- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-21
- Bylos Nr.
- e2A-657-210/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- N. J.
- Ieškovas
- UAB „Lietuvos dujų tiekimas“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-558-291/2015 pagal ieškovo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ieškinį atsakovui N. J. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo N. J. 126,44 Lt skolos už suvartotas gamtines dujas, 72,00 Lt žyminio mokesčio ir 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas 2014-05-29 sumokėjo ieškovui 126,44 Lt įsiskolinimą, tačiau liko skolingas 72 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio, todėl ieškovas pateikė patikslintą ieškinį tik dėl žyminio mokesčio priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas N. J. teismo posėdžio metu nesutiko su pareikštu reikalavimu, bet žadėjo žyminį mokestį sumokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Priteisė iš atsakovo N. J. ieškovui UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 20,85 Eur žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad atsakovas pagal Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.2 punktą įsipareigojo laiku ir teisingai, pagal skaitiklio rodmenis deklaruoti suvartotą dujų kiekį bei mokėti už suvartotas gamtines dujas. Tačiau atsakovas, pažeisdamas sutarties įsipareigojimus, už gamtines dujas laiku nemokėjo. Skolos pagrindą sudarė pastovios kainos dalies nemokėjimas – 126,44 Lt. Atsakovas 2013-08-26, 2014-01-14 buvo įspėtas, kad sumokėtų susidariusią skolą tačiau skolos už gamtines dujas nemokėjo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, 2014-04-028 priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys buvo tenkintas visiškai.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 4 d. buvo sumokėtas 72 Lt žyminis mokestis, o 2014 m. gegužės 29 d. atsakovas sumokėjo savo 126,44 Lt įsiskolinimą ir liko skoloje 72 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovas įvykdydamas prievolę, dėl kurios buvo pareikštas ieškinio reikalavimas teisme, pripažino ieškinio reikalavimą ir ginčo neliko, tačiau 72,00 Lt žyminis mokestis nebuvo sumokėtas, todėl ieškovas prašė šią sumą priteisti iš atsakovo.
AB „Lietuvos dujos“ 2014 m. spalio 15 d. sudarė Įmonės dalies pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Sutartis) su UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (toliau – ieškovas), kuriai vadovaudamasis CK 6.402 str., perleido, o ieškovas nuosavybės teise įgijo ir priėmė iš AB „Lietuvos dujos“ turtinį kompleksą (įmonės dalį), t. y. gamtinių dujų tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis. Įmonės dalies pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinta notaro ir įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.
Įgydamas AB „Lietuvos dujos“ įmonės dalį Sutarties pagrindu, t. y. perimdamas materialines subjektines teises ir pareigas, ieškovas kartu perėmė ir teises bei pareigas susijusias su atsakovu.
Atsakovui laiku nevykdant sutartinių prievolių, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Atsakovas, sumokėdamas skolą už gamtines dujas, ją pripažino, bet neatlygino ieškovo sumokėto 72 Lt žyminio mokesčio, todėl šią sumą – 20,85 Eur (72 Lt) teismas priteisė ieškovui iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas N. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priimti į bylą naujus įrodymus: pareiškimą AB „Lietuvos dujos“ vadovui, 2014-06-16 mokėjimo nurodymą Nr. 06161331, bei priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos dujos“ atsakovo N. J. ir valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, kad ieškovas reikalavimą dėl susidariusios 57,47 Eur (kas atitinka 126,44 Lt) skolos kildina iš 2007-03-22 gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 40299764, kurios 23 punkte numatyta, kad „sutarties papildymai, pakeitimai ir priedai sudaromi raštu ir patvirtinami šalių parašais“. Tačiau apeliantas jokio pasiūlymo keisti, derinti ar papildyti Sutarties nuostatas nei žodžiu, nei raštu kaip tai numato Sutarties 23 p., nėra gavęs. Pabrėžia, kad vienašališkas Sutarties nuostatų keitimas Sutartyje nėra numatytas. Ieškovą yra informavęs apie nesutikimą su Sutarties pakeitimu ir toliau už sunaudotas dujas apeliantas moka sudarytos Sutarties sąlygomis bei mokėjimo metu galiojančiomis kainomis. Todėl apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad pažeisdamas sutarties įsipareigojimus, už gamtines dujas laiku atsakovas nemokėjo.
2. Apeliantas tvirtina, kad nepripažindamas skolos susidarymo fakto, skolą padengė siekdamas išvengti priverstinio skolos išieškojimo ir niekada ieškovo reikalavimo dėl 57,47 Eur (kas atitinka 126,44 Lt) skolos priteisimo nėra pripažinęs. Teismas neišsamiai ištyrė įrodymus ir neišnagrinėjo esminių tariamos skolos susiformavimo priežasčių. Aplinkybė, kad nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad sutartis buvo keista, suponuoja išvadą, jog Sutarties nuostatos pakeistos neteisėtai, dėl ko ir ieškovo nurodoma skola, susidariusi už pastovios kainos dalies nemokėjimą, yra neteisėta ir nepagrįstą. Kadangi Sutartyje nėra numatytos sąlygos dėl pastovios mokesčio dalies mokėjimo, todėl apeliantas įsitikinęs, kad mokėtinas mokestis priklauso tik nuo gautos paslaugos (dujų) kiekio. Todėl ieškovo sutarties vienašališkas pakeitimas yra nesuderinamas nei su LR Konstitucija, nei su bei LR Civilinio kodekso straipsnių nuostatomis bei pažeidžia bendruosius teisės principus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu aspektu – dėl apelianto, kaip buitinio vartotojo, pareigos mokėti pastoviąją gamtinių dujų tarifo dalį, kuri nėra numatyta šalių sudarytoje Sutartyje.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. kovo 22 d. šalys sudarė gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gamtinių dujų tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), kuria buvo nustatyti ieškovo kaip tiekėjo ir apelianto kaip vartotojo šalių santykiai, įsipareigojimai, dujų apskaitos ir atsiskaitymo tvarka bei atsakomybė tiekiant ir vartojant gamtines dujas buitinėms reikmėms (8 b. l.). Ieškovas, įgydamas AB „Lietuvos dujos“ įmonės dalį Sutarties pagrindu, t. y. perimdamas materialines subjektines teises ir pareigas, kartu perėmė ir teises bei pareigas susijusias su atsakovu. Byloje nėra ginčo, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso apeliantui. Pateikta skolos apskaičiavimo lentelė patvirtina, kad apelianto skola už gamtines dujas per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra 57,47 Eur (kas atitinka 126,44 Lt) (10-14 b. l.). Kadangi 2014 m. gegužės 29 d. atsakovas ieškovui padengė 126,44 Lt įsiskolinimą, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovui priteisė tik 20,85 Eur (kas atitinka 72 Lt) žyminio mokesčio. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tvirtindamas, kad skolą padengė siekdamas išvengti priverstinio skolos išieškojimo ir niekada ieškovo reikalavimo dėl 57,47 Eur (kas atitinka 126,44 Lt) skolos priteisimo nėra pripažinęs. Teigia, jog šalių sudarytoje gamtinių dujų pirkimo–pardavimo Sutartyje nėra numatytos jo pareigos mokėti kitokius mokesčius, nei kad tik už suvartotas gamtines dujas, todėl jis neturi pareigos mokėti pastoviąją dujų tarifo dalį.
Dėl pareigos mokėti pastoviąją dujų tarifo dalį
Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nustatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Šalių 2007 m. kovo 22 d. sudaryta gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 40299764 yra energijos pirkimo–pardavimo, viešoji ir kartu vartojimo sutartis (CK 6.383 str. 3 d., 4 d.), todėl vertinant šalių sudarytos sutarties nuostatas, būtina atsižvelgti ir į nurodytas sutarčių rūšis reglamentuojančias CK nuostatas, tarp jų ir CK 6.161 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią viešosiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Pagal CK nuostatas abonentas, kai jis yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, gali naudoti tiek energijos, kiek jam reikia (CK 6.385 str. 3 d.). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 str. 1 d.). Energijos kaina (tarifai) nustatomi įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.385 str. 4 d.). Nurodytų CK nuostatų analizė leidžia teigti, kad įprastai abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, tačiau šalys sutartyje gali susitarti ir dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos. Apelianto teigimu, šalių sudarytoje gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nustatyta tokia apmokėjimo už suvartotas gamtines dujas tvarka, pagal kurią apeliantas kaip vartotojas už suvartotas dujas turėjo mokėti kas mėnesį pagal dujų pristatymo vietoje įrengto skaitiklio rodmenis, t. y. šalys buvo susitarusios, kad vartotojas sumoka tik už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, todėl apeliantas neturi pareigos mokėti kokius nors papildomus mokesčius, įskaitant ir pastoviąją dujų tarifo dalį.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pateiktu šalių sudarytos gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų aiškinimu ir sprendžia, kad pagal šalių sudarytą gamtinių dujų pirkimo–padavimo sutartį bei galiojantį specialiųjų teisinį gamtinių dujų pirkimo–pardavimo teisinių santykių reglamentavimą apeliantui atsirado pareiga mokėti pastoviąją gamtinių dujų tarifo dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CK 6.193 straipsnio nuostatomis sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, turi būti atsižvelgiama į visų sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.
Pagal šalių sudarytos sutarties 6 punkto nuostatas vartotojas įsipareigojo mokėti už suvartotas dujas kas mėnesį tiekėjo nustatytomis dujų kainomis, apie kurias tiekėjas pagal vartotojų grupes (pogrupius) įsipareigojo skelbti viešai įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Taigi apeliantas už gamtines dujas įsipareigojo mokėti kas mėnesį pagal tiekėjo, t. y. ieškovo nustatytas kainas, kurias ieškovas nustato remdamasi galiojančiais teisės aktais. Tuo pačiu šalys, vykdydamos jų sudarytą sutartį, įsipareigojo vadovautis ne tik jų sudaryta sutartimi, bet ir Gamtinių dujų įstatymo, Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėmis, taip pat ir kitais teisės aktais ir pasirašyta Sutartimi (sutarties 2 punktas). Taigi tiek ieškovas, tiek ir apeliantas, vykdydami jų sudarytą gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį, įsipareigojo vadovautis ir kitais šiuos santykius reglamentuojančiais teisės aktais.
Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad gamtinių dujų pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja ne vien bendrosios CK normos, taikytinos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, tačiau ir specialiosios, t. y. dujų pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės ir jų vėlesni pakeitimai, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 4-89 patvirtintas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašas bei kiti poįstatyminiai teisės aktais. Remdamasis specialiaisiais gamtinių dujų pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą buitinis vartotojas turi pareigą sumokėti už patiektas dujas ir suteiktas paslaugas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą visiems buitiniams vartotojams nustatomas gamtinių dujų tarifas yra dvinaris, susidedantis iš pastoviosios ir kintamosios dalies, ir jį sudaro prognozuojamų dujų (produkto), konkrečių perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo, tiekimo kainų bei skirtumo tarp ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių dujų (produkto) kainų suma.
Pastovioji gamtinių dujų tarifo dalis nekinta priklausomai nuo mėnesyje esančių dienų skaičiaus, todėl ji yra pastovi kiekvieną mėnesį ir jos dydis yra nustatomas ieškovo bei patvirtinamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Be to, remiantis Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėmis, dujų kiekio matavimo vienetas, perduodant, paskirstant, laikant ir tiekiant dujas, yra kubinis metras (m³) (minėtų taisyklių 123 punktas). Ieškovas, apeliantui nenutraukus su ieškovu sudarytos gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties, privalo būti nuolat pasirengęs užtikrinti patikimą, saugų dujų tiekimą iki apelianto dujų pristatymo vietos, o tokiam tikslui užtikrinti yra būtinas skirstomųjų ir magistralinių dujotiekio tinklų pralaidumo užtikrinimas (pajėgumų buitiniams vartotojams rezervavimas), ir šios išlaidos padengiamos per pastoviąją gamtinių dujų tarifo (kainos) dalį. Taigi, pastoviąją gamtinių dujų tarifo dalį sudaro dujų tiekimo kaina, perdavimo kainos dalis už pajėgumus, t. y. galios (pralaidumo užtikrinimui) magistraliniuose dujotiekiuose rezervavimui. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl gamtinių dujų kainų sudedamųjų dalių, remiasi galiojančiais teisės aktais, kurių teisėtumo apeliantas neginčija. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas gamtinių dujų tarifo sudedamųjų dalių ir jų tinkamo apskaičiavimo klausimas, apeliantas neginčijo ieškovo nustatytų ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintų dujų kainų, nekėlė jų teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, neginčijo ieškovo paskaičiuotos skolos dydžio.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį specialųjį teisinį reglamentavimą gamtinių dujų kaina gali būti nustatyta ne vien tik pagal apskaitos prietaisų rodmenis, kad ieškovo nustatoma dujų kaina susideda iš dviejų sudėtinių dalių, t. y. iš pastoviosios ir kintamosios dalies, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas pagal šalių sudarytą gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį įsipareigojo kas mėnesį už gamtines dujas mokėti pagal ieškovo nustatytas kainas, vykdydamas šalių sudarytą sutartį vadovautis ir kitais šiuos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta apelianto pareigą mokėti ne tik kintamą gamtinių dujų tarifo dalį, kurios dydis priklauso nuo suvartoto gamtinių dujų kiekio, bet ir pastoviąją gamtinių dujų tarifo dalį. Todėl šiuo atveju neteisus apeliantas apeliuodamas į vienašališką ieškovo Sutarties nuostatų keitimą.
Dėl ieškinio pripažinimo apmokėjus skolą
Apeliantas tvirtina, kad ieškovo reikalavimo dėl 57,47 Eur (kas atitinka 126,44 Lt) skolos priteisimo niekada nepripažino, o skolą padengė tik siekdamas išvengti priverstinio skolos išieškojimo. Su tokia apelianto dėstoma pozicija nesutiktina. Teismas pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas sumokėdamas skolą už gamtines dujas ieškovui, ją iš esmės pripažino. Šiuo atveju neteisus apeliantas teigdamas, kad skolą padengė tik siekdamas išvengti priverstinio skolos išieškojimo. Priešingai, apeliantas 2014-06-23 pateikė teismui pareiškimą dėl 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taigi, skolos sumokėjimo dieną priverstinės skolos išieškojimas dar nebuvo vykdomas. Teismui akivaizdu, kad būtent 2014-05-29 apelianto ieškovui sumokėtas 57,47 Eur (kas atitinka 126,44 Lt) įsiskolinimas, vertintinas kaip skolinės prievolės ieškovui pripažinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – pareiškimą AB „Lietuvos dujos“ vadovui, 2014-06-16 mokėjimo nurodymą Nr. 06161331, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau apeliantas nenurodė, kokias aplinkybes pateikti duomenys gali patvirtinti ar paneigti, nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai. Įvertinus minėtą, apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti prie bylos atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinės instancijos teismui šalys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.