- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-1918-803/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01254-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- G. V. D.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. V. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ ieškinį atsakovei G. V. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 162,69 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 1-214 ieškovė yra paskirta Panevėžio miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratore. Atsakovei nuo 2022 m. sausio mėnesio iki 2023 m. gruodžio mėnesio nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – namas). Ieškovė buvo pasiūliusi atsakovei sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas, informavo atsakovę, kad per 45 dienas nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos nesudariusi sutarties, ji bus laikoma sudariusi sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas.
2. Atsakovei nesudarius sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, įsigaliojo komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis pagal standartines sąlygas. Ieškovė siuntė atsakovei sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodytos mokėtinos sumos už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas. Atsakovei taip pat buvo siunčiami priminimai dėl skolos už komunalines paslaugas. Atsakovė skolos nemokėjo. Iš viso atsakovė yra skolinga ieškovei 162,69 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismas 2024 kovo 20 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 162,69 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 49,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašė panaikinti teismo preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes atsakovė ieškovės paslaugomis nesinaudoja, todėl neturi prievolės mokėti už komunalinių atliekų tvarkymą. Atsakovė buvo atvykusi į ieškovės buveinę ir pranešusi, kad sutarties nesudarys, nes atsakovės name jokių atliekų nesusidaro, ji viską panaudoja savo reikmėms. Dėl to ieškovė nepagrįstai teikia atsakovei sąskaitas faktūras.
Šalies argumentai
5. Ieškovė prašė teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys, privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad namas nuosavybės teisė priklauso atsakovei. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudariusiais sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. birželio 3 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė ieškovei AB „Panevėžio specialus autotransportas“ iš atsakovės G. V. D. 162,69 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 49,72 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. -214 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus paskyrimo“ ieškovė yra paskirta Panevėžio miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratore. Atsakovė skolos susidarymo laikotarpiu 2022 m. sausio mėn. – 2023 m. gruodžio mėn. nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 punktu, atsakovei buvo pasiūlyta sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Atsakovė taip pat buvo informuota, kad nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
8. Atsakovei nesudarius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, įsigaliojo komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis pagal standartines sąlygas. Atsakovei laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. išsiųstos ieškovės sąskaitos, pagal krias ji iš viso turėjo sumokėti už kiekvieno mėnesio paslaugas 162,69 Eur. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė sumokėjo ieškovei susidariusį skolą ir (arba) įvykdė prievolę, nėra.
9. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 30¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
10. Panevėžio miesto atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų 2014 m. gruodžio 18 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-378, 27 punkte nustatyta pareigą kiekvienam komunalinių atliekų turėtojui tvarkyti komunalines atliekas pagal Taisykles, naudotis tik to komunalinių atliekų tvarkytojo paslaugomis, kuris įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka komunalinių atliekų turėtojo teritorijoje yra parinktas Savivaldybės administracijos, sudaryti sutartis su Administratoriumi, sutartyse su Administratoriumi nurodytais terminais mokėti Savivaldybės tarybos nustatytą (patvirtintą) įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir pan. Pagal minėtų taisyklių 27.3. papunktį visi atliekų turėtojai, kurie naudojasi savivaldybės atliekų tvarkymo sistema, turi sudaryti sutartis su Administratoriumi – AB „Panevėžio specialus autotransportas“.
11. Atsakovė yra nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo – savininkė. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. D1-150 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“ atsakovė privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį. Be to, ir Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto objekto savininkas privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Taigi nekilnojamojo turto objekto savininkas, nepaisant to, ar turi komunalinių atliekų, privalo mokėti nustatytą rinkliavą, t. y. prievolė mokėti rinkliavą siejama ne su atliekų turėjimu, o su nuosavybės teise.
12. Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje aiškiai apibrėžta nuostata, kad nekilnojamojo turto objekto savininkas, per 45 dienas nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos nesudaręs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties, laikomas sudaręs sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė nėra sudariusi sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo pagal individualiai aptartas sąlygas su komunalinių atliekų tvarkymo administratoriumi – ieškove. Dėl to šalių Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis pagal standartines sąlygas Nr. 1014789 įsigaliojo 2017 m. gruodžio 8 d., t. y. praėjus 45 dienoms nuo 2017 m. spalio 23 d. pranešimo dėl komunalinių atliekų tvarkymo sutarties sudarymo išsiuntimo dienos.
Šalies argumentai
13. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad sutartis įsigaliojo 2017 m. gruodžio 1 d., nepaneigia fakto, jog Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis pagal standartines sąlygas Nr. 1014789 yra sudaryta. Taigi pagal šią sutartį atsakovei kyla prievolė mokėti mokesčius ieškovei už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą. Ieškovė apskaičiavo, kad atsakovės skola, susidariusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. už komunalines paslaugas, yra 162,69 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 3 ir 4 dalis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytais principais ir Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 buvo nauja redakcija išdėstytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), kuriose nustatyta dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (Taisyklių 22 punktas).
15. Pagal Taisyklių 24 punktą pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, dvinarės įmokos kintamoji dalis už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, vadovaujantis Taisyklių 33-34 punktais ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos patvirtintais dydžiais, apskaičiuojama kaip subjektui, naudojančiam kolektyvinius konteinerius pagal gyventojų skaičių. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų deklaravusi ieškovei, jog gyvenamajame būste faktinis gyventojų skaičius yra mažesnis nuo apmokestintų kintamąja dvinarės įmokos dalimi gyventojų skaičiaus, atsakovei įmokos apskaičiuotos pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis.
16. Teismas pripažino, kad atsakovė privalo mokėti įmokas už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą. Atsakovė šios prievolės nevykdė ir už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. įsiskolino ieškovei 162,69 Eur. Duomenų, kad ši skola būtų sumokėta atsakovė nepateikė. Ieškovės reikalavimas įrodytas byloje pateiktais rašytinais įrodymais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovė G. V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Ieškovė 2017 m. pabaigoje siūlė sudaryti komunalinių atliekų sutartį. Atsakovė, atvykusi į ieškovės buveinę, pranešė, kad ieškovės siūloma paslauga atsakovei nereikalinga, nes ji neturinti jokių atliekų, kurias reikėtų išvežti. Ieškovė apgaulės būdu savo naudai priima standartinę sutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovė naudosis gabaritinių atliekų aikštele.
17.2. Teismas neteisingai nurodo, kad prievolė mokėti rinkliavą siejama ne su atliekų turėjimu, o su nuosavybės teise. Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad atsakovės skola susidarė už suteiktas paslaugas. Ieškinyje nurodyta melaginga informacija, nes atsakovė nesinaudojo jokia ieškovės paslauga. Ieškovė turėtų teikti savo paslaugas tada, kada jos yra reikalingos. Jeigu asmuo susitvarko pats ir jokių atliekų neturi, ieškovei šių paslaugų teikti nereikia ir standartinė sutartis yra neteisėta.
17.3. Atsakovė nėra sudariusi su ieškove sutarties, o standartinė sutartis yra negalima, nes yra vienašališka. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktomis sąskaitomis faktūromis, nes jos atsakovei siunčiamos jokių paslaugų atsakovei neteikiant. Teismas turėjo vadovautis atsakovės argumentais, nes pati atsakovė žino, kad nesinaudoja ieškovės paslaugomis, nes aikštėje nebuvo jokių atsakovės atliekų. Nagrinėjamoje byloje teismas, teigdamas, kad atsakovė turi sąžiningai mokėti už savo namą, o ne už ieškovės teikiamas paslaugas, yra nesąžiningas.
