- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- e2-361-856/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00344-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saulės miestas“
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės miestas“ įgaliotam atstovui A. P. bei atstovui advokatui L. S.,
trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždarosios akcinės bendrovės „Merko statyba“ atstovui advokato padėjėjui S. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės miestas“ dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Merko statyba“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Busturas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama iš atsakovės UAB „Saulės miestas“ priteisti 117 706,50 Eur sumą kaip įgytą be teisinio pagrindo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2006-08-28 su UAB „Titvesta“ sudarė nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Titvesta“ įsipareigojo perduoti ieškovui nuomojamą plotą ir keleivių įlaipinimo/išlaipinimo aikštelę laikinai valdyti ir naudotis jai už nuomos mokestį, o ieškovas įsipareigojo juos priimti ir mokėti nuomos mokestį. Šalys taipogi susitarė, jog papildomai prie nuomos mokesčio ieškovas moka mokestį už nuomojamo ploto atžvilgiu suteiktas komunalines paslaugas, lygų faktiniam ieškovo suvartojimui, jeigu jį galima apskaičiuoti pagal apskaitos prietaisų parodymus, o jei negalima – šis mokestis yra proporcingas nuomojamo ploto kvadratinių metrų daliai bendrame prekybos centro nuomojamo ploto kvadratinių metrų skaičiuje. Nuomojamų patalpų suvartotos elektros energijos kiekis buvo apskaitomas dviem elektroniniais elektros skaitikliais – „Įvadas Nr. 1“ ir „Įvadas Nr. 2“, kuriuos sumontavo UAB „Merko statyba“, ir kuris rūpinosi daugiafunkcinių elektrinių parametrų analizatorių montavimu nuomojamose patalpose, t. y. juos sumontavo, suprogramavo bei suparametravo – nustatė srovės transformatorių transformavimo koeficientus. Nuo 2007 m. vasario mėnesio UAB „Titvesta“ kiekvieną mėnesį ieškovui išrašydavo PVM sąskaitas faktūras už komunalines paslaugas, suvartotos elektros energijos kiekį identifikuodamas pagal sumontuotų naudojamų daugiafunkcinių elektrinių parametrų analizatorių rodmenis. 2015-10-10 UAB „Titvesta“ informavo ieškovą, kad bendrovės pavadinimas yra keičiamas į UAB „Saulės miestas“, tačiau visi įmonės prisiimti įsipareigojimai bei teisės kitų bendrovių atžvilgiu lieka galioti. 2016-03-21, ieškovui kilus abejonių dėl suvartojamos elektros energijos kiekio, buvo suorganizuota nuomojamų patalpų elektros apskaitos įrenginių apžiūrą, kurios metu nustatyta, jo įvado Nr. 2 apskaitai naudojamas daugiafunkcinis elektrinių parametrų analizatorius yra blogai suparametruotas arba sugedęs, nes jo matuojama darbo srovė yra šešis kartus didesnė negu faktinė išmatuota, bei jo rodomi suvartotos energijos duomenys yra neteisingi. 2016-04-21 nuomojamose patalpose buvo sumontuoti nauji elektroniniai skaitikliai, veikiantys lygiagrečiai su daugiafunkciniais elektrinių parametrų analizatoriais, ieškovas su atsakovu susitarė, jog tolimesni mokėjimai už suvartotą elektros energiją vyks pagal naujai sumontuotų skaitliukų parodymus ir, 2016-05-31 gavęs PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas komunalines paslaugas, ieškovas pastebėjo, jog suvartotos elektros energijos kiekis sumontavus naujuosius elektros skaitliukus, lyginant su senesnėmis sąskaitomis, yra ženkliai, apie 4 kartus, sumažėjęs. Nurodo, jog daugiafunkcinis elektrinių parametrų analizatorius, apskaitęs įvado Nr. 2 elektros energijos kiekį, skaičiuodavo 4 kartus didesnę kWh vertę, ką patvirtina antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai bei UAB „Devaloka“ apžiūros aktas, kas nulėmė neteisinga autobusų stoties sunaudotos elektros energijos apskaitą, iš ko seka, kad ieškovas nuo pat 2007 m. vasario mėnesio iki 2016 m. balandžio 21 d. už faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį pagal senojo analizatoriaus rodmenis ties įvadu Nr. 2 permokėdavo atsakovui net keturis kartus, o atsakovas be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, t. y. 117 706,50 Eur sumą, kurią ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovo.
Atsakovė UAB „Saulės miestas“ atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, nurodė, jog būtent ji išsakė abejones ieškovei dėl netinkamo elektros prietaisų veikimo, kadangi jai, o ne ieškovei, pasirodė įtartina, kad sąskaitos už elektros energiją ieškovei pastaruoju metu ženkliai išaugo. Atsakovės paskatinta ieškovė ėmėsi tirti, kaip veikia jos atsakomybėje esantys elektros prietaisai. Pagrįsdama savo reikalavimą ieškovė remiasi prielaida, kad nuo 2007 metų, t. y. autobusų stoties veiklos pradžios, dėl netinkamai sukalibruoto elektros skaitliuko ji atsakovei permokėjo 117 706,50 EUR už elektros energiją, o atsakovė tokiai sumai nepagrįstai gavo pajamų, t. y. remiasi prielaida, o ne įrodytu faktu, kad elektros skaitiklis, esantis įvade Nr. 2, jo perdavimo dienai buvo netinkamai sukalibruotas, tačiau Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2007-01-11 elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo akte-pažymoje konstatuota, kad autobusų stoties sumontuoti, išbandyti 0,4 kV įvadas, PS-9 vnt., vidaus el. tinkas, lauko apšvietimo tinklas atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Taipogi nurodo, jog 2007-01-11 darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo komisija, susidedanti iš rangovo atstovo, techninio prižiūrėtojo, subrangovo UAB „ELWO“ atstovo apžiūrėjo sumontuotą elektros instaliaciją bei įrenginius ir patikrinę jų techninę bei montavimo dokumentaciją nustatė, kad elektros instaliacijos darbai yra padaryti be trūkumų, į įrenginius galima pajungti įtampą, kas patvirtina, kad vidaus elektros tinklo, tame tarpe ir apskaitos prietaisų, instaliacijos darbai buvo atlikti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o to atitikimas patvirtintas kompetentingos valstybės institucijos. Šie dokumentai paneigia ieškovės nurodytą prielaidą, kad jai pagal aktą perduoti apskaitos prietaisai buvo sugedęs, neteisingai sukalibruoti ir rodė netinkamus (iškreiptus duomenis) apie elektros energijos suvartojimą.
Atsakovė pažymi, kad net ir darant prielaidą, jog įvado Nr. 2 elektros apskaitos prietaisas buvo neteisingai sukalibruotas, ieškovė privalėjo pastebėti, kad tokio prietaiso parodymai ženkliai skiriasi nuo įvado Nr. 1 prietaiso parodymų ir elektros energijos suvartojimo dinamikos. Jeigu ieškovė būtų protinga ir rūpestinga, tinkamai eksploatavusi jai perduotus elektros apskaitos prietaisus, tinkamai stebėjusi elektros energijos suvartojimą, ūkį, ji negalėtų nepastebėti, kad pateikiamose sąskaitose elektros energijos suvartojimas apšvietimui yra ženkliai didesnis nei elektros energijos suvartojimas šildymui. Jei ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas ir buvusi pakankamai atidi ir rūpestinga, ji privalėjo anksčiau pastebėti tokį, kaip nurodo, neproporcingai didelį (keturis kartus) elektros energijos suvartojimą. Toks ieškovės elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis protingo ir atsakingo civilinių santykių subjekto elgesį.
Ieškovės pateikti įrodymai, kuriais grindžiama elektros skaitiklio sukalibravimo klaida, nepagrįsti tyrimais, nepateikti įrodymai, kad dabartiniai apskaitos prietaisai, kuriais yra matuojamas elektros energijos suvartojimas, yra sumontuoti ir pastatyti laikantis teisės aktų reikalavimų, jie yra kalibruoti, metrologiškai patikrinti ir t. t. Mano, jog ieškovė neįrodė, kad įvado Nr. 2 elektros skaitiklio neteisingas kalibravimas yra netinkamai atliktų rangos darbų pasekmė, ko pasekoje netinkamai sukalibruotas skaitiklis buvo perduotas ieškovei. Be to, pagal Aktą minėti įvadai ir juose esantys apskaitos prietaisai buvo ieškovės atsakomybės ribose.
Atsakovė taip pat pažymi, kad nėra sutaupiusi ar praturtėjusi ieškovės sąskaita, nes su elektros energijos tiekėjais atsiskaito pagal skaitiklio, kuris yra priskirtas visam pastatui, parodymus. Ieškovės sąskaita galėjo sutaupyti tik kiti pastato nuomininkai, jeigu daryti prielaidą, kad ieškovė mokėjo už elektros energiją daugiau, nei turėjo, kadangi kitiems pastato nuomininkams elektros energijos suvartojimas paskaičiuojamas proporcingai užimamam plotui, atėmus individualių kai kuriems nuomininkams priskirtų apskaitos prietaisų parodymus.
Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB „Merko statyba“ atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, teigia, kad Elektros tinklo atsakomybės ribų akte nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovės patalpose būtų sumontuoti ieškinyje nurodomi analizatoriai. Tuo labiau nėra duomenų apie tai, kas tokius analizatorius suprogramavo bei suparametravo, t. y. nustatė srovės transformatorių transformavimo koeficientus. Trečiasis asmuo veikė kaip viso prekybos centro „Saulės miestas" generalinis statybos rangovas, minėtas statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti, t. y. Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sudaryta komisija teisės aktų nustatyta tvarka patikrino statinį, jo dokumentaciją ir leido statinį eksploatuoti. Tarp jų buvo ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos pareigūnai, kurie 2007 m. sausio 11 d. patikrino visus elektros įvadus, įskaitant ieškovės patalpų įvadą, ir pripažino, kad sumontuoti įrenginiai yra išbandyti ir atitinka projekto bei norminių teisės aktų reikalavimus. Šis įrodymas paneigia ieškovės teiginius apie tai, kad daugiafunkciniai elektrinių parametrų analizatoriai (Socomec Diris A40A/41) buvo sumontuoti, suprogramuoti ar suparametruoti neteisingai.
Ieškovė, būdama verslo subjektu, turėjo pareigą elgtis atidžiai ir apdairiai, rūpintis savo turtu ir jį prižiūrėti. Faktas, kad ieškovė beveik 10 metų nesidomėjo savo elektros energijos suvartojamu kiekiu, rodo, kad ieškovė elgėsi neapdairiai ir aplaidžiai. Byloje nėra duomenų, jog daugiafunkcinių elektrinių parametrų analizatorių (Socomec Diris A40A/41) parametrų nebūtų buvę galima pakeisti po jų sumontavimo, todėl neatmestina galimybė, kad ieškovė ar kiti asmenys juos pakeitė.
Ieškovė UAB „Busturas“, dublike atsikirsdama į atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimą, nurodė, jog atsakovė bei trečiasis asmuo neteisingai interpretuoja 2007-01-11 elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo akto – pažymos (toliau – ir Pažyma) teisinę reikšmę, o kartu neteisingai nurodo, jog elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo metu yra patikrinami ir elektros energijos prietaisų parametrai, kadangi energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo metu nėra tikrinama, ar elektros įrenginiai yra tinkamai suprogramuoti bei suparametruoti, t. y. ar nustatytas tinkamas srovės transformatorių transformavimo koeficientas ir matuojama darbo srovė yra lygi faktinei, o rodomi suvartotos energijos duomenys yra teisingi. Todėl ir Pažyma, kurioje nurodoma, jog sumontuoti elektros įrenginiai atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį bei leidžiama juos prijungti, nėra tinkamas įrodymas konstatuoti, jog daugiafunkcinis elektrinių parametrų analizatorius (Socomec Diris A40A/41) ties įvadu Nr. 2 Elektros tinklo atsakomybės ribų akto pasirašymo metu buvo tinkamai sukalibruotas (nustatytas tinkamas transformacijos koeficientas), kadangi minimi parametrai energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo metu paprasčiausiai nėra tikrinami, ką patvirtina ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir VEI) atsakymas į užklausą, kuriame nurodyta, jog atliekant energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą yra patikrinama, ar energetikos objektas ir (ar) įrenginys pastatytas, rekonstruotas ar modernizuotas pagal statinio projekto sprendimus, ar statinio projekto sprendimai neprieštarauja norminių teises aktų reikalavimams ir energetikos įrenginių gamintojų įrengimo instrukcijoms; ar atlikti visi reikalingi energetikos įrenginių montavimo, bandymo, matavimo ir paleidimo-derinimo darbai; ar nauji, rekonstruoti ar modernizuoti energetikos įrenginiai yra tinkami naudoti pagal paskirtį. Elektros apskaitos prietaisą montuoja ir jį pagal srovės transformacijos koeficientą parametruoja energijos skirstymo operatorius tik po to, kai VEI vartotojui išduoda energetikos įrenginio techninės būklės patikrinimo aktą - pažymą, tačiau energijos skirstymo operatorius pagal srovės transformacijos koeficientą parametruoja tiktai jam nuosavybės teise priklausantį vartotojo (šiuo atveju pagrindinio pastato - prekybos centro „Saulės miestas“) įvadinį apskaitos prietaisą. Tuo tarpu likusių prekybos centro „Saulės miestas“ nuomininkų nuomojamose patalpose atskirai nuo pagrindinio įvado įrengtų elektros skydinėse elektros energijos apskaitos skaitiklių energijos skirstymo operatorius, po elektros energijos prietaisų techninės būklės patikrinimo ir aktų - pažymų išdavimo, atskirai neparametruoja, t. y. minimose elektros skydinėse montuojamų elektros apskaitos prietaisų srovės transformacijos koeficiento netikrino bei nenustatinėjo, kadangi tokios pareigos energijos skirstymo operatorius neturi.
Nors atsakovė nurodė, jog sumontuotą elektros instaliaciją ir įrenginius tikrino komisija, susidedanti iš rangovo atstovo, techninio prižiūrėtojo ir subrangovo UAB „ELWO“ atstovo, tačiau 2007 m. sausio 11 d. darbų pridavimo - priėmimo aktas nėra patvirtintas visos komisijos narių parašais. Pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl vertinti minėtą aktą kaip įrodantį tam tikras bylai svarbias aplinkybes, nėra galima, kadangi pastarasis neatitinka rašytinės formos sandoriams keliamų reikalavimų, t. y. 2007 m. sausio 11 d. darbų pridavimo - priėmimo akto nepatvirtino parašais nei rangovo atstovas (trečiasis asmuo), nei subrangovas UAB „ELWO“, todėl minimas aktas neturi teisinės galios, nepatvirtina bei nepaneigia elektros įrenginių tinkamumo naudoti bei jo nepasirašiusioms šalims nesukuria jokių teisių ar pareigų.
Pažymi, jog trečiasis asmuo buvo viso prekybos centro „Saulės miestas“ generalinis statybos rangovas, iš 2007 m. sausio 11 d. autobusų stoties elektros linijos darbų pridavimo - priėmimo akto matyti, kad sumontuotos elektros instaliacijos apžiūroje dalyvavo trečiasis asmuo - užsakovas UAB „Merko statyba“, techninis prižiūrėtojas E.-S. B. ir rangovo atstovas UAB „ELWO“ darbų vadovas K. J., iš ko akivaizdu, jog būdamas generaliniu rangovu trečiasis asmuo elektros instaliacijos darbams ieškovės nuomojamose patalpose atlikti nusamdė subrangovą UAB „ELWO“. 2016 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu UAB „ELWO“ pripažinta pasibaigusia ir likviduota dėl bankroto, o 2016 m. balandžio 8 d. UAB „ELWO“ išregistruota iš juridinių asmenų registro. Taigi, trečiojo asmens teiginiai neva nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovės patalpose būtų sumontuoti nurodomi analizatoriai, o taip pat nėra duomenų apie tai, kas tokius analizatorius suprogramavo bei suparametravo, yra nepagrįsti, vertintini kaip siekis neprisiimti atsakomybės už subrangovo atliktus darbus.
Ieškovė nėra nurodžiusi ieškinyje, kad jos eksploatuojami elektros energijos skaitikliai yra sugedę. Ieškovė, vadovaudamasi Elektros tinklo atsakomybės ribų aktu, tinkamai prižiūrėjo jos atsakomybės ribose esantį elektros tinklą nuo paskirstymo skydelio įvadinio kabelio gnybtų, t. y. elektros energijos įrenginiai (įskaitant ir daugiafunkcinį elektrinių parametrų analizatorių (Socomec Diris A40A/41) ties įvadu Nr. 2) visą beveik 10 metų laikotarpį yra tvarkingos techninės būklės, taip pat patikimai ir saugiai eksploatuojami. Tuo kiekvieną mėnesį galėjo įsitikinti ir atsakovė, kadangi prieš išrašant sąskaitą už suteiktas komunalines paslaugas, atsakovės atsakingi asmenys patys lankydavosi elektros skydinės patalpose, esančiose prekybos centro „Saulės miestas“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, bei fiksuodavo sunaudotos elektros energijos kiekį. Jeigu ieškovės atsakomybės ribose esantis elektros tinklas būti netinkamai eksploatuojamas, o elektros energijos įrenginiai neveiktų, atsakovė nebūtų galėjusi naudoti elektros energijos skaitiklių rodmenimis siekiant identifikuoti ieškovės suvartotos elektros energijos kiekį ir jų pagrindu išrašyti ieškovei sąskaitas už komunalines paslaugas. Iš to mano, jog elektros energijos įvadas, esantis ieškovės atsakomybės ribose, buvo tinkamai eksploatuojamas, be to, atsakovė niekada neturėjo ieškovei, kaip nuomininkei, pretenzijų, dėl netinkamai prižiūrimų elektros skydinės patalpų.
Nebuvus jokių staigių suvartotos elektros energijos kiekio pokyčių, nes elektrinių parametrų analizatorius (Socomec Diris A40A/41) ties įvadu Nr. 2 buvo netinkamai suparametruotas jo perdavimo ieškovei naudoti metu, ieškovė neturėjo jokių objektyvių galimybių identifikuoti, kad techniškai tvarkingas bei veikiantis elektros energijos skaitiklis ties įvadu Nr. 2 rodo 4 (keturis) kartus didesnį suvartotos elektros energijos kiekį nei faktiškai ieškovė sunaudojo. Lyginti elektros energijos skaitiklių ties įvadu Nr. 1 ir įvadu Nr. 2 rodmenis nelogiška, kadangi minimi skaitikliai fiksuoja dviejų skirtingo ploto patalpų apšvietimui suvartotos elektros energijos kiekį.
Ieškovė su atsakove už suvartotos elektros energijos kiekį atsiskaitydavo pagal kiekvieną mėnesį išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose atsakovė identifikuodavo suvartotos elektros energijos kiekį pagal sumontuotų naudojamų daugiafunkcinių elektrinių parametrų analizatorių (Socomec Diris A40A/41) rodmenis ties įvadu Nr. 1 ir įvadu Nr. 2, taigi, tiesioginė ieškovės turto įgijėja buvo atsakovė, kadangi būtent atsakovė išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu įgydavo teisę į apmokėjimą, o ieškovė PVM sąskaitų faktūrų pagrindu atsakovei pervesdavo pinigines lėšas į atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovė atsakovei kiekvieną mėnesį per beveik 10 metų laikotarpį už suvartotą elektros energiją pagal daugiafunkcinio elektrinių parametrų analizatoriaus (Socomec Diris A40A/41) rodmenis ties įvadu Nr. 2 sumokėjo keturis kartus daugiau, nei faktiškai suvartojo elektros energijos, todėl atsakovė iš viso iš ieškovės be pagrindo įgijo 117 706,50 Eur sumą. Aplinkybė, kad atsakovė ieškovės sąskaita atitinkamai bei proporcingai nuomojamo ploto dydžiui sumažino kitų prekybos centro „Saulės miestas“ nuomininkų mokestį už suvartotos elektros energijos kiekį, yra jos pačios rizika atlikti veiksmai, už kurių sukeltus padarinius ieškovė neturi teisinio pagrindo atsakyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas E. L. prašė ieškinį tenkinti jame ir dublike nurodytais motyvais.
Atsakovo įgaliotas atstovas A. P. ir atstovas advokatas L. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškinį prašė atmesti atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais.
Trečiojo asmens atstovas advokato padėjėjas S. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
2006 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė UAB „Busturas“ ir UAB „Titvesta“ sudarė nuomos sutartį Nr. 103 (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kurią UAB „Titvesta“ įsipareigojo perduoti ieškovei UAB „Busturas“ prekybos centre „Saulės miestas“ nuomojamą plotą, užimantį 250,56 m² ploto pirmame aukšte ir 516,35 m² ploto antrame aukšte (toliau – ir nuomojamos patalpos, ir autobusų stotis), bei keleivių įlaipinimo/išlaipinimo aikštelę laikinai valdyti ir naudotis jai už nuomos mokestį, o ieškovė įsipareigojo priimti minėtą nuomojamą plotą bei mokėti nuomos mokestį po 1 993,97 Eur + PVM kas mėnesį. Nuomos sutarties 6.5.1. p. šalys susitarė, jog papildomai prie nuomos mokesčio ieškovė (nuomininkė) moka mokestį už nuomojamo ploto atžvilgiu suteiktas komunalines paslaugas, lygų faktiniam ieškovės suvartojimui, jeigu jį galima apskaičiuoti pagal apskaitos prietaisų parodymus, o jeigu faktinio ieškovės suvartojimo negalima apskaičiuoti, šis mokestis yra proporcingas nuomojamo ploto kvadratinių metrų daliai bendrame prekybos centro nuomojamo ploto kvadratinių metrų skaičiuje.
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog autobusų stoties elektros energijos apskaitos skaitiklius elektros skydinės patalpose, esančiose prekybos centro „Saulės miestas“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, sumontavo trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“. Nuomojamose patalpose suvartotos elektros energijos kiekis buvo apskaitomas pagal skydinėje įtaisytų dviejų elektroninių elektros skaitiklių (Socomec Diris A40/41) parodymus: įvadas Nr. 1 ir įvadas Nr. 2.
2007 m. sausio 30 d. ieškovė UAB „Busturas“, UAB „Titvesta“ ir trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“ pasirašė Elektros tinklo atsakomybės ribų aktą (toliau – ir Aktas), kuriuo nustatė nuomojamų patalpų elektros tinklo atsakomybės ribą ant patalpos įvadinio skydelio pajungimo gnybtų. Įvadinis kabelis yra trečiojo asmens UAB „Merko statyba“ atsakomybės riboje, o nuo pastato pridavimo valstybinei statybos komisijai dienos atsakomybė iš trečiojo asmens pereina UAB „Titvesta“. Ieškovės UAB „Busturas“ atsakomybės riboje yra elektros tinklas nuo paskirstymo skydelio įvadinio kabelio gnybtų ir Akto 5 punkte nustatyta, jog už visų ieškovės atsakomybės riboje esančių elektros įrenginių tvarkingą techninę būklę, patikimą ir saugų eksploatavimą bei jų priežiūrą atsako ieškovė UAB „Busturas“.
2007 m. vasario 7 d. ieškovė ir UAB „Titvesta“ pasirašė Nuomojamo ploto turto perdavimo aktą, kuriuo patvirtino, jog UAB „Titvesta“ perdavė, o UAB „Busturas“ priėmė išnuomotą 790,20 m² plotą, šalys užfiksavo apskaitos prietaisų parodymus: elektros apskaitos prietaiso Nr. 1 parodymai 2023 kWh; elektros apskaitos prietaiso Nr. 2 parodymai 29340 kWh.
2015 m. gruodžio 10 d. Pranešimu dėl bendrovės pavadinimo pasikeitimo Nr. SD-148 UAB „Titvesta“ informavo ieškovę, kad bendrovės pavadinimas keičiamas į UAB „Saulės miestas“, visi įmonės prisiimti įsipareigojimai bei teisės kitų bendrovių atžvilgiu lieka galioti.
2016 m. kovo 22 d. UAB „Devaloka“ pateikė išvadą, jog įvado Nr. 2 apskaitai naudojamas daugiafunkcinis elektrinių parametrų analizatorius (Socomec Diris A40A/41) yra blogai suparametruotas arba sugedęs, nes jo matuojama darbo srovė yra šešis kartus didesnė negu faktinė išmatuota, bei jo rodomi suvartotos energijos duomenys yra neteisingi.
2016 m. balandžio 21 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio nustatyta, jog ieškovės nuomojamose patalpose buvo sumontuoti du nauji elektroniniai elektros skaitikliai G3E, kurie veikia lygiagrečiai su daugiafunkciniais elektrinių parametrų analizatoriais (Socomec Diris A40/41).
2016 m. liepos 31 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0041-16-16 ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 159-19/16 užfiksuota, jog naujieji elektros energijos skaitikliai fiksavo tik 5073,9 kWh per mėnesį sunaudojimą (įvade Nr. 2 sunaudota 3397,20 kWh, įvade Nr. 1 – 1676,70 kWh).
2016 m. rugpjūčio 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0041-16-17 antstolis, dalyvaujant ieškovės bei atsakovės atstovams ir UAB „Devaloka“ darbų vadovui, konstatavo, jog elektros specialistui patikrinus srovės transformatoriaus koeficientą skaitiklyje, virš kurio parašyta „Įvadas Nr. 1“, koeficientas yra 100/5, o skaitiklis, virš kurio parašyta „Įvadas Nr. 2“, rodo koeficientą 400/5“.
2016 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Devaloka“ pateikė išvadą, jog įvado Nr. 2 apskaitai naudojamas daugiafunkcinis elektrinių parametrų analizatorius (Socomec Diris A40A/41) yra blogai suparametruotas, dėl klaidingų nustatymų daugiafunkcinis elektrinių parametrų analizatorius (Socomec Diris A40A/41) turėtų skaičiuoti 4 kartus daugiau kWh.
Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2007 m. sausio 11 d. Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo akte – pažymoje nurodyta, jog autobusų stotyje (Saulės miestas) sumontuoti, išbandyti 0,4 kV įvadas, PS-9 vnt., vidaus el. tinklas, lauko apšvietimo tinklas, atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Tos pačios dienos, t. y. 2007 m. sausio 11 d., darbų pridavimo-priėmimo aktu bei pažyma Nr. 0701/11 nustatyta, jog autobusų stoties elektros instaliacija ir įrenginiai sumontuoti, išbandyti ir atitinka Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus, komisija, apžiūrėjusi sumontuotą elektros instaliaciją ir įrenginius, patikrinusi jų techninę bei montavimo dokumentaciją, nustatė, jog trūkumų nėra, į elektros įrenginius galima jungti įtampą ir teikti pripažinimo tinkamu naudoti komisijai priimti.
Iš atsakovės UAB „Saulės miestas“ 2017-03-29 pateiktos daugiafunkcinio elektrinių parametrų analizatoriaus (Socomec Diris A40A/41) Įvado Nr. 2 užfiksuotų suvartotos elektros energijos kiekių laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2016-04-21 lentelės nustatyta, jog ieškovės UAB „Busturas“ minėtu laikotarpiu pagal įvadą Nr. 2 suvartojamos elektros energijos kiekis iš esmės vidutiniškai svyravo nuo 10 000 kWh iki 14 000 kWh per mėnesį, priklausomai nuo metų laiko, o pastaruosius minėto laikotarpio keturis mėnesius viršijo 20 000 kWh per mėnesį suvartojimą.
Iš atsakovės ieškovei apmokėjimui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už 2016 metų gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius bei 2017 m. kovo 1 ir 31 d. antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų nustatyta, jog ieškovės bendras suvartojamos elektros energijos kiekis pagal naujai sumontuotus apskaitos prietaisus yra vidutiniškai apie 4000 kWh per mėnesį.
III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Ieškinys tenkinamas.
Ieškovės UAB „Busturas“ reikalavimas grindžiamas tuo, jog jos suvartojamos elektros energijos kiekis Įvade Nr. 2 laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2016-04-21 dėl minėto apskaitos įrenginio blogo parametravimo buvo apskaitomas keturis kartus didesnis, nei faktiškai suvartojamas, dėl ko minėtu laikotarpiu, esant keturis kartus didesniam transformacijos koeficientui, atsakovė UAB „Saulės miestas“ įgijo tai, ko neturėjo ir negalėjo gauti.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suvartotos elektros energijos kiekis buvo fiksuojamas techniškai tvarkingo, bet netinkamai parametruoto apskaitos prietaiso Nr. 2, dėl ko, esant didesniam transformacijos koeficientui, apskaitos įrenginys rodė, kad suvartojamas energijos kiekis yra keturis kartus didesnis (nustatytas transformacijos koeficientas ne 100/5, o 400/5). Nors atsakovė teigia, jog pati ieškovė buvo neatidi ir nerūpestinga, apskaitos prietaisas buvo ieškovės atsakomybės ribose ir be to, 2007-01-11 elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma, darbų pridavimo-priėmimo aktas bei pažyma Nr. 0701/11 patvirtina, jog autobusų stotyje sumontuota elektros instaliacija ir įrenginiai atitinka reikalavimus, ieškovė juos priėmė ir jais naudojosi, teismas konstatuoja, jog netinkamas įvado Nr. 2 parametravimas nebuvo akivaizdus, tame, jog ieškovė to nepastebėjo ir dešimt metų apmokėdavo gerokai didesnes sąskaitas už suvartotą elektros energiją, jos kaltės nėra. Ieškovė teigia, jog ginčo apskaitos prietaisas Nr. 2 nuo pat jo perdavimo ir naudojimo pradžios, t. y. 2007-02-01, buvo netinkamai parametruotas, ji šio įrenginio pati neparametravo ir nemontavo, jai šis prietaisas buvo perduotas kartu su nuomojamomis patalpomis, atsakovė gi teigia, jog minėtas prietaisas buvo patikrintas, atitiko reikalavimus, perduotas ieškovės atsakomybėn. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė neginčijo aplinkybės, jog įvadas Nr. 2 buvo netinkamai parametruotas, į ieškinį atsikerta tuo, jog apskaitos prietaisas ieškovei buvo perduotas tinkamai parametruotas ir atsakovė nėra atsakinga už tai, jog neaišku kada ir kas perparametravo ieškovės žinioje esančio apskaitos prietaiso koeficientą.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ginčas dėl netinkamo įvado Nr. 2 parametravimo nekyla, atsakovė pripažįsta šį faktą, kadangi, esant jos sutikimui, nuo 2016-04-21 ieškovės nuomojamose patalpose buvo sumontuoti du nauji elektroniniai elektros skaitikliai, kurie veikia lygiagrečiai su senaisiais daugiafunkciniais elektrinių parametrų analizatoriais. Ieškovė mokėjimus už suvartotą elektros energiją atsakovei atlieka pagal naujai sumontuotų elektros apskaitos prietaisų parodymus ir analizuojant ieškovės nuo 2016-04-21 suvartotos elektros energijos kiekį, akivaizdu, jog jis yra gerokai mažesnis, nei iki tol suvartotas, o iš 2017 m. kovo 1 d. ir 31 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų matyti, jog toliau apskaitant elektros energijos suvartojimą autobusų stotyje tiek pagal senuosius apskaitos prietaisus, tiek pagal naujuosius, kurie suvartotą elektros energiją apskaito lygiagrečiai, senasis įvadas Nr. 2 fiksuoja keturis kartus didesnį suvartojamos elektros energijos kiekį, nei naujasis įvadas Nr. 2. Taigi, ieškovė įrodė, jog autobusų stotyje suvartojamos elektros energijos kiekis per įvadą Nr. 2 buvo apskaitomas keturis kartus didesnis, nei jos buvo suvartojama faktiškai.
Teismas daro išvadą, jog ieškovė taipogi įrodė, kad laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2016-04-21 pagal įvado Nr. 2 rodmenis mokėjo atsakovei už elektros energiją keturis kartus daugiau, nei turėjo mokėti pagal sutartį už suvartotą elektros energiją. Tokią išvadą teismas daro remdamasis įvado Nr. 2 minėtu laikotarpiu užfiksuotais elektros energijos kiekiais, kurie jau nuo pat minėto įvado naudojimo pradžios yra akivaizdžiai didesni, nei pagal naują įvadą Nr. 2 nuo 2016-04-21 fiksuojami elektros energijos kiekiai. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo teigė, jog ieškovei elektros energijos apskaitos prietaisai buvo perduoti veikiantys ir patikrinti, ką įrodinėjo jau minėtais 2007-01-11 elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktu-pažyma, darbų pridavimo-priėmimo aktu bei pažyma Nr. 0701/11, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė ir neįrodinėja aplinkybės, jog apskaitos prietaisas Nr. 2 neveikia, priešingai, ji nurodo, o ir bylos duomenys patvirtina, jog įvadas Nr. 2 veikia tinkamai, tačiau jo transformacijos koeficientas yra blogai parametruotas, o įrodymų, jog, perduodant nuomininkui išnuomotas patalpas bei apskaitos įrenginius, būtų tikrinamas tinkamas apskaitos prietaisų parametravimas, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė.
Atsakovė teigia, jog ieškovė nebuvo protinga ir rūpestinga stebėdama elektros energijos suvartojimą, priešingu atveju ji anksčiau būtų pastebėjusi, kad suvartoja gerokai daugiau elektros energijos, su kuo teismas nesutinka. Pažymėtina, jog dėl netinkamo įvado Nr. 2 parametravimo jau nuo pat nuomojamų patalpų naudojimo pradžios ieškovė sunaudodavo pakankamai didelį elektros energijos kiekį. Be to, apskaitos prietaisų rodmenis fiksuodavo tam atsakovės įgaliotas asmuo, o ieškovei atsakovė pateikdavo apmokėjimui sąskaitas faktūras, kuriose be apmokėjimo už suvartotą elektros energiją buvo įtrauktos ir kitos paslaugos. Svarbu ir tai, jog sąskaitose faktūrose buvo nurodomas bendras tiek įvadu Nr. 1, tiek įvadu Nr. 2 apskaitytos elektros energijos kiekis, jo atskirai neidentifikuojant. Taigi, ieškovei apmokant atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta suma ir be suvartotos elektros energijos buvo pakankamai didelė, įtarimų dėl pernelyg didelio elektros energijos suvartojimo ir galėjo nekilti.
Atsakovė tvirtina, jog ieškovės pateikti įrodymai, kuriais grindžiama elektros skaitiklio sukalibravimo klaida, nepagrįsti tyrimais, nepateikti įrodymai, kad dabartiniai apskaitos prietaisai, kuriais yra matuojamas elektros energijos suvartojimas, yra sumontuoti ir pastatyti laikantis teisės aktų reikalavimų, jie yra kalibruoti, metrologiškai patikrinti ir t. t. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog su pačios atsakovės leidimu ir žinia, ko teismo posėdžio metu neginčijo atsakovės įgaliotas atstovas, nuo 2016-04-21 autobusų stočiai tiekiamas elektros energijos kiekis apskaitomas pagal naujai sumontuotus skaitiklius, kurių apžiūros metu dalyvavo ir atsakovės atstovas, ką patvirtina 2016-04-21 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, atsakovė suvartotos elektros energijos apskaitą atlieka taipogi pagal naujai sumontuotus prietaisus, ką patvirtina ieškovei nuo 2016-05-01 atsakovės išrašomos sąskaitos faktūros. Taigi, akivaizdu, jog iki šiol atsakovei klausimų dėl naujai sumontuotų apskaitos prietaisų tinkamumo nekilo.
Atsakovė tvirtina, jog nėra sutaupiusi ar praturtėjusi ieškovės sąskaita, nes su elektros energijos tiekėjais atsiskaito pagal skaitiklio, kuris yra priskirtas visam pastatui, parodymus, tačiau nepateikė jokių tą patvirtinančių įrodymų, o ieškovė pagal įvadą Nr. 2 keturiskart didesnes sumas, kurių pagal sutartį neturėjo mokėti, sumokėjo būtent atsakovei. Taigi, teismo vertinimu, faktas, kad netinkamai parametruotas apskaitos įrenginys Nr. 2 buvo įrengtas ir veikė nuo 2007-02-01 iki 2016-04-21, įrodytas ieškovės atstovo paaiškinimais ir kitais byloje surinktais leistinais įrodymais. Kadangi, kaip minėta, ieškovė atliko mokėjimus, kurių pagal sutartį neturėjo atlikti, o atsakovė be pagrindo gavo mokėjimus, kurių neturėjo gauti, ieškovės ieškinys tenkinamas pagal patikslintus paskaičiavimus, priteisiant ieškovei iš atsakovės 117 706,50 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatomis, iš atsakovės UAB „Saulės miestas“ ieškovei UAB „Busturas“ priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Ieškovė UAB „Busturas“, kreipdamasi į teismą, turėjo 8504,30 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1813 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 6691,30 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Ieškovei ieškinio reikalavimą sumažinus iki 117 706,50 Eur, jai grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis, t.y. 62 Eur (1813 Eur – 1751 Eur).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.
Ieškovei pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos specifiką, į tai, jog ginčas kilęs tarp dviejų verslo subjektų, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra akivaizdžiai per didelės. Taipogi iš atsakovės ieškovei priteisiamas 1751 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270, 293 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės miestas“, juridinio asmens kodas 300073193, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Busturas“, juridinio asmens kodas 144127993, 117 706,50 Eur (vieną šimtą septyniolika tūkstančių septynis šimtus šešis eurus 50 ct) kaip įgytus be teisinio pagrindo, 6 (šeši) procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas už priteistą 117 706,50 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 8442,30 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt du eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Busturas“, juridinio asmens kodas 144127993, 62 Eur (šešiasdešimt du eurai) permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2016-10-06 SEPA mokėjimo nurodymu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.