- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-07
- Bylos Nr.
- 2A-488/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1216-413/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui E. B. (tretysis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Usana“) dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloke kilo ginčas dėl kreditoriaus, kurio reikalavimo įvykdymas užtikrintas keliais būdais, teisės reikalauti įvykdyti prievolę iš solidariai atsakingo laiduotojo anksčiau nei bus pasinaudota galimybe gauti prievolės įvykdymą iš įkeisto turto, taip pat dėl galimybės gauti vienu metu tiek sutartines, tiek procesines palūkanas už laiku negrąžintą kredito sumą.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Swedbank“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. B. 191 806,14 eurų skolą (189 693,72 eurai negrąžintas kreditas; 1 687,67 eurai priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos; 392,85 eurai delspinigių, 31,90 eurai priskaičiuoti, bet nesumokėti delspinigiai už palūkanas), kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant šešių mėnesių EUR LIBOR ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir kurios kiekvienų metų gegužės 29 d. ir lapkričio 29 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jei palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, šešių mėnesių EUR LIBOR ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojant nuo negrąžintos 189 693,72 eurų kredito dalies nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno kredito grąžinimo. Taip pat prašė priteisti 6 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimus grindė šiomis svarbiausiomis aplinkybėmis. Ieškovas AB „Swedbank“ ir trečiasis asmuo UAB „Usana“ 2006 m. rugpjūčio 9 d. sudarė kredito sutartį Nr. 06-056881-IN (toliau – Kredito sutartis) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kuria kredito gavėjui UAB „Usana“ buvo suteiktas 218 162,72 eurų sumos kreditas. Kredito gavėjas, užtikrindamas prisiimtų įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymą, įkeitė gamybinį pastatą ir prekybos sandėlį, lėšas banko sąskaitoje ir nuomos teises į žemės sklypą.
AB „Swedbank“ ir atsakovas E. B. (laiduotojas) 2008 m. gegužės 29 d. pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 06-056881-LA1 (toliau – Laidavimo sutartis), kuria laiduotojas laidavo, kad kredito gavėjas įvykdys visus įsipareigojimus pagal Kredito sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi kredito gavėjui buvo iškelta bankroto byla, todėl tuo pagrindu ieškovas nutraukė Kredito sutartį bei kreipėsi dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo kredito gavėjo bankroto byloje. Atsakovas buvo įspėtas apie kredito gavėjo neįvykdytus įsipareigojimus, tačiau nepašalino Kredito sutarties pažeidimų. Susidariusi kredito gavėjo ir laiduotojo solidari skola ieškovui pagal Kredito sutartį yra 191 806,14 eurų, o kintamos metinės palūkanos nuo negrąžintos kredito dalies 189 693,72 eurų.
Atsiliepimas
Atsakovas E. B. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovo ieškinys nesąžiningai pareikštas, nes ieškovo reikalavimui (191 806,14 eurų) patenkinti pakanka ieškovo naudai įkeisto trečiajam asmeniui priklausančio turto vertės.
Ieškovui trečiojo asmens prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas šiais keliais būdais: 1. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 80 proc. kredito sumos garantija; 2. kredito gavėjas ieškovo naudai įkeitė pastatą – sandėlį, kuris hipotekos lakšto sudarymo dieną įkainotas 320 000 Lt suma, o 2008 m. sausio 31 d. - 1 100 000 Lt suma; 3. kredito gavėjas ieškovo naudai įkeitė gamybinį pastatą, kuris įkainotas 1 937 000 Lt suma; 4. kredito gavėjas ieškovo naudai įkeitė visas esamas ar būsimas nuomos teises į 0,9797 ha bendro ploto žemės sklypą, taip pat įkeitė pinigines lėšas, esančias įkeitimo objekto savininko banko sąskaitoje. Įkeitimo lakšto sudarymo dieną įkeičiamų daiktų vertė – 752 100 Lt, o 2008 m. sausio 31 d. įkeičiamų daiktų vertė – 700 544,40 Lt.
Atsakovo nuomone, ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis reikšdamas ieškinį dėl skolos išieškojimo laiduotojui net nepradėjęs išieškojimo iš ieškovo naudai įkeisto turto. Kreditorius atleistinas nuo atsakomybės CK 6.86 straipsnio pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo E. B. ieškovui AB „Swedbank“ 191 806,14 eurų (189 693,72 eurai negrąžintas kreditas; 1 687,67 eurai priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos; 392,85 eurai delspinigių, 31,90 eurai priskaičiuoti, bet nesumokėti delspinigiai už palūkanas) skolą, kintamas metines palūkanas, apskaičiuotas imant šešių mėnesių EUR LIBOR ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir kurios kiekvienų metų gegužės 29 d. ir lapkričio 29 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jei palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, šešių mėnesių EUR LIBOR ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojant nuo negrąžintos 189 693,72 eurų kredito dalies nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. gruodžio 8 d.) iki pilno kredito grąžinimo, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą 191 806,14 eurų sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 10 623 Lt bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė valstybei iš atsakovo E. B. 39,89 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Apygardos teismas atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad, kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009) ir sprendė, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių.
Apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą (ji buvo iškelta iki ieškinio laidavimo sutarties pagrindu pareiškimo), konstatuotas įmonės nemokumo faktas, kuris reikšmingas atsirasti laiduotojo prievolei atsakyti kartu su pagrindiniu skolininku. Skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Kreditorius (ieškovas) laidavimo sutarties neatsisakė ir pareikalavo laiduotojo atsakomybės papildomai. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Laidavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovui solidariai ta pačia apimtimi kaip pagrindinis skolininkas UAB „Usana“, konkrečiai imant, už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą bei kitų Kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą iki visiško prievolių ieškovui pagal Kredito sutartį įvykdymo.
Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl ieškovo galimai nesąžiningo naudojimosi savo teisėmis (UAB „Usana“ bankroto byloje ieškovo reikalavimai nėra patenkinti), taip pat nenustatė pagrindo atleisti atsakovą nuo atsakomybės CK 6.80 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė nagrinėjamo ginčo atveju yra solidari.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1216- 413/2010 panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovo 191 806,14 eurus skolos, sąžiningai įgyvendino savo teises. Sprendžiant dėl ieškovo sąžiningumo ir civilinių teisių įgyvendinimo tinkamumo, būtina atsižvelgti į laidavimo sutarties, kurios pagrindu reiškiamas reikalavimas šioje byloje, tikslus. Laidavimo sutartimi jos šalys siekė užtikrinti trečiojo asmens UAB „Usana“ įsipareigojimų pagal Kredito sutartį tinkamą vykdymą, tuo atveju, jei tretysis asmuo nebevykdytų savo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį. Taigi laidavimo sutarties tikslas buvo sudaryti sąlygas ieškovui atgauti trečiajam asmeniui perduotas pinigines lėšas. Kredito sutarties vykdymas, be laidavimo sutarties, taip pat buvo užtikrintas ir kitais būdais:
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 80 % kredito sumos garantija;
Kredito gavėjas UAB „Usana“ ieškovo naudai įkeitė pastatą - sandėlį, kuris hipotekos lakšto sudarymo dieną įkainotas - 320 000 Lt suma, o 2008 m. sausio 31 d. - 1 100 000 Lt suma;
Kredito gavėjas UAB „Usana“ ieškovo naudai įkeitė gamybinį pastatą, kuris įkainotas 1 937 000 Lt suma;
Kredito gavėjas UAB „Usana“ ieškovo naudai įkeitė visas esamas ar būsimas nuomos teises į 0,9797 ha bendro ploto žemės sklypą, bei pinigines lėšas, esančias įkeitimo objekto savininko banko sąskaitoje. Įkeitimo lakšto sudarymo dieną įkeičiamų daiktų vertė - 752 100 Lt. o 2008 m. sausio 31 d. sudarytas įkeitimo lakšto 1 priedas, kuriame pakeista įkeičiamų daiktų vertė - 753 372,24 Lt.
Užtikrinant Kredito sutarties vykdymą, hipoteka yra nustatyta turtui, kurio bendra vertė yra 3 790 372,24 Lt, t.y. įkeisto turto vertė beveik šešis kartus viršija ieškovo reikalaujamą sumą.
Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo elgesys, nors ir formaliai teisėtas, nelaikytinas sąžiningu. Ieškovas galėtų gauti tinkamą prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymą ir pasinaudojęs kitomis užtikrinimo priemonėmis. Pažymėtina, kad atsakovas yra fizinis asmuo, kurio atžvilgiu reikalaujama suma yra ypatingai didelė, ir tokios sumos išieškojimas turėtu ypatingai neigiamas socialines pasekmes atsakovui. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad „asmuo turi įvertinti, ar nėra kitų priemonių, kurios padėtų pasiekti tą patį tikslą, tačiau nedarytų žalos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2009).
2. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas, nors ir atsisakė savo teisių, kuriomis pasinaudojęs galėjo patenkinti savo reikalavimą, neprarado teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų laiduotojas. Pažymėtina, kad atsakovas savo kaip laiduotojo atsakomybės pabaigą siejo ne su CK 6.80 straipsnio 2 dalyje numatytomis aplinkybėmis, o su CK 6.86 straipsniu, todėl teismo teiginiai apie skolininko ir laiduotojo atsakomybės solidarumą neturi reikšmės. Atsakovas savo, kaip laiduotojo, atsakomybės pabaigą siejo ne su ieškovo atsisakymu išieškojimą nukreipti į konkretų turtą, bet su tom aplinkybėm, kad ieškovo reikalavimas buvo užtikrintas ir kitomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, kurių ieškovas atsisakė.
Konstatuojant laiduotojo atsakomybės pabaigą turi būti nustatytas šių aplinkybių visetas: kreditoriaus pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimą; kreditorius turėjo realią galimybę patenkinti savo reikalavimą; kreditorius šių teisių atsisakė. Kadangi pagal bylos duomenis, ieškovo reikalavimas užtikrintas turto įkeitimu, šio turto pakanka reikalavimui įvykdyti ir ieškovas nepasinaudojo bei nesiekė pasinaudoti pirmumo teise patenkinti reikalavimus iš jo naudai įkeisto turto bei nesikreipė į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl garantijos sumos išmokėjimo, toks ieškovo neveikimas yra vertintinas kaip atsisakymas pasinaudoti pirmumo teise patenkinti savo reikalavimus, išreikštas konkliudentiniais veiksmais ir yra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės (CK 6. 80 str.).
3. Apygardos teismo sprendimas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai Kredito sutarties 2.1 punkte nustatytas palūkanas skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos, t.y. 189 693,72 eurų, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki pilno kredito grąžinimo, o taip pat 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, t.y. 191 806,14 eurų, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo yra neteisėtas dėl šių priežasčių:
Pirma, dvigubų palūkanų (procesinių ir sutartinių) priteisimas prieštarauja protingumo bei teisingumo principams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2006).
Antra, atsakovas yra fizinis asmuo, todėl, remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovas galėtų reikalauti nebent 5 procentų dydžio procesinių palūkanų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovas AB „Swedbank“ ir trečiasis asmuo UAB „Usana“ 2006 m. rugpjūčio 9 d. sudarė kredito sutartį Nr. 06-056881-IN su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kuria UAB „Usana“ buvo suteiktas 218 162,72 eurų sumos kreditas. AB „Swedbank“ ir atsakovas E. B. 2008 m. gegužės 29 d. pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 06-056881-LA1, kuria E. B. įsipareigojo solidariai atsakyti bankui, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Kredito gavėjas, užtikrindamas prisiimtų įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymą, įkeitimo lakštu įkeitė gamybinį pastatą ir prekybos sandėlį, lėšas banko sąskaitoje ir nuomos teises į žemės sklypą. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi kredito gavėjui buvo iškelta bankroto byla, todėl tuo pagrindu ieškovas nutraukė Kredito sutartį bei kreipėsi dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo kredito gavėjo bankroto byloje. Atsakovas buvo įspėtas apie kredito gavėjo neįvykdytus įsipareigojimus, tačiau UAB „Usana“ prievolių, kylančių iš kreditavimo sutarties, neįvykdė.
Dėl kreditoriaus teisės reikalauti įvykdyti prievolę iš laiduotojo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse pasisakė dėl kreditoriaus teisės reikalauti iš solidaraus laiduotojo įvykdyti prievolę, kai pagrindinis skolininkas jos įvykdymą yra užtikrinęs ir hipoteka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2011, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 ir kt.). Nors šių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių nagrinėjamoje byloje, išaiškinimas, jog hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto, yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje.
Apeliantas prašo taikyti CK 6.86 straipsnį, numatantį laiduotojo atleidimą nuo atsakomybės tuo atveju, kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė. Šios normos taikymui būtina nustatyti, kad kreditorius turėjo pirmumo teisę visiškai patenkinti savo reikalavimą, buvo reali galimybė patenkinti reikalavimą pasinaudojant kitomis teisėmis, taip pat, kad kreditorius šių teisių atsisakė. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad kreditorius būtų atsisakęs savo teisės patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto ar pagal garantiją. Taigi nėra ir faktinio pagrindo taikyti CK 6.86 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorius, pasirinkimas reikalauti prievolės įvykdymo iš solidariai atsakingo laiduotojo, realizuoja CK 6.6 straipsnio 4 dalyje numatytą kreditoriaus pasirinkimo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (nagrinėjamu atveju – solidarus laiduotojas) ir toks kreditoriaus pasirinkimas nereiškia atsisakymo patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto, taip pat nereiškia kreditoriaus nesąžiningumo ar teisių įgyvendinimo priešingu laidavimo sutarties tikslams būdu. Kai laidavimo sutarties šalys siekia nustatyti laiduotojo pareigą atsakyti už pagrindinį kreditorių tik subsidiariai, tai įtvirtinama laidavimo sutartyje (nagrinėjamu atveju laidavimo sutartimi susitarta dėl solidarios laiduotojo atsakomybės). Tai, kad laiduotojas yra fizinis asmuo, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti laiduotojo atsakomybės už pagrindinio skolininko skolą sąlygas ar apimtį.
Dėl sutartinių ir procesinių palūkanų priteisimo
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai priteisė dvigubas palūkanas (sutartines ir procesines). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-562/2006) su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka. Civilinėje teisėje nėra reglamentuojama, jog už vieną ir tą pačią skolą būtų skaičiuojamos tiek procesinės, tiek ir sutartinės palūkanos. Galiojantys įstatymai reglamentuoja tik vieną galimą pradelstos skolos, priteistos teismo sprendimu, netesybų formą – procesines palūkanas. Dvigubų (sutartinių ir procesinių) palūkanų už tą pačią skolą skaičiavimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Todėl naikintina sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteistos sutartinės palūkanos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki pilno kredito grąžinimo.
Pagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad procesinių palūkanų dydį, kai atsakovas yra fizinis asmuo (atsakovas E. B. dirba įmonėje UAB „Surgedė“ darbų saugos organizatoriumi), nustato CK 6.210 straipsnio 1 dalis, todėl šioje byloje priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos.
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keičiamas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taip pat turi būti peržiūrimas (CPK 93 str. 5 d.).
Už apeliacinį skundą atsakovui atidėtas 10 623 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atitinkama dalimi sumažinama atsakovo už apeliacinį skundą mokėtina suma. Likusi už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalis priteistina iš bylą apeliacinės instancijos teisme didžiąja dalimi laimėjusio ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo E. B. priteistos kintamos metinės palūkanos, apskaičiuotos imant šešių mėnesių EUR LIBOR ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir kurios kiekvienų metų gegužės 29 d. ir lapkričio 29 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jei palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, šešių mėnesių EUR LIBOR ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojant nuo negrąžintos 189 693,72 eurų kredito dalies nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. gruodžio 8 d.) iki pilno kredito grąžinimo.
Sumažinti iki 5 procentų iš atsakovo E. B. priteistas palūkanas už priteistą 191 806,14 eurų sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sumažinti iš atsakovo E. B. ieškovui akcinei bendrovei „Swedbank“ priteistų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų dydį iki 10 092 Lt (dešimt tūkstančių devyniasdešimt du litus).
Sumažinti valstybei iš atsakovo E. B. priteistų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų dydį iki 38 Lt (trisdešimt aštuoni litai).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. B. valstybei 10 092 Lt (dešimt tūkstančių devyniasdešimt du litus) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ valstybei 531 Lt (penkis šimtus trisdešimt vieną litą) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.