- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- eA-557-463/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04167-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Informacinės visuomenės plėtros komitetas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą atsakovams viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Informacinės visuomenės plėtros komitetas) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija, Projekto vykdytojas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija, vadovaujančioji institucija) 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (24.16)-6K-2205196 „Dėl administracinės procedūros spendimo pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą“ (toliau – ir Sprendimas) ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA, įgyvendinančioji institucija) 2019 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 2019/8-61 ,,Dėl pažeidimo projekte ,,E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros plėtra“.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Ministerija įgyvendino projektą „E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros plėtra“ Nr. VP2-3.1-IVPK-10-V-01-009 (toliau – ir Projektas). CPVA informavo Ministeriją, jog įgyvendinančiosios institucijos direktorius priėmė 2019 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 2019/8-61 ,,Dėl pažeidimo projekte ,,E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros plėtra“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo nustatė 563 956,27 Eur netinkamų finansuoti išlaidų sumą nuo Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Įsakymas priimtas remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PAFT), 197.2 punktu, kuriame numatyta, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas (arba keli) iš pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai. Įsakyme buvo pateiktas pasiūlymas Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Komitetas) susigrąžinti iš Projekto vykdytojo sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą. Ministerija, kaip Projekto vykdytojas, vadovaudamasi Įsakymo 4.1 punktu ir PAFT 211 punktu, nepraleisdama nustatyto 10 darbo dienų termino, 2019 m. balandžio 4 d. Finansų ministerijai pateikė skundą dėl CPVA priimto Įsakymo. Išnagrinėjusi Ministerijos skundą, Finansų ministerija 2022 m. rugpjūčio 30 d. priėmė Sprendimą.
2.2. Finansų ministerija padarė Sprendimo priėmimo procedūrinius pažeidimus. Ministerijos skundas Finansų ministerijoje nebuvo išnagrinėtas per 20 darbo dienų, Sprendimas buvo priimtas po 3 metų ir 5 mėnesių. Per visą šį laikotarpį Ministerija nei raštu, nei kitu būdu ar forma nebuvo informuota apie vadovaujančiosios institucijos poreikį tęsti procedūrą, apie atliekamus veiksmus ir aplinkybes bei priežastis pratęsti ar stabdyti Ministerijos skundo nagrinėjimo procedūrą.
2.3. Sprendimo priėmimas pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, praėjus daugiau nei 3 metams, nebeatitinka teismų suformuotos praktikos ir tų atvejų, kai termino pasibaigimas savaime nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus. Po kelių metų priimtas siurprizinis Finansų ministerijos Sprendimas negali būti laikomas nesukeliančiu teisinių pasekmių visiems administracinės procedūros dalyviams: pareiškėjui ir Įsakymą priėmusiai įgyvendinančiajai institucijai.
2.4. Pareiškėjui kilo abejonių dėl Finansų ministerijos kompetencijos priimti sprendimą dėl pareiškėjo skundo praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui. Sprendimas priimtas galbūt nebeturint tam įgaliojimų, yra paviršutiniškas. Sprendimo priėmimas po daugiau nei 3 metų neatitinka atsakovo pareigos imtis aktyvių veiksmų ir pažeidžia gero administravimo principą, kurio privalu laikytis vykdant administracinę procedūrą.
2.5. Pareiškėjas negalėjo ir negali daryti įtakos internetinio ryšio prieinamumui Lietuvoje vartotojams techniniu aspektu, daryti įtaką vartotojų norui jį didinti arba mažinti, todėl akivaizdu, kad ši aplinkybė nepriklausė nuo pareiškėjo. Ministerija, teikdama skundą, argumentavo ir pateikė įrodymus, kokių veiksmų ji ėmėsi pagal savo galimybes faktiškai įgyvendinti Projektą ir pasiekti CPVA nustatytus rodiklius.
2.6. CPVA Tyrimo rezultatuose nepagrįstai konstatavo PAFT 191¹ punkto pažeidimą, nes Ministerija, įgyvendinusi Projektą, pasiekė planuotus Projekto rodiklius. Ministerijai pasiekus Projekto rodiklius, CPVA nepagrįstai nustatė Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 (toliau – ir Rekomendacijos) 26¹.1, 26¹.2 ir 26³.2 punktų pažeidimus ir nepagrįstai priėmė sprendimą taikyti finansinę korekciją. CPVA nepagrįstai neatsižvelgė į Ministerijos rašte išdėstytus argumentus dėl veiksnių, lėmusių rodiklių reikšmes atitinkamos paslaugos įgyvendinime.
2.7. Įgyvendinus Projektą ir įdiegus Paslaugą Nr. 1 „Saugi prieiga pacientams prie asmeninės ESI“ (toliau – ir Paslauga Nr. 1) buvo sukurtos visų pacientų ESI ir yra sudarytos sąlygos visiems galimiems pacientams elektroniniu būdu peržiūrėti savo individualios ESI (paciento sveikatos istorijos) įrašus ir kitą informaciją, susijusią su jų sveikata, taip pat buvo sukurta ir įdiegta galimybė pacientui pareikšti valią, tvarkyti įgaliojimus, susijusius su prieiga prie asmens ESI duomenų; įgyvendinus Projektą bei įdiegus Paslaugą Nr. 1 buvo sudarytos sąlygos paslaugą teikiančiai sveikatinimo įstaigai sąveikauti su kita pacientui paslaugą teikiančia sveikatinimo įstaiga tam, kad būtų atlikti su pacientui E. sveikatos paslaugos teikimu susiję veiksmai, užtikrinant didesnes pacientų sėkmingo gydymo galimybes. Paslauga Nr. 1 pacientų atžvilgiu įgyvendino uždavinius plėtoti E. sveikatos paslaugas pacientams, kad jie: 1) gautų patikimas ir kokybiškas sveikatinimo paslaugas; 2) būtų informuoti ir galėtų lengvai gauti reikalingas sveikatinimo paslaugas bei aktyviai dalyvautų priimant sprendimus dėl jiems teikiamų sveikatinimo paslaugų; 3) būtų tikri dėl sveikatinimo paslaugų tęstinumo; 4) turėtų prieigą prie informacijos, susijusios su paciento sveikata – ESI. Paslaugos Nr. 1 rodiklis buvo pasiektas 100 proc., todėl Įsakymas, kuris buvo priimtas atsižvelgiant į nepagrįstą rodiklio įvertinimą, kuris nustatytas Tyrimo rezultatuose, yra nepagrįstas.
