Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-11-14 · Civilinė byla Nr. 2VP-24402-592/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-14
Bylos Nr.
2VP-24402-592/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18384-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Suinteresuotas asmuo
N. Š., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Skolininkas
N. Š.
Kreditorius
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Stasys Sanda
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-24402-592/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18384-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.2.7.2; 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,dalyvaujant suinteresuotam asmeniui N. Š. ir jos atstovui advokatui Stasiui Sandai,

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Mildai Stunžėnaitei, Ramūnui Drukteniui ir Zbignev Miloševič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – skolininkė N. Š., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, kuriuo prašo skirti skolininkei N. Š. 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną išieškotojos naudai.

Antstolė nurodo, kad vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-300-494/2014 dėl įpareigojimo skolininkei N. Š. nugriauti savavališkai pastatytą metalinės tvoros dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Vykdymo proceso metu 2018 m. gegužės 9 d. buvo gautas skolininkės pranešimas, kuriame ji nurodė, kad vykdomąjį dokumentą įvykdė. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 7 d. informavo antstolę, kad vykdomasis dokumentas neįvykdytas. Atsižvelgdama į tai, antstolė 2018 m. birželio 8 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo nustatė, jog įpareigojimas atlikti veiksmus nėra atliktas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime su antstolės pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti, baudą skiriant teismo nuožiūra. Nurodė, kad antstolei buvo pateiktas Inspekcijos 2018 m. birželio 1 d. surašytas Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. 4D-1508, kuriame konstatuota, jog teismo nutartimi nustatytas įpareigojimas nugriauti savavališkai pastatytą ginčo tvoros dalį nėra įvykdytas. Inspekcijoje gavus skolininkės prašymą, buvo papildomai įvertinti 2018 m. birželio 1 d. patikrinimo akte nurodyti duomenys ir nustatyta, jog nurodytame patikrinimo akte netiksliai nurodytos metalinės tvoros dalys pagal faktinės situacijos schemą. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. birželio 15 d. surašytas naujas Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. 4D-1699, kuriame konstatuota, jog metalinės tvoros dalis, faktinės situacijos schemoje esanti tarp taškų 9-10 ir 13-14, yra nenugriauta, o tvoros dalis tarp taškų 10-11, 11-12, 12-13 yra pašalinta. Teisės aktai nenumato galimybės Inspekcijos pareigūnui patikrinimo akte konstatuoti, jog teismo sprendimas, įpareigojantis savavališkus statinius nugriauti, įvykdytas iš dalies, todėl 2018 m. birželio 15 d. patikrinimo akte konstatuota, jog teismo nutartimi nustatytas įpareigojimas, susijęs su visišku nutartyje nurodytos metalinės tvoros dalies pašalinimu ir statybvietės sutvarkymu, nėra įvykdytas.

Suinteresuotas asmuo (skolininkė) N. Š. atsiliepime su antstolės pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti skolininkei iš antstolės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat paskirti išieškotojai ir antstolei 5000 Eur baudą, 50 proc. iš šios baudos skiriant skolininkei. Pažymėjo, kad skolininkė vykdomąjį dokumentą įvykdė tinkamai ir laiku ir apie tai el. paštu informavo antstolę, tačiau ji, gavusi iš išieškotojos pranešimą, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, nedėjo jokių pastangų tam, kad pašalintų prieštaringą informaciją ir nustatytų, kuris iš vykdymo proceso dalyvių teikia tikrovę neatitinkančią informaciją. Skolininkės nuomone, nenuosekli ir prieštaringa išieškotojos pozicija, kai 2018 m. birželio 1 d. surašytame patikrinimo akte teigiama, kad teismo nutarties įpareigojimas dėl metalinės tvoros dalies pašalinimo neįvykdytas visiškai, o po kelių savaičių surašytame kitame patikrinimo aktą jau patvirtinama, kad metalinės tvoros dalis tarp taškų 10-11, 11-12, 12-13 yra pašalinta, įrodo, kad tiek pirmas, tiek antras patikrinimo aktai buvo surašomi nenuvykus į vietą, neapžiūrėjus faktinės situacijos, nepakvietus skolininkės dalyvauti šiame patikrinime ir negavus jos paaiškinimų, todėl tokie išieškotojos parengti dokumentai nelaikyti teisingais ir teisėtais.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens (išieškotojos) Inspekcijos atstovai antstolės pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo palaikė, prašė jį tenkinti. Inspekcijai atstovaujantis Ramūnas Druktenis nurodė, kad dalyvavo surašant 2018 m. rugpjūčio 8 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą. Paaiškino, kad paskutinė ant valstybinės žemės sklypo likusi savavališkai pastatytos metalinės tvoros dalis buvo pašalinta šio patikrinimo metu (tvoros dalį Ramūno Druktenio akivaizdoje nupjovė skolininkės kaimynas). Inspekcijos atstovas Zbignev Miloševič nurodė, kad dalyvavo atliekant patikrinimus 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. gegužės 28 d., kurių metu konstatuotas teismo nutarties neįvykdymas (patikrinimų metu stovėjo vartai, esantys tvoros dalimi), taip pat atliekant 2018 m. rugpjūčio 8 d., patikrinimą, kurio metu ir buvo pašalinta likusi tvoros dalis. Nurodė, kad vietą fotografavo pats Zbignev Miloševič.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (skolininkė) N. Š. ir jos atstovas teismo posėdžio metu su antstolės pareiškimu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Skolininkė paaiškino, kad dar 2017 m. gegužės mėnesį buvo įvykdžiusi teismo nutartį ir pašalinusi tvorą.

