- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-1210-510/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03086-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- G. J.
- Trečiasis asmuo
- G. B., Alytaus miesto I-ojo notarų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovui A. B., kuris kartu yra ir ieškovės A. B. atstovas, ieškovų atstovui advokatei V. Petrauskienei, atsakovui G. J., jo atstovui advokatui D. Radzevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-470/2011 pagal ieškovų A. B. (įstatyminis atstovas A. B.), A. B. ieškinį atsakovui G. J., tretieji asmenys – G. B., Alytaus miesto I-ojo notarų biuro notarė Rimutė Michailikienė, draudimo bendrovė Lloyd`s Syndicate AFB 2623/623 (B. F. Ltd), UADBB IIZI“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai A. B. ir A. B., atstovaujama ieškovo A. B., patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas G. J. pareikalavo, kad ieškovai išsikraustytų iš buto. Atsakovas pateikė 2009 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai pardavė atsakovui G. J. butą, esantį (duomenys neskelbtini)mieste. Ieškovai su atsakovu G. J. susitikę nebuvo, iš jo pinigų negavo. 2009 m. rugpjūčio 7 d. ieškovai kreipėsi į Alytaus apskrities VPK, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2009 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai ir gerai moralei. Ši sutartis negalioja nuo pat sudarymo momento, kadangi buvo sudaryta panaudojant apgaulę, pažeidžiant sąžiningumo ir teisingumo principus bei imperatyvias teisės normas. Tik savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės objektą, tuo tarpu butas buvo parduotas be ieškovo (buto savininko) žinios. G. B., pasinaudojęs tuo, kad A. B. serga ir sunkiai orientuojasi. G. B. atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, kurie laikytini teisės normų pažeidimu ir daro sandorį niekiniu. Taip pat pripažintini negaliojančiais 2009 m. birželio 4 d. A. B. pasirašytas pareiškimas dėl atsiskaitymo (reg. Nr. 3762) bei 2009 m. birželio 4 d. Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės Rimutės Michailikienės liudijimas (reg. Nr.3763). Ieškovai prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. kovo 10 d. sudarytą 46,27 m² buto su 7,06m² rūsiu (unikalus numeris 1197-3004-30011:0018), esančio (duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjų A. B., A. B. ir pirkėjo G. J., pripažinti negaliojančiais 2009 m. birželio 4 d. A. B. pasirašytą pareiškimą dėl atsiskaitymo už parduotą butą ir Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės Rimutės Michailikienės liudijimą.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai. Teismas nusprendė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. kovo 10 d. sudarytą 46,27 m² buto Nr. 9 su 7,06 m² rūsiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro numeris 1760), pasirašytą tarp pardavėjų A. B., A. B. ir pirkėjo G. J.; pripažinti negaliojančiais 2009 m. birželio 4 d. A. B. pasirašytą pareiškimą dėl atsiskaitymo už parduotą butą (notarinio registro numeris 37620) ir Alytaus miesto I-ojo notarų biuro notarės Rimutės Michailikienės liudijimą (notarinio registro numeris 3763); taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti ieškovams A. B. ir A. B. jungtinę sutuoktinių nuosavybės teisę į šį butą; priteisti iš atsakovo G. J. 2400 Lt žyminio mokesčio ir 56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad 2009 m. kovo 10 d. Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro notarė Rimutė Michailikienė patvirtino buto, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio A. B. ir A. B., pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 51400 Lt įsigijo pirkėjas atsakovas G. J.. Sandorį sudarė A. B., kuri dėl savo sveikatos būklės dėl psichinio sutrikimo (ligos) negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti ir dėl ko vėliau buvo pripažinta neveiksnia. Bendraturtis A. B. sudarant sandorį nedalyvavo, apie buto pardavimą nieko nežinojo, jo vardu notarinėje kontoroje sutartį pasirašė A. B. prisistatęs tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris veikė kaip A. B.. Ieškovas A. B. apie jam priklausančio buto pardavimo faktą sužinojo tik 2009 m. rugpjūčio mėnesį iš pirkėju prisistačiusio G. J.. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pirkimo - pardavimo sutartį pasirašė ne ieškovas, bet tyrimo metu nenustatytas asmuo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010m. liepos 23 d. nuosprendžiu G. B. buvo pripažintas kaltas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį dėl to, kad neturėdamas įgaliojimo veikti A. B. vardu, pasinaudojo jo duomenimis ir jo asmens tapatybės kortele bei, pasitelkdamas nenustatytą asmenį, sukčiavimo būdu pardavė tėvams priklausantį turtą. Sandoris savo prigimtimi yra tiek niekinis, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tiek nuginčijamas, kadangi sudarytas savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, todėl naikintinas. Taip pat naikintini A. B. pareiškimas dėl atsiskaitymo (notaro reg. Nr.3762) ir notarės R.Michailikienės liudijimas apie galutinį atsiskaitymą (notaro reg. Nr.3763). Ginčo butas iki pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo momento buvo bendroji jungtinė ieškovų nuosavybė. A. B., pasirašydama buto pirkimo – pardavimo sutartį notaro biure bei vėlesnį pareiškimą dėl galutinio atsiskaitymo dėl psichikos sutrikimo (ligos) negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Tokia išvada grindžiama įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-214-572/2010. Nustatyta aplinkybė pripažįstama prejudicine ir iš naujo neįrodinėtina. Šalių ginčas dėl teisės į daiktą spręstinas pagal sandorių negaliojimą ir sandorių negaliojimo pasekmes reglamentuojančias teisės normas. Ginčo butas nėra perleistas tretiesiems asmenims ir yra registruotas atsakovo G. J. nuosavybe. Kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Tačiau šios bylos atveju yra galima tik vienašalė restitucija, grąžinant nuosavybės teisę į butą jo savininkams Algiui ir A. B..
Šalies argumentai
Atsakovas G. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Tiek iki sandorių sudarymo, tiek ir sandorių sudarymo metu A. B. elgesys ir veiksmai nesudarė pagrindo manyti, jog ji negali suprasti savo veiksmų. Tretysis asmuo G. B. kartu su motina A. B. kreipėsi į apeliantą, siūlydami pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Derybų metu buvo sutarta, jog galutinė pardavimo kaina bus 51 400 Lt. 2010 m. kovo 9 d. apeliantas, G. B. ir A. B. nuvyko pas notarę R. Michailikienę užsakyti pažymos sandoriui sudaryti, 2010 m. kovo 10 d. atvyko į notarų biurą įforminti buto pirkimo-pardavimo sandorį. Dėl A. B. psichinės būklės ir jos gebėjimo suprasti ir vertinti savo veiksmus abejonių nekilo. Pasirašius sutartį, apeliantas padavė A. B. 50 900 Lt, kuri paprašė G. B. pinigus perskaičiuoti. Perskaičiavęs pinigus G. B. juos grąžino A. B.. Likusią 500 Lt sumą apeliantas sumokėjo 2009 m. birželio 4 d. Teismų praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog nagrinėjant klausimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu, svarbu nustatyti, kokį ieškovas reiškia reikalavimą – daiktinį teisinį (vindikacinį) ar prievolinį (sandorio pripažinimas negaliojančiu). Reiškiant vindikacinį reikalavimą nuosavybės teisė ginama daiktinės teisės gynimo priemonėmis ir tokiu atveju savininkas privalo įrodyti įstatymo nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumą, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra, t. y. įrodinėjimo pareiga tenka daikto savininkui. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Apelianto su nei su ieškovais, nei su G. B. nesieja jokie ryšiai. Apeliantas nepažinojo A. B., todėl, kad sandorį pasirašyti atvyko kitas asmuo, apeliantas neturėjo pagrindo įtarti. Apeliantas visiškai pasitikėjo notare ir tinkamai įvykdė įstatyme numatytas pirkėjo pareigas. Apelianto sąžiningai įsigytas nekilnojamasis daiktas negali būti išreikalautas. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, jog būtent nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu G. B. padarė nusikalstamas veikas ir būtent A. B. turi teisę civiline tvarka reikalauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Teismui pripažinus pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, privalėjo būti taikoma dvišalė restitucija. Be to, žyminis mokestis turėjo būti skaičiuojamas nuo 51400 Lt sumos.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad net ir be specialaus išsilavinimo ieškovui turėjo būti aišku, kad A. B. gebėjimas suvokti aplinką yra apsunkintas. Tai nustatyta civilinės bylos nagrinėjimo metu, bei ekspertų išvadoje baudžiamojoje byloje. Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad A. B. sandorio sudarymo metu negalėjo teisingai suprasti savo, pirkėjo (apelianto) bei notarės veiksmų esmės ir nesugebėjo sąmoningai suformuluoti savo valios. Būtina atsižvelgti ne tik į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu, bet ir sudaryto sandorio turinį, t.y. sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad šis sandoris nebuvo naudingas A. B., nes ji pati to nesuvokdama, pardavė vienintelį savo būstą, pinigų už parduotą butą negavo, nes juos pasisavino jos sūnus G. B.. Negaliojančio sandorio teisinis padarinys yra restitucija. Apeliantui perkamas butas visai nerūpėjo, jis net nebuvo apžiūrėti perkamo daikto, pinigai buvo reikalingi G. B. kaip paskola, todėl jis organizavo jam nepriklausančio buto pardavimą.
Tretysis asmuo Lloyd‘s Syndicate AFB 2623/623 (B. F. Ltd) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodoma, kad už ginčo butą sumokėtus pinigus pasiėmė G. B.. Atsakovas sumokėjo, o G. B. gavo tik 30000 Lt, o ne 51.400 Lt., kaip teigia atsakovas, kadangi, kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, buto pirkimo - pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, kuriuo iš tiesų atsakovas siekė paskolinti G. B. 30 000 Lt sumą 4-iems mėnesiams su 5 000 Lt mėnesinėmis palūkanomis, paskolos užtikrinimui įkeičiant ginčo butą. Atsakovas gali kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo iš G. B., kadangi baudžiamojoje byloje jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Butas buvo perleistas apgaulės (sukčiavimo) būdu, pats sandoris turėtų būti panaikintas ir butas grąžintas teisėtiems jo savininkams, o žalą atsakovui turėtų atlyginti nusikalstamą veiką padaręs asmuo, tačiau tai yra atskiros bylos dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad 2009 m. kovo 10 d. Alytaus miesto I-ojo notaro biuro notarė Rimutė Michailikienė patvirtino ieškovams A. B. ir A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią už 51400 Lt šį butą įsigijo atsakovas G. J..
Įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-214-572/2010 nustatyta, kad tretysis asmuo G. B., neturėdamas įgaliojimo veikti savo tėvo A. B. vardu, pasinaudojo tėvo A. B. asmens duomenimis ir asmens tapatybės kortele, 2009 m. kovo 10 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytą asmenį ir savo motiną A. B. pristatė į Alytaus miesto 1-ąjį notarų biurą. Nuosprendyje konstatuota, kad pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė A. B., o A. B. vardu pasirašė ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo, prisistatęs kaip A. B.. G. B. buvo pripažintas kaltu ir jam pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį buvo skirtas terminuotas laisvės atėmimas 2 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį skirtas terminuotas laisvės atėmimas 3 metams, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimą 3 metams. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 23 d. nuosprendyje nurodė, kad dėl psichikos sutrikimo (ligos) A. B. negalėjo suprasti savo veiksmų suprasti ir jų valdyti. Teismas rėmėsi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad A. B. diagnozuotas psichikos sutrikimas – subkortikalinė kraujagyslinė demencija, ir kad ji tiriamo įvykio metu negalėjo teisingai suprasti aplinkybių, savo, įtariamojo G. B. bei notarės atliekamų veiksmų esmės. CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Taigi, įsiteisėjęs Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendis patvirtina, kad dėl trečiojo asmens G. B. nusikalstamų veiksmų ginčijamą 2009 m. kovo 10 d. sutartį A. B. pasirašė negalėdama suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, o vietoje A. B. pasirašė kitas asmuo.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad yra sąžiningas įgijėjas, todėl, apelianto manymu, sąžiningai įsigytas nekilnojamasis daiktas iš jo negali būti išreikalautas. Apelianto teigimu, tiek iki sandorių sudarymo, tiek ir sandorių sudarymo metu A. B. elgesys ir veiksmai nesudarė pagrindo manyti, jog ji negali suprasti savo veiksmų, o A. B. apeliantas nepažinojo, todėl neturėjo pagrindo įtarti, kad atvyko pasirašyti sandorį kitas asmuo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
CK 1.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Kaip minėta, aplinkybė, jog A. B. dėl psichikos sutrikimo (ligos) negalėjo suprasti sandorio sudarymo metu savo veiksmų ir jų valdyti, nustatyta įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo pagrindu sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu.
Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo butas iki pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo momento buvo bendroji jungtinė A. B. ir A. B. nuosavybė, todėl buto perleidimo sandorį privalėjo sudaryti abu sutuoktiniai kartu. Civilinės ir baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. B. apie ginčijamos sutarties sudarymą nežinojo, už ieškovą sutartį pasirašė nenustatytas asmuo. CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kadangi ginčijamą 2009 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ne ieškovas, o kitas asmuo, yra pagrindas teigti, kad sandoris prieštarauja CK 4.37 straipsnio reikalavimams, nes tik savininkas turi teisę disponuoti nuosavybės teisės objektu. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas padarė išvadą, kad sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.80 straipsnio pagrindu. Kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada taip pat sutinka.
CK 1.80 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (CK 1.80 straipsnio 4 dalis). CK 4.96 straipsnio 2 dalis numato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžiu nustatyta, kad ieškovas butą prarado dėl trečiojo asmens G. B. įvykdyto nusikaltimo, tai yra dėl G. B. nusikalstamų veiksmų ginčijamą 2009 m. kovo 10 d. sutartį A. B. pasirašė negalėdama suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, o vietoje A. B. pasirašė kitas asmuo. Ieškovai pinigų už butą negavo, todėl remiantis minėtomis teisės normomis, buvo pagrindas taikyti vienašalę restituciją, grąžinant ieškovams nuosavybės teisę į butą Nr. 9, esantį (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo atsakovui G. J. atsirado teisė kreiptis su ieškiniu į teismą civiline tvarka.
Apeliantas skundžia ir tą teismo sprendimo dalį, kuria iš apelianto priteista 2400 Lt žyminio mokesčio valstybei. Apelianto teigimu, žyminis mokestis turėjo būti skaičiuojamas nuo sutartyje nurodytos 51400 Lt sumos. Kolegija su šiuo teiginiu nesutinka, nes pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl turto išreikalavimo ieškinio suma nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę. Apylinkės teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo buto vertė yra 102 000 Lt, tačiau teismas, remdamasis ieškovo įvertinimu, nustatė netgi mažesnę buto vertę žyminiam mokesčiui apskaičiuoti (80000 Lt), motyvuodamas tuo, kad Nekilnojamojo turto registre vertės dydis nustatytas masinio vertinimo metu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatydamas ieškinio sumą, teismas procesinės teisės normų reikalavimų nepažeidė.
Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia apylinkės teismo išvadų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.