2.8. Pandemijos metu pasitvirtino, kad pacientai sėkmingai jungėsi ir peržiūrėdavo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratorinius tyrimus, parsisiųsdavo galimybių pasus, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) skaitmeninius COVID pažymėjimus. 2020 m. E. sveikatos portale buvo prisijungta virš 3,7 mln. kartų, o 2021 m. net virš 15 mln. kartų. Šios aplinkybės įrodo, kad Projekto metu Paslaugos buvo sukurtos sėkmingai ir sudarytos visos galimybės bei sąlygos pacientams prisijungti prie savo ESI, esant poreikiui. Pacientams ir jų atstovams E. sveikatos portalas yra prieinamas nuo 2015 m. birželio 1 d. Be to, Ministerija numatė finansavimą ir atliko E. sveikatos paslaugų, įskaitant ir paslaugos „Saugi prieiga pacientams prie asmeninės ESI“ viešinimą. Ir visi reikalingi duomenys CPVA buvo pateikti, tačiau Tyrimo rezultatuose į juos nepagrįstai neatsižvelgta.
2.9. Ministerija sudarė papildomas sąlygas įstaigoms, kurių darbo vietos nepakankamai aprūpintos kompiuterine įranga, pasinaudoti tokia galimybe ir įsigyti kompiuterius su standartine programine įranga, kurios pagerintų sukurtų E. sveikatos paslaugų naudojimą. Dalis sveikatos priežiūros įstaigų nesijungė prie E. sveikatos portalo, nes tuo metu iš savo lėšų kūrė ar tobulino savo sveikatos priežiūros įstaigų vidines sistemas ir vėliau jas integravo su Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacine sistema (toliau – ESPBI IS), kad galėtų ir toliau dirbti savo vidinėse sistemose, kurios turi daugiau funkcionalumų, reikalingų vidaus procesams, lyginant su E. sveikatos portalu. Ministerija ėmėsi veiksmų ir skatino įstaigas sudaryti sutartis su ESPBI IS pagrindiniu tvarkytoju valstybės įmone (toliau – VĮ) Registrų centru ir naudotis sukurta E. sveikatos sistema. Be to, Ministerija raštais kreipėsi į įstaigas, organizacijas, organizavo susitikimus.
2.10. Pasiekus Paslaugos Nr. 4 „Siuntimų konsultacijai, gydymui ar tyrimui el. paslauga“ (toliau – ir Paslauga Nr. 4) siektiną rodiklio reikšmę 30 proc., gydytojas išrašydamas siuntimą, nėra tikras, kad pacientas, turėdamas siuntimą, pasirinks asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri patenka prie prisijungusių prie E. sveikatos sistemos įstaigų ir galinčių peržiūrėti elektroninį siuntimą. Dalis sveikatos priežiūros įstaigų iš savo lėšų kūrė ar tobulino savo vidines sistemas, kūrė naujus reikalingus funkcionalumus, tuo tarpu ir siuntimo funkcionalumą. Siuntimų konsultacijai, gydymui ar tyrimui E. paslauga yra sukurta ir ja gali naudotis visos sveikatos priežiūros įstaigos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Finansų ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja faktines aplinkybes dėl visų pasiektų reikiamų rodiklių, įgyvendinant iš Europos Sąjungos lėšų bendrai finansuotą Projektą. Pareiškėjo įgyvendinto Projekto elektroninių paslaugų sėkmė buvo matuojama pabaigus Projektą po 2 metų nuo atitinkamos elektroninės paslaugos sukūrimo Projekto rezultatų stebėsenos rodikliais, kaip tai nustatyta Ekonomikos augimo veiksmų programos priede, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas buvo nepakankamai aktyvus siekdamas rodiklių bei veiksniai, kurie lėmė rodiklių reikšmių nepasiekimą, savo esme nepagrindžia to, kad šie veiksniai galėtų būti priskirtini veiksniams, nepriklausantiems nuo pareiškėjo ir kurių įtakos rodiklio reikšmės nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, todėl netinkamomis finansuoti išlaidomis buvo pripažinta 20 proc. nuo Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos (563 956,27 Eur).
4.2. Pareiškėjas, rengdamas dokumentaciją, investicijų projekte teikė duomenis apie Projekto tikslines grupes ir pareiškėjui buvo žinoma nuo pat pradžių apie pensinio amžiaus gyventojų grupę, todėl tai negali būti laikoma veiksniu, pateisinančiu nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimą, kadangi ji egzistavo nuo pat Projekto pradžios ir pareiškėjui buvo žinoma.
4.3. Pareiškėjas žinojo, kad nuo Projekto pradžios sveikatos priežiūros specialistams trūks įgūdžių naudotis sistema, todėl jis privalėjo šiuos veiksnius įvertinti ir atitinkamai juos valdyti. Pareiškėjas buvo atsakingas už teisės akto, nustatančio pareigą naudotis sukurtomis e. paslaugomis, priėmimą.
4.4. Projekto rodikliams pasiekti buvo būtinas asmeninis paciento faktinis prisijungimas prie savo saugios prieigos prie asmeninės E. sveikatos istorijos, todėl ne tik turėjo būti sukurta prieigos galimybė, tačiau privalėjo būti užtikrinta, kad pacientai bus prisijungę prie pacientų saugios prieigos prie asmeninės E. sveikatos istorijos.
4.5. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatas, tvirtindamas, kad yra pažeistas administracinis procesas dėl nesilaikytų skundo nagrinėjimo terminų. Finansų ministerija pripažino, kad nėra pagrindo šiuo atveju laikyti, kad nebuvo laikytasi nurodytų pažeidimų tyrimų išvadų priėmimo taisyklių, ar, kad jos buvo netinkamai įvertintos. Įsakymas ir Sprendimas yra pagrįsti ir teisėti.
5. Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
6.1. Pareiškėjo argumentas, kad rodiklis yra pasiektas vien dėl to, jog buvo sukurta informacinė sistema, nereikalaujant, kad ja realiai būtų naudojamasi, sukuria situaciją, kad Projekto tikslu tampa informacinės sistemos, kaip tokios, sukūrimas, o ne sistemos, kuria būtų naudojamasi, sukūrimas.
6.2. Pareiškėjas nepaneigė pažeidimo tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas dėjo nepakankamas pastangas, jog būtų pasiektas Paslaugos Nr. 2 „Saugi prieiga paciento ESI tvarkymui ir prie kitų e. sveikatos paslaugų sveikatos specialistams, dirbantiems įstaigose, neturinčiose savo informacinių sistemų“ (toliau – ir Paslauga Nr. 2) rodiklis, nes visi veiksmai buvo pradėti praėjus tik pakankamai ilgam laiko tarpui nuo Projekto pabaigos. Pareiškėjas neinformavo CPVA, kad Projekto įgyvendinimo metu ar po Projekto įgyvendinimo pabaigos metu būtų susidariusios kitos, pasikeitusios ar atsiradusios naujos aplinkybės, darančios įtaką Paslaugos Nr. 2 rodiklio pasiekimui. Pareiškėjas, priėmęs atitinkamus teisės aktus, galėjo daryti įtaką tam, kad Paslaugos Nr. 4 ir Paslaugos Nr. 2 rodiklis būtų buvęs pasiektas, tačiau tokie teisės aktai buvo priimti pasibaigus rodiklio matavimo ataskaitiniam laikotarpiui ir rodiklio pasiekimui įtakos jau negalėjo daryti. Paslaugos Nr. 4 rodiklio nepasiekimą lėmė būtent nepakankamai aktyvūs pareiškėjo veiksmai. Sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios savo informacines sistemas, neišrašinėjo siuntimų naudodamosi sukurta Paslauga Nr. 4.
Šalies argumentai
6.3. Pareiškėjui buvo teikiamos pastabos, prašymai pataisyti ir pateikti patikslintas Projekto ataskaitas už atitinkamus metus ir tai buvo padaryta teisėtai, nes pagal PAFT 165¹ punktą, įgyvendinančioji institucija turi įsitikinti, kad pateikta informacija teisinga, ir gali paprašyti Projekto vykdytojo ataskaitą po projekto užbaigimo patikslinti. Pareiškėjo argumentai, susiję su COVID-19 pandemija, nėra susiję su nagrinėjimu ginču, nes pandemija Lietuvos Respublikoje prasidėjo tik 2020 m. kovo mėnesį ir objektyviai nėra susijusi su Paslaugos Nr. 1 rodiklio (ne) pasiekimu iki 2018 m. sausio 29 d. Aplinkybė, kad pandemijos metu padidėjo asmenų, prisijungusių prie savo elektroninės sveikatos istorijos, nepaneigia tos aplinkybės, kad iki 2018 m. sausio 29 d. Paslaugos Nr. 1 rodiklis nebuvo pasiektas. Pareiškėjas nepaneigė faktinės aplinkybės, jog jis nepasiekė 2012 m. birželio 18 d. projekto finansavimo ir administravimo sutartyje (toliau – ir Sutartis) nurodytos Paslaugos Nr. 1 rodiklio reikšmės.
6.4. Pareiškėjas neįrodė, kad Paslaugos Nr. 2 rodiklio nepasiekimą lėmė objektyvios, nuo pareiškėjo nepriklausančios aplinkybės. Pareiškėjas, 2012 m. birželio 18 d. sudaręs Sutartį ir įgyvendindamas Projektą, žinojo, kad joje nurodyti rodikliai turės būti pasiekti po 2 metų nuo Projekto įgyvendinimo pabaigos. Pareiškėjas suvokė ir įsipareigojo dėti pastangas, kad Paslaugos Nr. 2 rodiklis būtų pasiektas. Pareiškėjo skunde nurodomi argumentai dėl jo sukurtos informacinės sistemos tobulinimo ataskaitiniu 2 metų laikotarpiu negali būti traktuojami, kaip pareiškėjo pastangos padidinti Paslaugos Nr. 2 vartotojų skaičių, nes tai buvo įprasta pareiškėjui veikla, kurią jis privalėjo atlikti.
