Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. patikslintą pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. spalio 27 d. 10.00 val. Dalyvaujantys byloje asmenys apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir formą informuoti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis), bei išsiunčiant procesinius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).

Iš pareiškėjos N. K. pareiškime nurodytų aplinkybių bei byloje esančių įrodymų nustatyta, kad V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, V. D. mirė našle, vaikai – pareiškėja N. K.. Nustatyta, jog palikėja V. D. 2015 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto 32-ajame notarų biure sudarė testamentą, kurio pagrindu visą nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant, bet neapsiribojant, nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigus, vertybinius popierius, kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat turtines teises ir asmenines neturtines teises, kurios įstatymo nustatytais atvejais gali būti paveldimos, paliko dukrai N. K.. Pareiškėja turi teisę paveldėti po V. D. mirties likusį turtą tiek kaip įstatyminė pirmos eilės įpėdinė (CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11.str. 1 d. 1 p.), tiek kaip testamentinė įpėdinė.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, V. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, palikimo priėmimo faktų nėra registruota, t. y. nei vienas asmuo į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos 2023 m. birželio 12 d. pažyma, kurioje nurodoma, jog N. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), jokių įsiskolinimų po V. D. (mamos) mirties už komunalines paslaugas namo bendrijai neturėjo. Byloje pateikti „Perlas Finance“ mokėjimo kvitai už paslaugas UAB ,,Vilniaus vandenys“, UAB ,,Ignitis“, AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“. Nustatyta, jog pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1990 m. balandžio 13 d.

Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja iki ir po palikėjos mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pateikti rašytiniai įrodymai (duomenys apie mokamus komunalinius mokesčius) patvirtina, kad pareiškėja paveldėto turto dalimi (butu, kuriame faktiškai gyvena) rūpinasi kaip savu (CK 5.51 straipsnis) – valdo, naudoja, moka mokesčius. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja išreiškė savo valią priimti motinos V. D. palikimą, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus (gyveno bute, mokėjo mokesčius), t. y. ji po motinos mirties likusį palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pažymėtina ir tai, kad remiantis CK 5.50 str. 1 d., neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlygomis ar išlygomis. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei įpėdinis priima bent dalį palikimo, yra laikoma, kad priimtas visas palikimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja N. K. po motinos V. D. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos N. K. paveldėjimo teisei į palikėjos V. D. palikimą įgyvendinti.

Byloje iš viso patirta 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio ir 443 straipsnio 6 dalies pagrindu į valstybės biudžetą priteistinos iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 448 straipsniais, teismas

nutaria:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėja N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Priteisti iš pareiškėjos N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,28 Eur (trylika eurų dvidešimt aštuoni centai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.