Antstolei Astai Stanišauskaitei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byloje gautas antstolės Astos Stanišauskaitės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Antstolės neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014 ieškovės Inspekcijos ieškinį atsakovei N. Š. (buvusi Š.) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo patenkino – įpareigojo atsakovę per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius – pagalbinį ūkinį pastatą, sodo namą, betoninį vandentiekio šulinį bei metalinės tvoros dalį (taškai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje, generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų; atsakovei neįvykdžius įpareigojimo, leido ieškovei nugriauti nurodytus pagalbinį ūkinį pastatą, sodo namą, betoninį vandentiekio šulinį bei metalinės tvoros dalį (taškai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje, generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų, bei sutvarkyti statybvietę atsakovės lėšomis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį ir perdavė bylą apeliacine tvarka iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. spalio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą, be kita ko, įpareigodamas atsakovę N. Š. per 6 mėnesius nuo šios kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą metalinės tvoros dalį (taškai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančią (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Byloje taip pat nustatyta, kad minėtos kasacinio teismo nutarties pagrindu Vilniaus rajono apylinkės teismas 2018 m. vasario 1 d. išdavė Inspekcijai vykdomąjį raštą Nr. 2-300-494/2014, kurį vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/00380 vykdo antstolė Asta Stanišauskaitė (v. b. l. 1-6, 10, 12).

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. gegužės 9 d. skolininkė N. Š. el. paštu informavo antstolę, kad tvora pašalinta (v. b. l. 29), o antstolei paprašius 2018 m. gegužės 14 d. el. paštu atsiuntė jai fotonuotraukas (v. b. l. 33-36). 2018 m. birželio 7 d. antstolės kontoroje gautas Inspekcijos 2018 m. birželio 1 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota, jog skolininkė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties neįvykdė (v. b. l. 37-39). Atsižvelgdama į tai, antstolė 2018 m. birželio 8 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo nustatė, jog įpareigojimas atlikti veiksmus nėra atliktas (v. b. l. 43).

Dėl sprendimo (ne)įvykdymo ir baudos skolininkei skyrimo

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).

Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Minėta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi skolininkė buvo įpareigota per 6 mėnesius nuo šios kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą metalinės tvoros dalį, faktinės situacijos schemoje pažymėtą taškais 9, 10, 11, 12, 13, 14. Ši kasacinio teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 19 d., todėl nurodytas įpareigojimas turėjo būti įvykdytas iki 2017 m. spalio 19 d.

Nagrinėjamos bylos atveju nėra ginčo, kad šiuo metu nurodyta kasacinio teismo nutartis yra įvykdyta, t. y. skolininkė yra nugriovusi savavališkai pastatytą metalinės tvoros dalį. Šią aplinkybę patvirtina ir Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas (b. l. 45-50).

Sprendžiant klausimą dėl baudos skolininkei skyrimo, būtina nustatyti, ar skolininkė teismo nutartimi nustatytą įpareigojimą įvykdė per joje nustatytą terminą, t. y. iki 2017 m. spalio 19 d., ar po to. Teismo posėdžio metu skolininkė paaiškino, kad tvora buvo pašalinta ne iš karto, per keletą kartų, tačiau 2017 m. gegužės mėnesį teismo įpareigojimas buvo įvykdytas visa apimtimi. Šią aplinkybę skolininkė grindžia antstolei ir teismui pateiktomis fotonuotraukomis (b. l. 23-26, 58-59), žemės sklypo situacijos brėžiniu (b. l. 19-21), žemės sklypo planu (b. l. 22), gretimo sklypo savininko rašytiniu paaiškinimu (b. l. 27), 2015 m. liepos 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b. l. 61-64).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija 2017 m. lapkričio 17 d. priėmė Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo, jog skolininkė kasacinio teismo nutarties neįvykdė (v. b. l. 8-9). Teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo neįvykdymas taip pat konstatuotas ir Inspekcijos 2018 m. birželio 1 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu (v. b. l. 37-39), kuris buvo patikslintas priimant 2018 m. birželio 15 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą (b. l. 15-18). Minėtame patikrinimo akte patikslintos metalinės tvoros dalys pagal faktinės situacijos schemą, konstatuojant, kad tvoros dalis tarp taškų 10-11, 11-12 ir 12-13 yra nugriauta, o tvoros dalis tarp taškų 9-10 ir 13-14 – nenugriauta.