6.5. Pagrindinė priežastis, kodėl įstaigos nesijungė prie E. sveikatos portalo yra ne ta, kad jos tuo metu savo lėšomis kūrė ar tobulino vidines sistemas ir vėliau jas integravo su ESPBI IS, o todėl, kad neturėjo teisinio pagrindo, t. y. įpareigojimo jungtis prie E. sveikatos portalo. Pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.
6.6. Paslauga Nr. 4 rodiklio matavimo ataskaitiniu laikotarpiu buvo sukurta ir veikė, tą patvirtina ir pareiškėjas. Ja galėjo naudotis visos įstaigos, kurios neturėjo savo informacinių sistemų, nepaisant to, ar jos tuo metu kūrė, ar nekūrė savo vidines sistemas. Tai, kad pareiškėjas nedėjo pakankamų pastangų, patvirtina skunde pateikta informacija apie tai, kad raginimai sveikatos priežiūros institucijoms buvo pradėti siųsti tik nuo 2018 m. sausio 25 d., t. y. likus 4 d. iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, ir jie objektyviai jau negalėjo daryti jokios įtakos Paslaugos Nr. 4 rodiklio pasiekimui. Pareiškėjas neįrodė, kad Sutartyje nurodyto Paslaugos Nr. 4 rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl objektyvių aplinkybių, kurioms pareiškėjas negalėjo daryti įtakos, todėl skundžiami Sprendimas ir Įsakymas yra teisėti ir pagrįsti.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu atmetė Ministerijos skundą.
8. Teismas nustatė, kad Įsakymas buvo priimtas atlikus pažeidimo tyrimą dėl nepasiektų Projekto stebėsenos rodiklių, kurie buvo nurodyti Sutartyje. Sutartyje buvo numatyta, kad įgyvendinus Projektą, pareiškėjas sukurs el. paslaugas: 1) saugi prieiga pacientams prie asmeninės e. sveikatos istorijos (ESI); 2) saugi prieiga paciento ESI tvarkymui ir prie kitų E. sveikatos paslaugų sveikatos specialistams, dirbantiems įstaigose, neturinčiose savo informacinių sistemų; 3) saugi prieiga prie paciento ESI ir kitų E. sveikatos paslaugų sveikatos priežiūros įstaigoms, turinčioms savo informacines sistemas, per ESPBI IS duomenų mainų posistemę; 4) siuntimų konsultacijai, gydymui ar tyrimui e. paslauga. Sukūrus nurodytas e. paslaugas, turėjo būti pasiektas rezultato rodiklis – kiekviena sukurta e. paslauga po dvejų metų nuo Projekto įgyvendinimo pabaigos turėjo naudotis ne mažiau 30 proc. potencialių vartotojų. Pareiškėjui užbaigus projektą ir pateikus CPVA 2018 m. vasario 26 d. ataskaitą ir ją pagrindžiančius dokumentus, CPVA nustatė, kad trys iš keturių sukurtų e. paslaugų rodiklio „Sukurtų elektroninių paslaugų vartotojų dalis (iš visų atitinkamų paslaugų vartotojų) po 2 metų nuo atitinkamų elektroninių paslaugų sukūrimo (procentai) – 30 proc.“ reikšmės nebuvo pasiektos. CPVA padarė išvadą, kad Projekto vykdytojas pažeidė Sutarties sąlygas, nes nepasiekė Projekto stebėsenos rodiklių ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad Projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimą lėmė ne nuo Projekto vykdytojo priklausančios aplinkybės.
9. Teismas taip pat nustatė, kad nustačius pažeidimą, Įsakymu, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu 1443 (toliau – PAFT), 173².2, 191¹ punktų, Rekomendacijų 26¹.2, 26³ punktų nuostatomis, buvo pritaikyta 20 proc. finansinė korekcija (563 956,27 Eur) nuo Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos (2 819 781,34 Eur). Ministerija, nesutikdama su Įsakymu 2019 m. balandžio 4 d. pateikė skundą Finansų ministerijai, kuri 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (24.16)-6K-2205196 „Dėl administracinės procedūros sprendimo pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą“, Projekto vykdytojo skundo netenkino ir paliko galioti CPVA priimtą Įsakymą, nurodydama, kad CPVA pažeidimo tyrimą atliko tinkamai, bei pagrįstai nustatė netinkamas finansuoti išlaidas, nes sukurtų e. paslaugų rodiklių nepasiekimą lėmė aplinkybės, kurioms Projekto vykdytojas galėjo daryti įtaką.
10. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pripažino, kad pareiškėjas nepaneigė atsakovų padarytų išvadų, kad paslaugų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4 rodikliai faktiškai nebuvo pasiekti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, sukūrė elektronines paslaugas, kurių rezultatas vertinamas tik pabaigus Projektą po 2 metų nuo atitinkamos elektroninės paslaugos sukūrimo Projekto rezultatų stebėsenos rodikliais, kaip tai nustatyta Ekonomikos augimo veiksmų programos priede, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 788 „Dėl Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ ir 2012 m. birželio 18 d. projekto finansavimo ir administravimo sutartyje. Tiek CPVA, tiek ir Finansų ministerija, įvertinusios pažeidimo tyrimo metu surinktą informaciją ir pareiškėjo paaiškinimus, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas buvo nepakankamai aktyvus, siekdamas rodiklių, bei veiksniai, kurie lėmė rodiklių reikšmių nepasiekimą, nepagrindžia to, kad šie veiksniai galėtų būti priskirti veiksniams, nepriklausantiems nuo pareiškėjo ir kurių įtakos rodiklio reikšmės nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Teismas pažymėjo, jog Rekomendacijų 26¹.2 punkte nustatyta, kad įgyvendinus Projekto veiklas, tačiau nepasiekus Sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių reikšmių, pažeidimas yra nustatomas, jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, rengdamas dokumentaciją, investicijų projekte pats pateikė duomenis apie Projekto tikslines grupes, tarp kurių kaip tikslinė grupė buvo nurodomi pacientai bei vienas iš socialinės ekonominės naudos rodiklių buvo koreguotas pridedant pensinio amžiaus gyventojus. Pareiškėjas žinojo, kad elektroninių paslaugų teikime dalyvaus pensinio amžiaus asmenys. Tai, kad šios paslaugos naudotojai yra pacientai, įskaitant vyresnio amžiaus asmenis, negali būti laikoma veiksniu, pateisinančiu nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimą, kadangi jis egzistavo nuo pat Projekto pradžios ir pareiškėjui buvo žinomas. Todėl pagrįstai atmesti pareiškėjo argumentai, jog jis negalėjo daryti įtakos pacientų prisijungimui prie E. sveikatos portalo, atsižvelgiant į vyresnį pacientų amžių.
12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl kitų rodiklių nepasiekimo, jog trūko sveikatos priežiūros specialistų įgūdžių naudotis informacine sistema, taip pat, jog egzistavo sveikatos priežiūros įstaigų specialistų psichologinė „naujos sistemos“ baimė, trūko funkcionalumų patogesniam E. sveikatos portalo naudojimui, nebuvo tinkamas interneto ryšys tam tikrose vietovėse bei tai, jog teisės aktais sveikatos priežiūros įstaigos buvo įpareigotos naudotis informacine sistema tik nuo 2018 m. liepos 1 d. Teismas vertino, jog visi paminėti veiksniai priklausė nuo pareiškėjo, kadangi pareiškėjui nuo Projekto pradžios buvo žinoma, jog sveikatos priežiūros specialistams trūks įgūdžių naudotis sistema, todėl pareiškėjas privalėjo šiuos veiksnius įvertinti ir atitinkamai juos valdyti. Be to, pareiškėjas buvo atsakingas už teisės akto, nustatančio pareigą naudotis sukurtomis e. paslaugomis, priėmimą.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėjui pasirašant Sutartį buvo žinoma, kad už rodiklių pasiekimą bus privaloma atsiskaityti ne vėliau kaip praėjus 2 metams nuo el. paslaugų sukūrimo, todėl nėra pagrindo vertinti, kad aptariamos rodiklių nepasiekimo priežastys ir su jomis susijusi rizika Projekto rodiklių reikšmei negalėjo būti žinomos ar bent numanomos pasirašant Sutartį.
14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nedėjo reikiamų pastangų tam, kad paslaugų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4 rodikliai būtų pasiekti. Taigi pareiškėjas neįrodė, kad Sutartyje nurodytų Paslaugų rodiklių reikšmės nebuvo pasiektos dėl objektyvių aplinkybių, kurioms pareiškėjas negalėjo daryti įtakos. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir atsakovų argumentus dėl nesavalaikio Sprendimo priėmimo, padarė išvadą, kad nėra pagrindo Finansų ministerijos Sprendimą laikyti neteisėtu.
III.
15. Pareiškėjas Sveikatos apsaugos ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamus Finansų ministerijos Sprendimą ir CPVA Įsakymą.
16. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Nagrinėjamu atveju daugiau nei po 3,5 metų atlikti Finansų ministerijos veiksmai, priimant administracinės procedūros sprendimą, negali būti prilyginami instrukcinio termino praleidimui, nesukeliančiam neigiamų teisinių pasekmių, o jį priimantis subjektas tokiu atveju negali būti savaime laikomas tebeturinčiu įgaliojimus sprendimą tokioje procedūroje priimti. Sprendimo priėmimas tokiomis aplinkybėmis, praėjus daugiau nei 3 metams, neatitinka teismų suformuotos praktikos ir tų atvejų, kad termino pasibaigimas savaime nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus delsiamus atlikti veiksmus. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepasisakė ir tinkamai neįvertino Ministerijos argumentų ir dėl kitų Finansų ministerijos Sprendimo priėmimo procedūros pažeidimų, kuriais buvo pažeisti Ministerijos teisės ir teisėti interesai. Finansų ministerija priėmė paviršutinišką Sprendimą, pažeidžiant VAĮ reglamentuojamą administracinės procedūros atlikimo tvarką ir terminus bei gero administravimo principą.
Šalies argumentai
16.2. Ministerija skunde teismui nurodė bei teikė įrodymus, patvirtinančius, kad tiek 2017, tiek 2018 metais teikė raštus CPVA, kuriuose nurodė veiksnius, sąlygojusius rodiklio reikšmes, tačiau įgyvendinančioji institucija, tvirtindama tyrimo rezultatus, nepagrįstai neatsižvelgė į išdėstytus Ministerijos argumentus. Teismas nevertino Ministerijos argumentų dėl rodiklių reikšmių skaičiavimo suderintos metodikos nebuvimo ir tuo pačiu patvirtino neegzistuojančios metodikos pagrindu atlikto CPVA vertinimo rezultatus, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas, ir turėtų būti panaikintas.
16.3. CPVA tyrimo rezultatai ir jų pagrindu priimtas Įsakymas, priimtas vadovaujantis ne parengta ir tarp ginčo šalių suderinta rodiklių reikšmių skaičiavimo metodika, ne ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais aktais, Rekomendacijomis ir VAĮ nuostatomis, o subjektyvia CPVA specialistų nuomone dėl rodiklių reikšmių skaičiavimo, neatsižvelgiant ir nepagrįstai nevertinant Ministerijos pateiktų argumentų.
16.4. Ministerija neneigė, jog, pasibaigus Projekto veikloms, pradiniuose ESPBI IS veikimo etapuose buvo susidurta su tam tikromis subjektyviomis kliūtimis, valios bei poreikio stoka naudotis naujai sukurtomis paslaugomis ir jų teikiamomis galimybėmis, tačiau Ministerijos skunde aprašyta pandemijos situacija aiškiai patvirtino, kad visos Projekto veiklos buvo įgyvendintos tinkamai.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Finansų ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
18. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Ne kiekvienas formalus teisės aktų nustatyto procedūrinio termino pažeidimas gali būti traktuojamas kaip viešojo administravimo subjekto vilkinimas atlikti funkcijas arba neveikimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestas funkcijas. Terminų pažeidimas nedaro administracinio sprendimo negaliojančiu ar neatleidžia viešojo administravimo subjekto nuo pareigos priimti administracinį sprendimą. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, be to, nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nėra suėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti. Nei PAFT, nei Reglamento Nr. 1083/2006 nuostatos nenustato jokių terminų, ribojančių atsakovo galimybes nustačius pažeidimus dėl ES lėšų netinkamo naudojimo, inicijuoti jų susigrąžinimą ir jas susigrąžinti.
18.2. Nepagrįsti ir atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad rodiklių reikšmių ir apskaičiavimo metodikos nebuvo suderintos tarp šalių ir pareiškėjui buvo siurprizinės, kadangi Projektas buvo įgyvendintas vadovaujantis teisės aktų ir Sutarties nuostatomis, kuriose aiškiai nurodoma projektų stebėsenos rodiklių skaičiavimo ir matavimo tvarka.
18.3. Nagrinėjamu atveju turėjo būti sukurta ne tik prieigos galimybė prie e. sveikatos portalo, tačiau privalėjo būti užtikrinama, kad pacientai bus prisijungę prie pacientų saugios prieigos prie asmeninės e. sveikatos istorijos, tačiau paslaugos Nr. 1 rodiklis šiuo atveju nebuvo pasiektas. Pareiškėjas, sudaręs Sutartį ir įgyvendindamas Projektą žinojo, kad joje nurodyti rodikliai turės būti pasiekti po 2 metų nuo Projekto įgyvendinimo pabaigos, t. y. iki 2018 m. sausio 29 d., taigi jis privalėjo dėti visas pastangas šiems rodikliams įgyvendinti.
18.4. Pareiškėjas rodiklių nepasiekė ne dėl objektyvių priežasčių, kurios buvo sąlygotos veiksnių, kurių įtaką Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui pareiškėjas galėjo sumažinti, nes pareiškėjo pateikiamos rodiklių nepasiekimo priežastys yra nulemtos veiksnių, kuriuos pareiškėjas planavo ar turėjo suplanuoti Projekto rengimo metu. Už veiksnių prognozavimą ir valdymą buvo atsakingas pareiškėjas, kuris privalėjo šiuos veiksnius įvertinti ir juos valdyti, tačiau to nepadarė.
18.5. Atmestini kaip nepagrįsti ir kiti pareiškėjo argumentai, jog trūko sveikatos priežiūros specialistų įgūdžių naudotis informacine sistema, trūko funkcionalumų patogesniam e. sveikatos portalo naudojimui, nebuvo tinkamas interneto ryšys tam tikrose vietovėse. Visi šie veiksniai priklausė nuo paties pareiškėjo, kadangi jam nuo Projekto pradžios buvo žinoma, jog sveikatos priežiūros specialistams trūks įgūdžių naudotis sistema, jis turėjo šiuos veiksnius įvertinti ir atitinkamai juos valdyti. Pareiškėjas, be kita ko, buvo atsakingas už teisės akto, nustatančio pareigą naudotis sukurtomis e. paslaugomis, priėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
18.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose, kuriose nagrinėjamos rodiklių nepasiekimo priežastys, laikosi pozicijos, jog atsakomybė (neigiami padariniai) už teisės aktais ir projekto finansavimo ir administravimo sutartimi nustatytų rodiklių nepasiekimą tenka projekto vykdytojui, jeigu jis neįrodo, jog rodiklių nepasiekimą lėmė ne nuo jo priklausantys veiksniai, kurių jis, būdamas atidus ir rūpestingas, negalėjo išvengti.
18.7. Nėra šiuo atveju pagrindo vertinti, kad pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytos rodiklių nepasiekimo priežastys ir su jomis susijusi rizika Projekto rodiklių reikšmei nebuvo žinoma pasirašant Sutartį. Pareiškėjas neįrodė, kad Sutartyje nurodytų paslaugų rodiklių reikšmės nebuvo pasiektos dėl objektyvių aplinkybių, kurioms pareiškėjas negalėjo daryti įtakos.
18.8. Skundžiamame įsakyme yra aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka. Įsakyme nurodytos aplinkybės įvertintos tinkamai ir pagrįstos teisės aktų nuostatomis, todėl jis atitinka VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.
Atsiliepimas
19. Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. Atsakovo CPVA atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame nėra pateikta jokių argumentų ir įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas.
