Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-07-22 · Administracinė byla Nr. I-6542-596/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-22
Bylos Nr.
I-6542-596/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01163-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
G. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6542-596/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01163-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjui G. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. D. skunde, kurį 2016-06-20 papildė, prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2015-03-20 iki 2016-01-22.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2016-01-22 buvo kalinamas kamerose Nr. 202, 115, 225, 312, 404 sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. vienam asmeniui tekdavo mažiau kaip 3,6 m² ploto, buvo prastas apšvietimas, šalta, drėgna, prie sienų ar grindų buvo pritvirtintos dviaukštės lovos be kopėtėlių ir atitvarų, sanitarinis mazgas nuo kameros neatitvertas, sklido nepakenčiamas kvapas, nebuvo privatumo atliekant gamtinius reikalus. Karantino kameroje, kuri yra rūsyje, buvo šalta, drėgna. Karantino kameroje Nr. 110 langai buvo kiauri, joje taip pat buvo šalta, drėgna. Paaiškino, kad kamera Nr. 404 buvo III korpuse virš virtuvės ir skalbyklos. Joje nebuvo įmanoma miegoti, kadangi nuo 3 val. veikė ventiliatoriai ir buvo nepakenčiamas garsas. Nurodo, kad į Lukiškių TI-K administraciją dėl tarakonų kreipėsi 2 kartus. Žiemą buvo išduota tik antklodė, todėl jam buvo šalta, tačiau pareigūnai į tai nereagavo. Kamera buvo nesuremontuota, iš virtuvės sklido įvairūs kvapai. Kadangi kamerose nebuvo jokios ventiliacijos, žiemą atidarius langą pravėdinti kamerą sušaldavo. Dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė pablogėjusia sveikata ir regėjimo sutrikimu, orumo pažeidimu, pasitikėjimo savimi praradimu, diskomfortu, dvasiniais išgyvenimais, emociniu ir dvasiniu sukrėtimu, stresu, baime, nerviniu išsekimu (b. l. 1–3, 119–120).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas periodiškai nuo 2015-03-20 iki 2016-01-22 buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Pažymėjo, kad atitinkamais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K visiškai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos, tačiau kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai yra padaromos didesnės arba mažesnės lentynos. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ar kitų baldų. Pažymėjo, kad lovų kopėtėlės yra įrengiamos tik remontuotose Lukiškių TI-K kamerose. Galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys pataisos įstaigų įrengimą, nenustato įstaigos administracijos pareigos įrengti tokias kopėtėles.

Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vedina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas, kadangi pareiškėjas tik pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, nepateikia jokių faktinių aplinkybių ir kitaip nepagrindžia skunde nurodytos sumos dydžio. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 54–60, 127).

Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015-03-20 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 202, kurios plotas – 6,9 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 6,9 m² ploto); 2015-03-20, nuo 2015-03-21 iki 2015-03-22 buvo kameroje Nr. 125, kurios plotas – 6,48 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 6,48 m² ploto); 2015-03-21 buvo kameroje Nr. 255, kurios plotas – 24,38 m², kurioje buvo 7 asmenys (asmeniui teko 3,48 m² ploto); nuo 2015-03-23 iki 2015-03-24 buvo kameroje Nr. 313, kurios plotas – 7,67 m², kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,55 m² ploto); 2015-03-25 buvo kameroje Nr. 404, kurios plotas – 17,02 m², kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 4,25 m² ploto); nuo 2015-03-26 iki 2015-03-30 buvo kameroje Nr. 404, kurioje buvo 5 asmenys (asmeniui teko 3,4 m² ploto); nuo 2015-03-31 iki 2015-04-01 buvo kameroje Nr. 404, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 8,51 m² ploto); 2015-04-02 buvo kameroje Nr. 404, kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 17,02 m² ploto); 2016-01-15 buvo kameroje Nr. 110, kurios plotas – 7,48 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,48 m² ploto); 2016-01-16 buvo kameroje Nr. 110, kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 1,87 m² ploto); 2016-01-17 buvo kameroje Nr. 110, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,49 m² ploto); 2016-01-21 buvo kameroje Nr. 114, kurios plotas – 7,31 m², kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,43 m² ploto). 2016-01-22 išvyko į Vilniaus pataisos namus, sektorių Rasų g. 8. Laikotarpiu nuo 2015-07-03 iki 2016-01-14, nuo 2016-01-18 iki 2016-01-20 pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo (b. l. 54–60, 61–62).

