstatymą pakeitė kitas 2012 m. spalio 3 d. priimtas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Taigi Institucija, nurodydama negaliojančio teisės akto pažeidimą, pažeidė savo pareigą surinkti įrodymus, kuriuos ištyrus ir įvertinus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtų galima konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Institucijos priimtame 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarime, kuriuo L. G. buvo skirta nuobauda pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį, grafoje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas straipsnis, dalis, punktas“ taip pat nurodytas jau minėtas nebegaliojantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, nenurodyti nei straipsnis, nei dalis ar punktas, kuriuos neva pažeidė L. G.. Be to, Institucija, nutarime analizuodama kitas aplinkybes, reikšmingas administracinės atsakomybės taikymui, pateikia teisiškai ydingus argumentus, kad nepaisant to, jog Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą 2012 m. spalio 3 d. pakeitė naujas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, protokole nurodytas senas įstatymo pavadinimas nereiškia, kad šis įstatymas neturi juridinės galios. Pažymėtina, kad 2012 m. spalio 3 d. priimtas įstatymas Nr. XI-2271, kuriuo Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija pakeičiant ir įstatymo pavadinimą į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, o tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas neteko juridinės galios ir juo nuo 2013 m. sausio 1 d. nebegalima remtis.

10.3. Pažymėtina, kad Institucija 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarime analizuodama kitas aplinkybes, reikšmingas administracinės atsakomybės taikymui, jau nurodo, kad L. G. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį, 20 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, taip pat Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. DĮV-1208, kuriuo patvirtintos Gyvūnų laikymo Šilalės rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklės, V straipsnio 23 punkto reikalavimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo protokole L. G. nebuvo inkriminuotas nei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio, 20 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktų pažeidimas, nei Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. DĮV-1208 patvirtintų Gyvūnų laikymo Šilalės rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai nurodžius padaryto administracinio teisės pažeidimo esmę ir teisės aktus, kuriuos neva pažeidė L. G., buvo apribota atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo bei galimybė tinkamai, neperžengiant kaltinimo ribų, įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką. Institucija turi dėti visas pastangas, kad protokole būtų tiksliai ir aiškiai nurodyti duomenys apie administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, kadangi šios aplinkybės yra labai svarbios ir turi reikšmės teisingam administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą nustatymui. Šiuo atveju Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, kadangi protokole nurodytas L. G. pažeistas teisės aktas, kuris negaliojo administracinio nusižengimo padarymo metu, neaišku, kokie teisės aktų reikalavimai L. G. veika buvo pažeisti, nėra nurodyta konkreti teisės akto norma. Todėl Institucija tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime nepagrįstai nurodė, kad L. G. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą.

10.4. Be to, iš Tauragės apylinkės teismui pateikto L. G. skundo matyti, kad jis pateikė argumentus dėl jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo netinkamo surašymo, tačiau iš Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo posėdžio, vykusio 2018 m. gruodžio 18 d., garso įrašo galima spręsti, kad teismas, paskelbęs Institucijos surašytą 2018 m. birželio 20 d. protokolą, neištaisė jo trūkumų, nes nurodė, kad L. G. pažeidė negaliojantį Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą, tačiau priimdamas skundžiamą nutartį nustatė, kad L. G. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį, 20 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. DĮV-1208, V straipsnio 23 punkto reikalavimus. Be to, iš skundžiamos nutarties matyti, kad Tauragės apylinkės teismas nepasisakė dėl L. G. skundo dėl administracinio nusižengimo protokolo netinkamo surašymo ir jo neatitikties ANK 609 straipsniui, administracinio nusižengimo protokolo trūkumų neanalizavo, todėl galima daryti išvadą, kad Tauragės apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. G. skundą, neatsakė į esminius skundo argumentus, nenustatė Institucijos padarytų pažeidimų ir jų neištaisė, todėl tokia nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

11. Nepaisant anksčiau nustatytų administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje trūkumų, L. G. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį, 20 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, taip pat Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. DĮV-1208, kuriuo patvirtintos Gyvūnų laikymo Šilalės rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklės, V straipsnio 23 punkto reikalavimų pažeidimo.

11.1. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, taip pat privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. To paties įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybių administracijos, vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. DĮV-1208 yra patvirtintos gyvūnų laikymo Šilalės rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklės. Šių taisyklių 23 punkte įtvirtinta, jog ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.

11.2. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys neleidžia neginčytinai konstatuoti, jog L. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. neužtikrino, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, neužtikrino, kad jo laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų, dėl to atsirado padariniai – buvo padaryta žala V. R. turtui.

