Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui L. Ž., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19. Teismas sprendė, kad pagal šalių gaunamas pajamas ieškovės nurodytas išlaidas yra galimybė sumažinti protingai jas planuojant, racionaliai naudojant lėšas bei atsisakant to, kas nėra būtina. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas pažymėjo, jog kai tėvų turtinė padėtis nėra itin gera, visos būtinosios išlaidos turi būti detaliai įvertinamos ir paskirstomos racionaliai. Dėl to padarė išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikius realiai atitinka mažesnė, nei ieškovės nurodyta 380 Eur suma, kurią privalo apmokėti abu vaiko tėvai. Todėl iš atsakovo priteisė po 160 Eur išlaikymas sūnui, bei sprendė, kad toks išlaikymo dydis yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas normalių vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius ir kt., ir nepažeidžia atsakovo teisių ir interesų.

25. Ieškovė pageidavo, jog 1/3 dalis turto būtų priteista jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui nebūtų mokama kompensacija, kadangi ji pardavė paveldėtą turtą po tėvo mirties ir prisidėjo asmeninėmis lėšomis prie sutuoktinių dalies įsigijimo. Atsakovas pageidavo, kad turtas – sutuoktiniams priklausanti 1/3 dalis, būtų padalijama po ½ dalį, kadangi jis nori gyventi name, matytis su sūnumi, jis taip pat prisidėjo prie turto įsigijimo, skolinosi iš savo motinos 10‘000 Eur. Ieškovė remiasi ta aplinkybe, jog ji dalį lėšų už perkamą būstą (1/3 žemės sklypą su gyvenamuoju namu) yra paveldėjusi po tėvo mirties ir ta dalis negali būti dalijama. Teismas iš dalies sutiko su ieškovės nurodytu argumentu ir sprendė, kad dalis lėšų už perkamą būstą yra asmeninės ieškovės lėšos, kurios neįtrauktinos į bendrą sutuoktinių turto masę. Nustatė, kad ieškovei I. Ž. ir jos motinai G. T. nuosavybės teise, atitinkamai I. Ž. 3/8, o G. T. 5/8 priklausė butas esantis (duomenys neskelbtini), kurio įgijimo pagrindas paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas 2005-06-13, po K. T., mirties (duomenys neskelbtini). Šalys neginčijo, jog šį butą pardavus 2016-03-02 už 31‘000 Eur, netrukus 2016-03-14 už 62‘000 Eur buvo perkamas ginčo žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sprendė, kad I. Ž. prie perkamo gyvenamojo namo prisidėjo asmeninėmis paveldėto parduoto buto 3/8 dalies lėšomis, t. y. 11‘625 Eur (31‘000x3:8). Atsakovas neteikė įrodymų kokias lėšas jis investavo į turto dalį, tačiau jis ir jo motina L. Ž. sumokėjo 28‘800 Eur, o ieškovė I. Ž. ir jos motina sumokėjo 33‘200 Eur, iš kurių 11‘625 Eur buvo asmeninės ieškovės lėšos. L. Ž. apklausta kaip liudytoja tvirtino, kad sūnui išrašė skolos raštelį 10‘000 Eur sumai, jog L. Ž. šia suma prisidėjo prie perkamo turto. Nors ši aplinkybė išliko deklaratyvi ir nepatvirtinta jokiais įrodymais, tačiau teismas rėmėsi šalių, liudytojos G. T. paaiškinimais, kad L. Ž. yra prisidėjęs ir prie parduoto buto (duomenys neskelbtini), išlaikymo, remonto. Be to, šalys gyveno kartu gyvenamajame name beveik dvejus metus (duomenys neskelbtini), ir iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio vedė bendrą ūkį, turtą išlaikė, keitė langus, atliko kitus smulkius remonto darbus, atsakovas rūpinosi baldais. Todėl, darė išvadą, jog atsakovas yra prisidėjęs prie bendros sutuoktinių dalies įsigijimo, išlaikymo, priežiūros.

26. Šiuo metu atsakovas L. Ž. ir kita bendrasavininkė jo motina L. Ž. name negyvena. Jame gyvena ieškovė su sūnumi ir jos motina G. T.. Šalių santykiai gana konfliktiški, todėl atsakovo argumentas ir noras gyventi kartu po santuokos nutraukimo nėra protingas ir racionalus. Teismas sprendė, kad šalys viename būste gyventi negali, kadangi sutuoktiniai konfliktuoja. Abu būsto dalies bendrasavininkai nesugeba bendradarbiauti, spręsdami bendrus klausimus. Teismas atsižvelgęs į tai, jog ieškovė lieka gyventi su nepilnamečiu sūnumi, ieškovei I. Ž. nekilnojamąjį turtą 1/3 žemės sklypo, 1/3 gyvenamojo namo ir 1/3 ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini) priteisė asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priteisė kompensacija pinigais, kuri skaičiuotina atsižvelgiant į perkamo būsto kainą 62‘000 Eur bei bendrasavininkų dalis po 1/3 (po 33,33%). Kadangi ieškovė ir jos motina G. T. sumokėjo 33‘200 Eur, tai jų dalis nuo bendros turto kainos yra 53,54 %, atitinkamai L. Ž. ir jo motinos sumokėta 28‘800 Eur yra 46,46%. Skaičiuotina, kad sutuoktinių 1/3 dalis aptarto turto dalis yra 33,33 %. Pagal sumokėtas sumas ieškovei I. Ž. priklausytų 20,21% (53,54 %-33,33%), o atsakovui L. Ž. 13,13% (46,64 %-33,33%), o pinigine išraiška tai atitiktų - ieškovės 12‘530,20 Eur (62‘000x20,21%), o atsakovo 8‘140,60 Eur (62‘000x13,13%). Tačiau šiuo atveju reikšminga visa sutuoktinių dalis, t. y. 20‘670,80 Eur. Teismas, aptaręs, jog I. Ž. prie perkamo gyvenamojo namo prisidėjo asmeninėmis paveldėto parduoto buto 3/8 dalies lėšomis, t. y. 11‘625 Eur (31 000x3:8), šią sumą laikė asmenine ieškovės nuosavybe, todėl nedalijama. Taigi iš 20‘670,8 Eur minusuodamas ieškovės dalis – 11‘625 Eur, laikė, kad viso šalys bendros sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto už 9‘045,80 Eur bei kilnojamojo turto už 7‘420 Eur. Iš viso priteistino ieškovei natūra kilnojamojo turto vertė yra 5‘100 Eur, nekilnojamojo 9‘045,80 Eur, atsakovui kilnojamojo turto už 2‘320 Eur. Teismas nustatė, kad bendras turto balansas yra 16‘465,80 Eur. Pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatė, todėl kiekvienam sutuoktiniui priklauso po 1/2 dalį šios sumos, t. y. po 8‘232,90 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ieškovei tenka turto už 14‘145,80 Eur (nekilnojamojo turto už 9‘045,80 Eur; kilnojamojo turto už 5‘100 Eur), atsakovui – už 2‘320 Eur kilnojamojo turto, skirtumas (14‘145,80-8‘232,90), iš ieškovės atsakovui priteisė 5‘912,90 Eur kompensacija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27. Apeliaciniu skundu atsakovas L. Ž. prašo iš dalies panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteisti iš ieškovės atsakovui 10‘435,80 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28. Apelianto nuomone, teismas, nustatydamas 160 Eur mokamų periodinių išmokų dydį nepilnamečiui E. Ž., neatsižvelgė į jo kas mėnesį mokamą 65 Eur išlaikymą dukrai G. G.. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nutraukus santuoką ir padalinus turtą, t. y. priteisus ieškovei santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, kuris buvo ir atsakovo gyvenamoji vieta, o jam priteisus piniginę kompensaciją, atsakovas privalės išsikraustyti iš dabar turimos gyvenamosios patalpos ir, neturint kito gyvenamojo būsto, privalės ženklią savo gaunamų pajamų dalį skirti gyvenamojo būsto nuomai.

29. Atsakovo gaunamos pajamos yra minimalaus dydžio (400 Eur). Jis vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, o iš šios veiklos jo gaunamos pajamos nėra sistemingos, ženklios bei užtikrinančios pastovų ir nekintantį pajamų lygį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kas mėnesį dukros G. G. išlaikymui moka 65 Eur ir privalės mokėti sūnaus E. Ž. išlaikymui 160 Eur kas mėnesį, atsakovui, netgi nevertinant reikalingų lėšų gyvenamajam būstui išsinuomoti, liktų tik 175 Eur (400-65-160=175) dydžio suma pragyventi per mėnesį.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos išmokų vaikams įstatymas, kurio pagrindu vaikui mokama universali išmoka - kiekvienam vaikui skiriant 30 Eur išmoką nuo gimimo dienos iki 18 metų. Universali 30 Eur išmoka, kuri yra skirta sūnui E. Ž., kas mėnesį yra mokama ieškovei.

31. Teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. Ž. tvarkoje, nustatyta, kad pusę mokyklinių atostogų sūnus praleidžia su tėvu ir vasaros mėnesiais sūnus E. Ž. ne mažiau kaip dvi savaites kiekvieną mėnesį praleidžia su tėvu, taigi neabejotina, kad tais laikotarpiais atsakovas rūpinsis nepilnamečiu vaiku, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo, būtina įvertinti laiką, kurį pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu.