Pažymėtina, kad pareiškėjas ir Lukiškių TI-K į bylą pateikė 2016-03-10 pažymą Nr. 96-812 „Dėl informacijos pateikimo apie laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“, kurioje nurodomi laikotarpiai, kuriais pareiškėjas galimai galėjo kalėti Lukiškių TI-K, tačiau šie laikotarpiai nesutampa su atsiliepime nurodytais laikotarpiais (b. l. 4–6, 54–60. 132–134). Kaip matyti iš kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-04-03 iki 2016-01-14, nuo 2016-01-18 iki 2016-01-20 buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K (b. l. 61–62). Minėtoje pažymoje nurodoma, jog pareiškėjas šiais laikotarpiais Lukiškių TI-K kalėjo, tačiau teismo vertinimu, pareiškėjas negalėjo objektyviai būti Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-04-03 iki 2016-01-14, nuo 2016-01-18 iki 2016-01-20, kadangi buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K. Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėjamoje byloje nevertina Lukiškių TI-K 2016-03-10 pažymoje Nr. 96-812 „Dėl informacijos pateikimo apie laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“ nurodytų laikotarpių.

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

KD prie TM direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

BVK 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Atsižvelgiant į tai, pataisos įstaigose administracijos turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, išskyrus laikotarpius nuo 2015-03-20 iki 2015-03-20, nuo 2015-03-21 iki 2015-03-22, 2015-03-25, nuo 2015-03-31 iki 2015-04-02, 2016-01-15, kai kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, nuo 2015-04-03 iki 2016-01-14 ir nuo 2016-01-18 iki 2016-01-20, kai buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, ir 2016-01-22, kai pareiškėjas išvyko į Vilniaus pataisos namus, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kameroje, kurioje jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 m²), t. y. Lukiškių TI-K 11 dienų neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Pareiškėjas skunde tvirtina, jog kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas, buvo šalta ir drėgna, nebuvo ventiliacijos, nebuvo tinkamai įrengti langai, kamerose buvo tarakonų.

Iki 2015-11-01 galiojusi HN 76:2010 nustatė, jog gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (HN 76:2010 23, 24, 60 p.). Gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūros, santykinės drėgmės ir oro judėjimo greičio rodikliai yra pateikiami HN 76:2010 26 p. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Lietuvos higienos normos „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nustatė, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka (HN 134:2015 14, 16, 17, 20 p.).

Kaip matyti iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-07-28 ir 2015-08-13 patikrinimo aktų, kameroje Nr. 125 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-03-20, 2015-03-21) yra langai, vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus, oro temperatūra, drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus, buitinių parazitų nenustatyta, buvo švaru (b. l. 63–64, 65–66). Kameroje Nr. 114 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016-01-21) oro temperatūra, dirbtinė apšvieta atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Kamerą Nr. 114 galima išvėdinti per atidaromus langus. Patikrinimų metu jokių nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų vizualiai nenustatyta (b. l. 83, 151–152, 156–157). Kameroje Nr. 404 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2015-03-25 iki 2015-04-02) graužikų ar buitinių parazitų vizualiai nenustatyta, vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus, dirbtinė apšvieta, santykinė oro drėgmė ir temperatūra atitiko HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimus (b. l. 79–80, 81–82, 160–166). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-03-12 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 255 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-03-21) oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta ir dirbtinė naktinė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Kamera Nr. 255 vėdinama per atidaromus langus, buitinių parazitų ir graužikų buvimo vizualiai nenustatyta (b. l. 141–150). Kameroje Nr. 110 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2016-01-15 iki 2016-01-17) oro temperatūra, bendra dirbtinė apšvieta atitiko HN 134:2015 reikalavimus (b. l. 156–157). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-04 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 110 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2016-01-15 iki 2016-01-17) ir kameroje Nr. 125 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-03-20, 2015-03-21) oro temperatūra atitiko HN 134:2015 reikalavimus. Jose yra sudaryta galimybė vėdinti kameras per atidaromus langus (b. l. 158–159). Tai, kad Lukiškių TI-K nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai, patvirtina į bylą pateikta 2015-01-02 paslaugų teikimo sutartis Nr. 575/18 (b. l. 84–87). Pažymėtina, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-03-12 patikrinimo aktas nagrinėjamoje byloje neaktualus, kadangi jis buvo atliktas kamerose, kuriose pareiškėjas nekalėjo (b. l. 67–76).

Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, jog Lukiškių TI-K nepažeidė HN 76:2010 23, 24, 60 p. ir HN 134:2015 14, 16, 17, 20 p. nuostatų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K kameros neatitiko higienos normų reikalavimų (buvo šalta, drėgna, buvo prastas apšvietimas, kamerose buvo tarakonai ir pan.), nebuvo langų, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo argumento, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atskirtas nuo kitų asmenų, pažymėtina, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 p. reglamentuojama, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lukiškių TI-K atsiliepime patvirtino, kad sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K atitinka galiojančius teisės aktų reikalavimus. Abejoti valstybės institucijos nurodomomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu atmetami kaip neįrodyti.