20.2. Pareiškėjas, gavęs Finansų ministerijos Sprendimą, turėjo teisę kreiptis į teismą ir jį ginčyti ir tokia savo teise jis pasinaudojo. Pareiškėjo akcentuojamas Finansų ministerijos Sprendimo priėmimo laikas įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams neturėjo ir jų neapribojo. Senaties terminai pažeidimui nustatyti nėra suėję, todėl Finansų ministerija turėjo teisę priimti Sprendimą.
20.3. Pareiškėjo argumentai, kad tariamai neegzistavo konkreti ir suderinta rodiklių skaičiavimo metodika, prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir Sutarties nuostatoms, kuriose buvo apibrėžta rodiklių skaičiavimo tvarka ir ji pareiškėjui buvo žinoma ir negalėjo būti siurprizinė. Nors pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis pasiekė visų paslaugų rodiklius, tačiau Paslaugų Nr. 2 ir 4 rodikliai nebuvo pasiekti jau pareiškėjo pateiktoje pirminėje antrųjų metų ataskaitoje po Projekto užbaigimo.
20.4. Teisinis reglamentavimas ir Sutarties nuostatos paneigia pareiškėjo skunde nurodytus teiginius, kaip turi būti skaičiuojamas Paslaugos Nr. 1 rodiklis, t. y. vertinant tik vartotojų galimybę prisijungti prie el. sveikatos istorijos (ESI), nevertinant to, ar vartotojai iš viso naudojosi sukurta sistema. Pareiškėjo teiginys dėl Paslaugos Nr. 1 rodiklio skaičiavimo iškreipia paties Projekto tikslą. Vien tik galimybės turėjimas ar jos sudarymas savaime nereiškia, kad šia galimybe buvo pasinaudota. Tai, kad el. paslauga yra sukurta ir veikia tinkamai, nereiškia, jog el. paslauga yra naudojamasi. Sukurta el. paslauga nelygu suteiktai el. paslaugai. Reikalavimą, kad matuojant paslaugų suteikimo rodiklius turi būti vertinamas el. paslaugos suteikimo faktas, nustato Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. T-38 patvirtintas Projektų, vykdomų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonės Nr. VP2-3.1-IVPK-10-V „Elektroninės sveikatos paslaugos“, finansavimo sąlygų aprašas (toliau – ir Aprašas). Vadovaujantis Aprašo metodika laikoma, kad el. paslauga buvo suteikta tik tada, kai vartotojas yra bent kartą pasinaudojęs el. paslauga. Pareiškėjas Sutartimi prisiėmė įsipareigojimą ne tik sukurti informacinę sistemą, bet ir užtikrinti jos naudojimą, todėl pareiškėjas nepaneigė skundžiamuose sprendimuose nustatytų aplinkybių.
Šalies argumentai
20.5. Pareiškėjas neįrodė, jog Sutartyje nurodytų Paslaugų Nr. 2 ir Nr. 4 rodiklių reikšmė nebuvo pasiekta dėl objektyvių aplinkybių, kurioms pareiškėjas negalėjo daryti įtakos, todėl Finansų ministerijos priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
20.6. Pareiškėjo argumentai, susiję su COVID-19 pandemija, nėra aktualūs nagrinėjamam ginčui, nes pandemija prasidėjo 2020 m. kovo mėnesį ir nėra susijusi su Paslaugos Nr. 1, 2 ir 4 rodiklio nepasiekimu iki 2018 m. sausio 29 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl CPVA 2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 2019/8-61 ,,Dėl pažeidimo projekte ,,E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros plėtra“ ir Finansų ministerijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (24.16)-6K-2205196 „Dėl administracinės procedūros spendimo pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą“ teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Nustatyta, kad Projekto vykdytojas Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendino projektą „E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros plėtra“. 2019 m. kovo 22 d. Ministerija gavo įgyvendinančiosios institucijos CPVA pranešimą, kuriuo buvo informuota, kad CPVA nustatė pažeidimą Projekto vykdytojo įgyvendintame Projekte. Pranešimu Ministerija informuota, jog įgyvendinančiosios institucijos direktorius priėmė 2019 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 2019/8-61 ,,Dėl pažeidimo projekte ,,E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros plėtra“, kuriuo nustatė 563 956,27 Eur netinkamų finansuoti išlaidų sumą nuo Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Įsakymas priimtas remiantis PAFT 197.2 punktu (2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija), kuriame numatyta, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas (arba keli) iš pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai. Įsakyme buvo pateiktas pasiūlymas Komitetui susigrąžinti iš Projekto vykdytojo sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą.
23. Ministerija, kaip Projekto vykdytoja, vadovaudamasi Įsakymo 4.1 punktu ir PAFT 211 punktu (2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija), nepraleisdama nustatyto 10 darbo dienų termino, 2019 m. balandžio 4 d. Finansų ministerijai pateikė skundą dėl CPVA priimto Įsakymo. Išnagrinėjusi Ministerijos skundą, Finansų ministerija 2022 m. rugpjūčio 30 d. priėmė Sprendimą, kuriuo skundas atmestas kaip nepagrįstas.
24. Pirmosios instancijos teismas Ministerijos skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas nedėjo reikiamų pastangų tam, jog Paslaugų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4 rodikliai būtų pasiekti. Taigi pareiškėjas neįrodė, kad Sutartyje nurodytų paslaugų rodiklių reikšmės nebuvo pasiektos dėl objektyvių aplinkybių, kurioms pareiškėjas negalėjo daryti įtakos. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir atsakovų argumentus dėl Sprendimo priėmimo praleidus terminą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo Finansų ministerijos Sprendimą laikyti neteisėtu.
25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamus Sprendimą ir Įsakymą.
26. PAFT 197 punktas (2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) nustato, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas (ar keli) iš PAFT 197 punkte numatytų pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai.
27. PAFT 198 punktas nustato, kad ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą (-us), priima vieną (ar kelis) iš PAFT 198 punkte įtvirtintų sprendimų.
28. PAFT 188¹ punktas nustato, kad visais PAFT nustatytais atvejais sprendimus dėl išmokėtų projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų susigrąžinimo priima ministerija ir (arba) kita valstybės institucija arba įgyvendinančioji institucija (jeigu jos vadovas yra asignavimų valdytojas).
29. Pateiktas teisinis reglamentavimas vienareikšmiai suponuoja išvadą, jog galutinį sprendimą dėl projekto finansavimo priima ministerija ar kita valstybės institucija, o įgyvendinančiosios institucijos (nagrinėjamu atveju – CPVA) įsakymas, kuriuo patvirtinamos pažeidimo tyrimo išvados ir pateikiamas siūlymas dėl netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų susigrąžinimo, yra tarpinis dokumentas, kuris nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui. Tokią teisėjų kolegijos išvadą pagrindžia ne tik anksčiau aptartas teisinis reglamentavimas, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teisminė praktika panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2013 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-59/2013; 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-344/2013; 2019 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-541-525/2019).
30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neskundžia galutinio Komiteto sprendimo atitinkamu klausimu, kuris nulemtų pareiškėjo materialines teises bei pareigas. Pareiškėjo skundžiamame Įsakyme nėra nurodyta jokių privalomų įpareigojimų pareiškėjui, jis nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad argumentai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų tarpinių (procedūrinių) sprendimų gali būti teikiami ginčijant baigiamuosius sprendimus, o šiuos argumentus administraciniai teismai privalo įvertinti, spręsdami dėl galutinio sprendimo. Pažymėtina, kad CPVA Įsakymo pagrindu yra priimtas Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. T-86(2022) „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-10-V-01-009 vykdytojui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, grąžinimo“, kuris yra ginčijamas kitoje administracinėje byloje (Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų byla Nr. eI3-844-816/2024, teisminio proceso Nr. 3-61-3-05192-2022-6). Taigi byloje, kurioje sprendžiamas galutinio (Komiteto) sprendimo dėl lėšų susigrąžinimo pagrįstumas, reikalingas ir CPVA siūlymo, kuris buvo pagrindas priimti galutinį sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo, įvertinimas, susijęs su aiškinimusi, ar iš tikro buvo padaryti pažeidimai ir ar tie pažeidimai buvo tiek esminiai, kad išlaidos turėjo būti pripažintos netinkamomis finansuoti.
31. Pasisakydama dėl ginčo dalies dėl Finansų ministerijos Sprendimo panaikinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Finansų ministerija, vadovaudamasi PAFT 211 punktu, pareiškėjo skundą nagrinėjo ikiteismine tvarka ir remdamasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.
32. PAFT 211 punkte (2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija) numatyta, kad pareiškėjas ir projekto vykdytojas turi teisę apskųsti vadovaujančiajai institucijai įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su projekto atitikties bendriesiems atrankos kriterijams (išskyrus juos detalizuojančius reikalavimus, nustatytus projektų finansavimo sąlygų aprašuose) vertinimu, sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą. Vadovaujančioji institucija, gavusi projekto vykdytojo skundą dėl įgyvendinančiosios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 3 darbo dienas nuo jo gavimo institucijoje dienos apie tai informuoja ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją ir įgyvendinančiąją instituciją. Vadovaujančioji institucija gautą pareiškėjo arba projekto vykdytojo skundą nagrinėja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujančioji institucija apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėją ar projekto vykdytoją. Vadovaujančioji institucija, nusprendusi, kad skundas pagrįstas, raštu įpareigoja įgyvendinančiąją instituciją imtis atitinkamų veiksmų ir nustato veiksmų atlikimo terminus.
33. Atsižvelgdama į Taisyklių 211 punkto normą bei pareiškėjo skundą, kuriame jis akcentuoja, kad Finansų ministerijos Sprendimas, be kita ko, pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo ir gero administravimo principus, teisėjų kolegija vertina, kad tokio pobūdžio Finansų ministerijos Sprendimo, kuriuo buvo įvertinta, jog CPVA pateikė motyvuotus argumentus, kodėl yra siūloma susigrąžinti dalį lėšų, teisėtumas ir pagrįstumas galėtų būti tikrinamas Viešojo administravimo įstatymo prasme.
34. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose yra nagrinėjama byla (Nr. eI3-844-816/2024, teisminio proceso Nr. 3-61-3-05192-2022-6), kurioje skundžiamas Komiteto sprendimas, priimtas CPVA Įsakymo pagrindu, t. y. teisme vyksta ginčas dėl Komiteto sprendimo dėl lėšų grąžinimo. Šiuo atveju, kai yra priimtas galutinis Komiteto spendimas, kuris pareiškėjui sukelia realias teisines pasekmes, ir teisminis procesas dėl tokio galutinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo jau yra pradėtas, nėra tikslinga vertinti glaudžiai susijusių ginčų faktinių aplinkybių dviejuose teismo procesuose.
35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ir išnagrinėjęs ABTĮ nustatyta tvarka teismų nenagrinėtiną pareiškėjo skundą, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.), o administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p., 144 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą atsakovams viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Informacinės visuomenės plėtros komitetas) dėl sprendimų panaikinimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.