- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-22
- Bylos Nr.
- e2S-679-173/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06955-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. J.
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-11765-375/2015 pagal pareiškėjo R. Č. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. J., antstoliai G. K., R. B., G. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas R. Č. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui R. Č., bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“.
Nurodė, kad 2010-04-27 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį iškelti bankroto bylą UAB „Elrema“, kurios vadovu ir vieninteliu akcininku jis buvo nuo pat įmonės įsteigimo 1997-11-27 iki 2010-04-30. 2010-04-29 buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis su J. J.. 2011-010-10 BUAB „Elrema“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydama pripažinti 2010-04-29 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei priteisti ieškovui iš pareiškėjo R. J. 1 293 954 Lt (374 754,98 Eur) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. 2012- 04-02 Kauno apygardos teismo sprendimu ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš pareiškėjo įmonės naudai priteista 456 753,33 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidos. Tačiau 2013-05-24 sprendimu Lietuvos apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl 2012-04-29 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – pripažino šią sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2014- 02-28 Kauno apygardos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš pareiškėjo įmonės naudai 792 835,18 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-11-04 nutartimi Kauno apygardos teismo 2014-02-28 sprendimą paliko nepakeistą.
Šiuo metu antstolės G. K. kontoroje vykdymui yra pateiktas Kauno apygardos teismo vykdomasis raštas Nr.2-820-480/2014 dėl 45 972,04 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškotojo BUAB „Elrema“ naudai. A. R. B. kontorai yra pateiktas 2014-11-13 vykdomasis dokumentas Nr. 2-820-480/2014 dėl 3 462 Eur išieškojimo išieškotojo VMI naudai. Viso pareiškėjo kreditoriniai įsiskolinimai sudaro daugiau kaip 60 991,39 Eur dydžio sumą, neskaičiuojant kasdien augančių palūkanų. Visų įsiskolinimų mokėjimo terminai yra suėję, bendra suma viršija 25 MMA, todėl pareiškėjas turi būti pripažintas nemokiu ir jam iškelta bankroto byla.
Pareiškėjas per paskutinius 3 metus nebuvo sudaręs jokių kreditoriaus teisių pažeidžiančių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti nesąžiningais arba kurių pasekoje pareiškėjas tapo nemokus.
Pareiškimo surašymo dienai pareiškėjas nedirba, yra registruotas nuo 2013-07-15 Darbo biržoje. Materialinę paramą teikia vaikai. Pareiškėjas negali susirasti darbo dėl sveikatos būklės. Jam nuolat tenka būtinai vartoti vaistus ir kreiptis į gydymo įstaigas. Pajamų vos pakanka būtiniems poreikiams patenkinti, o lėšų atsiskaitymui su kreditoriais nelieka. Pareiškėjas nuolat ieško geriau apmokamo darbo, bet dėl padidėjusio nedarbo to padaryti negali. Pareiškėjas nemokiu tapo ne dėl savo žalingų įpročių ar dėl nusikaltimų (nusižengimų) finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai. Pareiškėjas pareiškia, kad neturi santaupų grynaisiais pinigais ir be 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilio Chrysler Voyager daugiau jokio turto neturi. Pareiškėjo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų neturi.
Pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį numatomos reikalingos išlaidos sudaro 405 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo BUAB „Elrema“ (teisių perėmėjas M. J.) prašė atmesti R. Č. prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2010-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1668-413/2010 iškėlė bankroto bylą UAB „Elrema“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimas“. Šios įmonės vadovas ir akcininkas buvo R. Č.. Jau po nutarties bankroto byloje priėmimo jis 2010-04-29 neva pardavė akcijas J. J.. J. J. pasiskyrė save vadovu tą pačią dieną ir neva jam buvo perduotas visas įmonės turtas ir dokumentacija. J. J. yra neturintis pastovios gyvenamosios vietos asmuo. Akcijų pardavimas yra fiktyvus sandoris, siekiant pradanginti įmonės turtą ir dokumentus. BUAB „Elrema“ bankroto administratorius 2011-01-05 pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2010-04-29 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. Č. ir J. J. negaliojančia, tariama nuo sudarymo momento; iš R. Č. priteisti 1 293 954 Lt, 6 proc. palūknaų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apygardos teismo 2012-04-02 sprendimu ieškinys tenkinas iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo R. Č. 456 753,33 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-05-24 sprendimu pripažinoakcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, bylą dėl žalos dydžio gražino nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas 2014-02-28 sprendimu priteisė iš atsakovo R. Č. ieškovui BUAB „Elrema“ 792 835,18 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (792 835,18 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-11-04 nutartimi paliko galioti Kauno apygardos teismo 2014-02-28 sprendimą. Atsakovas nemokiu tapo ne dėl savo neatidaus elgesio, o dėl piktavalių, nesąžiningų veiksmų, kurie konstatuoti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose ir yra prejudiciniai faktai. Piktavaliai veiksmai yra priežastiniame ryšyje sutariamu nemokumu. Iš priteistų sumų, didelę dalį sudaro pradingusios lėšos, kurių dingimo aplinkybių R. Č. nurodyti negalėjo. Iš pareiškėjo sumos priteistos tik 2014-11-04. Jis net nebando atkurti mokumo. Nesistengimas atkurti mokumą taip pat yra nesąžiningumas. Bankroto byla negali būti keliama nesąžiningam asmeniui, dėl kurio nesąžiningų veiksmų vadovaujant įmonei ir prarandant jos veiklos dokumentus bei turtą, visi įmonės kreditoriai neteko galimybės patenkinti savo finansinių reikalavimų.
Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad nesutinka dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui. Nurodė, kad R. Č. turi nekilnojamojo turto, todėl turi realią galimybę dalinai atsiskaityti su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškimą atmetė (t.2, b.l. 79-85).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo UAB „Elrema“ vadovas ir vienintelis akcininkas. 2010-04-27 Kauno apygardos teismo nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla. 2010-04-29 pareiškėjas pardavė visas jam priklausančias UAB „Elrema“ akcijas J. J.. BUAB „Elrema‘ administratorius 2011-01-10 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia bei priteisti iš pareiškėjo įmonės naudai 1 293 954 Lt žalos atlyginimo. 2012- 04-02 Kauno apygardos teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir iš R. Č. įmonės naudai priteista 456 753,33 Lt žalos atlyginimo. 2013-05-24 Lietuvos apeliacinis teismas 2012-04-02 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl 2010-04-29 akcijų pirkimo- pardavimo sutarties panaikino ir priėmė naują sprendimą- pripažino šią sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento, o kitoje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2014-02-28 Kauno apygardos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš R. Č. BUAB “Elrema“ naudai 792 836,18 Lt žalos atlyginimo. 2014-11-04 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko sprendimą galioti. 2015-01-21 BUAB „Elrema“ pateikė antstolei G. K. vykdomąjį raštą dėl 792 835,18 Lt žalos atlyginimo išieškojimo iš pareiškėjo BUAB „Elrema“ naudai. 2015-02-06 pareiškėjas informavo antstolę, jog ketina pateikti teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo. 2015-02-09 antstolė G. K. areštavo R. Č. turtą – turtinę teisę į nekilnojamąjį daiktą - 1/3 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei automobilį Chrysler, Voyager valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-02-09 patvarkymu buvo areštuotos ir sąskaitos banke. Nuo pareiškėjo sąskaitos AB SEB banke buvo nurašyta 6,19 Eur.
Pareiškėjo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 222 str.
Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, jog pareiškėjas yra nemokus, nes pareiškėjo kreditorinių įsipareigojimų suma gerokai viršija įstatyme nustatytą ribą. Teismas nenustatė ir kitų įstatyme numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako kelti fizinio asmens bankroto bylą, išskyrus reglamentuotą FABĮ 8 str. 2 d.- pareiškėjo nesąžiningumas.
Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo prievoles kitiems kreditoriams, išskyrus nurodytas jo pareiškime, o informacija iš registrų bei bankų taip pat suponuoja išvadą, kad pareiškėjas sąžiningai pateikė informaciją apie save. Teismas nemanė, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas ir nuslėpė informaciją apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą labai aktualiu pagrindu – LR BK 222 str. Pareiškėjas teigia apie jį sužinojęs tik šios bylos nagrinėjimo metu ir šie jo paaiškinimai nėra nuneigti.
Byloje yra duomenys tik apie vieną pareiškėjo 2010-04-29 sudarytą UAB „Elrema“ akcijų pirkimo - pardavimo sandorį, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2013-12-24 sprendimu pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento. Teismas konstatavo pareiškėjo veiksmų nesąžiningumą.
Pripažinus sandorį negaliojančiu iš pareiškėjo priteista 792 835,18 Lt žala BUAB „Elrema“.
Teismai pažymėjo, jog R. Č., formaliai perleisdamas už 100 Lt UAB „Elrema“ akcijas ir jos valdymą asmeniui, kuris nebuvo suinteresuotas įmonės realios veiklos tęstinumu ir kaip nustatyta byloje, jos nevykdė t.y. buvo statytinis direktorius ir vadovas, elgėsi nesąžiningai. Ir nors sandoris buvo sudarytas 2010-04-04 t.y. daugiau nei prieš 3 metus iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau R. Č. procesinį elgesį bylų nagrinėjimo metu teismai įvertino kaip siekimą išvengti atsakomybės už valdytos bendrovės turto praradimą, ir, labiau tikėtina, slėpimą. Teismai konstatavo, jog pareiškėjas nesąžiningais veiksmais ( neveikimu) pažeidė savo, kaip įmonės vadovo pareigą veikti rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, išsaugoti ir perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir visus apskaitos dokumentus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis, arba pagrįsti jų nebuvimą. Minėti teismų sprendimai nustatė prejudicinį pareiškėjo nesąžiningumo faktą – tęstinius nesąžiningus veiksmus ir po 2010-04-04 akcijų perleidimo sandorio. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ir jo atstovas nei duodami teismui paaiškinimus, nei baigiamosiose kalbose šios aplinkybės visai nepalietė ir vertino pareiškėjo, kaip įmonės vadovo elgesio sąžiningumą tik UAB „Elrema“ bankroto kontekste, kalbėjo apie priimtus rizikingus sprendimus siekiant įmonės pelno, nors tai neturi jokios teisinės reikšmės vertinant koks pareiškėjo elgesys - sąžiningas ar nesąžiningas - sąlygojo jo paties nemokumą.
Vykdomasis raštas priverstiniam vykdymui dėl žalos atlyginimo BUAB „Elrema“ naudai pateiktas buvo 2015-01-21 ir antstolė yra nurašiusi tik 6,19 Eur (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). A. R. B., G..A., vykdantys išieškojimą valstybės naudai ( antstolis R. B. nuo 2015-01-14, antstolė G.A. nuo 2014-12-18), nėra nieko išieškoję. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas gera valia pagal savo išgales būtų dengęs nors dalį įsiskolinimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas niekur nedirba nuo 2015 m. vasario mėnesio. Paaiškinimai dėl darbo nesuradimo yra nenuoseklūs. Pareiškime teigė, kad viena iš priežasčių, kodėl pareiškėjas nedirba –sveikatos būklė, o posėdžio metu pareiškėjas tvirtino, kad jo sveikatos būklė nėra kliūtimi susirasti darbą. Jis jokiais įrodymais nepagrindė paaiškinimų, jog dėjo ir deda dideles pastangas įsidarbinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad tiek prejudiciniai faktai dėl pareiškėjo nesąžiningumo, nustatyti teismų sprendimuose dėl akcijų pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos priteisimo, tiek nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas gera valia nėra padengęs nei dalies įsiskolinimo, kad jis nededa pastangų įsidarbinti arba užsiimti individualia veikla ir gauti pajamas ir taip pradėti atsiskaitinėti su kreditoriais, suponuoja išvadą apie pareiškėjo nesąžiningumą.