11.3. Kaip matyti iš bylos duomenų, Institucija L. G. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo grindė nukentėjusiosios V. R. pareiškimu ir policijos pareigūno A. Š. tarnybiniu pranešimu bei V. R. pasėlių nuotraukomis, Tauragės apylinkės teismas taip pat apklausė ir liudytojus V. R., Č. R.. Visi apklausti liudytojai patvirtino, kad 2018 m. birželio 20 d. 22 val. L. G. gyvuliai išėjo iš jiems skirto aptvaro ir nuėjo į V. R. priklausančius pasėlius, tai patvirtina byloje esančios nuotraukos, kurias patikrinimo metu padarė policijos pareigūnas A. Š.. Be to, pats L. G. patvirtino, kad jam priklausantys gyvuliai 2018 m. birželio 20 d. 22 val. išėjo iš jiems skirto aptvaro. Tačiau apygardos teismo vertinimu, šie duomenys nėra pakankami neabejotinai pripažinti, kad L. G. netinkamai rūpinosi jam priklausančiais gyvuliais ir dėl tokio jo netinkamo rūpinimosi jam priklausantys gyvuliai padarė žalos V. R. turtui.

11.4. Nagrinėjamoje byloje L. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir jam nuobauda skirta nukentėjusiosios V. R. 2018 m. birželio 20 d. pareiškimo pagrindu, kuriame ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime esančioje ganykloje pasileido L. G. galvijai ir nutrypė bei nuėdė jam priklausančius pasėlius, jai padarė 100 Eur žalą. V. R. taip pat nurodė, kad L. G. galvijai pasileidžia ne pirmą kartą, nes jis jų neprižiūri (b. l. 28). Šiuos savo parodymus V. R. patvirtino, nagrinėjant L. G. skundą apylinkės teisme, bei papildomai nurodė, kad tą dieną L. G. gyvuliai buvo pasileidę 3 kartus. Nagrinėjamo įvykio metu buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie paveikslavo, taip pat atvyko ir L. G., kuris matė ištryptus pasėlius, nors nematė, kaip pareigūnas fotografavo. V. R. nurodė, kad ji irgi laiko gyvulius, turi pajungusi srovę, tik L. G. neturi pajungęs srovės, ji turi aparačiuką ir patikrina, tačiau L. G. aptvaras srovės nerodo, tik po konflikto L. G. pajungė srovę ( b. l. 99–102).

Žemesnės instancijos teismas

11.5. Teisme apklaustas liudytojas V. R. parodė, jog yra V. R. sūnus, 2018 m. birželio mėnesį nuo ryto apie 10 val. L. G. gyvuliai buvo atėję pas jų gyvulius, suėjo į jų bandą, susimaišė, vargo, kol atskyrė, vėliau buvo antrą kartą L. G. gyvuliai išėję, tačiau nebuvo atėję iki jų laukų. Trečią kartą vakare buvo gyvuliai išėję, išvarė L. G. gyvulius iš savo pasėlių, paskui buvo iškviesta policija, jis nedalyvavo atvykus policijai. Liudytojas nurodė, kad buvo ištrypti javai ir miežiai, padarytas nuostolis didelis, bet nenori, kad L. G. padengtų nuostolius (b. l. 120–121).

11.6. Teisme apklaustas liudytojas Č. R. parodė, jog yra V. R. vyras. Tą dieną L. G. gyvuliai buvo pasileidę, išdraskę jų piemenį. 2018 m. birželio 20 d. vakare pamatė, kad pro jų javus pareina visa L. G. banda, jis bandė skambinti L. G., tačiau šis neatsiliepė. Jis su sūnumi išvarė gyvulius iš savo javų ir paginė per L. G. pievą link vieškelio, su policija jis nebendravo, teigė, kad gyvuliai nutraukė L. G. elektrinį piemenį (b. l. 121–122).

11.7. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apklaustas policijos pareigūnas A. Š. patvirtino, kad 2018 m. birželio 20 d. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) yra ne pirmą kartą pasileidę L. G. galvijai, kurie ištrypė pasėlius. Nuvykus į nurodytą vietą, jis susitiko su pranešėja V. R. ir L. G., kartu su jais apžiūrėjo ištryptus laukus. L. G. paaiškino, jog tai jo galvijai buvo pasileidę ir ištrypė lauką, tačiau visiems pasitaiko, kad galvijai pasileidžia, kam dėl to kviesti policiją. Nurodė, jog galvijus turbūt pabaidė vilkai, teigė, kad tinklinių tvorų nepadarys. Liudytojas patvirtino, kad jis apžiūrėjo įvykio vietą, darė nuotraukas, buvo išmindžioti javai, nuėstos javų viršūnės, akivaizdžiai matėsi galvijų pėdos, tačiau jam atvykus L. G. galvijai jau buvo L. G. laukuose. Ten didelis plotas, todėl jis nematė, pro kur konkrečiai išėjo gyvuliai. Tada jis su kolega nuvyko pas L. G., surašė protokolą, leido L. G. paaiškinti, kaip viskas įvyko, L. G. paaiškino, tačiau atsisakė pasirašyti protokolą, nes keitė parodymus (b. l. 118–120).

