Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal M. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo S. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį, iki ji mokysis Duomenys neskelbtini, priteisti 2 157,47 Eur išlaikymo įskolinimą, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad ji mokosi Duomenys neskelbtini, jokių pajamų negauna, gyvena pas trečiąjį asmenį – savo mamą, kuri ją išlaiko viena. Nurodė, kad atsakovas išlaikymo jai neteikia nuo 2015-12-30, kai išėjo iš namų. Ieškovės paskaičiavimu, jai pragyvenimui per mėnesį vidutiniškai reikia 350 Eur. Šią sumą sudaro išlaidos maistui, rūbams, avalynei, telefono sąskaitos papildymui, higienos ir mokymosi priemonėms, laisvalaikiui, prisidedant prie komunalinių mokesčių ir kt. Atsakovo dalis išlaikyme būtų 175 Eur. Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nors jis su ieškovės motina gyveno santuokoje, tačiau iš jo 2003 m. balandžio 17 d. teismo įsakymu buvo priteistas išlaikymas ieškovės naudai, kurį jis mokėjo trečiajam asmeniui iki pat ieškovės pilnametystės nepaisant to, kad jis gyveno tame pačiame bute su trečiuoju asmeniu, vedė bendrą ūkį. Dėl smurto artimoje aplinkoje 2016 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, pritaikius atsakovui kardomąją priemonę – gyventi skyrium, jis buvo priverstas išeiti iš savo namų ir nuo to laiko kartu su ieškove ir trečiuoju asmeniu negyvena. Atsakovas nurodė, kad išeidamas iš namų paliko visą savo užgyventą turtą tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui, todėl ieškovės ieškinys tiek dėl išlaikymo priteisimo, tiek dėl įsiskolinimo priteisimo yra visiškai nepagrįstas. Pažymėjo, kad šiuo metu turi problemų su sveikata. Trečiasis asmuo S. M. sutiko su ieškiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą ieškovei M. M., asmens kodas Duomenys neskelbtini, mokant periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2017-01-10 ir mokant iki M. M. mokysis Duomenys neskelbtini ir bus ne vyresnė negu 24 metai. Priteisė iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už vieną mėnesį ir 20 dienų, viso 291,67 Eur ieškovei M. M., asmens kodas Duomenys neskelbtini Priteisė iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 294,73 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Priteisė iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 72,00 Eur žyminio mokesčio bei 3,64 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas iki kardomosios priemonės skyrimo gyveno kartu su ieškove, vedė bendrą ūkį, sprendė, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neteikė ieškovei išlaikymo nuo ieškovės nurodytos datos - 2015-12-30. Nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo faktinio atsakovo gyvenimo skyrium, t. y. nuo 2016-11-15 iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2017-01-10, t. y. už vieną mėnesį ir 20 dienų. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė negauna jokių pajamų, jos prašomas išlaikymo dydis atitinka jos minimalius poreikius ir yra net mažesnis nei minimali mėnesio alga, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį ir pažymėjęs, kad atsakovui nėra nustatytas laikinas ar nuolatinis nedarbingumo lygis, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio vertino kaip pagrįstą ir teisėtą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio. Taip pat prašo patikslinti skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį - formuluotę „mokysis Duomenys neskelbtini“ pakeisti į formuluotę „mokysis Duomenys neskelbtini dieniniame skyriuje“. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai teismų praktikai analogiškose bylose dėl išlaikymo dydžio bei LR CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo principui ir kriterijams.

7.2. Teismas neįvertino, kad byloje nėra įrodymų apie sunkią ieškovės turtinę padėtį, apie ieškovės sveikatos problemas. Nėra įrodymų, jog ieškovė išnaudojo visas protingas galimybes pačiai pasirūpinti reikalingomis lėšomis.

7.3. Teismas taip pat nevertino ir atsakovo turtinės padėties bei neteisingai įvertino atsakovo sveikatos problemas. Neatsižvelgė, jog sprendimas iš esmės pablogina atsakovo turtinę padėtį, kadangi pačiam atsakovui reikalinga parama - būtinos abiejų kojų operacijos.

7.4. Atsakovas niekuomet nevengė teikti išlaikymą ieškovei ir sutinka teikti išlaikymą po 60 Eur kas mėnesį.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo: 1) atmesti atsakovo apeliacinį skundą; 2) pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo - priteisti iš atsakovo A. M. 2 152,47 Eur išlaikymo įsiskolinimą ieškovei už laikotarpį nuo 2015-12-30 iki ieškinio padavimo teismui dienos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

8.1. Teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes dėl ieškovės išlaikymo dydžio, tačiau padarė neteisingą išvadą dėl išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio pradžios.

