- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- 1-531-1131/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36837-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
nedalyvaujant civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos įgaliotam atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kita gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), UA „(duomenys neskelbtini)“ statybose, anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų: 2024 m. rugsėjo 19 d. apie 20.56 val. (duomenys neskelbtini), prie kiemo vartų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,68 prom.), iš chuliganiškų paskatų, tyčia su rankoje laikytu maišeliu, kurio viduje buvo pilni plastikiniai alaus buteliai, sudavė vieną kartą S. S. į dešinę ausį, po to sugriebęs už abiejų rankų pargriovė ant žemės, dėl to jis griūdamas susitrenkė dešinės rankos riešą, ir padarė jam dešinio riešo raiščių patempimą, kuris išsivystė į potrauminį uždegimą ir dėl to sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tokiais veiksmais nukentėjusiajam S. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Be to, jis 2024 m. rugsėjo 19 d. apie 20.56 val. (duomenys neskelbtini), prie kiemo vartų, tai yra viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, matant pašaliniams asmenims, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,68 prom.), tyčia su rankoje laikytu maišeliu, kurio viduje buvo pilni plastikiniai alaus buteliai, sudavė vieną kartą S. S. į dešinę ausį, sugriebęs už abiejų rankų pargriovė ant žemės, dėl to jis griūdamas susitrenkė dešinės rankos riešą, ir padarė dešinio riešo raiščių patempimą, kuris išsivystė į potrauminį uždegimą ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam S. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis A. S. teismo posėdžio metu kaltę dėl abiejų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta. Kaip ir kaltinime parašyta, nukentėjusiajam sudavė tyčia. Kada viskas vyko, neatsimena. Tai buvo praeitais metais, buvo ruduo, tamsus paros laikas. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini), gatvės nežino, žino, kad prie to žmogaus kiemo. Sudavė vieną kartą su maišeliu nukentėjusiajam į dešinę pusę. Po to, kai sudavė, dar nukentėjusįjį pargriovė ant žemės, suimdamas už nukentėjusiojo rankų. Po to, kai pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, jam iškvietė policiją. Tą vakarą buvo neblaivus, gėrė alų. Nesijautė, kad būtų neblaivus. Tiksliai neatsimena, kiek alaus išgėrė, maždaug apie 20-30 butelių. Ne vienas tą vakarą gėrė. Jis išgėrė apie 6-8 butelius. Blogai vertina savo elgesį. Taip pasielgė todėl, kad nukentėjusysis vos nepartrenkė jo pusbrolio, ir išlipęs iš mašinos pradėjo sakyti: „gaidžiai“ ir „kas trenkė į mašiną“. Už tokius žodžius jis tada darė tvarką. Ėjo gelbėti pusbrolio, todėl taip gavosi. Jo neštame maišelyje buvo alaus buteliai. Su juo kartu ėjo pusbrolis, pusbrolio draugė ir jo tėvas, t. y. M. M., D. G. ir R. S.. Jis su tėvu gal ėjo per 15 metrų toliau nuo M. ir D.. Nukentėjusiajam trenkė, nes šis jam bandė trenkti. Dėl automobilio prisimena, kad jis sustojo, išlipo nukentėjusysis, kuris sakė: „Pydarai, kas čia trenkėte į mašiną?“. To garso, kad kas trenkė į mašiną, jis negirdėjo, girdėjo tik rėkiančius balsus. Nepasakys, kodėl trenkė nukentėjusiajam, atsimena, kad lyg su nukentėjusiojo sūnumi ėmėsi, nes jis atbėgo iš kiemo, bet S. galėjo pargriauti. Nukentėjusiojo žmonos nematė, neatsimena. Žalą (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai atlygino. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka, gali atlyginti padarytą žalą. Anksčiau bandė atlyginti nukentėjusiajam žalą, bet nukentėjusysis nesutiko su jo pasiūlymu. Norėjo atlyginti žalą per pusę metų, bet nukentėjusysis norėjo, kad sumokėtų per 1-2 mėnesius. Tuo metu jo pajamos neleido taip greitai sumokėti. Dabar galėtų žalą atlyginti per 2 mėnesius. Bandė kalbėtis su nukentėjusiuoju, tačiau jis su juo nekalbėjo. Jie kalbėjosi su nukentėjusiuoju telefonu ir į tą pokalbį įsiterpė turbūt jo žmona ir vaikas, todėl nėjo susikalbėti, ir jis padėjo ragelį. Nukentėjusysis nereagavo į jo žinutes. Bandė rašyti, kad susitartų dėl žalos atlyginimo. Jei nukentėjusysis su juo nekalba, kaip jo atsiprašys? Būtų teismo salėje paspaudęs ranką nukentėjusiajam, bet dabar gali tik per nuotolį jo atsiprašyti. Kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė. Gailisi dėl to, ką padarė.
Nukentėjusysis S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Civilinį ieškinį palaiko. 152,02 Eur yra turtinė žala, kurią sudaro vykimas į (duomenys neskelbtini) pas gydytojus, mokėjimas už vizitą, vaistų pirkimas ir rankos įtvaras. Čekius visus pateikė. 1000 Eur neturtinė žala, susijusi su tuo, kad jis neišėjo į darbą, neteko darbo. Galima sakyti, kad iš dalies neteko darbo. Jį dėl sužalojimų atleido iš darbo. Dirbo statybose. Darbdaviai leido jam gydytis tas dienas. Po to, kai išgijo ranka, grįžo į darbą. Gydėsi beveik pusantro mėnesio, todėl visa jo šeima nukentėjo, nes šeima negavo pinigų, kuriuos būtų uždirbęs. Šiuo metu nedirba. Po įvykio buvo grįžęs į darbą. Kaltinamasis, kai skambino, jis nežinojo, kad jis skambina, manė, kad sukčiai skambinėja. Kaltinamasis tada jam parašė žinutę, kad pakeltų ragelį. Jis atsiliepė ir kaltinamasis klausė, kaip gali susitarti dėl žalos sumos. Jis atsakė, kad per 1-2 mėnesius gali surinkti tokią sumą. Kaltinamasis užsienyje dirba ir jis (nukentėjusysis) žino, kiek uždirbama statybose. Tada jis pradėjo įvairiais žodžiais sakyti, kad jei jam netinka, jis pasisamdys advokatus ir reikės jam sumokėti. Kai kaltinamojo buvo tokie žodžiai, jo žmona su sūnumi liepė nebekalbėti su juo. Dėl to jis padėjo ragelį, paskambino tyrėjai ir pasakė, kad jam neina susitarti. Daugiau su kaltinamuoju nebendravo. Šiuo metu kaltinamasis neatlyginęs nei turtinės, nei neturtinės žalos. Prieš tai nebandė jo atsiprašyti, o bandė užgaulioti. Priima kaltinamojo atsiprašymą, visi yra žmonės, visi daro klaidų.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl abiejų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. vakare, apie 17 val., jis su savo tėvu R. S., pusbroliu M. M. ir jo drauge D. G. susitiko (duomenys neskelbtini) ir nusprendė išgerti alaus, todėl nuėjo į (duomenys neskelbtini) mieste prie parko esantį miškelį. Ten jie gėrė alų, tik D. G. negėrė. Jie prieš 21 val. išėjo iš to miškelio ir ėjo link M. M. namų, nes jo draugė D. turėjo jį su tėvu parvežti į (duomenys neskelbtini). Jis su tėvu R. S. ėjo pirmi, apie 10-15 metrų atstumu nutolę nuo M. su D.. Einant matė iš kiemo išvažinėjantį automobilį, tačiau jie tą kiemą jau buvo praėję apie 5 metrų atstumu ir ėjo toliau. Einant išgirdo smūgio garsą ir atsisukęs pamatė, kad M. su D. yra sustoję prie to automobilio. Tuo metu iš to automobilio vairuotojo vietos išlipo vyriškis, kurio jis nepažįsta, jis kažką šaukė, tačiau nesuprato ką. Sutinka su tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, sutinka, kad galėjo trenkti su pilnu maišeliu ir sugriebęs už rankų parversti tą vyriškį. Kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti, gal todėl, kad jis pradėjo šaukti ant jo ir buvo neblaivus. Belaukiant pareigūnų ir paaiškėjo, kad M. M. trenkė į to automobilio stiklą, jis pats prisipažino. Kodėl jis trenkė į tą stiklą, jis nežino, jis to nematė, tik girdėjo garsą. Apie tai, kad planuoja trenkti į automobilį, jie tokios kalbos neturėjo, jis ėjo atskirai su savo drauge D.. Jis jo tokių planų nežinojo ir priežasties, kodėl jis taip padarė, jis nežino. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl savo elgesio gailisi, pageidauja, kad byla būtų nutraukta jiems susitaikius, jis atsiprašys nukentėjusiojo (1 t., b. l. 177-180).
Kaltinamasis A. S. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tvirtina ankstesnės apklausos metu duotus parodymus. Dėl įteikto pranešimo apie įtarimą dėl abiejų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis sutinka atlyginti padarytas žalas. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai perves pinigus ir mokėjimo kvitą pateiks prie bylos. Dėl padarytos žalos su nukentėjusiuoju bandys susitarti, jis jam paskambins, kad galėtų žalą atlyginti dalimis iki susitartos datos. Susitarimo kopiją pateiks į bylą. Dėl savo elgesio gailisi, atsiprašys nukentėjusiojo, yra neteistas, todėl prašo esant galimybei bylą nutraukti jiems susitaikius (1 t., b. l. 196-197).
Nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 19 d., apie 20.56 val., (duomenys neskelbtini), jam išvažiuojant automobiliu iš kiemo atbuline eiga, pamatė einančius 4 nepažįstamus asmenis. Jis sustojo juos praleisti. Pamatė, kaip du asmenys praėjo pro šalį, tuomet pagalvojo, kad kiti taip pat yra praėję, apsidairius nepastebėjo daugiau jokių asmenų, todėl pradėjo toliau atbuline eiga važiuoti. Netrukus išgirdo garsą, smūgį į automobilio galinį stiklą. Sustojo ir, išlipus jam iš automobilio, pamatė, kad netoli jo sustojusio automobilio, stovi du jam nepažįstami asmenys. Suprato, kad vienas iš jų trenkė jam į automobilio galinį stiklą, garsiai paklausė, kas trenkė į automobilio galinį stiklą. Tuomet priėjo vienas iš dviejų jam nepažįstamų asmenų prie jo ir už tai, kad išlipęs paklausė, kas trenkė į automobilio galinį stiklą, vieną kartą trenkė jam ranka į galvos dešinę pusę, į dešinę ausį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą; tuomet sugriebęs jam už abiejų rankų, pargriovė ant žemės, dėl to jis griūdamas susitrenkė dešinės rankos riešą ir taip jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl jam sukelto fizinio skausmo ir patirtų sutrenkimų prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 10-17).
Nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo metu papildomai paaiškino, kad tvirtina pirminius savo parodymus ir nori papildyti, kad jis išvažinėjo iš savo namų kiemo atbuline eiga, pamatė gatve einančius asmenis, todėl sustojo juos praleisti. Praėjo du vyriškiai, jis toliau stovėjo ir dar nebuvo pradėjęs važiuoti, kai išgirdo stiprų garsą, smūgį į automobilio galinį bagažinės stiklą. Pirminėje apklausoje nurodyta, kad buvo pradėjęs važiuoti, tačiau dabar paaiškina, kad jis nevažiavo ir turbūt tyrėja jį ne taip suprato. Po smūgio jis iškart išlipo iš automobilio ir pamatė jau prieš tai pro jo automobilį praėjusius du vyriškius, jie jau buvo nuėję toliau apie 20-30 metrų atstumu nuo automobilio. Taip pat matė dar einančius vaikiną su mergina, tačiau jie nesustojo ir atgal negrįžo. Jis tik išlipęs iškart pradėjo šaukti, kas trenkė į jo mašinos stiklą. Po jo žodžių atsisuko tie du vyriškiai. Jie buvo maždaug apie 180 cm. ūgio, vienas iš jų buvo vyresnis, apie (duomenys neskelbtini) metų, o kitas buvo jaunas, apie (duomenys neskelbtini) metų. Tas jaunesnis vyriškis laikė rankoje pilną plastikinį maišelį. Jie pradėjo eiti link jo, tada dar kartą jų paklausė, kas trenkė jam į automobilio galinį stiklą. Tada prie pat priėjęs tas jaunesnis vyriškis jam nieko nesakęs trenkė rankoje laikytu maišeliu į galvą ir pataikė į dešinę ausį, po smūgio maišelis suplyšo ir matė, kad iš jo iškrito alaus plastikiniai buteliai, 1 l. talpos, kurie buvo pilni. Jei neklysta, buvo du ar trys buteliai. Po smūgio pajuto stiprų skausmą ausyje, jautė spengimą ausyje, skausmą dešimtbalėje sistemoje vertintų 5 balais. Tada tas pats jaunesnis vyriškis sugriebęs už abiejų rankų jį pagriovė ant žemės ir jis griūdamas susitrenkė dešinės rankos riešą, taip pat jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir jautė skausmą dešimtbalėje sistemoje 7-8 balams. Tas kitas vyresnis vyriškis tiesiog stovėjo ir nieko nedarė. Minėti vyriškiai buvo akivaizdžiai neblaivūs, jie svirduliavo ir nuo jų sklido alkoholio kvapas. Išgirdusi jo šaukimą, iš kiemo atėjo jo žmona A. S., ji ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę medikai jį apžiūrėjo, į ligoninę nesivežė. Ranka po sutrenkimo jam sutino, todėl rugsėjo 23 d. nuvyko dar į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kad peršviestų ranką, tačiau nustatė tik stiprų sumušimą. Tie trys vyriškiai ir viena mergina jam visiškai nepažįstami, jie tiesiog ėjo pro šalį. Kai atvyko policijos pareigūnai, atėjo ir tas kitas vyriškis su mergina. Tada išaiškėjo, kad į jo automobilio stiklą trenkė tas vyriškis, kuris buvo su mergina, jo vardas lyg M.. Jis sutiko jam atlyginti padarytą žalą, t. y. 160 eurų, nes po smūgio įskilo galinis stiklas. Jie pasirašė susitarimą, jei reikės galės pateikti. Jei jam atlygins žalą, jis jokių pretenzijų neturės. Automobilio stiklas šiuo metu jau pakeistas (1 t., b. l. 106-109). Po to įvykio toliau jautė skausmą dešinės rankos rieše, todėl bandė (duomenys neskelbtini) ligoninėje pasidaryti papildomus tyrimus, tačiau nepriėjo, registruojantis reikėjo ilgai laukti. Tada nusprendė nuvykti į (duomenys neskelbtini), į AB ,,(duomenys neskelbtini)“, vyko 2024 m. spalio 16 d. Iš (duomenys neskelbtini) turėjo vykti į (duomenys neskelbtini), tą dieną užsipylė kuro ,,(duomenys neskelbtini)“ degalinėje už 30 eurų. Vyko į privačią įstaigą, todėl už vizitą susimokėjo 85 eurus. Jam buvo gydymui išrašytas įtvaras, kurį nusipirko toje pačioje įstaigoje esančioje vaistinėje, už jį sumokėjo 37,05 eurus. Šiuos visus mokėjimus darė iš savo banko sąskaitos, todėl el. paštu atsiuntė tyrėjai pavedimų išrašų kopijas. Pageidauja byloje reikšti civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos 152,05 eurų. Taip pat pageidauja reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, nes buvo užpultas prie savo namų nepažįstamo asmens, dėl jo veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jautė stiprų skausmą ir nuo spalio 16 d. jam 6 savaitėms buvo išrašytas įtvaras. Šiuo metu jau jo nenešioja, nors dar kažkiek skausmą jaučia. Kadangi dėl šio įvykio tiek laiko turėjo jausti skausmą, jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patyrė nepatogumus, pažeminimą, tai pageidauja pareikšti 1000 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos. Dėl šio įvykio nedarbingumo neėmė. M. M. dėl automobilio apgadinimo jam visą padarytą žalą atlygino ir civilinių ieškinių dėl to nereikš, jis atsiprašė ir jam jokių pretenzijų neturi, pareiškimo nerašė ir nerašys. Dėl A. S. gali pasakyti, kad jis su juo nebandė niekaip susisiekti, neatsiprašė ir žalų neatlygino (1 t., b. l. 115-118).
Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam išaiškinta, jog liudytojas, kuris yra įtariamojo ir kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. A. S. yra jo sūnus ir jis sutinka papasakoti apie šį įvykį. 2024 m. rugsėjo 19 d. vakare, apie 17 val., jis su savo sūnumi A. S., M. M. ir jo drauge D. G. susitiko (duomenys neskelbtini) ir nusprendė išgerti alaus, todėl nuėjo į (duomenys neskelbtini) mieste prie parko esantį miškelį. Ten jie gėrė alų, tik D. G. negėrė. Jie prieš 21 val., išėjo iš to miškelio ir ėjo link M. M. namų, nes jo draugė D. turėjo juos su sūnumi parvežti į (duomenys neskelbtini). Jie su sūnumi A. S. ėjo pirmi, apie 10-15 metrų atstumu nutolę nuo M. su D.. Einant matė iš kiemo išvažinėjantį automobilį, tačiau jie tą kiemą jau buvo praėję ir ėjo toliau. Buvo tamsu, matė tik šviesas. Einant išgirdo triukšmą prie to automobilio, kažkas šaukė apie įskeltą langą. Kas ten įvyko, jis nesuprato, nes jie sūnumi buvo toliau nuo to automobilio. Kas ir kaip sudavė į tą automobilį jis nematė. Atsisukęs pamatė, kad M. su D. buvo sustoję prie to automobilio. Prie to automobilio buvo dar jam nepažįstamas vyriškis. Kadangi viskas labai staigiai įvyko, tai jis nelabai suprato, kas vyksta ir ne viską užfiksavo. Sūnus tik pats gali papasakoti, kaip ten viskas įvyko. Sūnus A. rankoje nešėsi maišelį su pilnais alaus buteliais, tačiau kaip jis sudavė ar pastūmė tą vyriškį, jis nematė. Paskui jis suprato, kad iškviesti pareigūnai, jis jų laukė nuošaliau (1 t., b. l. 138-141).
Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji yra S. S. žmona. 2024 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos nepamena, vakare buvo kieme, o jos vyras S. S. išvažinėjo automobiliu iš kiemo, nes jis vakarais važiuoja išsimaudyti į (duomenys neskelbtini). Tik jam išvažiavus, išgirdo vyro šauksmą, kuriam čia mano mašina užkliuvo. Ji suprato, kad kažkas įvyko, todėl nuėjo pažiūrėti, nes toje vietoje, kur buvo automobilis, jai nesimatė. Nuėjus pamatė, kad jos vyras aiškinasi su dviem vyriškiais. Paskui tik suprato, kad kažkas trenkė į automobilio galinį stiklą. Matė, kad automobilio stiklas buvo įskilęs. Paskui paaiškėjo, kad vienas iš vyriškių trenkė jos vyrui su maišeliu, pilnu alaus pūslių. Tie asmenys elgėsi neadekvačiai, atrodė akivaizdžiai neblaivūs. Apie įvykį pranešė policijai. Ji ant savo sutuoktinio akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo, tik buvo paraudusi ausis. Jis skundėsi galvos ir rankos skausmu. Nematė, kaip jos sutuoktinis buvo sužalotas. Dėl įskelto automobilio stiklo M. M. padarytą žalą atlygino, todėl jam jokių pretenzijų neturi. Iškart to M. M. nematė, nes jis buvo pabėgęs, bet jis paskui grįžo su kažkokia mergina ir pripažino savo kaltę. Jos sutuoktinis S. toliau skundžiasi rankos skausmu, todėl pirmadienį važiuos į (duomenys neskelbtini) ligoninę pas traumatologą. Ji pati dėl šio įvykio nenukentėjo ir nepageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja, tačiau šis įvykis jai sukėlė neigiamų emocijų ir išgąsdino, nes tie asmenys visiškai nepažįstami ir dar neblaivūs (1 t., b. l. 144-147).
Liudytoja D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sugyventinis yra M. M.. 2024 m. rugsėjo 19 d. apie 17 val. ji grįžo namo iš darbo ir namuose nerado savo sugyventinio M. M.. Paskui, kiek vėliau, jau buvo pradėję temti, ji nuėjo jo ieškoti. Jis maždaug sakė kur yra, todėl išėjo pėsčia ir savo sugyventinį rado (duomenys neskelbtini) esančiame miškelyje. Su juo kartu buvo jo pusbrolis A. S. su savo tėvu R.. Jie visi buvo akivaizdžiai girti, todėl ji savo sugyventinį išsivedė link namų. Kartu ėjo ir A. S. su savo tėvu, nes ji juos žadėjo parvežti į (duomenys neskelbtini). Ji buvo blaivi ir gerai atsimena, kad ji su M. M. ėjo pirmi, o paskui juos atsilikę ėjo A. S. su tėvu. Jie maždaug žinojo kur jie gyvena, bet jau buvo tamsu, todėl nelabai būtų radę, todėl jie ėjo iš paskos. Einant (duomenys neskelbtini), pamatė iš kiemo atbuline eiga išvažinėjantį automobilį ,,Volvo“, kuris sustojo, kaip suprato, jiems praleisti. Ji žinojo, kad tuo adresu gyvena S. S., nes jį seniai pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) miesto gyventoją. M. M. buvo pergėręs, sunkiai ėjo, ji jį vedė. Einant pro S. S. automobilį ji nežino kas pasidarė M., tačiau jis ranka trenkė vieną kartą į automobilio galinį stiklą. Ji, kiek matė, tai jis trenkė iš rankos delno. Rankose jis nieko nelaikė. M. trenkė į tą stiklą ir nesustojęs nuėjo toliau, ji kartu su juo. Girdėjo, kad išlipęs iš automobilio S. S. šaukė, kas trenkė į automobilį. Kas ten toliau vyko prie to automobilio, ji nematė. Ji nematė, kokius veiksmus atliko A. S.. Kadangi A. S. su tėvu ėjo jiems iš paskos, tai S. S. galėjo pagalvoti, kad jie trenkė į to automobilio stiklą. M. M. nuėjo visai kitu kelia ne link namų, nes jau visai nesiorientavo aplinkoje, ji jį vijosi, kad parsivestų namo. Jokio konflikto nebuvo, mano, kad M. trenkė į to automobilio stiklą dėl girtumo. Paskui einant apsisukus vėl link namų, grįžo prie S. namų. Vietoje aiškinantis M. M. prisipažino, kad jis trenkė į automobilio stiklą ir sutiko atlyginti padarytą žalą. Paskui atvyko policijos pareigūnai, prie pareigūnų pasirašė susitarimą, kad M. atlygins padarytą žalą 160 eurų. Nei M. M., nei A. S. su savo tėvu nepažinojo S. S. ir nėra turėję jokių nesutarimų (1 t., b. l. 150-153).
Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. nuo 15.30 val. (duomenys neskelbtini), parke, jis su A. S. ir jo tėvu R. vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė alų, išgėrė daug, jautėsi stipriai apsvaigęs. Jis dėl girtumo daugiau nieko neatsimena. Jis neatsimena, kad buvo atėjusi jo draugė D. G., neatsimena, kaip ėjo namo. Jis tik žino tiek, kiek jam papasakojo jo draugė D.. Ką kalbėjo, kai buvo atvykę policijos pareigūnai, jis nepamena. Jis negali paaiškinti savo veiksmų, kodėl trenkė į to automobilio stiklą. Jis to neatsimena, tačiau savo kaltę pripažįsta. Jis tikrai neturėjo jokios tyčios sugadinti svetimą turtą. Taip pasielgė dėl girtumo ir pats dėl savo būsenos nesuprato, ką darė. Jis sutiko atlyginti padarytą žalą (1 t., b. l. 156-158).
Liudytoja E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant su Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK vyr. patruliu M. K. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad nepažįstami asmenys puolė mušti pranešėjos vyrą ir sūnų, daužė automobilį. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja A. S. ir jos vyras S. S.. Jie paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. apie 20.56 val. (duomenys neskelbtini), iš namų kiemo išvažinėjo S. S.. Jis pamatęs einančius pro šalį asmenis, todėl sustojo juos praleisti. Pro šoninį automobilio veidrodėlį pamatė, kad praėjo du asmenys ir pradėjo atbuline eiga važiuoti, kai išgirdo smūgio garsą į automobilio galinį stiklą. Tuomet sustojo ir išlipęs pamatė toliau jau paėjusius du vyriškius. Jis pakeltu tonu sušuko, kuris tai padarė. Tada vienas iš tu vyriškių, prie jo priėjęs, jam sudavė ranka į dešinę ausį. S. S. minėjo, kad vyriškis rankoje laikė maišelį. Atliekant įvykio vietos apžiūrą, toks maišelis nebuvo užfiksuotas ir nepaimtas. Toliau S. S. nurodė, kad tas vaikinas, sugriebęs jį už abiejų rankų, pargriovė ant žemės. Automobilio ,,Volvo V70“ apžiūra atlikta nebuvo, nes automobilio savininkas S. S. tuo metu jokių pretenzijų neturėjo. Kadangi automobilis nebuvo apžiūrėtas, todėl negali nurodyti, kokie apgadinimai buvo padaryti. Į įvykio vietą atėjo vyriškis – M. M., jis buvo su savo drauge. M. M. pripažino, kad eidamas pro šalį trenkė į automobilio galinį stiklą, tačiau jie žodžiu su automobilio savininku susitarė, kad jei ryte apžiūrėjęs automobilį turės pretenzijų, jie susisieks ir žalas atlygins. Rašytinių susitarimų įvykio vietoje nerašė. Įvykio metu dalyviams buvo patikrinti girtumai. Pats A. S. savo kaltės nepripažino. GMP medikai S. S. apžiūrėjo įvykio vietoje, į gydymo įstaigą nesivežė. S. S. GMP medikai nustatė dešinės rankos, riešo sausgyslės patempimą. A. S. nesulaikytas, įteiktas šaukimas atvykti į Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK apklausai (1 t., b. l. 161-164).
Iš Šiaulių apskrities VPK Raseinių PK tyrėjos 2024 m. rugsėjo 20 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. apie 20.56 val. (duomenys neskelbtini), kieme prie vartų, nepažįstamas asmuo, kaip vėliau buvo nustatyta tapatybė, tai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,68 prom. girtumas, rankos delnu vieną kartą sudavė blaiviam S. S. į dešinėje galvos pusėje esančią ausį bei A. S., sugriebęs S. S. už abiejų rankų, vieną kartą pargriovė ant žemės, dėl to S. S. griūdamas susitrenkė dešinės rankos riešą, tokiais savo veiksmais A. S. sukėlė S. S. fizinį skausmą. GMP medikai S. S. apžiūrėjo įvykio vietoje, į gydymo įstaigą nesivežė. S. S. GMP medikai nustatė dešinės rankos, riešo sausgyslės patempimą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1–9, 83-84, 167-168, 181).
2024 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad dešinėje gatvės pusėje yra sodyba, kurios teritorija yra aptverta. Įvažiavimas į kiemą yra dešinėje namo pusėje. Gyvenamas namas yra dviejų aukštų, mūrinis, dengtas tinku. Įvažiavimas į kiemą patenkamas pro atidarytus rudos spalvos vartus. Įvažiavimas į kiemą iš pagrindinės gatvės yra atokiau, kelio danga dengta žvyru. Gyvenamojo namo kiemo teritorija yra tvarkinga. Ant rudos spalvos vartų dešiniojo šono, viršutinėje dalyje yra pritvirtinti skaičiai (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 21-26).
Iš 2024 m. rugsėjo 20 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint S. S., dešinėje ausyje matomas nežymus paraudimas, dešinės rankos rieše – paraudimas, panašus į sumušimo dėmę. Kitų išoriškai matomų sužalojimų nestebima (1 t., b. l. 27-31).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. S. nustatytas dešinio riešo minkštųjų audinių sumušimas išsivystė nuo vieno poveikio ir būdingas griuvimui delnu, atsiremiant į plokščią paviršių. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 50-51).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024 m. spalio 25 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. S. sveikatos sutrikdymo mastas, gavus papildomus medicininius dokumentus, keičiamas į nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes po patirtos traumos dėl riešo raiščių patempimo ir išsivysčiusio potrauminio uždegimo sveikata sutrikdyta ilgiau dešimties parų (1 t., b. l. 60-61).
Iš 2024 m. spalio 16 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas S. S. automobilis ,,Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio kėbulo, ties dešiniuoju galiniu ratu, matyti įbrėžimai, apie 60 cm. aukštyje nuo dangos paviršiaus. Apgadintas galinis kairės pusės žibintas – suskilinėjęs žibinto stikliukas, aukštyje nuo apie 97 cm. iki 123 cm., matuojant nuo dangos paviršiaus. Automobilio galiniai šoniniai stiklai tamsinti plėvele, automobilio galinis stiklas netamsintas. Daugiau ant automobilio kėbulo dalių ar stiklų jokių apgadinimų nepastebėta. Automobilis grąžintas nukentėjusiajam (1 t., b. l. 87-102).
Iš 2024 m. spalio 18 d. policijos pareigūnės E. N. kūno (Body) kameros vaizdo įrašo apžiūros protokolo matytu, kad Body kameros vaizdo įrašo, pavadinimu export-lldy5, trukmė 15.18 min. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnė klausia nukentėjusiojo S. S., ar jis turės pretenzijų. Vyriškis atsako, kad taip, dėl stiklo turės. Pareigūnė siūlo abiem vyriškiams susitarti, kad atlygintų žalą ir nerašytų pareiškimo. Abu vyriškiai sutinka dėl žalos atlyginimo ir pareiškimo nerašymo, tada pareigūnė leidžia vyriškiui, galimai M. M., su mergina eiti namo. Toliau matomas vaikinas su mėlynos spalvos marškinėliais, kuris aiškina, kad nieko nepadarė ir savo kaltės nepripažįsta. Jis uždaromas tarnybiniame automobilyje. Nukentėjusysis S. S. pasakoja pareigūnei, kad trenkė į automobilio langą, todėl jis išlipo iš automobilio aiškintis, kas trenkė į stiklą. Tada prie jo puolė vaikinas ir trenkė su taše į ausį, jis patyrė fizinį skausmą. Pareigūnė pranešė budėtojui, kad reikalinga Greitoji medicinos pagalba (1 t., b. l. 103-105).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam A. S. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo S. S. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų R. S., A. S., D. G., M. M., E. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, Šiaulių apskrities VPK Raseinių PK tyrėjos 2024 m. rugsėjo 20 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2024 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, 2024 m. rugsėjo 20 d. asmens apžiūros protokolo, Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024 m. spalio 25 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 16 d. daiktų apžiūros protokolo, 2024 m. spalio 18 d. policijos pareigūnės E. N. kūno (Body) kameros vaizdo įrašo apžiūros protokolo duomenys.
Šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis viešoje vietoje, kur buvo ir kitų asmenų, nukentėjusiajam sudavė vieną kartą su rankoje laikytu maišeliu, kurio viduje buvo pilni plastikiniai alaus buteliai, po to sugriebęs už abiejų rankų pargriovė jį ant žemės ir taip padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą (dešinio riešo raiščių patempimą, kuris išsivystė į potrauminį uždegimą). Liudytoja A. S. dėl šio įvykio išsigando, tolesnius įvykius, t. y. kaip atvyko policija, medikai, stebėjo ir kiti liudytojai, t. y. R. S., buvęs nuošaliai, ir vėliau atėję D. G. su M. M.. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad garso, kad kas trenkė į mašiną, jis negirdėjo, girdėjo tik rėkiančius balsus; nepasakys, kodėl trenkė nukentėjusiajam, atsimena, kad lyg su nukentėjusiojo sūnumi ėmėsi, nes jis atbėgo iš kiemo, bet S. galėjo pargriauti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis, kodėl taip pasielgė, negalėjo paaiškinti, gal todėl, kad nukentėjusysis pradėjo šaukti ant jo ir buvo neblaivus. Belaukiant pareigūnų paaiškėjo, kad M. M. trenkė į automobilio stiklą, jis pats prisipažino. Kodėl jis trenkė į tą stiklą, jis nežino, jis to nematė, tik girdėjo garsą. Tai patvirtina, jog, nebuvus jokio aiškaus nukentėjusiojo ir kaltinamojo asmeninio pobūdžio konflikto, be to, iki tol jie vienas kito nepažinojo, taigi, tokie teisės ir moralės požiūriu nepriimtini kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje, naudojant fizinį smurtą, prieš nepažįstamą nukentėjusįjį, aplink esant kitų asmenų, atitinka nusikalstamų veikų požymius, nustatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.
Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad A. S. nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų: 2024 m. rugsėjo 19 d. apie 20.56 val. (duomenys neskelbtini), prie kiemo vartų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,68 prom.), iš chuliganiškų paskatų, tyčia su rankoje laikytu maišeliu, kurio viduje buvo pilni plastikiniai alaus buteliai, sudavė vieną kartą S. S. į dešinę ausį, po to sugriebęs už abiejų rankų pargriovė ant žemės, dėl to jis griūdamas susitrenkė dešinės rankos riešą, ir padarė jam dešinio riešo raiščių patempimą, kuris išsivystė į potrauminį uždegimą ir dėl to sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tokiais veiksmais nukentėjusiajam S. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Be to, jis 2024 m. rugsėjo 19 d. apie 20.56 val. (duomenys neskelbtini), prie kiemo vartų, tai yra viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, matant pašaliniams asmenims, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,68 prom.), tyčia su rankoje laikytu maišeliu, kurio viduje buvo pilni plastikiniai alaus buteliai, sudavė vieną kartą S. S. į dešinę ausį, sugriebęs už abiejų rankų pargriovė ant žemės, dėl to jis griūdamas susitrenkė dešinės rankos riešą, ir padarė dešinio riešo raiščių patempimą, kuris išsivystė į potrauminį uždegimą ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam S. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamojo A. S. padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų lokalizacija ir mechanizmas rodo, kad A. S. suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, taip pat ir visuomenės rimtis, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tyčia.
Dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo išreiškęs norą susitaikyti su nukentėjusiuoju ir bylą nutraukti, tačiau jam nepavyko susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, pokalbis telefonu nepavyko, buvo emocionalus, tą teismo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusysis. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo pasiteiravus dėl galimybės dėl baudžiamosios bylos nutraukimo jam ir nukentėjusiajam susitaikius ar pagal laidavimą, taip pat pasiūlius kreiptis į teisininkus, kaltinamasis nurodė, kad konsultuotis su teisininkais nenori. BK 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, esant tam tikroms sąlygoms. Iš šių nuostatų matyti, kad kaltinamojo prašymas nėra būtinas, tai teismo diskrecijos teisė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis tokį prašymą buvo išreiškęs ikiteisminio tyrimo metu, taip pat į tai, kad kaltinamasis nėra teisininkas, neturi daug teisinių žinių, yra jauno amžiaus, pagrindinio išsilavinimo, į tai, kad kaltinamasis jau nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, su nukentėjusiuoju susitaikė teismo posėdžio metu, teritorinei ligonių kasai ieškinys atlygintas, pripažino nukentėjusiojo civilinį ieškinį, todėl vadovaujantis BK 38 straipsniu, teisingumo ir protingumo principais, teismas visų pirmiausia svarsto, ar yra galimybė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Bylą nagrinėjant teisme, 2025 m. balandžio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu kaltinamasis A. S. pareiškė, kad nori atsiprašyti nukentėjusiojo ir jo atsiprašė, nurodė, kad jei būtų teismo salėje, būtų paspaudęs ranką nukentėjusiajam. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nepriimti šio atsiprašymo, nukentėjusysis jo prašymą priėmė ir nurodė, kad visi yra žmonės, visi daro klaidų.
2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Šis įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. Šiuo įstatymu buvo pakeistos BK 38 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė, kad viena iš sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra, jeigu kaltininkas savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad viena iš sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra, jeigu kaltininkas savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Įvertinus šiuos BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimus nagrinėjamos bylos kontekste kaltinamojo A. S. atžvilgiu, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimai sunkina A. S. teisinę padėtį, todėl netaikomi.
Pagal BK 38 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
A. S., veikdamas tyčia, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3-4 dalys), veikos baigtos. Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, patvirtino esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Be to, kaltinamasis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Nukentėjusysis S. S. nurodė, kad priima kaltinamojo atsiprašymą, nurodė, kad visi yra žmonės, visi daro klaidų. Iš byloje esančių įrodymų matyti ir tai, kad kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu kontaktavo su nukentėjusiuoju, norėjo jo atsiprašyti, susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau dėl jų abiejų nesusikalbėjimo telefoninio pokalbio metu, jam to nepavyko padaryti. Tačiau teismui, tiesiogiai išklausiusiam abu asmenis teismo posėdyje, nekyla abejonių, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 50,10 Eur turtinės žalos atlyginimo atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu, dėl to civilinė ieškovė atsisakė civilinio ieškinio. Kaltinamasis teismo posėdžio metu taip pat pripažino nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad žalą galėtų atlyginti per 2 mėnesius.
Vertinant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, šiuo metu jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (2 t., b. l. 11-12). A. S. atsakomybę dėl atliktų nusikalstamų veikų padarymo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis administracine tvarka baustas vieną kartą, baudą sumokėjęs (2 t., b. l. 13-14), teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba užsienyje. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą. Nors nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad jis pripažino alkoholio vartojimo faktą, atsiprašė nukentėjusiojo. Iš A. S. parodymų matyti, kad dėl padarytų veikų jis apgailestavo ir tikisi, kad ateityje taip neatsitiks. Taigi, A. S. nėra linkęs nusikalsti, taip pat nėra pagrindo išvadai apie susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, o padaryti nusikaltimai idealiąją sutaptimi yra atsitiktiniai, neplanuoti, nulemti alkoholio vartojimo. Kaltinamasis nėra piktybiškas, matosi jo pastangos susitaikyti ir atlyginti nukentėjusiojo civilinį ieškinį, vieną civilinį ieškinį teritorinei ligonių kasai jau yra atlyginęs. Atsižvelgiant į visa tai, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad A. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismas, įvertinęs A. S. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo pricipo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 8 mėnesių įvykdymo terminą.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 50,10 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t, b. l. 66-78). Civilinė ieškovė 2024 m. gruodžio 6 d. rašte nurodė, kad atsisako civilinio ieškinio, jo atsisakymo pasekmės žinomos, nes A. S. žalą atlygino (1 t., b. l. 79-82; 2 t., b. l. 87). Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 152,05 eurų turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 119-129). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. žalos nukentėjusiajam nėra atlyginęs.
Nukentėjusysis S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad turtinę žalą sudaro kuro išlaidos, nes reikėjo vykti pas medikus, išlaidos už gydytojo konsultaciją ir už ortopedinį įtvarą rankai, bei pateikė mokėjimo nurodymus: 85 Eur – už gydytojo konsultaciją, išlaidos degalams – 30 Eur, įtvaras – 37,05 Eur (1 t., b. l. 115-129). Nukentėjusysis dėl neturtinės žalos teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl sužalojimo kurį laiką negalėjo dirbti, turėjo gydytis, nešioti įtvarą, patyrė nepatogumų.
Taigi, iš nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje ir prie jo pridėtų dokumentų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo matyti, kad prašoma atlyginti turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi būtent dėl nukentėjusiojo patirto sužalojimo, kurį, kaip konstatuota šiame nuosprendyje, padarė kaltinamasis A. S.. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp kaltinamojo A. S. nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo patirtos turtinės ir neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl to pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis A. S. yra atsakingas už nukentėjusiojo patirtą žalą.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 152,05 eurų turtinės žalos priteisimo už kurą, konsultaciją pas gydytojus, pirktą įtvarą, yra pagrįstas, tarp kaltinamojo A. S. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas (BPK 109 str., CK 6.249 str.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą; kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Nagrinėjamoje byloje teismui abejonių dėl to, kad nukentėjusysis S. S. dėl kaltinamojo A. S. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nustatant nukentėjusiajam S. S. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo A. S. tyčiniais smurtiniais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – dešinio riešo raiščių patempimas, kuris išsivystė į potrauminį uždegimą ir dėl to S. S. kelias savaites buvo nedarbingas, sutriko jo nusistovėjęs gyvenimo ritmas, kuriam laikui pakito gyvenimo kokybė, nes buvo sužalota svarbi kūno dalis – rankos riešas. Teismas taip pat įvertina ir A. S. elgesį po nusikaltimo padarymo – kaltę pripažino, žalą teritorinei ligonių kasai atlygino, dar ikiteisminio tyrimo metu bandė susitarti dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju, tačiau nepavyko, atsiprašė nukentėjusiojo. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų S. S. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai.
Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, visas nustatytas aplinkybes, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo S. S. dėl neteisėtų kaltinamojo A. S. veiksmų patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, yra 1000 Eur. Šiuo atveju, teismo vertinimu, priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiojo ir nuskalstamą veiką padariusio asmens interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistinas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba, teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos per mėnesį yra 1500-2000 Eur ir priteistą žalą galėtų atlyginti per 2 mėnesius, į priteistos sumos dydį, daro išvadą, kad nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas išdėstytinas per dviejų mėnesių laikotarpį (CPK 284 str. 1 d.).
A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 7-10). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
2025 m. sausio 21 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo A. S. turtui: 1) UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms 1152 Eur eurų sumai, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, neišieškoma suma – 446 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, turto saugotojas – UAB (duomenys neskelbtini); 2) AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms 1152 Eur eurų sumai, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, neišieškoma suma – 446 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, turto saugotojas – AB (duomenys neskelbtini); 3) AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms 1152 Eur eurų sumai, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, neišieškoma suma – 446 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, turto saugotojas – AB (duomenys neskelbtini); nuo 2025-01-21 iki 2025-07-21 (2 t., b. l. 31-44). Atsižvelgiant į tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti proporcingas priteistos nukentėjusiajam žalos dydžiui, tikslinga laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti, tačiau didesnei sumai – 1152,05 Eur, iki nuosprendžio įvykdymo dėl nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio atlyginimo. Apie priimtą sprendimą informuotinas Turto arešto registras.
Du kompaktiniai diskai su A. S. nuotoline apklausa ir Body kameros vaizdo įrašu, esantys baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo S. S. civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. S. S. S. naudai priteisti 152,05 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus penkis centus) turtinės ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo S. S. įvykdymą dėl 152,05 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo išdėstyti dviem mėnesiams, sumokant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pirmą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) 576,03 Eur, o antrą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) 576,02 Eur.
Išaiškinti A. S., kad nesumokėjus nors vienos įmokos laiku, nukentėjusysis turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai.
Bylos procesą dėl civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro 2025 m. sausio 21 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. S. turtui: 1) UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms 1152 Eur sumai, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, neišieškoma suma – 446 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, turto saugotojas – UAB (duomenys neskelbtini); 2) AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms 1152 Eur sumai, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, neišieškoma suma – 446 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, turto saugotojas – AB (duomenys neskelbtini); 3) AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms 1152 Eur eurų sumai, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, neišieškoma suma – 446 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, turto saugotojas – AB (duomenys neskelbtini); palikti galioti, tačiau didesnei sumai – 1152,05 Eur, iki nuosprendžio įvykdymo dėl nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
Du kompaktinius diskus su A. S. nuotoline apklausa ir Body kameros vaizdo įrašu, esančius baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Išaiškinti A. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.