11.8. Kaip minėta, L. G. administracinio nusižengimo protokolą surašęs A. Š. nurodė, kad tiriant nukentėjusiosios pareiškime nurodytas aplinkybes nuvykus į įvykio vietą, V. R. parodė savo pasėlių laukus, akivaizdžiai matėsi išmindžioti javai, nuėstos javų viršūnės, tačiau Institucija nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuoti konkretūs sklypo apžiūros duomenys (byloje nėra sklypo apžiūros protokolų, todėl neaišku, kokie sklypai buvo apžiūrėti), nukentėjusioji nurodė, kad nuotraukose užfiksuoti jai priklausantys pasėliai, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Iš byloje pateiktų nuotraukų neaišku, kieno pasėliai nufotografuoti, neaiškios jų ribos, neaiški vieta, kur darytos šios nuotraukos, nėra sudaryta schema, iš kurios matytųsi, kurioje vietoje padaryta žala V. R. pasėliams, kokiu atstumu šios vietos, kurios užfiksuotos nuotraukose, nutolusios nuo L. G. priklausančių pievų, kuriose ganėsi jo gyvuliai.

11.9. Be to, L. G. neneigė, kad jo gyvuliai buvo išėję iš jiems skirto aptvaro, esančio pievoje (duomenys neskelbtini), tačiau jis taip pat nurodė, kad savo gyvuliais rūpinosi tinkamai, t. y. buvo įrengęs elektrinį piemenį, tačiau gyvuliai pasileido dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, teigė, kad vėliau apžiūrinėdamas savo įrengtą elektrinį piemenį rado nukirptą vielą. Taigi L. G. gyvuliai buvo laikomi elektriniame aptvare, t. y. jų ganymosi teritorija buvo apribota specialia, būtent tam tikslui skirta įranga, sustabdančia gyvulių išėjimą iš už aptvertos teritorijos ribų. Jokių duomenų, kurie paneigtų šias L. G. nurodytas aplinkybes, byloje nėra – nors pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, tačiau L. G. pievos, kurioje buvo ganomi jam priklausantys gyvuliai, neapžiūrėjo, neišsiaiškino, kokios priemonės įrengtos, kad būtų užtikrinta, jog L. G. gyvuliai neišeitų iš jiems įrengto aptvaro, byloje iš viso nėra jokių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai būtų atlikę kokius nors L. G. gyvulių laikymo sąlygų patikrinimo veiksmus. Nukentėjusioji V. R. nurodė, kad L. G. savo įrengtame elektriniame piemenyje nebuvo įjungęs elektros, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Tiek Institucija, tiek teismas apsiribojo faktu, kad L. G. laikomi gyvuliai išėjo iš jiems skirto aptvaro, ir tuo pagrindu nusprendė, kad L. G. netinkamai rūpinosi jam priklausančiais gyvuliais. Tačiau pažymėtina, kad vien gyvulių išėjimo iš jiems skirto aptvaro faktas nereiškia, kad gyvuliai yra laikomi netinkamai. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, gyvulių išėjimui iš jiems skirto aptvaro gali turėti įtakos įvairūs veiksniai – aptvarą gali sugadinti laukiniai gyvūnai, aptvaras gali būti sugadintas dėl gamtos veiksnių, aptvarą gali apgadinti patys laikomi gyvuliai ir kt. Todėl, esant šioms aplinkybėms, tai yra nenustačius jokių L. G. gyvulių laikymo pažeidimų, konstatuoti, jog jis galėjo numatyti, kad gyvuliai iš elektrinio aptvaro gali ištrūkti dėl nuo paties L. G. nepriklausančių priežasčių, nėra pagrindo. Neišsiaiškinus šių aplinkybių, nėra pagrindo sutikti su Institucijos ir teismo pozicija, jog L. G. neužtikrino, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, neužtikrino, kad jo laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų, nes byloje nepaneigtos L. G. nurodytos aplinkybės, kad jis buvo tinkamai įrengęs elektrinį piemenį gyvulių apsaugai nuo išėjimo iš ganyklos.

11.10. Iš proceso metu V. R., V. R. bei Č. R. parodymų matyti, kad jų santykiai su kaimynystėje ūkininkaujančiu L. G. yra pakankamai įtempti ir konfliktiški, nes, pasak minėtų liudytojų, L. G. gyvuliai pasileidžia nebe pirmą kartą, todėl akivaizdu, jog nepaneigus L. G. aiškinimo dėl aplinkybių, kad jis buvo tinkamai įrengęs elektrinį piemenį gyvuliams ganyti, jį kaltinantys nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai ir jais galima remtis tiek, kiek šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Šiuo atveju jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų L. G. nurodytas aplinkybes, byloje nėra pateikta. Kaip minėta, Institucijos ir nuotraukos nėra pakankamai informatyvios nustatyti esminę reikšmę byloje turinčias aplinkybes, kad L. G. gyvuliai pasileido dėl netinkamai įrengto elektrinio piemens, t. y. dėl to, kad L. G. jais rūpinosi netinkamai.

