Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams R. S., R. S., G. S. dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir skolos priteisimo bei ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-19 sprendimo civilinėje byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje byloje ieškovės reikalavimas grindžiamas tuo, kad ji 2005-05-11, pirkdama kartu su savo sūnumi lygiomis dalimis butą už 170 000 Lt sumokėjo už jo dalį 40 000 Lt. Rašytinis susitarimas nebuvo sudarytas, tačiau ieškovė tikėjosi, jog sūnus su atsakove šiuos pinigus grąžins, pagerės jos ir atsakovės santykiai, kurie buvo konfliktiški. Tačiau, kaip ieškinyje ieškovė nurodo ir toliau jos ir atsakovės santykiai buvo blogi. 2008-08-16 jos sūnus mirė, ji savo kreditinio reikalavimo paveldėjimo byloje nepareiškė, prašė ieškinyje pratęsti CK 5.63 str. 1d. 3 mėnesių terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti. Tokį pat prašymą suformuluoja apeliaciniame skunde bei jo motyvuose, nors tokia ieškovės pozicija yra klaidinga, tačiau teismas privalo teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius. Šioje byloje akivaizdu, kad ieškovė 2008-08-06 mirus jos sūnui, o 2011-04-21 pareiškus šį ieškinį nepraleido 3 metų naikinamojo termino, nustatyto CK 5.63 str. 4 d. Todėl pareiškiant ieškinį teisme dėl paveldimo turto pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį vėliau nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos neprivaloma prašyti atnaujinti praleistą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Reikia vadovautis CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostata, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jei ginčo šalis reikalauja. Kai ginčo šalis pareikalauja taikyti ieškinio senatį ir įrodo, kad trijų mėnesių terminas yra praleistas, tai kreditoriui atsiranda pareiga patvirtinti svarbias trijų mėnesių termino praleidimo priežastis (CPK 178 straipsnis, CK 1.131 str. 2 d., 5.63 str. 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-347/2006). Todėl šioje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį. Įvertinus atsakovės atsiliepime nurodytą atsakovės faktinę aplinkybę ‚, kad užvedant paveldėjimo bylą ieškovė irgi nereiškė jokių skolinių pretenzijų‘‘(t.1, b.l.53), iš atsakovės R. S., atsakovo G. S. paaiškinimų teisme (t.1, b.l.139, 143), iš atsiliepimo į apeliacinį skundą (t.2, b.l.5-6) darytina išvada, kad toks prašymas atsakovų buvo pareikštas. 2002-12-30 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymo normas, apibendrinimo apžvalgoje yra išaiškinta, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį gali būti išreikštas, pavyzdžiui, prašant atmesti ieškinį dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, prašant taikyti ieškinio senatį byloje arba kita forma prašant atmesti ieškinį dėl teisės pažeidimo padarinių įsisenėjimo. Toks reikalavimas taip pat gali būti numanomas iš kokių nors kitų ginčo šalies veiksmų prašant atmesti ieškinį, jeigu teismui ir proceso dalyviams tokie veiksmai aiškiai parodo ginčo šalies valią remtis teisės pažeidimo padarinių įsisenėjimu. Visais minėtais atvejais šis reikalavimas taikyti ieškinio senatį sukelia vienodus teisinius padarinius.

Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka bei terminai reglamentuojami CK 5.63 str. Palikėjo kreditorių reikalavimai pareiškiami palikimą priėmusiems įpėdiniams per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.63 str. 1 d. nustatyta tvarka kreditoriaus reikalavimų pareiškimas – tai informavimo veiksmas, kurio tinkamas atlikimas turi teisinę reikšmę CK 5.63 str. 4 d. taikymui( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-22 nutartis c. b. Nr.3K-3-347/2006; 2006-10-30 nutartis c.b. Nr.3K-3-546/2006). Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu.

Spręsdami klausimą, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbias teisines pasekmes ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties kaip teisinės kategorijos aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo principo (CK 1.2 straipsnis). Teisėjų kolegija mano, kad ieškovės tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodytos šio termino praleidimo aplinkybės: pablogėjusi sveikata, garbus amžius, teisinių žinių stoka, nenoras skaudinti atsakovų, tikėjimasis savanoriško skolos grąžinimo, ir šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai neatitinka svarbios aplinkybės reikšmės CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste, nes priklausė nuo ieškovo valios ir buvo jo kontroliuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009). Pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovė privalėjo įrodyti svarbių priežasčių buvimą per 3 mėnesius nuo 2008-08-16, jokių įrodymų, jog ieškovė tuo laikotarpiu sirgo, byloje nėra, ieškovės pateikti 2011-09-08-27 išrašai iš medicininių dokumentų (t.1, b. l. 92-94) įrodo ieškovės susirgimus iškėlus šią civilinę bylą, vien senyvas amžius teismų praktikoje nelaikytinas svarbia priežastimi, iš ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovės ir jos marčios santykiai tiek iki sūnaus mirties, tiek ir po jos buvo konfliktiški, todėl svarbia priežastimi taip pat nelaikytinas jos tikėjimasis, kad skola jai bus grąžinta. Įstatymų leidėjas nustatė trumpą 3 mėnesių terminą kreditiniams reikalavimams paveldėjimo byloje pareikšti ir palikimui priimti, todėl akivaizdu, kad visi asmenys po artimųjų mirties jaučiasi blogai, todėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimai nelaikytini svarbia priežastimi, o įstatymų nežinojimas pagal CK 1.6 str. taip pat negali būti pripažintas svarbia priežastimi. Todėl apeliacinio skundo motyvas, kad teismas šio reikalavimo nemotyvavo yra nepagrįstas, nes byloje nebuvo įrodymų dėl svarbių priežasčių buvimo.

Šioje byloje ieškovė taip pat privalėjo įrodyti savo turtinio reikalavimo pagrįstumą. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog ji uždėjo už sūnų perkant butą 40 000 Lt, t. y. nurodo, kad ji už savo sūnų įvykdė dalį jo prievolės perkant 2005-05-11 butą už 170 000 Lt, kadangi ieškinį pareiškė jo teisų ir pareigų perėmėjams, todėl byloje privalėjo įrodyti jos sūnaus įsipareigojimus dėl šios sumos, t. y. sutartį, kaip juridinį faktą, kuris sukuria, keičia ar nutraukia civilinius teisinius santykius. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tinkamas ieškovės ir jos sūnaus sudarytos sutarties vykdymas, kuri pagal paveldėjimo teisės normas privalo būti įvykdyta atsakovų. Byloje nustatyta, kad jokių rašytinių susitarimų ieškovė su sūnumi ar atsakovais nebuvo sudariusi. Sprendžiant šalių ginčą, svarbu tinkamai kvalifikuoti šalių sutartinius santykius, įvertinti šalių veiksmus sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu, kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, nustatyti civilinės atsakomybės ribas (CK 6.193 str.), todėl visų pirma ieškovė privalėjo leistinais įrodymais įrodyti, kad toks susitarimas dėl 40 000 Lt kainos sumokėjimo už sūnų ir šių pinigų grąžinimo jai buvo. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). 2005-05-11 ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties 2 p. buvo konstatuota, kad šio buto pardavėjai 170 000 Lt gavo lygiomis dalimis. Mokėjimo pavedimu įrodyta, kad ieškovė 2005-03-30 pervedė buto pirkėjui 160 000 Lt (t.1, b.l.23), šią sumą sudarė ieškovės gauti pinigai įvairiais laikotarpiais, tarp jų ir 35 000 Lt pervesti V. S., kiekvienas šio buto sandorio pirkėjas turėjo sumokėti po 85 000 Lt, 10 000 Lt buvo sumokėtas avansas, ieškovė prašo 40 000 Lt, todėl akivaizdu, kad šio sandorio šalys vykdė tarpusavio atsiskaitymus grynaisiais pinigais po šio pavedimo. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad ieškovė privalėjo įrodyti, jog jos sūnus ir atsakovai buvo įsipareigoję ginčo pinigus grąžinti. Ieškovės nurodomi jos ir sūnaus teisiniai santykiai atsirado žodinės sutarties pagrindu, todėl jos nurodytų aplinkybių įrodinėjimas apsunkinamas. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 str.). Vertinant ieškovės ir jos sūnaus artimą giminystės ryšį, tačiau blogus santykius su atsakove R. S. ieškovė turėjo sudaryti rašytinį susitarimą, nes tokioje situacijoje kiekvienas atidus ir rūpestingas asmuo tokį susitarimą sudarytų raštu. Be to, CK 1.72 str., 1.73 str. 1d. 1p. numato sudarytų tarp fizinių asmenų sandorių, kurių suma neviršija 5000 Lt, žodinę formą. Šiuo atveju ieškovė iškėlė ginčą dėl 40 000 Lt, todėl CK 1.93 str. 2 d. nustatytas draudimas šalims, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti, jeigu yra nesilaikyta įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės sandorio formos. CK 1.93 str. 2 d. nustatytas draudimas šalims, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti, jeigu yra nesilaikyta įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės sandorio formos.

CK 1.64 str. nustatyta, kad pagrindinis sandorio elementas yra jo šalių valia, todėl ieškovei teigiant, kad sūnus buvo įsipareigojęs ginčo pinigus grąžinti, analizuotini jos veiksmai po 2005-03-30 pavedimo. Sudarant 2005-05-11 buto pirkimo sutartį ieškovė turėjo realią galimybę nurodyti šioje sutartyje, jog ji sumokėjo didesnę kainos dalį, nes dalyvavo sudarant sandorį. Byloje nėra įrodymų, jog nuo 2005-03-30 iki sūnaus mirties - 2008-08-16 reikalavo didesnės įsigyto buto dalies, pinigų grąžinimo, kad po sūnaus mirties kaip jo kreditorė kreipėsi paveldėjimo byloje, todėl įvertinus jos ir sūnaus artimus, gerus santykius ieškovės įrodinėjama suma gali būti laikoma ir kaip mamos materialinė pagalba sūnui. Nesant byloje jokių įrodymų apie jos valią dėl šių pinigų grąžinimo, apie jos sūnaus, atsakovų įsipareigojimus ieškovei, jokių ieškovės aktyvių veiksmų dėl šios sumos grąžinimo, vien mokėjimo pavedimas yra nepakankamas įrodymas ieškiniui patenkinti.

Ieškovės piniginis reikalavimas atsakovams yra susijęs su paveldėjimo teisės normomis, todėl ir paminėtos termino praleidimo aplinkybės, ir įrodymų nepakankamumas ieškovės turtiniam reikalavimui pagrįsti yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamos teismo sprendimo dalies apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo ( CPK 326 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-19 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.