32. Teismas, spręsdamas vaikui E. Ž. teiktino išlaikymo dydžio klausimą, neatsižvelgė į įstatyme nustatytus kriterijus, nenustatė ir neįvertino reikšmingų aplinkybių visumos, to pasėkoje priėmė neteisingą sprendimą, nesivadovavo pagrindiniais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais, įtvirtintais įstatyme ir suformuluotais kasacinio teismo praktikoje - išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; teismas negalėjo priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Todėl nepilnamečiam vaikui E. Ž. išlaikymo dydis keistinas ir iš atsakovo priteistina 140 Eur dydžio kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės.

33. Atsakovas nesutinka su kompensacijos dydžio nustatymu ir šios kompensacijos priteisimo jam, už ieškovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį. Teismas neteisingai apskaičiavo bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo sutuoktinių nekilnojamojo turto vertę ir neteisingai sprendė dėl sutuoktinių nekilnojamojo turto įsigijimo asmeninėmis ieškovės ir atsakovo lėšomis dalių dydžio.

34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau Nekilnojamasis turtas) buvo įsigytas už 62‘000 Eur, o šiuos nekilnojamuosius daiktus po 1/3 dalį įsigijo G. T., I. Ž. (ieškovė) ir L. Ž. (atsakovo mama).

35. Kadangi Nekilnojamojo turto įgijėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo trys asmenys ir jie įgijo turtą po 1/3 dalį, tai 1/3 vertė yra lygi 20‘666,67 Eur, o pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 1/3 vertė yra 20‘670 Eur, kas neatitinka trečdalio turto vertės tikrosios kainos. Ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktinių nekilnojamojo turto vertė yra 20‘666,67 Eur.

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šalys neginčijo, kad už Nekilnojamojo turto įsigijimą buvo mokėta taip - ieškovė ir G. T. (abi kartu) sumokėjo 33‘200 Eur, o atsakovas ir L. Ž. (abu kartu) sumokėjo 28‘800 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad 33‘200 Eur suma už Nekilnojamojo turto įsigijimą buvo sumokėta iš G. T. banko sąskaitos. Taigi iš esmės ieškovės ir atsakovo tėvai patys įsigijo Nekilnojamąjį turtą po 1/3 savo vardu, o likusią 1/3 įgyto turto (Sutuoktinių nekilnojamasis turtas) įteisino savo vaikų vardu.

37. Byloje nustatyta, kad lėšas atsakovui sutuoktinių nekilnojamajam turtui įsigyti skyrė atsakovo motina L. Ž., t.y. mama L. Ž. paskolino atsakovui pinigų įsigyti sutuoktinių nekilnojamam turtui, nes tokių lėšų nebuvo sutaupyta santuokos metu, todėl visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad 9‘045,80 Eur (20‘670,80 (neteisinga suma)-11‘625=9‘045,80 Eur) buvo bendrosios sutuoktinių lėšos.

38. Būtina akcentuoti, kad perkant Nekilnojamąjį turtą po 1/3, t. y. esant trims šio Nekilnojamojo turto savininkams G. T., ieškovei ir L. Ž. (atsakovo mama), o už turto įsigijimą sumokant nurodytomis dalimis, akivaizdu, kad abu sutuoktiniai prie sutuoktinių nekilnojamojo turto įsigijimo prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis: ieškovės lėšos buvo gautos pardavus paveldėtą turtą, o atsakovo lėšos gautos iš mamos L. Ž., kurias jam asmeninėn nuosavybėn perdavė mama L. Ž..

39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis sumoje 9‘045,80 Eur, kurias gavo iš savo mamos L. Ž., todėl visiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo šios lėšos yra pripažintos bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir tuo pagrindu skundžiamame sprendime nustatyta, kad ši suma yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir remiantis neteisingai įvertintomis aplinkybėmis apskaičiuotas kompensacijos dydis atsakovui, už ieškovei tenkančią didesnę sutuoktinių nekilnojamojo turto dalį.

40. Esant šioms aplinkybėms, iš ieškovės I. Ž. atsakovui L. Ž. priteistina 10‘435,80 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį.

41. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo, keistina (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio argumentais, motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovės teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

44. Apeliantas teigia, kad teismas, priteisdamas nepilnamečiam vaikui 160 Eur išlaikymą, neįvertino visų svarbių aplinkybių, nesivadovavo pagrindiniais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais, įtvirtintais įstatyme ir suformuluotais kasacinio teismo praktikoje, todėl priteisė išlaikymo daugiau, nei atsakovas gali mokėti. Mano, kad išlaikymo vaikui dydis mažintinas iki 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

45. Kaip teisingai nurodo apeliantas, sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti vaiko poreikius, užtikrinant būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2016 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 ir kt.).

46. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

47. Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 190 Eur kas mėnesį. Atsakovas sutiko mokėti po 150 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tėvų gaunamas pajamas ir turimus įsipareigojimus sprendė, kad atsakovas gali mokėti vaiko išlaikymui po 160 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaikymo suma atitinka realius šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą tokio dydžio išlaikymą teikti. Šalių sūnui beveik 9 metai, vaikas sparčiai auga, todėl jo poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, būtini.

48. Apeliantas, teigdamas, kad jo pajamos minimalios, tik 400 Eur, įrodymų, pagrindžiančių šiuos duomenis nepateikė. Apeliantas dirba su verslo liudijimų, jo darbas, kaip pats pripažino, susijęs su baldų restauravimu, o tokios paslaugos yra gan gerai apmokamos. Be to, atsakovas yra sveikas, gan jauno amžiaus darbingas vyras, todėl, nesant pastovaus tokio pobūdžio darbo, gali susirasti ir papildomo darbo, iš kurio gautų pajamų, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo vaikus. Pirmiau minėta, kad išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

49. Ta aplinkybė, kad teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkoje yra nustatyta, jog vaikas su tėčiu praleis pusę mokyklinių atostogų ir ne mažiau kaip dvi savaites vasaros mėnesiais, leidžia vaiko tėvams geranoriškai suderinti išlaikymo sumas už šiuos laikotarpius, tačiau nekeičia šios teismo sprendimo dalies.

50. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymą, vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais dydžio nustatymo kriterijais, savo išvadas pagrindė byloje surinktais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia, todėl apeliacinis skundas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo, netenkinamas.

Dėl kompensacijos už didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį.

51. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto argumentus dėl priteistos kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį, pritaria apeliacinio skundo argumentams.

52. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė valdo 1/3 žemės sklypo, 1/3 gyvenamojo namo ir 1/3 ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-24). Nekilnojamas turtas įgytas 2016 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovės motinos G. T., atsakovo motinos L. Ž. ir šalių vardu už 62‘000 Eur (b. l. 10-20). Kadangi sutuoktiniai L. Ž. ir I. Ž. valdo 1/3 dalį šio turto, tai dalijamo turto vertė yra 20‘666,67 Eur 962‘000:3 = 20‘666,67 Eur). Ginčo, kad ieškovė už perkamą turtą sumokėjo asmeninėmis lėšomis, nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė I. Ž. ir jos motinai G. T. po K. T., mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjo atitinkamai 3/8 ir 5/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtas butas parduotas 2016-03-02 už 31‘000 Eur, todėl ieškovės I. Ž. dalis į nekilnojamojo turto pirkimą sudaro 11‘625 Eur (3/8 nuo 31‘000). Apelianto motina L. Ž. teismo posėdyje patvirtino, kad sūnui paskolino 10‘000 Eur namo pirkimui. Ginčo dėl nurodytos aplinkybės nėra, todėl apeliantui suteikta 10‘000 Eur paskolą laikytina jo asmeninėmis lėšomis.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes konstatuoja, kad sutuoktiniai į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 1/3 žemės sklypo, 1/3 gyvenamojo namo ir 1/3 ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), bendrų lėšų neinvestavo, t. y. nekilnojamąjį turtą įgijo asmeninėmis lėšomis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 9‘041,67 Eur sumą (20‘666,67 – 11‘625 = 9‘041,67 Eur) pripažino bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir įrašė ją į dalintino turto balansą.

54. Šalių bendrąją jungtinę nuosavybę sudaro kilnojamasis turtas bendros 7‘420 Eur vertės. Ieškovei priteista kilnojamojo turto už 5‘100 Eur, o atsakovui – už 2‘320 Eur, t. y. ieškovei teko didesnė turto dalis (7‘420:2=3‘710 – 2‘320= 1‘390 Eur). Be to, ieškovei priteista 1/3 dalis nekilnojamojo turto bendros 20‘666,67 Eur vertės, už kurio dalį, t. y. 9‘041,67 Eur, atsakovas L. Ž. sumokėjo asmeninėmis lėšomis. Taigi, ieškovė privalo sumokėti atsakovui 10‘431,67 Eur (9‘041,67+1‘390 = 10‘431,67 Eur) kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

55. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo padarytas skaičiavimo klaidas, apeliacinis skundas dalyje dėl kompensacijos priteisimo, tenkinamas ir ši sprendimo dalis keičiama. Pakeitus skundžiamo teismo sprendimo dalį, paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apelianto L. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl iš ieškovės I. Ž. priteistinos atsakovo L. Ž. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 336 Eur, t. y. 200 Eur advokato pagalbos išlaidų, ruošiant apeliacinį skundą ir 136 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis; 2 t., el. b. l. 10-11).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip:

Priteisti iš ieškovės I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 10‘431,67 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus trisdešimt vieną eurą 67 euro centus) kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį“.

Kitas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 336 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.