- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-23
- Bylos Nr.
- A-1902-552/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00144-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Dalia Višinskienė
- Advokatai
- Ilona Šaltė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio O. O. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio O. O. sulaikymo persvarstymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į apylinkės teismą ir teikime prašė persvarstyti ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) piliečiui O. O. (toliau – ir Užsienietis) Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. kovo 10 d. priimtą sprendimą dėl jo sulaikymo VSAT Centre iki 2025 m. birželio 10 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.
2. Centras nurodė, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. kovo 10 d. sprendimu Užsienietis po paleidimo iš kalėjimo buvo sulaikytas Centre iki 2025 m. birželio 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Būdamas sulaikytas, Užsienietis 2025 m. kovo 13 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti skubos tvarka. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) gautas 2025 m. kovo 17 d. raštas Nr. 5-S-9207 (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, jog Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
3. Centras akcentavo, kad Užsieniečio su Lietuva nesieja jokie socialiniai, ekonominiai ar šeimyniniai ryšiai, jis Lietuvoje nedirbo, neturi gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo šaltinio, yra pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
II.
4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. kovo 21 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – paliko galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. kovo 10 d. priimtą sprendimą, kuriuo Užsienietis yra sulaikytas Centre ir nustatė Užsieniečiui sulaikymo terminą iki 2025 m. birželio 10 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
5.1. Užsienietis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
5.2. Užsienietis, atlikęs bausmę, 2025 m. kovo 10 d. buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo bei sulaikytas Centro pareigūno sprendimu ne ilgiau nei iki 48 val.
5.3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. kovo 10 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 2025 m. birželio 10 d., bet ne ilgiau kol bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.
Šalies argumentai
5.4. 2025 m. kovo 13 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, kuris yra priimtas Migracijos departamente nagrinėti skubos tvarka.
5.5. Policijos departamentas Raštu informavo, kad Užsienietis pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
5.6. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, Užsieniečio asmenybė nustatyta
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas (112 str., 113 str. 4 d.), padarė išvadą, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas, ir, įvertinęs šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
7. Teismas pabrėžė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, nors jo asmenybė nustatyta ir jis yra prieglobsčio prašytojas, prašymą dėl prieglobsčio suteikimo jis pateikė tik būdamas sulaikytas ir suprasdamas, jog bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Teismas vertino, kad Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė siekiamas išvengti išsiuntimo, nors galimybę prašyti prieglobsčio turėjo nuo pat atvykimo į Lietuvos Respubliką momento, be to, Užsienietis Raštu pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, taigi egzistuoja ir Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas
8. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį jis turi diskreciją skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau, esant nustatytoms aplinkybėms, alternatyvi sulaikymui priemonė Užsieniečiui negali būti taikoma, nes egzistuoja didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus ir tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.
III.
9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. kovo 21 d. sprendimą ir paskirti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Užsienietis pažymi, kad Įstatyme nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją, kartu įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes.
11. Užsienietis nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo prašymo motyvams atskleisti būtina jį sulaikyti, apie tai nepasisakyta ir Centro teikime. Byloje nepasisakyta, kad pareiškėjo apklausos metu gautų duomenų neužtenka jo prašymo motyvams nustatyti.
12. Užsienietis teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta judėjimo laisvę varžanti priemonė šiuo metu nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti. Įvertinus individualias Užsieniečio situacijos aplinkybes, yra pagrindas taikyti mažiau jo judėjimo laisvę varžančią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nenustatant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
13. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14. Centras nurodo, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra prieglobsčio prašytojas, tačiau jis pateikė prieglobsčio prašymą tik po sulaikymo VSAT, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis gali savo veiksmais sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jam taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams įgyvendinti. Užsienietis yra pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
15. Centras teigia, kad Užsienietis apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų, neįvertintų pirmosios instancijos teismo sprendime, kurie paneigtų byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo sprendime įvertintas faktines aplinkybes, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Apeliacijos dalykas – Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. kovo 21 d. sprendimo, kuriuo teismas patenkino Centro teikimą ir paliko galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. kovo 10 d. priimtą sprendimą, kuriuo Užsienietis yra sulaikytas Centre ir nustatė Užsieniečiui sulaikymo terminą iki 2025 m. birželio 10 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pasikeitus Užsieniečio teisiniam statusui (t. y. Užsieniečiui pateikus prieglobsčio prašymą ir įgijus prieglobsčio prašytojo teisinį statusą) išliko jo sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punktuose. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad yra didelė tikimybė, jog Užsienietis, nebūdamas sulaikytas, gali pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą, todėl Įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis nei sulaikymas priemonėmis.
18. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad yra prieglobsčio prašytojas, jo tapatybė yra nustatyta, prašymo motyvai yra aiškūs, todėl sulaikymas jam taikomas nepagrįstai ir neproporcingai. Akcentuoja, kad nėra duomenų, kad jis nebendradarbiautų su pareigūnais ar teismu ir, kad siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis būtų slapstęsis arba išvykęs į kitas valstybes. Prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).
20. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas inter alia kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 118 straipsnio 1 dalis numato, kad <...> jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, VSAT nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.
21. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).
22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
23. Teisėjų kolegija, vertindama, ar yra pagrindas sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatas, pažymi, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2022 m. lapkričio 11 d., tačiau po to neišvyko iš Lietuvos Respublikos, toliau neteisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje, nedeklaravo gyvenamosios vietos, oficialiai nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Užsienietis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už vagystes ir narkotinių medžiagų laikymą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Atlikęs bausmę, Užsienietis 2025 m. kovo 10 d. buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo bei iš karto sulaikytas Centro pareigūno sprendimu ne ilgiau nei iki 48 val. Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Užsienietis pateikė 2025 m. kovo 13 d., t.y. jau po jo sulaikymo.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, t.y. kad Užsienietis neteisėtai buvo Lietuvos Respublikoje, darė nusikalstamas veikas, yra pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, Užsieniečio pasirinktas elgesio modelis sudaro pagrindą manyti, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali pasislėpti, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog egzistuoja pagrindai apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui visada turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme. Teismas turėtų atsižvelgti į bylos aplinkybių visumą ir skirti asmeniui kiek įmanoma švelnesnę teisės aktų nustatytą priemonę.
25. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus bei jų rūšis nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
26. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, tačiau šių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2204-575/2023 ir joje nurodytą praktiką).
27. Šiuo individualiu atveju įvertinusi byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, Užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas nagrinėja skubos tvarka, Užsienietis pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikytas sulaikymas šiuo metu nėra proporcinga ir būtina priemonė. Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas paskesnis prieglobsčio prašymas, nustatymas, galimybės pasislėpti užkardymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) – Užsieniečio apgyvendinimą laikinojo apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikinojo apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, nurodant, kad Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte iki 2025 m. birželio 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio O. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.
(duomenys neskelbtini) piliečiui O. O. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikinojo apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikinojo apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. birželio 10 d. d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Nutartis neskundžiama.