8.2. Atsakovo argumentai dėl galimybės ieškovei pasiimti paskolą atmestini, kadangi prievolė grąžinti paskolą dar labiau pablogintų ieškovės gyvenimo kokybę.

8.3. Atsakovui nėra nustatytas neįgalumas, kuris atimtų ar suvaržytų jo galimybes dirbti ir užsidirbti. Bylos proceso metu jo rinkti ir pateikti teismui duomenys apie atsakovo sveikatos sutrikimus gali būt pateisinami siekiu išvengti neigiamų bylos padarinių.

8.4. Faktas, kad išlaikymą ieškovei teikė motina, reiškia, kad išlaikymas ieškovei buvo reikalingas.

Trečiasis asmuo S. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo: 1) atmesti atsakovo apeliacinį skundą; 2) patenkinti ieškovės ieškinį; 3) priteisti iš atsakovo A. M. 2 152,47 Eur išlaikymo įsiskolinimą ieškovei už laikotarpį nuo 2015-12-30 iki ieškinio padavimo teismui dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

9.1. Ieškovė turtinę padėtį įrodė teismui pateikdama pažymas apie turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą.

9.2. Ieškovė, ieškinio padavimo metu mokėsi gimnazijos dieniniame skyriuje, todėl neturėjo jokios galimybės dirbti ar gauti kitų pajamų. 2017 m. liepos 14 d. ieškovė įgijo vidurinį išsilavinimą.

9.3. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jam butų nustatytas laikinas ar nuolatinis nedarbingumo lygis, o pateiktos medicininės pažymos įrodo, kad atsakovas ieško nedarbingumą pateisinančių pažymų nuo ieškinio pareiškimo dėl išlaikymo priteisimo momento. Parama dėl menisko plyšimo operacijos atsakovui nėra reikalinga, kadangi Valstybinė ligonių kasa kompensuoja tokias operacijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