Teismas neįžvelgė būtinumo stabdyti bylos nagrinėjimą dėl atliekamo pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo CPK 164 str. 4 p. pagrindu, nors tyrimas atliekamas pagal aktualų LR BK 222 str. Tyrimas gali užtrukti, nes šiuo metu atliekamas tik dokumentinis tyrimas (t.1, b.l. 163). Bylos sustabdymas būtų netikslingas, nes užvilkintų bylos nagrinėjimą ir pažeistų kreditorių interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-12-22 nutartį ir priimti naują sprendimą-iškelti fizinio asmens bankroto bylą R. Č..
1) teismas nepagrįstai plečiamai aiškino įstatymo nuostatą, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 str. 8d. 2 p.). Teismas nepagrįstai vertino sandorius sąžiningumo aspektu sudarytus seniau nei įstatyme įtvirtintas trijų metų terminas. Įstatymu aiškiai įtvirtinta, kad tikrinami bankrutuoti norinčio fizinio asmens per trijų metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo laikotarpį sudaryti sandoriai. Todėl net ir esant abejonių apie neva nesąžiningus apelianto veiksmus, atliktus anksčiau nei trijų metų iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą laikotarpiu, vien šiuo pagrindu remiantis negali būti atsisakoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
2) Aplinkybė, kuria grindžiamas apelianto nesąžiningumas, yra 2010-04-29 įvykęs akcijų pirkimo-pardavimo sandoris. Tačiau nuo sandorio sudarymo iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo praėję beveik penkeri metai.
3) Būdamas įmonės vadovu, apeliantas stengėsi siekti kuo geresnių įmonės rezultatų, siekti pelno, todėl buvo priverstas priimti įvairius investicinius sprendimus, dėl ko neišvengė rizikos. Tokių veiksmų negalima laikyti nesąžiningais. Verslo nesėkmė negali būti laikoma apelianto nesąžiningumo įrodymu.
4) Byloje nenustatyta, kad apeliantas klaidino kreditorius apie savo finansinę padėtį, prisiėmė prievoles neketindamas jų vykdyti, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, stengėsi sąmoningai bloginti savo padėtį ir pan.
5) Apeliantas nėra pripažintas kaltu dėl kokios nors nusikalstamos veikos. To nustatyti nėra galimybės bankroto byloje nes tai bus galima atlikti tik užbaigus byloje minimą ikiteisminį tyrimą. Norint nustatyti ar iš tikrųjų buvo atlikti kokie nors neteisėti apelianto veiksmai, reikėtų laukti kol bus užbaigtas pradėtas ikiteisminis tyrimas UAB „Elrema“ bankroto byloje.
6) Byloje nenustatyta, jog apelianto elgesys su finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti reikalavimai bus nurašyti, elgėsi nerūpestingai ir kt.
7) Faktas, kad iš asmens buvo priteista žala, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus asmens veiksmus. Net jei ir galėjo būti priimti kokie nors apelianto, kaip vadovo netinkami sprendimai, veikiant įmonės vardu, niekaip nesidaro pagrindo prielaidos laikyti paties fizinio asmens nesąžiningu jo fizinio asmens bankroto byloje.
8) Pirmosios instancijos teismui pateikti paaiškinimai bei patvirtinantys dokumentai apie pastangas gauti lėšų ir atsiskaityti su kreditoriais (apeliantas išsiėmė verslo liudijimą, aktyviai ieško klientų, geriau apmokamo darbo).
9) Neegzistuoja FABĮ 5 str. 8 d, nurodyti pagrindai, kuriais remiantis teismas galėtų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė. Apeliantas nemokiu tapo ne dėl žalingų įpročių, nėra baustas už numatytus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus ir kt.
10) Apeliantui negali būti užkirstas kelias pasinaudoti FABĮ suteiktomis teisėmis vien dėl to, kad jis neveikė taip, kaip turėjo veikti idealus ir sąmoningas pilietis. Taip pat negali būti užkertamas kelias pasinaudoti teise bankrutuoti dėl vykdant ūkinę finansinę veiklą prisiimtos ir nepasitvirtinusios rizikos.
11) Apeliantas atitinka fizinių asmenų bankrote keliamas sąžiningumo ir nemokumo sąlygas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau–FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo elgesį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, sprendė, jog pareiškėjo veiksmai laikytini nesąžiningais.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išvadą apie pareiškėjo nesąžiningumą suponuoja tiek prejudiciniai faktai dėl pareiškėjo nesąžiningumo, nustatyti teismų sprendimuose dėl akcijų pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos priteisimo, tiek nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas gera valia nėra padengęs nei dalies įsiskolinimo, kad jis nededa pastangų įsidarbinti arba užsiimti individualia veikla ir gauti pajamas ir taip pradėti atsiskaitinėti su kreditoriais.
Nagrinėjamu atveju aktuali FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.). Pasisakydamas dėl šios įstatymo nuostatos kasacinis teismas išaiškino, kad teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu asmuo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016). FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus.
Pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad jo nemokumą sąlygojo teismo sprendimai, kuriais iš pareiškėjo buvo priteista 792 835,18 Lt (229620,94 Eur) žalos atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad pareiškėjas su pareiškimu iškelti bankroto bylą pateikdamas informaciją, buvo nesąžiningas, tačiau konstatavo, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas jam tampant nemokiu. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada pareiškėjas nesutinka, atskirajame skunde nurodo, kad apeliantas atitinka fizinių asmenų bankrote keliamas sąžiningumo ir nemokumo sąlygas.
Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog aplinkybė, kuria teismo yra grindžiamas apelianto nesąžiningumas, yra 2010-04-29 įvykęs akcijų pirkimo-pardavimo sandoris. Spręsdamas apie pareiškėjo veiksmų nesąžiningumą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teismų sprendimais nustatytas aplinkybes apie pareiškėjo procesinį elgesį bylų, kurių metu buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos priteisimo, akcijų pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nagrinėjimo metu, o ne 2010-04-29 akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Pareiškėjo procesinį elgesį teismai vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės už valdytos bendrovės turto praradimą, ir, labiau tikėtina, slėpimą. Kaip matyti iš anksčiau teismų priimtų sprendimų, šią išvadą teismas padarė nustatęs, kad pareiškėjas sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, į bylą teikė tik atskirą informaciją ir dokumentus, siekiant faktinę situaciją pakreipti sau palankia linkme, pareiškėjas melagingai nurodydavo aplinkybes apie bendrovės finansinių dokumentų gavimą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1345/2014). Pareiškėjas nesąžiningais veiksmais siekė išvengti atsakomybės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjo procesiniais veiksmais bylose sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, kurią priteisus pareiškėjas kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, padarė išvadą dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo, kaip įmonės vadovo ar akcininko veiksmų, valdant įmonę UAB „Elrema“, prisiimant finansinę riziką ir pan., kaip tai nurodoma atskirajame skunde. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada apie pareiškėjo nesąžiningumą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai vertino sandorius sąžiningumo aspektu sudarytus seniau nei įstatyme įtvirtintas trijų metų terminas bei argumentai susiję su pareiškėjo, kaip įmonės vadovo veiksmais. Byloje, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos priteisimo, pareiškėjas savo teises ginė kaip asmuo, atsakingas už padarytą žalą, o ne kaip įmonės vadovas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nepateikti įrodymai, kad pareiškėjas pagal savo galimybes nors iš dalies dengė įsiskolinimus, kad ieškosi darbo ir jo nepavyksta susirasti, siekia užsiimti individualia veikla. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui pateikti paaiškinimai bei patvirtinantys dokumentai apie pastangas gauti lėšų ir atsiskaityti su kreditoriais (apeliantas išsiėmė verslo liudijimą, aktyviai ieško klientų, geriau apmokamo darbo), tačiau šių įrodymų byloje nėra. Duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingai išspręstai bylai.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis – pagrįsta ir teisėta, naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.