Skolininkės manymu, tiek 2018 m. birželio 1 d., tiek 2018 m. birželio 15 d. patikrinimo aktai buvo surašyti nenuvykus į vietą ir neapžiūrėjus faktinės situacijos, tačiau teismas šiuos skolininkės teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovas Zbignev Miloševič išsamiai paaiškino, kad 2018 m. gegužės 28 d. buvo nuvykęs į vietą, ją apžiūrėjo ir pats padarė fotonuotraukas, o 2018 m. birželio 1 d. buvo surašytas patikrinimo aktas. Taip pat nurodė, kad atliekant tiek 2017 m. lapkričio 16 d., tiek 2018 m. gegužės 28 d. patikrinimą situacija buvo nepasikeitusi – patikrinimų metu stovėjo metaliniai vartai, esantys griautinos tvoros dalimi. Šias aplinkybes patvirtina prie nurodytų patikrinimo aktų esančios fotonuotraukos (v. b. l. 8, 38). Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovai taip pat paaiškino, kad paskutinė ant valstybinės žemės sklypo likusi savavališkai pastatytos metalinės tvoros dalis buvo pašalinta tik 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo metu (šią likusią tvoros dalį Inspekcijos atstovų akivaizdoje nupjovė skolininkės kaimynas). 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo metu dalyvavo ir skolininkė. Šią aplinkybę teismo posėdžio patvirtino ir pati skolininkė, tačiau nurodė, jog šio patikrinimo metu pašalintą tvoros dalį buvo pastačiusi ne ji, bet jos kaimynas.

Pažymėtina, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Nagrinėjamos bylos atveju aplinkybę, kad skolininkė iki kasacinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatyto termino, t. y. iki 2017 m. spalio 19 d., neįvykdė įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, patvirtina Inspekcijos 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2018 m. birželio 15 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktai, kurie laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Šiuose patikrinimo aktuose nurodomas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir patys patikrinimuose dalyvavę Inspekcijos atstovai. Teismo vertinimu, skolininkės pateiktos fotonuotraukos, kurių atlikimo data nėra aiški, taip pat kiti byloje esantys įrodymai nepaneigia aukščiau nurodytais Inspekcijos patikrinimo aktais konstatuotų aplinkybių, kad skolininkė teismo nustatytu terminu neįvykdė įpareigojimo nugriauti tvorą ir neįrodo skolininkės teiginio, jog ji teismo įpareigojimą nugriauti tvorą įvykdė tinkamai ir laiku (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkės advokatas Stasys Sanda 2018 m. balandžio 18 d. antstolei siųstame el. laiške nurodė, jog reikalavimą perkelti tvorą įvykdys artimiausiu metu (v. b. l. 28), o ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad teismo įpareigojimas nustatytu terminu nebuvo įvykdytas.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skolininkė kasacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo per 6 mėnesius nuo šios kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą metalinės tvoros dalį, faktinės situacijos schemoje pažymėtą taškais 9, 10, 11, 12, 13, 14, neįvykdė. Nagrinėjamu atveju teismo nutarties neįvykdymas nustatytu terminu sudaro pagrindą paskirti skolininkei piniginę baudą. Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu teismo įpareigojimas nugriauti savavališkai pastatytą tvorą jau yra įvykdytas, ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, skiria skolininkei fiksuotą 500 Eur dydžio baudą (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 771 straipsnio 6 dalis).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Atsiliepime į antstolės pareiškimą skolininkė prašo paskirti išieškotojai ir antstolei 5000 Eur baudą, 50 proc. iš šios baudos skiriant skolininkei.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Nagrinėjamos bylos atveju teismas nenustatė, kad antstolė ar išieškotoja būtų piktnaudžiavusios procesinėmis teisėmis, elgusios nesąžiningai ar veikusios prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Byloje teismas konstatavo, kad skolininkė teismo nustatytu terminu įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą tvorą neįvykdė, todėl antstolė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo. Tokiu atveju skolininkės prašymas paskirti išieškotojai ir antstolei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsiliepime į antstolės pareiškimą skolininkė taip pat prašo priteisti iš antstolės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad skolininkė teismo nustatytu terminu įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą tvorą neįvykdė ir patenkino antstolės prašymą dėl baudos skolininkei skyrimo, tuo tarpu skolininkės argumentą, kad ji teismo nutartį yra įvykdžiusi tinkamai ir laiku, atmetė kaip nepagrįstą. Tokiu atveju skolininkės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 771 straipsniais,

nutaria:

Patenkinti antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo.

Paskirti N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, naudai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas