- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- 1-2773-1155/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33020-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Advokatai
- Gediminas Bukauskas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. 2022 m. rugpjūčio 29 d. apie 01.13 val. Vilniuje, Liejyklos g., ties pastatu Nr. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2022 m. rugpjūčio 29 d. 02.02 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,23 prom. etilo alkoholio koncentracija.
Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Parodė, kad buvo vasara, išgėrė daug alkoholio, išėjęs iš draugo namų, sugalvojo sėsti prie automobilio vairo. Tuomet jį sustabdė policijos pareigūnai. Atsakydamas į klausimus parodė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai 2022 m. rugpjūčio 29 d. apie 01.13 val. Liejyklos g., ties pastatu Nr. 3. Jis vairavo automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo vartojęs stipriųjų alkoholinių gėrimų. Pripūtė 2,33 prom. Taip nutiko pirmą kartą. Iki to laiko turėjo teisę vairuoti transporto priemones (duomenys neskelbtini) teisė vairuoti niekuomet nebuvo atimta. Tuo metu automobilis priklausė jam. Jis automobilį pirko užsienio valstybėje pagal skelbimą interneto svetainėje. Buvo paėmęs kreditą iš banko ir už tuos pinigus pirko automobilį – pinigus pervedė jo savininkui. Gailisi, kad vairavo neblaivus, daugiau nusikalstamų veikų nedarys, dėl to buvo daug problemų šeimoje (duomenys neskelbtini), alkoholio nebegeria visiškai. Šeimos pajamos – jo 2500 Eur mėnesinis atlyginimas, šeimos finansiniai įsipareigojimai – 1100 Eur. Prašomas apklausti galimas laiduotojas yra (duomenys neskelbtini). Jis pats augo be tėvo, todėl K. S. atlieka jam tėvo vaidmenį, daro teigiamą įtaką.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas galimas laiduotojas K. S. parodė, kad jis yra E. S. motinos brolis, pažįsta jį nuo vaikystės. Prašo teismo perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Su sūnėnu bendrauja telefonu kartą per savaitę, taip pat lankosi vienas pas kitą svečiuose, dabar bendraus dar dažniau. Darys jam teigiamą įtaką. Gyvena Vilniuje. Bendrauja bendromis temomis. Yra įsitikinęs, kad sūnėnas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Protingi žmonės daro išvadas. Bendravo su sūnėnu apie šį įvykį, sūnėnas gailėjosi. Jis pats yra (duomenys neskelbtini). Neteistas, administracine tvarka baustas už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus seniau nei prieš 5 m., baudos sumokėtos. (Duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis E. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. vakare savo automobiliu nuvažiavo į Vilniaus g., kur susitiko su draugu restorane. Ten vartojo alų ir šampaną. Po to su draugu nuėjo pas jį į namus. Draugas gyvena (duomenys neskelbtini). Ten dar gėrė šampaną. Nepamena, kiek valandų ten buvo. Jau po vidurnakčio nusprendė važiuoti namo. Išėjo iš draugo namų ir nuėjo į savo automobilį. Pavažiavęs kelis šimtus metrų, pamatė iš galo atvažiuojančius policijos pareigūnus. Jis pats suprato, kad reikia sustoti. Policijos pareigūnai įjungė švyturėlius, tuomet priėjo prie jo. Kiek suprato, jis buvo Liejyklos g. Pareigūnas paklausė, ar jis išgėręs. Jis iš karto prisipažino, sakė, kad tikrai įpūs. Pirmuoju ir antruoju pūtimu jis įpūtė virš dviejų promilių, tiksliai neatsimena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Automobilis pirktas jo vardu, turi lietuvišką galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Prašo nekonfiskuoti automobilio (duomenys neskelbtini) (b. l. 118–120).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis E. S. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. vairavo automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir buvo sulaikytas Liejyklos g. 3, Vilniuje, dėl to savo kaltę pripažįsta pilnai. Automobilį pirko 2022 m. kovo 22 d. Didžiojoje Britanijoje už 32000 svarų pagal skelbimą. Nežinojo, kad jo VIN kodas gali būti suklastotas, o automobilis galėjo būti vogtas. Automobilį pirko su identifikavimo dokumentais, jį registravo internetu Didžiosios Britanijos vairuotojų ir transporto priemonių licencijavimo agentūroje (VĮ „Regitra“ analogas) (b. l. 127–129).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis E. S. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. restoranuose ir pas draugus vartojo alkoholinius gėrimus, po to nusprendė automobiliu važiuoti namo. Išėjo iš savo draugo namų kažkur senamiestyje, sėdo į automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pavažiavęs kelis šimtus metrų, pastebėjo iš paskos važiuojančius policijos pareigūnus, kurie jį sustabdė Liejyklos g. Pareigūnams iš karto prisipažino, kad yra išgėręs, jie patikrino jo blaivumą. Kiek tiksliai įpūtė, jau neatsimena, bet apie dvi promiles. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta, labai gailisi (b. l. 136–139).
Iš 2023 m. rugsėjo 13 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 47–48).
Iš 2022 m. rugpjūčio 29 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. 01.45 val. nustatytas E. S. 2,28 prom., o 02.02 val. – 2,23 prom. neblaivumas (b. l. 35–37).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad vidutinė 2017 m. gamybos automobilio „BMW X6“ kaina su PVM Lietuvoje yra 29352 Eur (b. l. 198).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. gegužės 9 d. specialisto išvados Nr. 11-917(23) nustatyta, kad tirti pateikto Jungtinės Karalystės transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyto automobiliui „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), blankas yra pagamintas pagal V5C serijos blankų gamybos reikalavimus ir yra tikras. Jungtinės Karalystės transporto priemonės registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytame automobiliui „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų įrašai nebuvo keičiami, jie yra pirminiai, tačiau nustatyti, ar Jungtinės Karalystės transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas automobiliui „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra tikras (legaliai išduotas) negalima, nes pagal reikalavimus atliktas dokumento išdavimo datos susiejimas su dokumento išdavimo numeriu „Reference number“ ar brūkšninių / QR susiejimas su kitais dokumento įrašais yra nepakankami požymiai tokiai išvadai (b. l. 101–110).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. spalio 28 d. specialisto išvados nustatyta, kad automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) yra suklastotas, nušlifuojant originalų automobilio identifikavimo numerį ir jo vietoje iškalant kitą VIN numerį. Originalus tyrimui pateikto automobilio identifikavimo numeris yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 95–96).
Iš Polis II registro duomenų išrašo nustatyta, kad automobilis „BMW X6“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. vasario 4 d. yra ieškomas Jungtinėje Karalystėje (b. l. 81).
Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2023 m. vasario 28 d. atsakymo nustatyta, kad automobilis „BMW X6“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas Jungtinėje Karalystėje tiesiai iš gatvės, rakteliai nebuvo paimti. Vagystės metu savininkas buvo S. S. Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinis biuras negali patvirtinti, ar S. S. buvo teisėtas savininkas, ar transporto priemonė priklauso išperkamajai nuomai (b. l. 83).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo E. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu apklaustas kaltinamasis E. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2022 m. rugpjūčio 29 d. apie 01.13 val. Vilniuje, Liejyklos g., ties pastatu Nr. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2022 m. rugpjūčio 29 d. 02.02 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,23 prom. etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo kaltę be jo parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – 2023 m. rugsėjo 13 d. apžiūros protokolas, 2022 m. rugpjūčio 29 d. neblaivumo nustatymo aktas, kita bylos medžiaga.
Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis E. S. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo dėdė K. S. prašo perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai, kas vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
E. S. padaryta nusikalstama veika jokių padarinių nesukėlė, byloje nėra duomenų apie jo veiksmais padarytą žalą, civilinis ieškinys nepareikštas, t. y. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo.
Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje teisiamas pirmą kartą (b. l. 147–148). Nors iš bylos medžiagos nustatyta, kad E. S. buvo trauktas atsakomybėn Jungtinėje Karalystėje (b. l. 149‑154), tačiau byloje nėra surinkta tikslių duomenų apie padarytas veikas užsienio valstybėje ir joje priimtus procesinius sprendimus. Anot paties kaltinamojo, už 2014 m. padarytą veiką paskirtą bausmę užsienio valstybėje jis atliko. Jungtinės Karalystės institucijos sprendimai nebuvo pripažinti ir vykdomi Lietuvos Respublikoje, todėl byloje nėra duomenų dėl E. S. teistumo (baustumo) trukmės, padarytų veikų kvalifikacijos ir t. t., todėl atsižvelgus į tai, jog visos abejonės, kurių nėra įmanoma pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai, spręstina, kad aplinkybė, jog E. S. buvo trauktas atsakomybėn Jungtinėje Karalystėje, negali sukelti teisinių pasekmių, o E. S. laikytinas asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką.
Toliau vertinant E. S. asmenybę nustatyta, kad jis per 1 m. administracine tvarka nebaustas (b. l. 155–156), byloje nėra duomenų, jog po šioje byloje jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 164–180), (duomenys neskelbtini) (b. l. 144–145), byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.
Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu akivaizdžiai pergyveno ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad ateityje E. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo dėdės (jo mamos brolio) K. S. prašymas perduoti E. S. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 206).
Žemesnės instancijos teismas
Laiduotojas neteistas (b. l. 204), (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu K. S. parodė, kad jis su sūnėnu bendrauja telefonu kartą per savaitę, taip pat lankosi vienas pas kitą svečiuose, dabar bendraus dar dažniau. Darys jam teigiamą įtaką. Gyvena Vilniuje. Yra įsitikinęs, kad sūnėnas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Protingi žmonės daro išvadas. Bendravo su sūnėnu apie šį įvykį, sūnėnas gailėjosi. Šios aplinkybės leidžia laikyti K. S. teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, asmenines laiduotojo savybes, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui.
Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.
BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad E. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, artimas sunkiam neblaivumo laipsniui, tačiau kartu atsižvelgiant ir į tai, jog jis nėra padaręs kitų teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jam nustatytinas dvejų metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas, skaičiuotinas nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 121–122).
Toliau pasisakytina, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi, ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Tačiau, tai, kad toks asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019).
Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-201-303/2022).
Teismas, įvertinęs prieš tai aptartas aplinkybes, nustatytas sprendžiant kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą; taip pat kaltinamojo ir jo gynėjo akcentuotas aplinkybes, kad kaltinamasis vienas išlaiko šeimą, iš gaunamo 2500 Eur atlyginimo, be kita ko, kiekvieną mėnesį dengia 1100 Eur kreditorinius įsipareigojimus (b. l. 199–203); taip pat jog kaltinamojo vairuotam automobiliui yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas išskirtame ikiteisminiame tyrime, įtariant, jog automobilis yra pavogtas, tačiau, kaltinamojo teigimu, jis to nežinojo, teikė teisėtą automobilio įsigijimą patvirtinančius dokumentus ikiteisminiam tyrimui, taigi, kaltinamojo vertinimu, jis bet kuriuo atveju neteks minėto automobilio, kurio įsigijimui jis iš banko paėmė kreditą; atsižvelgęs į byloje esančius duomenis apie pačios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (E. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus viešojo naudojimo kelyje Vilniaus mieste, judrioje miesto vietoje; ne mažiau svarbi ir ta aplinkybė, kad remiantis BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, apie E. S. vairavimą esant neblaiviai buvo pranešta, nes jis pavojingai ir įtartinai manevravo; b. l. 4), konstatuoja, kad šios aplinkybės nėra tiek išskirtinės, jog automobilio konfiskavimas šiuo atveju apskritai neturėtų būti taikomas. Vertinant nuteistojo asmens ir jo šeimos narių asmeninius interesus, neturėtų būti sumenkinamas visuomenės interesas ir jos saugumas. E. S. ne tik padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, galėjusių sukelti negrįžtamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių buvo išvengta tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka.
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. gegužės 9 d. specialisto išvados Nr. 11-917(23), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. spalio 28 d. specialisto išvados ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2023 m. vasario 28 d. atsakymo nustatyta, kad automobilis „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas Jungtinėje Karalystėje, ir šio automobilio tolesnio likimo klausimas spręstinas išskirtame ikiteisminiame tyrime. Tai reiškia, kad šioje byloje svarstytinas klausimas dėl minėto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad vidutinė 2017 m. gamybos automobilio „BMW X6“ kaina su PVM Lietuvoje yra 29352 Eur (b. l. 198). Visgi teismas, įvertinęs konfiskuotino turto vertę byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir E. S. charakterizuojančių duomenų kontekste, sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo taikymas pilna apimtimi būtų neproporcingas. Taikant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi, E. S., nors ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, patirtų iškirtinai dideles, pernelyg neigiamas ir neproporcingas materialines pasekmes realizuojamai atsakomybei, kurios gerokai viršija įprastai tokio pobūdžio bylose pirmą kartą teisiamiems asmenims skiriamas baudos bausmes. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisingai taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas iš E. S. turi būti konfiskuojama tokia automobilio vertės dalis, kuri atitiktų jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir būtų pakankama pažeidėją atgrasinti nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje. Teismo vertinimu, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus šioje byloje atitiktų 5000 Eur sumos išieškojimas iš E. S., kaip balansas tarp jo padarytos nusikalstamos veikos ir taikomai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 121–122), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3‑ojo skyriaus prokurorės 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimu buvo paskirtas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d., 2023 m. gegužės 30 d., 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimis pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 51–52, 65–70, 77–80). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3‑ojo skyriaus prokurorės 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį yra išskirtas į naują ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00337-23, kaip ir dokumentai, susiję su minėtu laikinu nuosavybės teisių apribojimu (b. l. 20–29). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje laikino nuosavybės teisės apribojimo automobiliui „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), klausimas nespręstinas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalies automobilio „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės – 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.
E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį;
3) konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (5000 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų (prieš tai nurodytų) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.
Išaiškinti K. S., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.