- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-21
- Bylos Nr.
- 1A-213-626/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23791-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- A. Š.
- Advokatai
- Edgaras Gaučys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nuosprendžio, kuriuo A. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 284 straipsnį (du nusikaltimai).
Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 83 straipsniu, 87 straipsniu, A. Š. taikytos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas bei elgesio apribojimas 6 mėnesiams, per kuriuos jis įpareigotas tęsti mokslą.
Šiuo nuosprendžiu patvirtinti A. Š. susitarimai su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo, kuriuose A. Š. įsipareigojo nukentėjusiesiems atlyginti žalą: Š. G. – 1 700 Eur, R. G. ir S. S. po 1 300 Eur.
Taip pat patenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir iš A. Š. priteista 232,07 nuostoliams už nukentėjusiųjų gydymą atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsApylinkės teismas pripažino, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. Š. padarė du viešosios tvarkos pažeidimus, o būtent, kad jis: 2016-05-07, apie 20.50 val., Vilniuje, Ozo g. 18, prie prekybos centro „Ozas“, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje, tyčia, matant kitiems asmenims, įžūliais vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be pagrįstos priežasties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.11 promilių girtumas), Š. G. kumščiu kelis kartus sudavė ir vieną kartą koja spyrė į galvos sritį, tuo padarydamas daugybinius veido sumušimus bei nubrozdinimus, taip pastarajam sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą, bei sulaužydamas Š. G. priklausančius, 490 eurų vertės akinius.2016-05-20, apie 18.00 val., Žirmūnų g. 1D, Vilniuje, netoli upės, esant viešoje vietoje ir stebint kitiems asmenims, įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarka, t. y. konflikto metu, kartu su asmeniu, kuris nusikaltimo metu neturėjo amžiaus, pagal kurį atsako baudžiamojo įstatymo tvarka ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sukėlė muštynes kurių metu, priėjo prie nukentėjusiojo R. G. ir spyrė pastarajam su koja į veidą, tuo metu visą tai stebėjęs nukentėjusysis S. S. pribėgo ginti R. G., tačiau tyrimo metu nenustatyti asmenys pastarąjį sumušė, suduodami smūgius į įvairiais kūno vietas. Po to pribėgęs asmuo, kuris nusikaltimo metu neturėjo amžiaus, pagal kurį atsako baudžiamojo įstatymo tvarka, panaudojo pneumatinį pistoletą prieš R. G. iššovė su kulka į veidą ir S. S. iššovė su kulka į galvą. Tokiu būdu R. G. buvo padarytas odos nubrozdinimas galvos kairėje pusėje, paviršinė žaizda su poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame skruoste, nugaros kairėje pusėje šalia mentės apatinio-vidinio krašto, nugaros dešinėje pusėje mentės viršutinio krašto projekcijoje, nugaros kairėje pusėje juosmens-sėdmens srityje, kairio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, dešinės šlaunies apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje, kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekinio-išorinio paviršių riboje, kairės blauzdos viršutinio-vidurinio trečdalio riboje priekiniame-vidiniame paviršiuje, dešinio kelio apatinėje dalyje vidiniame paviršiuje, dešinės blauzdos viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame-vidiniame paviršiuje, paviršinė žaizda dešinės akies apatiniame voke padaryta paveikus buku, ribotu, apskritimo pavidalo, apie 0,25-0,3 cm skersmens daiktu, galimai šratu, o S. S. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje, nugaros dešinėje pusėje, dešinio žasto viršutinio trečdalio išoriniame-užpakaliniame paviršiuje, t. y. nukentėjusiesiems buvo padaryti nežymus sveikatos sutrikdymai.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokurorė R. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nuosprendį, A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui su nukentėjusiaisiais susitaikius, taikant BK 38 straipsnį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Taikyti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą 6 mėnesiams, per kuriuos įpareigoti A. Š. tęsti mokslą, laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.
2.1. Skunde nurodo, kad nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto BK 93 straipsnio nuostatų, nes pagal šį straipsnį gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik asmuo, kuris pirmą kartą padarė nusikaltimą. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, pagal kurį asmuo laikomas pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją nusikalstamos veikos sudėtį. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju A. Š. padarytos nusikalstamos veikos yra pakartotinės ir tai neleidžia daryti išvados, kad A. Š. nusikalto pirmą kartą, todėl jis negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį.
2.2. Skunde teigiama, kad vietoj BK 93 straipsnio yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiaisiais.
3. Atsiliepimai į skundą nepateikti.
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. Š. gynėjas advokatas E. Gaučius prašė šį klausimą spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad nukentėjusiesiems žalą A. Š. atlygino visiškai, kliūčių taikyti kitą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą nėra.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkinamas.
5. Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).
5.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, teisingai kvalifikavo A. Š. padarytas nusikalstamas veikas, tačiau atleisdamas kaltinamą asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės taikydamas BK 93 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. Š., būdamas nepilnametis, padarė du atskirus nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, kurie sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. Abu nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei į kitas BK 93 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes: kad vienam nukentėjusiajam žala atlyginta, su kitais nukentėjusiaisiais susitarta dėl žalos atlyginimo, su nukentėjusiaisiais A. Š. susitaikė, pripažino savo kaltę, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena lengvinanti, kad jis neteistas, jauno amžiaus, mokosi, mokykloje charakterizuojamas teigiamai, socialiai integruotas, gailisi dėl savo veiksmų, - sprendė, kad kaltinamam asmeniui yra tikslinga taikyti BK 93 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamąją bylą nutraukti.
6.1. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
6.2. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-85/2008), analizuodama iškilusią sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką supratimo problemą, pažymėjo, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Pirma, BK 93 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą pirmą kartą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą; antra, tais atvejais, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą, įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo kelių nusikalstamų veikų padarymo galimybę (BK 92 straipsnis); trečia, kai norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktą, įstatymų leidėjas naudoja sąvoką pirmą kartą teisiamas asmuo (BK 55 straipsnis). Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, taip pat atsižvelgdama į kasacines nutartis Nr. 2K-395/2005, 2K-543/2006 ir kt., kuriose išreikšta pozicija nagrinėjamu klausimu, išaiškino, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį.
6.3. Nagrinėjamu atveju, A. Š. padaryti nusikaltimai nėra tęstinė nusikalstama veika ir sudaro realią sutaptį, jo atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas vienoje byloje, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo pripažinti, jog A. Š. padarė nusikaltimą pirmą kartą. Nesant vieno iš pagrindų BK 93 straipsnio taikymui, apylinkės teismas nepagrįstai atleido A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, taikydamas BK 93 straipsnį.
7. Kita vertus, sutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad A. Š., esant įstatyme nustatytai sąlygų visumai, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, kurios sudaro realią sutaptį, savaime nėra kliūtis atleisti jas padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinio teismo 2015-12-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).
8. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
8.1. Be 6 punkte minėtų aplinkybių (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, susitaikė su nukentėjusiaisiais ir susitarė dėl žalos atlyginimo), svarbių sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, nustatyta, kad iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje, A. Š. atlygino visiems nukentėjusiesiems susitarimuose numatytas žalas: Š. G. 1 700 Eur (Lėšų pervedimo nurodymas 2017-12-12 Nr. 820); M. Š. 1 300 Eur (Lėšų pervedimo nurodymas 2018-02-05 Nr. 857); R. G. 1 300 Eur (Lėšų pervedimo nurodymas 2018-02-05 Nr. 856). Taip pat atlygino Valstybinei ligonių kasai 232,07 Eur nuostolius (Lėšų pervedimo nurodymas 2018-01-05 Nr. 827).
8.2. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta dar viena būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Š. neteistas, du kartus baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimai nėra itin šiurkštūs (baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto), psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje nėra registruotas. Nusikalstamos veikos iš esmės vienodo pobūdžio, padarytos per neilgą laiko tarpą. A. Š. mokosi, charakterizuojamas teigiamai. Apklausiamas posėdyje nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų veikų, parodė, kad suprato savo elgesio neigiamas pasekmes ir išvadas padarė. Įvertinus visus A. Š. charakterizuojančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog A. Š. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant visoms BK 38 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms, A. Š. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiesiems susitaikius.
8.3. Nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės, (BK 82 straipsnio 1 dalis). Kadangi nusikalstamas veikas A. Š. padarė panaudodamas smurtą, laikytina, kad bausmės tikslus tinkamai padės pasiekti auklėjamosios priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant A. Š. šiuo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti; laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nuosprendį dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo.
A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį (du nusikaltimai) atleisti, vadovaujantis BK 38 straipsniu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, A. Š. taikyti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams. A. Š. įpareigoti per elgesio apribojimo laikotarpį mokytis arba dirbti; laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Išaiškinti A. Š., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.