- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-23
- Bylos Nr.
- 2A-2853-611/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00231-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- E. M. K.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 641-osios daugiabučio namo M. K. Čiurlionio g. 82A savininkų bendrijos ieškinį atsakovei E. M. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas 641–oji daugiabučio namo M. K. Čiurlionio g. 82A savininkų bendrija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5206,06 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bendrijos bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Insolvensa“ įgaliotas asmuo – K. S.. Ieškovas teigė, jog laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2012-10-31 (už 21 mėnesį), atsakovė nemokėjo privalomų mokėti komunalinių mokesčių, už ką susidarė 5206,06 Lt skola, kurią grindžia komunalinių paslaugų mokėjimo lapeliais bei sąskaita-faktūra. Remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija, teigė, kad atsakovė yra bendrijos narė. Pažymėjo, kad tai nėra pirmas ginčas su atsakove, ji savavališkai nemoka bendrijai privalomų mokėjimų.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Patvirtino, jog yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė, tačiau nėra bendrijos narė. 641-oji DNSB bendrija buvo įsteigta 2000 m., prašymo įstoti atsakovė nepildė, bendrijos registravimo knygos ieškovas nepateikė, ieškovo nurodytas registro centrinio duomenų banko išrašas nepatvirtina atsakovės narystės bendrijoje. Atsakovė name gyvena nuo pat namo pastatymo. UAB „Vilniaus prekyba“ 1999-2000 m. vasarą name valdė 12 butų, jų iniciatyva buvo pradėta saugoti kiemą, už ką mokestis iš gyventojų nebuvo imamas. 2000 m. gruodžio mėnesį bendrijos susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl mokesčio už apsaugą įvedimą, nuspręsta taikyti 25 Lt mokestį, tačiau atsakovei nesutikus, jis jai netaikytas. 2005/2006 metais pasikeitus bendrijos valdybai, atsakovei buvo pradėtas skaičiuoti 91,46 Lt mokestis kas mėnesį „už sargus“. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovo pateiktoje sąskaitoje-faktūroje ir komunalinių paslaugų mokėjimuose nurodytų paslaugų suma yra ne 5206,06 Lt, kaip nurodo ieškovas, o 5135,92 Lt. Teigė, jog ieškovo pateikta sąskaita-faktūra neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi joje nenurodyti konkretūs suteiktų paslaugų pavadinimai. 2012-03-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi tarp ieškovo ir atsakovės civilinėje byloje Nr. 2-975-833/2012 buvo sudaryta taikos sutartis, kuria ieškovas atsisakė reikalavimo dėl 5582,41 Lt dydžio prievolės dalies už sargų paslaugas, taip pripažindamas šio reikalavimo neteisėtumą. Atsakovė taip pat nesutinka su 2011 m. kovo mėn. reikalauto 147,33 Lt mokesčio už „bankroto bylos teismo išlaidas“, kadangi atsakovė nurodo nesanti bendrijos narė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovo 641-osios daugiabučio namo M. K. Čiurlionio g. 82A savininkų bendrijos ieškinį tenkino iš dalies, priteisė jam iš atsakovės E. M. K. 3669,96 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų už 3669,96 Lt sumą nuo 2013-02-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,99 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, jog atsakovė pažeidė prievolę, neatsiskaičiusi su ieškovu pagal pateiktą 2011 m. vasario mėn. sąskaitą-faktūrą Nr.00223 bei 2011 m. kovo mėnesio – 2012 m. spalio mėnesio laikotarpiais atsakovei siųstus komunalinių paslaugų mokėjimo lapelius, kuriuose nurodyti atsakovei priskaičiuoti komunaliniai mokesčiai. Teismas konstatavo, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai ar ne. Taip pat teismas nurodė, kad pastato saugojimas laikytinas teisėtu interesu, atitinkantis bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir interesus. Nustatė, kad bendrijos susirinkimas, kurio metu nuspręsta dėl sargų posto būtinumo, įvyko 2012 m. birželio 26 d., o iki 2012 m. birželio 26 d. skaičiuoto mokesčio pagrįstumo ieškovas neįrodė, todėl mokestį už pastato apsaugą teismas priteisė tik nuo 2012 m. liepos mėnesio. Teismas pažymėjo, jog ieškovo pateiktoje 2011 m. vasario mėn. sąskaitoje-faktūroje Nr.00223 nėra pateikiami detalizuoti duomenys apie suteiktas paslaugas, nurodoma tik bendra suma – 243,03 Lt, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.) sąskaitoje-faktūroje nurodytą 243,03 Lt sumą sumažino 2011 m. kovo mėn. – 2012 m. birželio mėn. skaičiuotu sargų mokesčio vidurkiu, t.y. 90,35 Lt, priteisdamas už 2011 m. vasario mėn. suteiktas komunalines paslaugas 152,68 Lt. Iš viso teismas priteisė iš atsakovės 3669,96 Lt sumą, kuri susidarė nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2012 m. spalio mėn. už komunalines paslaugas, atimant priskaičiuotą mokestį už apsaugą iki 2012 m. liepos mėnesio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad nesutinka su 355,04 Lt mokesčio suma, priteista už 2012 m. liepos – 2012 m. spalio mėn. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. atsakovė, kaip buto savininkė, neprivalo mokėti išlaidų, dėl kurių nėra davusi sutikimo. Be to, išlaidos turi būti susijusios su privalomaisiais statinių ir priežiūros reikalavimais. Pastato apsauga nėra priskiriama prie bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo, taip pat nėra susijusi su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir naudojamas ne visų daugiabučio namo savininkų, o tik jų dalies poreikius, todėl negali būti skaičiuojamas be butų savininko sutikimo.