17.4. Ieškovė neįrodė, kad gabeno atliekas iš atsakovės. Ieškovė jau trečią kartą kreipiasi į teismą, nurodydama, kad atsakovė jai yra skolinga. Ieškovė pati turėtų kreiptis į Vyriausybę, nurodydama, kad toks įvestas mokestis yra nesąžiningas, o kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovei. Atsakovė nėra sudariusi sutarties, o standartinė sutartis negalima, nes yra vienašališka. Teismas negali vadovautis ieškovės atsakovei siunčiamomis sąskaitomis faktūromis, nes ieškovė jokių paslaugų atsakovei neteikia.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė AB „Panevėžio specialus autotransportas“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta savivaldybės teisė įsteigtam juridiniam asmeniui pavesti atlikti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas. Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 1-214 ieškovę paskyrė Panevėžio miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratore, kuriai pavedė pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti, registruoti komunalinių atliekų turėtojus, sudaryti sutartis su komunalinių atliekų turėtojais.
18.2. Atsakovės nepagrįstai teigia, kad ji nėra skolinga ieškovei, nes nėra pasirašiusi sutarties, yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto objekto savininkas, per 45 dienas nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos nesudaręs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties, laikomas sudaręs sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taigi pagal šią sutartį atsakovei kyla prievolė mokėti mokesčius ieškovei už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą.
18.3. Atsakovei 2017 m. spalio 23 d. išsiųstas informacinis pranešimas – siūlymas sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, kuriuo informavo, kad sutarties nepasirašius per 45 dienas nuo pranešimo išsiuntimo dienos, bus laikoma, kad komunalinių atliekų turėtojas yra sudaręs sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, pagal kurias kintamoji mokesčio dalis už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas yra skaičiuojama, atsižvelgiant į asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą nurodytu adresu, skaičių. Atsakovei nesiėmus veiksmų sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas, įsigaliojo 2017 m. gruodžio 1 d. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis pagal standartines sąlygas Nr. 1014789, pagal kurią už suteiktas paslaugas atsakovė su ieškove atsiskaito iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.
18.4. Atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, dvinarės įmokos kintamoji dalis už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintų Taisyklių 33-34 punktais ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos patvirtintais dydžiais, apskaičiuojama kaip subjektui, naudojančiam kolektyvinius konteinerius pagal gyventojų skaičių. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe.
18.5. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 3 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Taisykles Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 1-378 patvirtino Panevėžio miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 26 punkte numatyta, kad komunalinių atliekų turėtojai privalo komunalines atliekas tvarkyti pagal Taisykles, naudotis tik to komunalinių atliekų tvarkytojo paslaugomis, kuris įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka komunalinių atliekų turėtojo teritorijoje yra pasirinktas savivaldybės administracijos, sudaryti sutartis su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi ir sutartyje nurodytais terminais mokėti savivaldybės tarybos nustatytą (patvirtintą) įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
18.6. Atsakovė nepagrįstai nurodė, jog komunalinių atliekų ji neturi, ieškovei nereikia teikti jai paslaugų, pati jas susitvarko. Atsakovė yra gyvenamojo namo savininkė, todėl pagal Aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. D1-150 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“ privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30l straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto objekto savininkas privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Taigi nekilnojamojo turto objekto savininkas, nepaisant to, ar turi komunalinių atliekų, privalo mokėti nustatytą rinkliavą, t. y. prievolė mokėti rinkliavą siejama ne su atliekų turėjimu, o su nuosavybės teise.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės buvo priteista skola už atliekų tvarkymo paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei nuo 1983 m. sausio 14 d. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su viraline, garažu ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (el.b, failas 1, l. 16-17). Ieškovė Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 1-214 yra paskirta Panevėžio miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratore. Ieškovė 2017 m. spalio 20 d. išsiuntė atsakovei siūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį, kuriame išaiškino atsakovei, kad per 45 dienas nepasirašius sutarties, bus laikoma, kad komunalinių atliekų turėtojas yra sudaręs sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas (el.b., failas 1, l. 26). Ieškovė išrašė ir periodiškai kas mėnesį nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. teikė atsakovei sąskaitas faktūras, pagal kurias ji iš viso turi sumokėti ieškovei 162,69 Eur už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas (el.b., failas 1, l. 11-15; 18-21; 23-25; 27-38).
Dėl sutarties su ieškove sudarymo
20. Bendrieji atliekų tvarkymo reikalavimai ir reikalavimai atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams yra reglamentuojami Atliekų tvarkymo įstatyme. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi ieškovės pasiūlymo pateikimo atsakovei metu 2017 m. spalio 20 d.) nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, juridiniu asmeniu, savivaldybės pavedimu atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą, arba savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.
21. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 patvirtintame Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos tiekimo sutartį, rūšių sąraše yra įtraukti ir gyvenamosios paskirties pastatai, t. y. pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai).
22. Kadangi atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ji pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalį ir minėtą Aplinkos ministro įsakymą privalo mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, juridiniu asmeniu, savivaldybės pavedimu atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 1-214 ieškovė yra paskirta Panevėžio miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratore. Ieškovė pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalį 2017 m. spalio 20 d. išsiuntė atsakovei siūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį, pasiūlyme atsakovei buvo išaiškinta šios sutarties sudarymo tvarka ir nesudarymo pasekmės. Taigi atsakovei per 45 dienas nuo šio pasiūlymo išsiuntimo nesudarius, laikoma, kad nuo 2017 m. gruodžio 4 d. ji yra sudariusi sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
23. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą pripažintina, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ji nėra sudariusi su ieškove komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties ar kad ši sutartis ieškovės yra sudaryta neteisėtai. Pripažintina, kad atsakovė yra sudariusi su ieškove sutartį pagal aplinkos ministro 2013 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-254 patvirtintas Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos tiekimo sutarties standartines sąlygas. Dėl to atsakovė turi vykdyti šios sutarties sąlygas ir sumokėti ieškovei pagal pateiktas sąskaitas faktūras.
Dėl faktinio atliekų susidarymo ir jų šalinimo
24. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 1 dalį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“. Proporcingumo principas, kuris aktualus šiam ginčui, jį įgyvendinant turi užtikrinti, kad rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydis neviršytų to, kiek yra būtina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. Šis principas reikalauja, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos.
25. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais (Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 4 dalis). Taigi įmokos mokėjimo būtinumas yra siejamas ne tik su atliekų susidarymo faktu, bet ir su jų susidarymo galimybe.
26. Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtino 2021 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusią Panevėžio miesto savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką (toliau – Metodika), pagal kurios 41 punktą pastoviąją DVĮ dedamąją moka visi savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis (41.1 papunktis). Kintamąją DVĮ dedamąją moka savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai, nekilnojamojo turto objektų savininkų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga (Metodikos 41.2 papunktis).
27. Pagal Metodikos 61 punktą nuo kintamosios DVĮ dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, vadovaujantis Dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taikymo tvarkos aprašu, deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos.
28. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad nurodytu laikotarpiu ji jokių atliekų neturėjo ir ieškovė faktiškai jų nešalino, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų, kad jai priklausančiame gyvenamajame name būtų įvykusi statinio avarija, namas naudojimas būtų sustabdytas ar atsakovė būtų deklaravusi, kad tam tikru laikotarpiu nesinaudos gyvenamuoju namu. Taigi atsakovė neįrodė, kad jai priklausančiame gyvenamajame name atliekos nesudaro ir jų nereikia pašalinti.
29. Pažymėtina, kad šios aplinkybės atsakovei jau kartą buvo išaiškintos Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-623-755/2021, kurioje buvo sprendžiamas Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5894-940/2021, kuriuo ieškovei iš atsakovės buvo priteista skola už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, suteiktas nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai, nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo ištirtus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl to teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
33. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, neatlygintinos. Ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nepateikė jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, nepriteistinos.
34. Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37, 38 straipsniais, 325 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismas
nutaria:
atmesti apeliantės G. V. D. apeliacinį skundą.
Palikti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. galutinį sprendimą nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.