Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-22 · Byla Nr. ATP-1250-593/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-10-29Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-22
Bylos Nr.
ATP-1250-593/2015
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00610-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-1250-593/2015
Proceso Nr. 4-34-3-00610-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo H. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarimo H. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskr. VPK Prienų r. PK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio patrulis 2015-06-29 surašė H. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 154 p. reikalavimus, nes vairuodamas transporto priemonę „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-06-29, apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės ir su ja susidūrė, dėl ko buvo apgadintas automobilis ir priekaba.

2015-07-10 Alytaus apskr. VPK Prienų r. PK nutarimu H. K. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 28,00 Eur bauda.

H. K. nesutikus su šiuo nutarimu ir jį apskundus, Prienų rajono apylinkės teismo 2015-10-29 nutartimi jo skundas atmestas padarius išvadą, kad naikinti skundžiamą pareigūno nutarimą nėra pagrindo, nes jis priimtas išsamiai ištyrus visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus surinktus įrodymus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu H. K. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde jis teigia, kad iš pirminės eismo įvykio schemos matosi, jog apelianto automobilis yra užfiksuotas stovintis už 13,7 metrų nuo šalutinio kelio susikirtimo su pagrindiniu keliu, o automobilio šukės yra automobilio gale. Iš pirminės ir vėliau jos pagrindu nubraižytos autoįvykio schemos matyti, kad miškovežio MAN sustojimo vieta (skaičiuojant nuo priekabos pabaigos) yra užfiksuota 16,9 m. nuo sankryžos vidurio ir būtent tik pravažiavus sankryžą matosi šio automobilio stabdymo žymės. Tai patvirtina ne miškovežio vairuotojo iškeltą ir teismo priimtą versiją, kad susidūrimas įvyko pačioje sankryžoje, tačiau apelianto nurodytas aplinkybes, jog sankryžoje jis suko į dešinę pusę, o manevro metu jam nei iš kairės, nei iš dešinės pusės nebuvo jokių transporto priemonių. Sukdamas į dešinę jis važiavo tik savo krypties eismo juosta ir į priešpriešinę eismo juostą nebuvo išvažiavęs, tai matyti iš įvykio schemos. Todėl miškovežio MAN vairuotojas, darydamas posūkį išvažiavo arčiau priešingos krypties eismo juostos, ko pasėkoje jo automobilio priekaba kirto priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į H. K. vairuojamą automobilį. Todėl būtent miškovežio vairuotojas pažeidė KET 9, 123 ir 126 p. reikalavimus, o apeliantas KET 154 p. pažeidimo nepadarė. Apeliantas teigia, kad šioje byloje kiekvienas iš eismo įvykio dalyvių bei liudytojų skirtingai traktavo patį eismo įvykį bei jo susidarymo mechanizmą. Šioje byloje buvo daug prieštaravimų, kurių teismas nepašalino ir negalėjo pašalinti, nes tam reikalingos specialios techninės žinios. Todėl siekiant objektyviai nustatyti kas duotoje situacijoje pažeidė kelių eismo taisykles ir kas yra kaltas dėl autoįvykio, apeliantas prašė teismo paskirti eismo įvykio ekspertizę, nes šioje byloje reikalingos specialios techninės žinios, kurias gali pateikti tik kompetentinga ekspertinė įstaiga ar ekspertas, bet teismas tokį prašymą nepagrįstai atmetė, dėl ko nebuvo pašalinti byloje esantys prieštaravimai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo pareigūno nutarimą palikti nepakeistą ir H. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Apeliaciniu skundu H. K. ginčija savo kaltę teigdamas, kad dėl eismo įvykio jis nekaltas, o eismo įvykio kaltininkas yra miškovežio MAN su priekaba vairuotojas, kuris darydamas posūkį išvažiavo arčiau priešingos krypties eismo juostos, ko pasėkoje jo automobilio priekaba kirto priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į H. K. vairuojamą automobilį. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį, šiuo atveju teismo, įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009, Kauno apygardos teismo 2013-04-12 nutartis byloje Nr. ATP-367-493/2013).

H. K. teigia, kad sukdamas į dešinę jis važiavo tik savo krypties eismo juosta ir į priešpriešinę eismo juostą nebuvo išvažiavęs, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga. Liudytojas miškovežio „MAN“ vairuotojas P. J. teisme parodė, kad eismo įvykis įvyko pačioje sankryžoje, nors jis su miškovežiu jau buvo pravažiavęs sankryžą, bet priekaba dar buvo sankryžoje. Automobilis „VW GOLF“ išvažiavo tiesiai į sankryžą, tuomet staigiai suko, dėl ko ir atsitrenkė į priekabą. Jis su miškovežiu važiavo negreitai, gal apie 50 km/h, įvykus susidūrimui staigiai stabdė ir sustojo gal 2 - 3 m už sankryžos. Iš eismo įvykio vietoje nubraižytos pirminės autoavarijos vietos schemos, taip pat ir vėliau nubraižytos autoavarijos vietos schemos matyti, kad išvažiavimas iš šalutinės – (duomenys neskelbtini) g. į pagrindinę – (duomenys neskelbtini) g. yra ganėtinai platus, tačiau H. K. automobilis „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas stovintis vos 2,2 m atstumu nuo išvažiavimo (posūkio) pabaigos. Aplinkybę, kad H. K. automobilis stovi vos už kelių metrų nuo išvažiavimo iš šalutinės gatvės į pagrindinę gatvę, patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Tai paneigia apelianto teiginį, kad išsukęs iš šalutinės gatvės, iki susidūrimo su miškovežiu, jis buvo nuvažiavęs apie 14 - 15 m. Be to, nors pastarąjį faktą patvirtino ir teisme apklausti liudytojai J. K. ir S. K., tačiau teismas pagrįstai jų parodymus vertino kaip neobjektyvius ir duotus artimų pažeidėjui žmonių, kurie siekia palengvinti H. K. teisinę padėtį, juo labiau, kad šių liudytojų parodymus paneigia byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga.

Iš miškovežio „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo duomenų matyti, kad minėta transporto priemonė 2015-06-29, apie 20.20 val., važiavo apie 50-60 km/h greičiu, o po to staigiai stabdė ir vėliau ilgą laiką stovėjo. Kad miškovežis „MAN“ staigiai stabdė ir sustojo vos keli metrai nuo sankryžos, patvirtina ir byloje esančios eismo įvykio vietos fotonuotraukos, kuriuose aiškiai matomi staigaus stabdymo pėdsakai ir vieta, kur sustojo miškovežis su priekaba. Pažymėtina ir tai, kad fotonuotraukose matomų šukių koncentracijos vieta, kuri yra už automobilio „VW GOLF“ galinės dalies, patvirtina, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, bet ne už jos. Iš miškovežio „MAN“ priekabai padarytų apgadinimų matyti, jog kontaktas su automobilio „VW GOLF“ kairiu kampu turėjo įvykti pačiam miškovežiui jau pravažiavus sankryžą, nes priešingu atveju miškovežiui dar neprivažiavus sankryžos, kontaktas būtų įvykęs su automobilio „VW GOLF“ kairiu kampu ir paties miškovežio „MAN“ priekinės dalies kairės pusės kampu. Be to, byloje nenustatyta, kad miškovežis „MAN“ su priekaba, išvažiavo į H. K. krypties eismo juostą, dėl to priekaba užkabino H. K. vairuoto automobilio kairės pusės priekinę dalį. Juo labiau, kad tiek miškovežio stabdymo žymės, tiek jo faktinė sustojimo vieta patvirtina, kad eismo įvykis įvyko kelio važiuojamosios dalies pusėje, kur važiavo miškovežis.

Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad skundžiamoje teismo nutartyje padaryta teisinga išvada, kad būtent H. K., vairuodamas transporto priemonę „VW GOLF“, nustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės ir su ja susidūrė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 154 p. reikalavimus. Todėl H. K. apeliacinio skundo motyvai, kuriais jis neigia savo kaltę teigdamas, kad eismo įvykio kaltininkas yra miškovežio MAN su priekaba vairuotojas, yra atmetami kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai išnagrinėjo H. K. skundą dėl 2015-07-10 pareigūno nutarimo, kuriuo H. K. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., ir padarė pagrįstas išvadas, todėl atmetamas ir apeliacinio skundo motyvas, kad šioje byloje buvo daug prieštaravimų ir neaiškumų, kuriuos buvo galima pašalinti tik paskyrus šioje byloje autoįvykio aplinkybių nustatymo ekspertizę. Byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 4visos eismo įvykio kilimo aplinkybės yra aiškios, todėl nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje buvo būtina skirti specialų tyrimą – ekspertizę eismo įvykio kilimo aplinkybėms nustatyti.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad 2015-07-10 pareigūno nutarimu H. K. pagrįstai nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., su kuo sutiko ir apylinkės teismas skundžiama nutartimi, todėl ji laikoma teisėta ir pagrįstą, o naikinti ją, kaip to prašoma apeliaciniame skunde ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

H. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Jankauskienė