11.11. Be to, apeliantas nesutinka ir su Institucijos ir apylinkės teismo nustatytu žalos V. R. turtui padarymo faktu. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju žalos dydis nėra būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis, todėl neturi būti įrodinėjamas, kadangi pripažinti ANK 346 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarytu užtenka konstatuoti žalos faktą, o žalos dydis gali būti įrodinėjamas. Teismo teigimu, nėra pagrindo teigti, jog gyvulių bandai perėjus per pasėlių lauką, pasėliai nebuvo sutrypti, t. y. kad žala nebuvo padaryta, nes į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina faktą, jog pasileidę gyvuliai ištrypė V. R. pasėlius, padarydami jai turtinę žalą, pasėlių apgadinimo faktą patvirtino ir į įvykį atvykęs policijos pareigūnas, kurio nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo netikėti. Tačiau skundą nagrinėjančio teismo manymu, šiuo atveju nustatytas žalos padarymo faktas nagrinėjamoje situacijoje kelia abejonių. Kaip jau minėta anksčiau, byloje esančiose nuotraukose nėra aišku, kieno pasėliai šiose nuotraukose yra užfiksuoti, nėra jokio plano ar schemos, iš kurių būtų aišku, kuri pasėlių dalis yra suniokota, kas yra sugadinta ir kokia žala padaryta, nuotraukos yra neinformatyvios ir neryškios, nesimato, kad būtų nuėstos javų viršūnės, nuniokoti pasėlių plotai, bylos duomenimis, nėra tiksliai identifikuoti (nenustatyta, kokias koordinates turintys ir kokio dydžio sklypai yra nuniokoti), neužfiksuotas konkretus padarytos žalos pobūdis (ar pasėliai nutrypti, ar nuėsti, ar tai padaryta plynai, ar nuniokota tik tam tikra sklypo dalis). Policijos pareigūnas, apžiūrėjęs V. R. pasėlius ir nustatęs padarytos žalos faktą, patvirtino, kad jis specialių žinių, leidžiančių nustatyti vieno ar kito gyvūno rūšies želdiniams padaryto pažeidimo faktą, neturi, jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti pasėliams padarytos žalos faktą bei atriboti šią žalą padariusių gyvūnų rūšį, byloje nėra. Abejonių dėl padarytos žalos fakto nustatymo kelia ir tai, kad pati nukentėjusioji V. R. ir liudytojai V. R. bei Č. R. teismo posėdyje nurodė, kad jie nereikalauja žalos atlyginimo iš L. G..

11.12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamuose Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio, 20 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose, taip pat Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. DĮV-1208, kuriuo patvirtintos Gyvūnų laikymo Šilalės rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklės, V straipsnio 23 punkte nėra nurodyta, kokiu būdu turi būti įvykdoma gyvūnų laikytojams nustatyta pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, taip pat pareiga nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ar ūkinių gyvūnų laikytojų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Šiuo atveju L. G. ėmėsi priemonių minėtoms teisės aktų jam keliamoms pareigoms užtikrinti – įrengė elektrinį piemenį jam priklausančioje pievoje, kurioje ganė savo gyvulius, šios L. G. nurodytos aplinkybės byloje nėra paneigtos objektyviais įrodymais, todėl jo veikoje nėra kaltės (nei tyčios, nei neatsargumo) dėl to, kad jam priklausantys gyvuliai išėjo iš jiems įrengto aptvaro, nes nagrinėjamoje situacijoje nėra teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad jis turėjo ir galėjo numatyti, jog jo įrengtos apsaugos nuo gyvulių išėjimo iš aptvaro priemonės nebus pakankamos, kad būtų užtikrinta, kad jo laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Todėl nėra pagrindo pritarti apylinkės teismo padarytai išvadai, kad L. G. pagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį.

11.13. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog L. G. neužtikrino, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, neužtikrino, kad jo laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų, dėl to atsirado padariniai – buvo padaryta žala V. R. turtui.

12. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje Institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad L. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 5 dalyje.

13. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje, išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, L. G. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 346 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl Institucijos 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. 93-ANR_N-1430-2018 ir dėl jo priimta skundžiama Tauragės apylinkės teismo nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo bylos teisena L. G. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 29 nutarimą Nr. 93-ANR_N-1430-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną L. G. pagal ANK 346 straipsnio 5 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Eduardas Maškevičius