Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pasiekus Paslaugos Nr. 4 „Siuntimų konsultacijai, gydymui ar tyrimui el. paslauga“ (toliau – ir Paslauga Nr. 4) siektiną rodiklio reikšmę 30 proc., gydytojas išrašydamas siuntimą, nėra tikras, kad pacientas, turėdamas siuntimą, pasirinks asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri patenka prie prisijungusių prie E. sveikatos sistemos įstaigų ir galinčių peržiūrėti elektroninį siuntimą. Dalis sveikatos priežiūros įstaigų iš savo lėšų kūrė ar tobulino savo vidines sistemas, kūrė naujus reikalingus funkcionalumus, tuo tarpu ir siuntimo funkcionalumą. Siuntimų konsultacijai, gydymui ar tyrimui E. paslauga yra sukurta ir ja gali naudotis visos sveikatos priežiūros įstaigos.

Dėl Finansų ministerijos sprendimo priėmimo terminų nurodo, kad viešojo administravimo subjektui nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti. Pažymi, kad nei PAFT, nei 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1083/2006 nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 nėra nustatyta jokių specialių senaties terminų, apibrėžiančių nepagrįstos paramos grąžinimo terminus, atitinkamai, nėra nustatyta apribojimų nustačius pažeidimus dėl Europos Sąjungos lėšų netinkamo naudojimo, inicijuoti jų susigrąžinimą ir jas susigrąžinti.

Nurodo, kad „kompetentinga institucija“ Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos aspektu yra tiek CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą ir priėmusi sprendimą dėl nustatyto pareiškėjos pažeidimo, tiek Finansų ministerija, išnagrinėjusi 2019 m. balandžio 4 d. pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Taigi skaičiuojant Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą senaties terminą, būtina vertinti visų kompetentingų institucijų konkrečius veiksmus, susijusius su pažeidimo tyrimu, nes, kaip nustatyta Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje senaties eiga pertraukiama, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo. Pažymi, kad CPVA nustatyto pažeidimo esmė – Sutarties 1 priedo 7 punkte „Stebėsenos rodikliai“ nustatyto rezultato rodiklio „Sukurtų elektroninių paslaugų vartotojų dalis (iš visų atitinkamų paslaugų vartotojų) po 2 metų nuo atitinkamų elektroninių paslaugų sukūrimo (Procentai) – 30 proc.“ reikšmės yra nepasiektos. Šių rodiklių matavimas vyko laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 29 d. iki 2018 m. sausio 29 d. Tad manytina, kad pažeidimo padarymo data laikytina 2018 m. sausio 29 d. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2019 m. kovo 20 d. (t. y., CPVA sprendimo priėmimo), CPVA ir pareiškėja bendravo pažeidimo tyrimo klausimu, t. y. buvo atliekami įvairūs pažeidimo tyrimo veiksmai, kurie pagal Reglamento Nr. 2988/95 nuostatas yra vertintini kaip pagrindas pertraukti senaties eigą. SAM 2019 m. balandžio 4 d. pateikė Finansų ministerijai skundą dėl CPVA sprendimo, ir šis veiksmas vėl nutraukė senaties termino eigą. Senaties termino eiga atitinkamai atsinaujino 2022 m. rugpjūčio 30 d., Finansų ministerijai priėmus sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl CPVA sprendimo. Vėliau buvo priimtas skundžiamas Komiteto Įsakymas, pareiškėja dėl priimtų sprendimų ir Įsakymo kreipėsi į teismą. Įvertinus veiksmų chronologiją akivaizdu, kad senaties termino eiga buvo nuolat pertraukiama ir vėl atnaujinama, tačiau net neįskaičiuojant senaties stabdymo periodų, kurie buvo atlikti pareiškėjos ir CPVA veiksmų pasėkoje laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2019 m. kovo 20 d., akivaizdu, kad pareiškėjos pirmojo kreipimosi į teismą t. y. 2022 m. rugsėjo 28 d., senaties terminas nesiekia net 1,5 metų, taigi, Finansų ministerijos sprendimas yra priimtas nepažeidžiant senaties terminų. Be to, Finansų ministerijos sprendimo priėmimas terminui pasibaigus, savaime nepaneigė Finansų ministerijos kompetencijos priimti šį administracinį sprendimą ir atitinkamai nedaro jo negaliojančiu. Komiteto vertinimu, Finansų ministerijos sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimus, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl administracinių sprendimų. Finansų ministerijos sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės normomis, įvertintos administraciniam sprendimui priimti įtakos turėjusios faktinės aplinkybės, pateikti administracinio sprendimo motyvai, numatyta sprendimo apskundimo tvarka.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Komitetas, kaip tarpinė institucija, gali atlikti jam pavestas funkcijas ir veiklas tik pareiškėjos Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpiu. Pažymi, kad PAFT bei Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Lėšų grąžinimo taisyklės) detaliai reglamentuoja kokius veiksmus turi atlikti Komitetas, kaip tarpinė institucija, pabaigus įgyvendinti 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektų veiklas ir įgyvendinančiai institucijai CPVA priėmus sprendimus dėl šių jau baigtų įgyvendinti projektų pažeidimų. Taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Sutartis yra pasibaigusi. Sutarties Specialiųjų sąlygų 6.1. numatyta, kad Sutartis įsigalioja nuo to momento, kai ją pasirašo visos Sutarties Šalys, ir galioja iki tol, kol Šalys įvykdys visus savo įsipareigojimus pagal šią Sutartį arba Sutartis bus nutraukta. Sutartis negali būti laikoma pasibaigusia, nes Projekto vykdytojas nėra įvykdęs savo įsipareigojimo grąžinti išmokėtą finansavimą dėl padaryto pažeidimo. Pažymi, kad šios prievolės atsiradimas nėra susietas su jokiu konkrečiu laikotarpiu. Be to, bet kuriuo atveju CPVA atliktas pažeidimo tyrimas buvo užbaigtas 2019 m., kai Sutartis galiojo visa apimtimi, o senatis patraukti pareiškėją atsakomybėn nėra suėjusi, todėl Komitetas teisėtai priėmė ginčijamą Įsakymą.

Pažymi, kad Komitetas prieš priimdamas Įsakymą vertino visą nagrinėjimo metu turimą informaciją, faktines ir teisines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, CPVA sprendimą, Finansų ministerijos sprendimą, tame tarpe ir administracinio sprendimo priėmimo senaties klausimą. Visa tai detaliai išdėstyta Komiteto Paramos sutarčių keitimų ir pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugsėjo 27 d. posėdžio protokole Nr. PSK-2 pateiktoje išvadoje. Komitetas, vertindamas senaties klausimą, įvertino tiek nacionalinį, teik Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, nustatė, kad nei PAFT, nei 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1083/2006 nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 nėra nustatyta jokių specialių senaties terminų, apibrėžiančių nepagrįstos paramos grąžinimo terminus, atitinkamai, nėra nustatyta apribojimų nustačius pažeidimus dėl Europos Sąjungos lėšų netinkamo naudojimo, inicijuoti jų susigrąžinimą ir jas susigrąžinti. Tad atitinkamai, vertinant senaties terminą buvo atsižvelgta į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką ir vadovautasi Reglamentu Nr. 2988/95. Senaties eigos terminas šioje byloje nesiekia net 1,5 metų, taigi Komiteto sprendimas yra priimtas laiku ir nepažeidžiant senaties terminų.

Dėl CPVA sprendime nustatytų pažeidimų nurodo, kad PAFT labai aiškiai apibrėžia įgyvendinančios institucijos (CPVA) ir tarpinės institucijos (Komitetas) kompetencijas ir galias. Pažeidimo tyrimas, jo procesas, sprendimas dėl pažeidimo nustatymo priklauso išimtinai CPVA kompetencijai, o sprendimo dėl lėšų susigrąžinimo klausimas – Komiteto kompetencijai. Kitaip tariant, PAFT nustato ribas, kokio turinio sprendimą gali priimti tarpinė institucija ir, atitinkamai, pareiškėjos skundžiamas Komiteto Įsakymas yra priimtas nekeičiant CPVA nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos.

Komitetas atmestina laiko ir pareiškėjos skunde nurodytą aplinkybę dėl žemo internetinio ryšio, bei kitų techninių prisijungimo prie ESPBI IS priemonių prieinamumo bendrai bei tam tikrose amžiaus grupėse – tarp vyresnių pacientų, kurie, kaip teigia pareiškėja yra dažniausiai sveikatos paslaugomis besinaudojanti amžiaus grupė. Šis argumentas yra atmestinas jau vien dėl to, kad pareiškėja Projekto paraiškoje – investicijų projekto dokumentacijoje, nurodė pensinio amžiaus gyventojus, kaip vieną iš tikslinių grupių šiame Projekte, todėl vienareikšmiškai žinojo apie tokios tikslinės grupės egzistavimą ir turėjo įvertinti ir atitinkamai užtikrinti galimos rizikos valdymą.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neginčija, jog Paslaugos Nr.2 rodiklis yra nepasiektas, tačiau nesutinka su CPVA sprendime pateikta išvada, kad nebuvo imtasi visų įmanomų veiksmų ir priemonių iš pareiškėjos pusės, kad Paslaugos Nr. 2 rodikliai būtų geresni. Komiteto vertinimu, tuo, kad pareiškėja ėmėsi reikiamų veiksmų šios elektroninės paslaugos vartotojų įgūdžių didinimui, verčia abejoti vien ta aplinkybė, kad pareiškėja reikalingų veiksmų ėmėsi smarkiai vėluodama, t. y. pareiškėja veiksmų ėmėsi nuo 2016 metų, tuo tarpu Projektas buvo pradėtas įgyvendinti nuo 2012 m. birželio mėnesio. Be to, visi pareiškėjos atlikti naudojimąsi Paslauga Nr. 2 skatinantys veiksmai buvo iš anksto apibrėžti sutartiniais įsipareigojimais, kurie nebuvo ir negalėjo būti pareiškėjai nežinomi ar iš esmės nauji, kaip ir informacija dėl kuriamos ESPBI IS ar su jos veikimu susijusių informacinių sistemų veiklų įgyvendinimo apimčių bei su tuo susijusių galimų rizikų.

Pareiškėjos argumentai dėl Paslaugos Nr. 4 yra teorinio pobūdžio ir paremti labiau spėjimais nei konkrečiais faktais. Pareiškėjos sukurtos Paslaugos Nr. 2 apimtyje, Paslaugą Nr. 4 galėjo teikti ir visos įstaigos, neturinčios savo informacinių sistemų. Kitos įstaigos, dalyvavusios E. sveikatos sistemos 2009–2015 m. plėtros projektuose, savo informacines sistemas turėjo ir Paslaugą Nr. 4 teikti galėjo jau 2015 m. pabaigoje. Tačiau pareiškėja nustatė vėlesnę privalomų elektroninių siuntimų naudojimo pradžios datą (tik nuo 2018 m. liepos 1d.), negu buvusi nustatyta Paslaugos Nr. 4 rodiklio matavimo pabaigos data, kas Komiteto vertinimu, taip pat galėjo klaidinti įstaigas ir turėti tiesioginės įtakos šios paslaugos rodiklio nepasiekimui.

Dėl Paslaugos Nr. 1 rodiklio nepasiekimo nurodo, kad SAM sukūrė ne popierinę, o elektroninę paslaugą, kurios apimtyje yra elektroniniu būdu kaupiama paciento elektroninė sveikatos istorija ir suteikiama prieiga prie jos. Investicijų projekto, pagal kurį sukurta Paslauga Nr. 1, 2–6 lentelėje pateiktos 6 pagrindinės Paslaugą Nr. 1 sudarančios komponentės, kurios parodo, ką pacientas gali gauti šios paslaugos apimtyje. Tik prisijungęs vartotojas gauna prieigą prie savo asmeninės ESI duomenų ir gali gauti bei atlikti aukščiau 1–6 punktuose išvardintus veiksmus. Visa tai pacientui tampa prieinama tik tada, kai jis prisijungia prie E. sveikatos portalo. Taigi pacientas, norėdamas, kad jam Paslauga Nr. 1 būtų suteikta elektroniniu būdu, neturi galimybės pasirinkti: prisijungti ar ne. Jis privalo prisijungti, kitaip Paslauga Nr. 1 elektroniniu būdu jam nebus suteikta.

Pažymi, kad vien tik galimybės turėjimas ar jos sudarymas savaime nereiškia, kad šia galimybe buvo pasinaudota. Tai, kad el. paslauga yra sukurta ir veikia tinkamai, dar nereiškia, jog el. paslauga yra naudojamasi. Sukurta el. paslauga nelygu suteiktai el. paslaugai. Reikalavimą, kad matuojant paslaugų suteikimo rodiklius turi būti vertinamas el. paslaugos suteikimo faktas, nustato Aprašo metodika. Vadovaujantis Aprašo metodika laikoma, kad el. paslauga buvo suteikta tik tada, kai vartotojas yra bent kartą pasinaudojęs el. paslauga. Pagal pareiškėjos neteisingą vertinimą Paslaugos Nr. 1 tikslu tampa informacinės sistemos, kaip tokios sukūrimas su galimybe prisijungti, o ne sistemos, kuria būtų realiai naudojamasi sukūrimas, kas yra visiškai nesuprantama, nes lemia neracionalų finansavimo lėšų panaudojimą.

Nurodo, kad Sutartimi SAM prisiėmė įsipareigojimą ne tik sukurti informacinę sistemą, dar kitaip vadinamą E.sveikatos portalu arba ESPBI IS, bet tuo pačiu įsipareigojo ir užtikrinti jos naudojamumą, t. y. pasiekti, kad praėjus dvejiems metams po Projekto pabaigos būtų užtikrintas ne mažesnis kaip 30 proc. sukurtų el. paslaugų Nr. 1–4, naudojamumas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Finansų ministerija atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Byloje ginčas kilo dėl Komiteto Įsakymo, kuriuo pareiškėjos įgyvendintam Projektui taikyta 20 proc. dydžio finansinė korekcija nuo Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Projekto vykdytojas SAM įgyvendino projektą „E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros plėtra“.

Komitetas, vadovaudamasis Lėšų grąžinimo taisyklių 5.2.3 punktu, PAFT 198.2 papunkčiu, CPVA sprendime pateiktu pasiūlymu, Finansų ministerijos sprendime pateikta išvada ir Komiteto Paramos sutarčių keitimų ir pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2019 m. balandžio 8 d. posėdžio protokole Nr. PSK-2 bei 2022 m. rugsėjo 27 d. posėdžio protokole Nr. PSK-2 pateiktomis išvadomis, 2022 m. rugsėjo 27 d. priėmė skundžiamą Įsakymą dėl CPVA sprendime nurodyto siūlymo Komitetui susigrąžinti pareiškėjos Projektui išmokėtą lėšų dalį. Taip pat patvirtino CPVA 2019 m. kovo 22 d. per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos posistemį pateiktą Projekto siūlomų grąžinti lėšų formą Nr. 2016/26-2-66, pradėdamas grąžintinų lėšų susigrąžinimo procedūrą ir 2022 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. S-559(2022) „Dėl projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-10-V-01-009 grąžintinų lėšų formos teikimo“ apie šiuos veiksmus informavo pareiškėją.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Projekto įgyvendinimas buvo baigtas 2015 m., o poprojektinis veiklų stebėsenos laikotarpis baigėsi 2020 m., todėl Komitetas neturėjo teisės priimti Įsakymo dėl lėšų grąžinimo, nes nuo Projekto pabaigos praėjo net 7 metai, o nuo poprojektinės veiklos stebėsenos - 2 metai. Šie pareiškėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1425-858/2015 pateikiami Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje nustatyto ketverių metų senaties termino taikymo išaiškinimai, kurie reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Šioje byloje priimtoje nutartyje pažymėta, kad siekiant apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus, Reglamentu Nr. 2988/95 nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus (Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 2988/95 taikymo srityje „pažeidimas“ yra suprantamas kaip bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas (Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalis). Administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus (Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis numato, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis, lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, kad valstybės narės išlaiko teisę taikyti ilgesnį laikotarpį nei atitinkamai numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalis).

Anksčiau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat konstatuota, jog Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnis numato, kad, vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Tai yra speciali taisyklė taikoma daugiamečių programų atveju ir ji leidžia numatytą ketverių metų terminą pratęsti, bet ne jį sutrumpinti. Pažymėtina tai, kad nustatant, kada programa visiškai baigiama, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrą sakinį, reikia atsižvelgti į šioje nuostatoje nustatyto senaties termino tikslą. Iš esmės šioje nuostatoje nustatytas senaties terminas pirmiausia leidžia užtikrinti, kad, kol programa nėra visiškai užbaigta, kompetentinga institucija gali traukti atsakomybėn už pažeidimus, padarytus vykdant šią programą, kad būtų lengviau apsaugoti Sąjungos finansinius interesus (žr., pvz., ESTT 2015 m. spalio 6 d. sprendimo Firma Ernst Kollmer Fleischimport und-export, C-59/14, EU:C:2015:660, 26 punktą). Be to, ja siekiama užtikrinti ūkio subjektų teisinį saugumą. Šie subjektai turi galėti nustatyti, kurių operacijų senaties terminas yra galutinai pasibaigęs ir dėl kurių vis dar gali būti traukiama atsakomybėn (žr., pvz., ESTT 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Pfeifer & Langen, C-52/14, EU:C:2015:381, 24 punktą). Atsižvelgdamas į šį dvigubą tikslą, ESTT yra išaiškinęs, jog, nustatant visiško programos užbaigimo datą, kuri laikytina Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrame sakinyje nustatyto senaties termino eigos pabaiga, reikia atsižvelgti į atitinkamos „daugiametės programos“ pabaigos datą (žr., pvz., ESTT 2017 m. birželio 15 d. sprendimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prieš UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, C-436/15, 62–63 punktus).

Skunde teigiama, kad pareiškėjos 2019 m. balandžio 4 d. pirminis skundas teiktas Finansų ministerijai nebuvo išnagrinėtas per 20 darbo dienų, kaip tai nustato PAFT 211 punkto ir VAĮ nuostatos. SAM skunde teigia, kad Finansų ministerija pareiškėjos skundą nagrinėjo ilgiau nei trejus metus.

PAFT 211 punkte (2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija) numatyta, kad pareiškėjas ir projekto vykdytojas turi teisę apskųsti vadovaujančiajai institucijai įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su projekto atitikties bendriesiems atrankos kriterijams (išskyrus juos detalizuojančius reikalavimus, nustatytus projektų finansavimo sąlygų aprašuose) vertinimu, sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą. Vadovaujančioji institucija, gavusi projekto vykdytojo skundą dėl įgyvendinančiosios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 3 darbo dienas nuo jo gavimo institucijoje dienos apie tai informuoja ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją ir įgyvendinančiąją instituciją. Vadovaujančioji institucija gautą pareiškėjo arba projekto vykdytojo skundą nagrinėja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujančioji institucija apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėją ar projekto vykdytoją. Vadovaujančioji institucija, nusprendusi, kad skundas pagrįstas, raštu įpareigoja įgyvendinančiąją instituciją imtis atitinkamų veiksmų ir nustato veiksmų atlikimo terminus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos 2019 m. balandžio 4 d. pirminis skundas nebuvo išnagrinėtas per 20 darbo dienų, kaip tai nustato VAĮ nuostatos. Nors Finansų ministerija šioje byloje dalyvauja, tačiau atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė. Finansų ministerija atsiliepime, teiktame administracinėje byloje Nr. eI3-1459-631/2023, taip pat nepateikė motyvų, kodėl net trejus metus truko pareiškėjos skundo nagrinėjimas. Aplinkybė, kad Komitetas priimdamas Įsakymą nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nesudaro pagrindo išvadai, kad Finansų ministerija laikėsi gero administravimo principo. Tačiau aplinkybė, kad Finansų ministerija nemotyvuotai pernelyg ilgai nagrinėjo pareiškėjos skundą šiuo atveju nesudaro pagrindo panaikinti Komiteto Įsakymą. Nors Įsakymo, kuriuo pareiškėja įpareigota grąžinti dalį Projektui skirtų lėšų, priėmimas užtruko ilgą laiką dėl Finansų ministerijos veiksmų, tačiau pareiškėja byloje nepateikė duomenų, kad per ilga administracinė procedūra jai sukėlė neigiamas teisines pasekmes ir lėmė nepagrįstą tyrimo rezultatą. Tam, kad pagal administracinių teismų praktiką skundžiamas administracinis sprendimas galėtų būti panaikintas dėl esminių procedūrinių pažeidimų, būtina įrodyti, jog nustatyti procedūriniai pažeidimai yra esminiai, prisidėję prie neteisėto ar nepagrįsto galutinio administracinės procedūros rezultato. Pareiškėjas neįrodžius esminių procedūrinių pažeidimų ir to, kad trumpesnė jos skundo ikiteismine tvarka nagrinėjimo trukmė būtų lėmusi kitokį administracinės procedūros rezultatą, nėra teisinio pagrindo skundo šioje apimtyje tenkinti.

Įsakymas priimtas remiantis CPVA atliktu pažeidimo tyrimu dėl nepasiektų Projekto stebėsenos rodiklių, kurie buvo nurodyti Sutartyje. Sutartyje buvo numatyta, kad įgyvendinus Projektą, pareiškėja sukurs el. paslaugas: 1) Saugi prieiga pacientams prie asmeninės E.sveikatos istorijos (ESI); 2) Saugi prieiga paciento ESI tvarkymui ir prie kitų E.sveikatos paslaugų sveikatos specialistams, dirbantiems įstaigose, neturinčiose savo informacinių sistemų; 3) Saugi prieiga prie paciento ESI ir kitų E.sveikatos paslaugų sveikatos priežiūros įstaigoms, turinčioms savo informacines sistemas, per eSPBI IS duomenų mainų posistemę; 4) Siuntimų konsultacijai, gydymui ar tyrimui E.paslauga.

Sukūrus nurodytas E. paslaugas, turėjo būti pasiektas rezultato rodiklis – kiekviena sukurta E. paslauga po dviejų metų nuo Projekto įgyvendinimo pabaigos turėjo naudotis ne mažiau 30 proc. potencialių vartotojų.

Pareiškėjai užbaigus Projektą ir pateikus CPVA 2018 m. vasario 26 d. ataskaitą (patikslinta 2018 m. birželio 4 d.) (ataskaitinis laikotarpis nuo 2017 m. sausio 29 d. iki 2018 m. sausio 28 d.) ir ją pagrindžiančius dokumentus, CPVA nustatė, kad trys iš keturių sukurtų E. paslaugų rodiklio „Sukurtų elektroninių paslaugų vartotojų dalis (iš visų atitinkamų paslaugų vartotojų) po 2 metų nuo atitinkamų elektroninių paslaugų sukūrimo (procentai) – 30 proc.“ reikšmės nebuvo pasiektos.

Pareiškėja skunde teigia, kad ji pasiekė Paslaugos Nr. 1 rodiklį, šį savo teiginį grindžia tuo, jog visiems galimiems vartotojams buvo sukurta galimybė prisijungti prie sistemos ir peržiūrėti savo elektroninę sveikatos istoriją, nereikalaujant, kad vartotojas prie sistemos prisijungtų. Be to teigia, kad neegzistavo jokia Paslaugų rodiklių skaičiavimo metodika. Atsakovas ir CPVA su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka ir nurodo, kad Rodiklis turėjo būti pasiektas nuo prie sistemos prisijungusių vartotojų skaičiaus. Taip pat, kad Paslaugų rodiklių skaičiavimo metodika buvo nustatyta, taip pat Projektą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Aprašo 19 punkte ir 19.1 papunktyje nurodyta, kad projektas turi prisidėti prie priemonės Nr. VP2-3.1-IVPK-10-V „Elektroninės sveikatos paslaugos“ (toliau – Priemonė) stebėsenos rodiklių, pateiktų Aprašo 1 lentelėje, pasiekimo, t. y. sukurtų elektroninių paslaugų vartotojų dalis (iš visų atitinkamų paslaugų vartotojų) po 2 metų nuo atitinkamų elektroninių paslaugų sukūrimo.

Aprašo 21 punkte nustatyta, kad detalesnė informacija apie Priemonės stebėsenos rodiklių matavimą ir skaičiavimą pateikiama Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonės Nr. VP2-3.1-IVPK-10-V „Elektroninės sveikatos paslaugos“ stebėsenos rodiklių matavimo ir skaičiavimo metodikoje. Aprašo 4 priedo lentelės 2 eilutėje pateikiamos taisyklės, kaip yra skaičiuojamas ankščiau nurodytas rodiklis. Taip pat nustatyta, kad Paslaugos Nr. 1 rodiklio skaičiavimo metodika buvo aprašyta ir Sutarties priede Nr. 1 Techninė specifikacija. Techninės specifikacijos 45 psl. nurodyta, kad pirmas žingsnis, kurį turi atlikti pacientas, norėdamas pasinaudoti paslauga, yra „pacientas prisijungia prie E. sveikatos portalo“.

Iš bylos medžiagos matyti, kad, pareiškėjai pateikus pirmųjų metų ataskaitą po Projekto įgyvendinimo, CPVA pareiškėjai pasiūlė patikslinti ataskaitą, nes joje netinkamai apskaičiuotas Paslaugos Nr. 1 rodiklis. CPVA išaiškino pareiškėjai, kad Paslaugos Nr. 1 rodiklis turi būti apskaičiuotas pagal Aprašo 4 priede pateiktos metodikos reikalavimus. Pareiškėjai pateikus antrųjų metų ataskaitą, iš joss CPVA nustatė, kad rodiklis apskaičiuotas nesilaikant Aprašo 4 priede pateiktos metodikos reikalavimų. Pareiškėja sutiko su CPVA pastabomis ir pateikė patikslintą antrųjų metų ataskaitą po Projekto įgyvendinimo, iš kurios turinio CPVA pagrįstai nustatė, kad Paslaugos Nr. 1 rodiklio reikšmė tesiekė 0,32 proc. Taigi nesutiktina su pareiškėjos patikslintame skunde nurodytu argumentu, kad ji nežinojo apie Rodiklių apskaičiavimo metodiką.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja, rengdama dokumentaciją, investicijų projekte pati teikė duomenis apie Projekto tikslines grupes, tarp kurių kaip tikslinė grupė buvo nurodomi pacientai, bei vienas iš socialinės ekonominės naudos rodiklių buvo koreguotas pridedant pensinio amžiaus gyventojus. Todėl, kad elektroninių paslaugų teikime dalyvaus pensinio amžiaus asmenys, pareiškėjai nuo pat pradžių buvo žinoma. Aplinkybė, kad šios paslaugos naudotojai yra pacientai, įskaitant vyresnio amžiaus asmenis, negali būti laikomas veiksniu pateisinančiu nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimą, kadangi ji egzistavo nuo pat Projekto pradžios ir pareiškėjai buvo žinoma.

Neginčytina, kad pareiškėja negalėjo priversti pacientų naudotis Paslauga Nr. 1, tačiau ši aplinkybė buvo žinoma teikiant paraišką finansavimui gauti, įgyvendinant Projektą ir siekiant Paslaugos Nr. 1 rodiklio, t. y. ši aplinkybė negali būti traktuojama kaip nenumatyta ir objektyviai lėmusi Paslaugos Nr. 1 rodiklio nepasiekimą, nes šią riziką pareiškėja jau buvo įvertinusi ir įsipareigojusi jai esant pasiekti Paslaugos Nr. 1 rodiklį. Be to, pareiškėjai iš pirmųjų metų ataskaitos po Projekto pabaigos buvo žinoma, jog šios paslaugos rodiklis yra labai žemas – siekė tik 0,68 proc., todėl buvo būtina skubiai imtis neatidėliotinų veiksmų paslaugos žinomumui didinti. CPVA nustatė, kad pareiškėja ne visoje Lietuvoje skatino pacientus naudotis E. sveikata portalo paslaugomis. Be to, spaudoje (regioniniuose laikraščiuose) buvo paskelbti vos 7 straipsniai apie E. sveikatos portalą. Kita vertus, pareiškėjos Paslaugos Nr. 1 pasiektas rodiklis yra itin žemas tik 0,32 proc. lyginant su siektinu minimaliu 30 proc. Rodikliu. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjos pastangos negali būti laikomas veiksniu pateisinančiu nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Paslaugos Nr. 4 rodiklio nepasiekimą iš esmės lėmė tai, kad sveikatos priežiūros įstaigos nesinaudodavo Projekto vykdytojo sukurta Paslauga Nr. 4, nes nežinojo, ar pacientas turėdamas siuntimą pasirinks asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri patenka prie prisijungusių prie E. sveikatos sistemos įstaigų ir galinčių peržiūrėti elektroninį siuntimą.

CPVA pažymėjo, kad Paslaugos Nr. 4 rodiklio matavimui pakanka, jog siuntimas būtų išrašytas elektroniniu būdu ir perduotas į E. sveikatos sistemą. Paslaugos Nr. 4 pasiekta rodiklio reikšmė tik 12,31 proc., arba 41,03 proc. planuoto minimalaus rodiklio.

Pareiškėjos teiginiai dėl Paslaugos Nr. 4 rodiklio nepasiekimo yra abstraktūs, nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. O pareiškėjos skunde nurodytas teiginys, kad šiuo metu E. sveikatos sistema (ESPBI IS) sėkmingai naudojama sveikatos priežiūros įstaigų, farmacijos paslaugas teikiančių įstaigų ir per mėnesį pateikiama virš 8 mln. medicinos dokumentų į ESPBI IS, 99,9 proc. kompensuojamųjų vaistų receptų, 100 proc. ambulatorinių apsilankymų aprašymų, stacionaro epikrizių, siuntimų, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininių pažymų, vaiko gimimo pažymėjimų ir medicininių mirties liudijimų yra išrašoma elektroniniu būdu, įrodo, kad pareiškėja, gavusi CPVA pastabas po pirmųjų metų ataskaitos po Projekto įgyvendinimo, galėjo pasiekti Paslaugos Nr. 4 minimalią rodiklio reikšmę prieš teikiant CPVA antrųjų metų ataskaitą.

Pažymėtina, jog pareiškėja dar 2012 m. birželio 18 d. pasirašydama Projekto Sutartį žinojo, kad už minimalių rodiklių pasiekimą bus privaloma atsiskaityti ne vėliau kaip praėjus 2 metams nuo el. paslaugų sukūrimo.