2. Dėl savo turto apsaugos nėra sudariusi jokios sutarties, už atsakovės turto saugumą budintys sargai neatsako, todėl papildoma paslauga jai yra nereikalinga.
3. Narystė daugiabučių namų savininkų bendrijoje grindžiama laisva valia, o atsakovė nėra 641-osios daugiabučio namo M. K. Čiurlionio g. 82A savininkų bendrijos narė.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. narystės bendrijoje savarankiškumo principas reiškia, jog savininkas gali nestoti į bendriją, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas.
2. Nepriklausomai nuo to, ar savininkas yra bendrijos narys ar ne, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (mokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.).
3. 2012 m. birželio 26 d. 641-osios daugiabučio namo M. K. Čiurlionio g. 82A savininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta dėl sargų posto būtinumo, todėl dėl šių išlaidų būtinumo buvo priimtas savininkų sprendimas, nurodytas CK 4.83 str. 4 d., įpareigojantis visus butų savininkus vykdyti minėto susirinkimo sprendimą – mokėti mokestį už pastato saugojimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. birželio 26 d. įvyko 641-osios daugiabučio namo M. K. Čiurlionio g. 82A savininkų susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta dėl sargų posto būtinumo (b.l. 96-99). Mokestis už apsaugą įtrauktas į kiekvieno mėnesio komunalinių paslaugų mokėjimo lapelį.
Apeliantė apeliaciniu skundu skundžia tik dalį jai priteistos skolos, t.y. nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio priskaičiuotą mokestį už apsaugą - 355,04 Lt. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai byloje pritaikė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (Nr. XI-A967, 2012 m. balandžio 12 d. redakcija) nuostatas, įsigaliojusias 2012 m. liepos 1 d. Pagal minėto įstatymo 21 str. 3 d. 3 p. butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Todėl mokestis už apsaugą ieškovo atsakovei buvo skaičiuojamas nuo 2012 m. liepos 1 d. pagrįstai ir teisėtai.
Butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, reglamentuoja CK 4.83 str., kurio 3 d. nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad ji neprivalo mokėti išlaidų, dėl kurių nėra davusi sutikimo. Apeliantė nepagrįstai remiasi CK 4.83 str. 4 d., kuri nurodo, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 str. ir 4.85 str. nustatyta tvarka. CK 4.85 str. įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.). Teismas konstatuoja, kad nors apeliantė ir nėra davusi sutikimo imti mokestį už namo apsaugą, tačiau 2012 m. birželio 26 d. vykusiame 641-osios daugiabučio namo M. K. Čiurlionio g. 82A savininkų susirinkime (b.l. 96-99) yra priimtas bendrijos sprendimas dėl sargų posto būtinumo. Toks bendrijos sprendimas įpareigoja visus minėto daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkus, nepriklausomai nuo jų narystės minėtoje bendrijoje, vykdyti minėto susirinkimo sprendimą – mokėti mokestį už pastato saugojimą. Pažymėtina, kad pastato saugojimas yra teisėtas interesas, atitinkantis bendrąsias butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir interesus.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad remiantis Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu „Dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 16 straipsnio ir kitų atitikties Konstitucijai“ II skyriaus 3.4 p. - atskirų savininkų nenoras, atsisakymas būti steigiamos daugiabučių namų savininkų bendrijos nariais neturi kliudyti kitiems savininkams steigti tokias bendrijas ir per jas įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės valdymą bei naudojimą. Kartu pabrėžtina, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali nestoti į bendriją, t.y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas aplinkybes, jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacine tvarka apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.