Pabrėžtina, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniu mazgu, kadangi jis nepateikė jokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių netinkamą sanitarinio mazgo įrengimą, jokių pažeidimų, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta. Tai suponuoja išvadą, kad sanitarinių mazgų įrengimas Lukiškių TI-K iš esmės atitinka paminėtą teisinį reglamentavimą, o pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu pripažintini abstrakčiais ir deklaratyviais.

Pareiškėjas skunde tvirtina, jog jam žiemą buvo išduotas ne pledas, o antklodė, todėl buvo šalta, pareigūnai į jo nusiskundimus nereagavo.

2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos reglamentuoja patalynės išdavimą. Lietuvių kalbos žodyne numatyta, jog patalynė yra visas lovos paklojimas (paklodė, antklodė, priegalvis, patalai); žodis „pledas“ aiškinamas kaip didelė skara, vartojama kaip apdangalas. Kaip matyti iš armatūrinės kortelės asmeniniam naudojimui išduotiems daiktams, pareiškėjui, be kita ko, buvo išduota patalynė, t. y. paklodė, antklodė, užvalkaliukai ir kt., tačiau pledas – ne (b. l. 137–138). Vertinant sąvoką „pledas“ lingvistiniu metodu darytina išvada, kad pledas nelaikytinas tokio pobūdžio patalynės vienetu, kurio naudojimą leistų aukščiau nurodytos normos ir apskritai nėra priskirtinas leidžiamų naudoti daiktų kategorijai. Atsižvelgiant į išdėstytą, pažeidimo, jog pareiškėjui buvo išduota antklodė, bet ne pledas, nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Pareiškėjo argumentai, jog kameroje Nr. 404 nuo 3 val. veikė ventiliatoriai ir buvo nepakenčiamas garsas nepagrįsti jokiais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu dėl nurodytų aplinkybių ir ar Lukiškių TI-K tokį pareiškėjo skundą nagrinėjo. Be to, pareiškėjas nedetalizavo, kuo pasireiškė patirta neturtinė žala dėl minėtų aplinkybių, jų nesusiejo su konkrečiu jo teisių pažeidimu, nenurodė, kada konkrečiai tai įvyko, todėl teismas nurodytų aplinkybių nevertina.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo kaip patirtą orumo pažeidimą, pasitikėjimo savimi praradimą, diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, emocinius ir dvasinius sukrėtimus, stresą, baimę, nervinį išsekimą. Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog pablogėjo sveikata ir sutriko regėjimas, įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos gydytojų įrašus, minėtų sutrikimų ir jokių rimtų susirgimų, kuriems turėtų įtakos laikymo Lukiškių TI-K sąlygos, nenustatyta (b. l. 12–53). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų didesnį sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo bei privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; EŽTT 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015) taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo gydymo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, t. y. 11 dienų, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (LVAT 2015-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015; LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, skunde išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, išskyrus tai, kad kameros tam tikrais laikotarpiais buvo perpildytos, nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 100 Eur neturtinės žalos dydis.

Atsakovės atstovas pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 2,16 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. l. 127).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismo sprendimu jo skundas tenkintas iš dalies, jam priteista 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje skundas atmestas. Taigi, teismo sprendimu yra patenkinta 1 proc. pareiškėjo skunde pareikštų reikalavimų, o atmesta 99 proc. reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi, taip pat yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, atgrasoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sąžiningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei. Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis (LVAT 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-904/2013; LVAT 2015-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2170-520/2015).

Pagal ABTĮ 56 str. 4 d. įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovės atstovui tekusi pareiga teikti įrodymus, susijusius su pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, nepaneigia atsakovės atstovo teisės reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus, kurie susiję su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas pateiktais dokumentais grindė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo.

Atsakovės atstovas nurodo, kad patirtas 2,16 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro prie atsiliepimo pridėtų dokumentų kopijos – viso 36 A4 formato lapas. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas pagrįstai kopijavimo išlaidas apskaičiuoja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimo Nr.1039 6 ir 7 p., taip pat Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, pagal kuriuos nustatyta kopijų parengimo kaina – 0,06 Eur už vieną A4 formato lapo dokumento kopijos parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas pagrįstai parengė 36 su ginču susijusių dokumentų A4 formato lapų kopijas ir turėjo 2,16 Eur su jų parengimu susijusių išlaidų, atsakovės atstovo patirtos dėl administracinės bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų pareiškėjo reikalavimų daliai. Iš pareiškėjo atsakovės atstovui priteistina 2,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 4 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. D. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur (vieno šimto eurų) neturtinę žalą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš G. D. atsakovės Lietuvos valstybės atstovui Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui 2,14 Eur (du eurus 14 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė