- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-120-567/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18384-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- N. Š., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-24402-592/2018 pagal antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys N. Š., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Antstolė A. S. pateikė teismui pareiškimą dėl 300 Eur baudos už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną skyrimo skolininkei N. Š. išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai. Nurodė, kad vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-300-494/2014 dėl įpareigojimo skolininkei N. Š. nugriauti savavališkai pastatytą metalinės tvoros dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Vykdymo proceso metu 2018 m. gegužės 9 d. buvo gautas skolininkės pranešimas dėl vykdomojo dokumento įvykdymo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 7 d. informavo antstolę, kad vykdomasis dokumentas neįvykdytas. Atsižvelgdama į tai, antstolė 2018 m. birželio 8 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo nustatė, jog įpareigojimas atlikti veiksmus nėra atliktas (CPK 771 str.).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo N. Š. atsiliepimu prašė atmesti antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, paskirti išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir antstolei 5 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant skolininkei N. Š.. Nurodė, kad vykdomąjį dokumentą įvykdė tinkamai ir laiku ir apie tai informavo antstolę. Antstolė gavusi iš išieškotojos pranešimą, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, nedėjo jokių pastangų tam, kad pašalintų prieštaringą informaciją ir nustatytų, kuris iš vykdymo proceso dalyvių teikia tikrovę neatitinkančią informaciją. Nenuosekli ir prieštaringa išieškotojos pozicija, kai 2018 m. birželio 1 d. surašytame patikrinimo akte teigiama, kad teismo nutarties įpareigojimas dėl metalinės tvoros dalies pašalinimo neįvykdytas visiškai, o po kelių savaičių surašytame kitame patikrinimo aktą jau patvirtinama, kad metalinės tvoros dalis tarp taškų 10-11, 11-12, 12-13 yra pašalinta, įrodo, kad patikrinimo aktai buvo surašomi nenuvykus į vietą, neapžiūrėjus faktinės situacijos, nepakvietus skolininkės dalyvauti šiame patikrinime ir negavus jos paaiškinimų (CPK 95 str.).
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė tenkinti antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo. Nurodė, kad antstolei buvo pateiktas inspekcijos 2018 m. birželio 1 d. surašytas Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. 4D-1508, kuriame konstatuota, jog teismo nutartimi nustatytas įpareigojimas nugriauti savavališkai pastatytą ginčo tvoros dalį nėra įvykdytas. Inspekcijoje gavus skolininkės prašymą, buvo papildomai įvertinti 2018 m. birželio 1 d. patikrinimo akte nurodyti duomenys ir nustatyta, jog nurodytame patikrinimo akte netiksliai nurodytos metalinės tvoros dalys pagal faktinės situacijos schemą. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. birželio 15 d. surašytas naujas Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. 4D-1699, kuriame konstatuota, jog metalinės tvoros dalis, faktinės situacijos schemoje esanti tarp taškų 9-10 ir 13-14, yra nenugriauta, o tvoros dalis tarp taškų 10-11, 11-12, 12-13 yra pašalinta. Teisės aktai nenumato galimybės patikrinimo akte konstatuoti, kad teismo sprendimas, įpareigojantis savavališkus statinius nugriauti, įvykdytas iš dalies, todėl 2018 m. birželio 15 d. patikrinimo akte konstatuota, jog teismo nutartimi nustatytas įpareigojimas, susijęs su visišku nutartyje nurodytos metalinės tvoros dalies pašalinimu ir statybvietės sutvarkymu, nėra įvykdytas (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 1V-175).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi nutarė patenkinti antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo ir paskirti N. Š. 500 Eur baudą išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos naudai. Teismas nustatė, kad N. Š. neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, kuria N. Š. buvo įpareigota per 6 mėnesius nuo šios kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos (t. y. iki 2017 m. spalio 19 d.) savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą metalinės tvoros dalį (taškai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančią (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad N. Š. savavališkos statybos padarinius galutinai pašalino tik 2018 m. rugpjūčio 8 d. (tai konstatuota 2018 m. rugpjūčio 8 d. inspekcijos patikrinimo metu), t. y. iki 2017 m. spalio 19 d. savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti (tai konstatuota 2017 m. lapkričio 17 d., 2018 m. birželio 1 d. ir 2018 birželio 15 d. inspekcijos patikrinimo aktuose ir antstolės 2018 m. birželio 8 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte). Teismas, remdamasis inspekcijos atstovų paaiškinimais ir pateiktomis nuotraukomis, skolininkės teiginius, kad 2018 m. birželio 1 d. ir 2018 m. birželio 15 d. patikrinimo aktai buvo surašyti nenuvykus į vietą ir neapžiūrėjus faktinės situacijos, atmetė kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, skolininkės pateiktos fotonuotraukos, kurių atlikimo data nėra aiški, taip pat kiti byloje esantys įrodymai nepaneigė inspekcijos patikrinimo aktais konstatuotų aplinkybių, kad skolininkė teismo nustatytu terminu neįvykdė įpareigojimo nugriauti tvorą. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog skolininkės advokatas S. S. 2018 m. balandžio 18 d. antstolei siųstame elektroniniame laiške nurodė, jog reikalavimą perkelti tvorą įvykdys artimiausiu metu, patvirtina, kad teismo įpareigojimas nustatytu terminu nebuvo įvykdytas. Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nutarties priėmimo metu teismo įpareigojimas nugriauti savavališkai pastatytą tvorą buvo įvykdytas, ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, skyrė skolininkei fiksuotą 500 Eur dydžio baudą. Teismas konstatavo, kad skolininkė teismo nustatytu terminu įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą tvorą neįvykdė, todėl antstolė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė skolininkės prašymus dėl baudos paskyrimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 3 str. 8 d., 95 str., 443 str. 6 d., 771 str. 6 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Suinteresuotas asmuo N. Š. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, paskirti išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir antstolei 5 000 Eur baudą, 50 proc. iš šios baudos skiriant skolininkei N. Š. (b. l. 88–93). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pagal kurią neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis ir už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20133 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013). Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. priimtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad inspekcija turi teisę, N. Š. nepašalinus, pati pašalinti savavališkos statybos padarinius.
5.2. Teismas neturėjo skirti baudos, kadangi privalėjo atsižvelgti, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti.
5.3. Teismas nepagrįstai inspekcijos 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2018 m. birželio 15 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus laikė oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, turintiems didesnę įrodomąją galią, kadangi inspekcija yra bylos dalyvis ir suinteresuota bylos baigtimi.
5.4. Teismas neteisingai interpretavo skolininkės advokato S. S. 2018 m. balandžio 18 d. antstolei siųstą elektroninį laišką, kadangi advokatas, kalbėdamas apie tvoros perkėlimą artimiausiu metu, turėjo omenyje skolininkės kaimyną, kuriam skolininkė buvo atidavusi metalinės tvoros dalį kartu su metaliniais vartais.
5.5. Skolininkė kasacinio teismo nutartį dėl tvoros pašalinimo įvykdė tinkamai, todėl išieškotojui ir antstolei turi būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 17 str., 95 str., 771 str.).
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skolininkės nurodytoje kasacinio teismo praktikoje cituojamos teisės normos šiuo metu negalioja, nes 2017 m. sausio 1 d. pasikeitė teisinis reglamentavimas, pagal kurį teismas gali paskirti baudą visais atvejais, t. y. ir kai neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai pats skolininkas, ir kai neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius.
6.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė skolininkei baudą už teismo sprendimo neįvykdymą, kadangi skolininkė nepagrindė, jog savavališkos statybos padarinius pašalino kasacinio teismo nutartyje nustatytu terminu (CPK 771 str.).
7. Antstolė A. S. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas (CPK 771 str. 6 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria skolininkei paskirta bauda už teismo sprendimo (nutarties), įpareigojančio pašalinti statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014 patenkino ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį: įpareigojo atsakovę per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius – pagalbinį ūkinį pastatą, sodo namą, betoninį vandentiekio šulinį bei metalinės tvoros dalį (taškai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančius (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje, generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų. Atsakovei neįvykdžius įpareigojimo, teismas leido ieškovui nugriauti nurodytus pagalbinį ūkinį pastatą, sodo namą, betoninį vandentiekio šulinį bei metalinės tvoros dalį (taškai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančius (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje, generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų, bei sutvarkyti statybvietę atsakovės lėšomis.
10. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą, įpareigodamas atsakovę N. Š. per 6 mėnesius nuo šios kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą metalinės tvoros dalį (taškai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančią (duomenys neskelbtini).
12. Kasacinio teismo nutartis buvo priimta 2017 m. balandžio 19 d., todėl neteisėtos statybos padariniai (tvoros pašalinimas) turėjo būti pašalinti iki 2017 m. spalio 19 d.
13. Antstolė A. S. 2018 m. birželio 8 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo nustatė, jog įpareigojimas atlikti veiksmus (tvoros pašalinimas) nėra atliktas.
14. CPK 3 str. 8 d. reglamentuota bendroji civilinio proceso teisės normų taikymo laiko atžvilgiu taisyklė, t. y. civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.
15. Pagal CPK 771 str. 6 d. (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusį reglamentavimą, teismas gali paskirti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka (CPK 771 str. 6 d.).
17. Nagrinėjamu atveju tiek kasacinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis, tiek antstolės 2018 m. balandžio 21 d. sprendimo neįvykdymo aktas, tiek pareiškimas teismui dėl baudos skyrimo skolininkei surašytas ir pateiktas galiojant naujai CPK 771 straipsnio redakcijai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo sprendė, vadovaudamasis aktualia CPK 771 str. redakcija.
18. Skolininkė savavališkai pastatytos tvoros nugriovimą per kasacinio teismo nurodytą terminą grindė antstolei ir teismui pateiktomis fotonuotraukomis (b. l. 23–26, 58–59), žemės sklypo situacijos brėžiniu (b. l. 19-21), žemės sklypo planu (b. l. 22), gretimo sklypo A. G. savininko rašytiniu paaiškinimu (b. l. 27), 2015 m. liepos 17 d. antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b. l. 61-64).
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolininkės nurodyti įrodymai nepatvirtina, kad skolininkė kasacinio teismo nutartį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo įvykdė per nustatytą terminą. Teismas, darydamas išvadą, kad skolininkė neįvykdė kasacinio teismo įpareigojimo nugriauti tvorą, vadovavosi šiais įrodymais: inspekcijos 2017 m. lapkričio 17 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu, kuriuo konstatuota, kad skolininkė kasacinio teismo nutarties neįvykdė (v. b. l. 8-9); Inspekcijos 2018 m. birželio 1 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu (v. b. l. 37-39), kuris buvo patikslintas 2018 m. birželio 15 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, kad tvoros dalis tarp taškų 10-11, 11-12 ir 12-13 yra nugriauta, o tvoros dalis tarp taškų 9-10 ir 13-14 – nenugriauta (b. l. 15-18).
20. Skolininkė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo per kasacinio teismo nutartyje nustatytą terminą, nepagrįstai prioritetą teikė inspekcijos pateiktiems įrodymams.
21. CPK 197 str. 2 d. nurodyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.
22. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.).
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skolininkės byloje pateiktus įrodymus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, sprendžia, kad skolininkės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad kasacinio teismo įpareigojimas buvo įvykdytas laiku. Skolininkės pateiktose nuotraukose neužfiksuota jų atlikimo data, nuotraukos yra fragmentinės ir neparodo visos realios situacijos, t. y. visos teritorijos vaizdo, kuriame buvo savavališkos statybos objektas. Skolininkės nurodytas antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas parengtas 2015 m. liepos 17 d., t. y. iki kasacinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties priėmimo, ir jame taip pat nėra užfiksuotas visas situacijos vaizdas. Skolininkės kaimyno A. G. 2018 m. liepos 4 d. paaiškinimas dėl tvoros dalies dovanojimo ir pastatymo savo sklype prieštarauja 2018 m. rugpjūčio 8 d. įvykiams (inspekcijos patikrinimo metu), kai pats kaimynas nupjovė likusią tvoros dalį. Akivaizdu, kad jei nurodyta tvoros dalis būtų skolininkės kaimyno žemės sklype, jos šalinti nebūtų pagrindo, todėl apeliantės argumentas, kad skolininkės advokatas S. S. 2018 m. balandžio 18 d. antstolei siųstame elektroniniame laiške, nurodydamas, kad reikalavimą perkelti tvorą įvykdys artimiausiu metu (vykd. b. l. 28), rašė apie kaimynui padovanotos tvoros dalies pašalinimą, vertintinas kritiškai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutartį dėl baudos skyrimo priėmė, įvertinęs byloje esančių įrodymų ir argumentų visumą, nepažeidžiant įrodymų vertinimo reikalavimų.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo bei kasacinio teismo nutarties įvykdymo nustatytu terminu, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, todėl atmestini kaip neįrodyti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą, nes byla išnagrinėta teisingai. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 330 str., 338 str., 771 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį nepakeistą.