Apeliantas nesutinka su priimtu teismo sprendimu, kuriuo iš jo pilnametei dukrai (ieškovei) priteistas išlaikymas po 175 Eur kas mėnesį. Teigia, kad teismas netinkamai taikė paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo kriterijus, nes neįvertino, kad byloje nėra įrodymų apie sunkią ieškovės turtinę padėtį, apie ieškovės sveikatos problemas, taip pat nėra įrodymų, jog ieškovė išnaudojo visas protingas galimybes pačiai pasirūpinti reikalingomis lėšomis. Nurodo, kad teismas taip pat nevertino ir atsakovo turtinės padėties bei neteisingai įvertino atsakovo sveikatos problemas.Po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. priimtame nutarime pateikto išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija). Juo nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, dar iki nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo besimokančiam pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, taip pat įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).Byloje nėra ginčo, kad ieškovei (pilnametei dukrai) reikalingas išlaikymas (apeliantas tą pripažįsta, sutinka mokėti po 60 Eur į mėnesį išlaikymą), tačiau šalys nesutaria, kokio dydžio turi būti priteistas išlaikymas ieškovei.Apeliantas nesutinka su priteista išlaikymo suma ir nurodo, kad teismas neįvertino, kad byloje nėra įrodymų apie sunkią ieškovės turtinę padėtį, apie ieškovės sveikatos problemas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, jog ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių, taip pat neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų (b. l. 11, 14). Pažymėtina, kad ieškovė neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neanalizavo ir nevertino ieškovės sveikatos problemų, todėl plačiau dėl apelianto argumentų, susijusių su ieškovės sveikata, nepasisakytina. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė, įrodinėdama jai reikalingo išlaikymo dydžio pagrįstumą, į bylą pateikė jos išlaidas patvirtinančius įrodymus – išlaidų detalizaciją, pirkinių kvitus ir išrašus apie apsilankymus sporto klube (b. l. 68-77). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažiau nei pusę minimalios mėnesinės algos dydžio paramą, todėl vertinama, jog šios sumos nagrinėjamu atveju papildomai įrodinėti nereikia, nes akivaizdu, jog ieškovei yra reikalingos pajamos maistui, higienos priemonėms, rūbams, mokyklinėms prekėms, transportui ir kt.Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, jog ieškovė neišnaudojo galimybių pačiai pasirūpinti reikalingomis lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiui (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009). Taigi, atsakovas turi pareigą padėti ieškovei įgyvendinti jai teisę siekti išsilavinimo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas privalo įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Iš byloje esančios 2017 m. sausio 9 d. Duomenys neskelbtini M. M. charakteristikos matyti, kad ieškovė charakterizuojama teigiamai. Nurodoma, kad mokinė yra pareiginga, atsakinga, nėra gavusi jokių nuobaudų ar įspėjimų, aktyviai dalyvauja mokyklos ar klasės renginiuose. Iš trečiojo asmens S. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad 2017 m. liepos 14 d. ieškovė įgijo vidurinį išsilavinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė iš esmės atitinka (atitiko) teismų praktikoje nustatytus pažangaus moksleivio kriterijus, todėl turi (turėjo) teisę į tėvų finansinę paramą.Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad ieškovės nesikreipimas dėl paskolos turėtų būti vertintinas kaip visų protingų galimybių pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis neišnaudojimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas gali gauti tik studentai (Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Minėtų paskolų suteikimas vidurinės mokyklos moksleiviams nėra numatytas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl paramos priteisimo taip pat vertintinos aplinkybės dėl paramą turinčio teikti asmens turtinės padėties. Taikant šį kriterijų turi būti vertinamos tėvų galimybės teikti išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį bei sveikatos sutrikimus, teigia, jog jam reikalinga parama - būtinos abiejų kojų operacijos. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, pateikė pažymą iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos, iš kurios matyti, kad atsakovas darbo biržoje registruotas nuo 2016 m. lapkričio 3 d. Duomenis, jog atsakovas buvo įsigijęs verslo liudijimą, apeliantas pateikė tik įpareigotas teismo (2016 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu teismas įpareigojo atsakovą pateikti pažymą apie gaunamas pajamas bei sveikatą) (b. l. 52-53, 81-82). Atsakovas į bylą pateikė medicinos dokumentų išrašus, kuriuose nurodoma, kad „tikslinga atlikti dešinio kelio sąnario <....operaciją ateityje“ ir diagnozuotas „deš. kelio sąnario vidinio menisko plyšimas. <...> negali dirbti fizinio darbo“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti medicininiai išrašai nėra pakankami įrodymai spręsti, jog atsakovas yra nedarbingas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantui nėra nustatytas laikinas ar nuolatinis nedarbingumo lygis. O aplinkybė, jog atsakovas neturi pastovaus darbo nelaikytina objektyvia aplinkybe, dėl kurios atsakovas negalėtų teikti priteisto išlaikymo dukrai. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinant tai, jog, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.), kuris nuo 2016 m. liepos 1 d. patvirtintas 380,00 Eur, darytina išvada, kad ieškovės prašomas 175,00 Eur dydžio išlaikymas neviršija teismų praktikoje nustatyto orientacinio dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantas tuos pačius įrodymus vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą ar nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė klaidingą ieškovės asmens kodą ir nepagrįstai neįrašė, jog išlaikymas priteistinas iki ieškovė mokysis Duomenys neskelbtini dieniniame skyriuje. Kaip matyti iš bylos duomenų, Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą Šilutės rajono apylinkės teismo gegužės 25 d. sprendime, t. y. vietoj klaidingai nurodyto ieškovės M. M. asmens kodo Duomenys neskelbtini nurodė, kad ieškovės M. M. asmens kodas yra Duomenys neskelbtini. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.194 straipsnio redakciją, galiojusią sprendimo priėmimo metu, Šilutės rajono apylinkės teismo gegužės 25 d. sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina nurodant „priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą ieškovei M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokant periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2017-01-10 ir mokant iki M. M. mokysis Duomenys neskelbtini dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė negu 24 metai“.Kaip matyti iš ieškovės ir trečiojo asmens atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą, M. M. ir S. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl įsiskolinimo priteisimo ir prašo šioje dalyje panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su priimtu teismo sprendimu, turi teisę pateikti apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 305 straipsnis), apeliaciniame skunde šalys turi nurodyti kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šio aplinkybės (Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad teisinis reguliavimas nenumato galimybių byloje dalyvaujantiems asmenims atsiliepime į apeliacinį skundą reikšti reikalavimų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo ar panaikinimo, todėl plačiau dėl ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimų nepasisakytina. Teisėjų kolegija taip pat plačiau nepasisako dėl trečiojo asmens atsiliepime nurodyto argumento, jog apeliacinis skundas galimai pasirašytas ne atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apelianto parašo tikrumu, o ir trečiasis asmuo nepateikia jokių argumentų savo teiginiui pagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nustatyta, jog už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą valstybė patyrė 81,06 Eur išlaidų. Apeliacinį skundą atmetus, ši suma priteistina iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį nurodant „priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą ieškovei M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokant periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2017-01-10 ir mokant iki M. M. mokysis Duomenys neskelbtini dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė negu 24 metai“.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 81,06 Eur advokato atstovavimo išlaidų, šią sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.