Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1; 1.2.27.1; 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.7.3.1; 2.1.15.1.2;

2.1.15.3.2; 2.3.6.4.5.

2015 m. rugpjūčio 20 d.

nukentėjusiųjų atstovui advokatui J. M.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1 Mažeikių r., k., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, senatvės pensininkas, vidurinio išsilavinimo, gyv. k., Tirkšlių sen., Mažeikių r., ankščiau neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugpjūčio 8 d., apie 15 val. 45 min., Mažeikių r., Voverių k., prie Ventos upės, ties žemės sklypu Nr. 16, Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vyresniajam specialistui P. G., gavusiam iš Valstybinės įmonės Mažeikių miškų urėdijos vyriausiojo miškų urėdo A. P. žodinį pranešimą apie savavališkai nukirstą medį, ir kartu su A. P. bei Valstybinės įmonės Mažeikių miškų urėdijos informatiku V. K. atvykus fiksuoti galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, P. G., turinčiam administracinius įgaliojimus bei įvykio metu vilkint tarnybinę uniformą, apžiūrint įvykio vietą ir ją fotografuojant, pastebėjusiam atvykusius ir į įvykio vietą atėjusiajam L. B. paaiškinus atvykimo tikslą bei P. G. prisistačius nurodant pareigas, jis, t. y. L. B., tyčia kelis kartus stūmė kaire ranka į krūtinę šalia stovėjusį A. P. ir sudavė jam dešine ranka vieną smūgį į veidą bei vieną kartą ranka smūgiavo stojusiam į tarpą P. G., padarydamas jam nosies sumušimą, kas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. G. sveikatą, taip jis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vyresniajam specialistui P. G..

2014 m. rugpjūčio 8 d., apie 15 val. 45 min., Mažeikių r., Voverių k., prie Ventos upės, ties žemės sklypu Nr. 16, tyčia kelis kartus stūmė kaire ranka į krūtinę A. P. bei sudavė jam dešine ranka vieną smūgį į veidą, taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajam A. P. sukėlė fizinį skausmą.

K. L. B. dėl pareikštų kaltinimų neprisipažino kaltu ir teisme paaiškino, kad seniai yra kaimynai su A. P.. Tarpusavyje elgėsi pagarbiai. Pernai birželio pabaigoje pasidarė valtelę ir nuleido į upę, pririšo prie metalinio stulpelio. A. P. tai nepatiko. Jis buvo atvažiavęs pas jį, paklausė jo, kieno valtelė Ventos upėje. Jis pasakė, kad jo, o A. P. paklausė, kodėl pririšo ją prie medžio. Jis atsakė, kad valtelė pririšta prie stulpelio. A. P. dar kažką pasakė. Jis pagalvojo, kodėl turi jo atsiklausti dėl valtelės. A. P. pasakė, kad susitiks valdiškoje įstaigoje. Praėjo mėnuo. Jis maudėsi su P upėje. Pamatė ateinant žmones. Kol parplaukė, jie padarė apžiūrą. Buvo trys žmonės. Jų iš pradžių nepažino. Vienas buvo kaimynas. K stovėjo atokiai, toliau. G vaikščiojo apie pagalį, fotografavo jį. P stovėjo toliau, netoli Ventos upės. Jam pasirodė, kad vyrai atvyko dėl nupjauto pagalio. Nematė vilkinčių uniformų. Su žalia striuke buvo P. G., skiriamųjų ženklų nematė. Jis fotografavo pagalį. Jam niekas neprisistatė, neklausė kokiu reikalu atvyko. Jis nuėjo, pasisveikino. Jie nenorėjo kalbėtis. Jis pasiūlė jiems pasimaudyti, pasiplaukioti su valtele. Ėjo prie P, tas traukėsi. Jis norėjo jį sulaikyti, kad į vandenį neįkristų. A. P. jį atstūmė. A. P. dar nurodė, kad už medį turės mokėti. A. P. turi savo pakrantę, bet jis ja nesinaudoja, viskas apžėlę. A. P. nurodė, kad pririšo valtį prie jo medžio jo teritorijoje. Medis ne A. P. teritorijoje. Nurodė pastūmęs A. P., kai tas išvedė jį iš kantrybės. P. G. nelietė. Jis su P ant upės kranto susistumdė. A. P. jį išprovokavo. Kai jie stumdėsi su P, G lindo į tarpą ir stūmė juos. Kažkas sugriebė jam už rankos. Konfliktas baigėsi tuo, kad G juos išskyrė, jis ištraukė ranką ir nuėjo. Jis nelietė G rankos. Nežino, kada nosį G susitrenkė. Jis su A. P. neturėjo jokių konfliktų. Valtyje buvo kibiriukas ir skuduras, kirvio ten nebuvo. Žino, kad negalima medžių pjauti. Jis yra miškininkas, baigė kursus. Žinojo, kad nulaužtą medį be leidimo galima pjauti. Baudą sumokėjo už nupjautą medį dėl ramybės. Medis buvo nulaužtas, todėl jį nupjovė. Yra įsitikinęs, kad nepadarė pažeidimo. Filmuotą medžiagą matė. Buvo nuvykęs taikytis, tačiau taikytis nesutiko.

N. P. G. apklaustas teisme paaiškino, kad jis yra vyresnysis specialistas valstybinėje miškų tarnyboje. Šiose pareigose dirba pusantrų metų, miškininku – trys metai. Prieš tai dirbo eiguliu. Penktadienį po pietų apie 15 val. pas jį atėjo A. P. ir pranešė apie įvykdytą neteisėtą kirtimą. Kadangi tuo metu darbo kontoroje neturėjo, jis išvyko įsitikinti, ar yra neteisėtas kirtimas. Vyko į Voverių kaimą. Su juo važiavo A. P. ir V. K., važiavo su A. P. automobiliu, nes jis pasisiūlė nuvežti. Buvo su uniforma – žalia maikute trumpomis rankovėmis ant krūtinės su ženklu. Įvykio vietoje rankose turėjo liniuotę ir navigaciją. Nustatinėjo kur yra medis. Medis buvo ne privatizuojamoje teritorijoje. Žemės sklypas priklauso valstybei. Savo nuosavybėje žmogus gali kirsti ribines linijas, nupjauti nudžiūvusius, išverstus vėjo ir daugiau nei pusę nulaužtus medžius. Jei savo reikmėms, tai dar reikalingas gabenimo aktas. Kitu atveju reikalingas leidimas. Jei medis auga valstybinėje žemėje, yra reikalingas leidimas. Nuo viršaus atėjo kaltininkas. Jis garsiai šaukė, ar nenorite visi dabar išsimaudyti. B juos pamatė ir greitai puolė eiti link jų, atėjo iš dešinės pusės. Jo žodžiuose girdėjosi agresiją, kad pareigūnams pasiūlė išsimaudyti. Jis sakė „malalietkos, jauni, nepatyrę“. Tai buvo sakoma apie jį, nes jis ten buvo jauniausias. Dėl to šiek tiek išsigando. Prisistatė ir pasakė savo pareigas, kad atvažiavo tirti medžio. Nustatinėjo koordinates. Kaltininkas pasakė, kad visi pjauna, jis čia nupjovė ir jam nieko nebus. Tada jis paklausė B, ar tai jis nupjovė medį. Kaltininkas pasakė, kad nepjovė medžio. Matė kaip jis kumščiais puolė A. P., puolė juos skirti. B jam vienu mostu, dešine ranka, trenkė į nosį, tada jis atsitraukė. Nežino kuria rankos dalimi kliuvo. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Čiupo rankomis už nosies, ilgai laikė užspaudęs. Kaltininkas pasitraukė, kai išgirdo, kad skambina policijai. Neprivalėjo informuoti vadovus apie išvykimą į įvykio vietą. Ta diena buvo miškų kontrolės diena. Važiavo įsitikinti ar yra padarytas pažeidimas. Jis neprivalo pranešti vadovybei apie pažeidimą, kol neįsitikina ar padarytas pažeidimas, turi konstatuoti pažeidimą. Kaltinamojo veiksmai sutrukdė atlikti jam darbo funkcijas. Įvykio vietoje atėjo su navigacija nustatyti ribas ir išmatuoti kelmą. Nieko nespėjo padaryti. Viskas įvyko staigiai. Nežinojo kokiu atstumu kelmas buvo nuo B sklypo ribų, išvykdamas į įvykio vietą nežinojo, ar ten yra valstybinė teritorija. Po įvykio sužinojo, kad tai priklauso valstybinei žemei. Baigė apžiūrėti įvykio vietą po smūgio į nosį. Nebaigė nustatyti ribų, nes prasidėjo konfliktas. Ligoninėje darė rentgeną ir nustatė, kad yra skilęs nosies kaulas. Medikai pasakė, kad tiksliai negali konstatuoti, nosies diagnozė buvo patikslinta kitą savaitę. Pareiškimą policijai parašė vėliau. Palaikė savo civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš B 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjęs A. P. apklaustas teisme paaiškino, kad nuėjo pas B pasiaiškinti dėl valties kaip kaimynas, ar tai jo valtis. Jis pradėjo jam mosikuoti rankomis. Grįžo prie savo mašinos, B atsekė paskui jį, trukdė uždaryti mašinos duris. Kai neleido uždaryti mašinos durų, tada pasiėmė telefoną filmavimui, bet nenufilmavo. Nupjautas medis buvo viešoje erdvėje. Paprašė P. G. išsiaiškinti, kieno valdoje yra nupjautas medis ir kas nupjovė medį. Paprašė V. K. įforminti įvykį nuotraukomis. Nuvažiavus į vietą ir leidžiantis nuo šlaito, matė, kad upėje maudėsi du žmonės. P. G. pradėjo nustatinėti, kieno teritorijoje buvo medis. Kai pradėjo matuoti medį, išlipo B iš upės, atėjo prie pareigūno, B pasiūlė nusimaudyti. P. G. prisistatė: pasakė pareigas, savo vardą, kokiu tikslu atvyko. P. G. nurodė, kad atvyko ištirti medžio nupjovimo aplinkybes. Jis buvo su pareigūno uniforma. B neprašė parodyti pažymėjimo. Pažymėjimas rodomas, kai kyla abejonės. B iš pradžių pasakė, kad jis nupjovė, bet paskui pradėjo ginčyti šį faktą. B jam sudavė viena ranka į galvą ir dar lyg į krūtinę stumdamas. P. G. stengėsi žodžiu nuraminti. B toliau švaistėsi rankomis, sudavė P. G. į nosį. Mano, kad jis supyko, kad atvyko nupjauto medžio fiksuoti. Jo paskutiniai žodžiai buvo „kad daugiau čia jūsų nebūtų“. B pasakė, kad visi nupjauna ir jis nupjovė. Kai P. G. pradėjo sakyti, kad tai yra neteisėta, tada jis užginčijo, kad nepjovė. P. G. paskambino policijai. Policija nuvažiavo pas B. P. G. pasirašė protokolą. Jis nuvežė P. G. į ligoninę. J. B. smūgiuodamas sukėlė fizinį skausmą. Pagal pareigas jie turi nustatyti pažeidimą. Įtarimas yra tada, kai surašomas protokolas. Sumokėdamas už medžio nupjovimą, patvirtino B savo kaltę. Įtarimai pasitvirtino. Pareigūnas išvyko su jam pavaldžiu darbuotoju. Jei yra neaiškumų valstybinėje žemėje, jie turi reaguoti į visus pranešimus. Turi surinktą informaciją perduoti kitoms tarnyboms. Paprašė V. K. padėti užfiksuoti nupjauto medžio aplinkybes. P. G. neturėjo informacijos, ar yra išduotas leidimas. Kur važiuoti vietą nurodė jis. Teismo prašo tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti išlaidas už advokato pagalbą.

L. V. K. apklaustas teisme paaiškino, kad jis yra Mažeikių urėdijoje. Vadovas jo paprašė kartu važiuoti ir nufotografuoti įvykį. Tai buvo prie upės šalia Voverių kaimo. Kartu važiavo P. G., kuris vilkėjo uniforma. Buvo maikutė žalia su ženklu ant peties ar krūtinės. Fotografavo nukirstus medžius. P. G. nukeliavo prie nupjauto medžio. Iš toliau atėjo kaltinamasis. Jis priėjo artyn prie P. G., sakė, gal nori paplaukioti su valtimi. P. G. paklausus kas nupjovė medį, kaltinamasis lyg ir prisipažino, kad tai jis. P. G. užsiminė, kad tai gali būti nusižengimas. Tada kaltinamasis pasakė, kad tai ne jis nukirto medį. Paskui pradėjo bręsti tarp kaltinamojo ir A. P. konfliktas, įvyko apsižodžiavimas. Tada pradėjo filmuoti. Kaltinamasis pastūmė į krūtinę gal penkis kartus A, negali pasakyti ar smūgiai buvo, ar stūmimas. P traukėsi. P nesudavė. B atbula ranka užkliuvo P. G. per nosį. Vaizdo medžiagoje lyg matosi, kad kaltinamasis atbula ranka trenkė. Kraujas bėgo iš nosies nuo smūgio. Gal P. G. juos skyrė, kad nesigautų muštynės ar kad į upę neįstumtų A. Iš pradžių nebuvo kaltinamasis agresyviai nusiteikęs. Jis ramiai ėjo. J. B. nieko įžeidžiančio nepasakė, nepagarbiai nesielgė. Nekonfliktavo iš karto. Nebuvo išsakyti žodžiai P. G. atžvilgiu iš B. Vyko pokalbis apie padarytą pažeidimą. Nepasakytų, kad B P. G. trukdė dirbti. Iš filmuotos medžiagos matosi, kad iškrito P. G. prietaisas. Paveiksluojamų medžių buvo daugiau. Tas, kas buvo užfiksuota, yra teisinga.

Liudytoja L. D. apklausta teisme parodė, kad įvykis buvo netoli Tirkšlių, buvo konfliktas su urėdu. Nusikalstama veika nebuvo inkriminuojama, tik buvo surinkti duomenys, kad būtų pradėtas tikrinimas. Ji fotografavo įvykio vietą. Su žmonėmis nebendravo, tai darė tyrėjas. Buvo atvykę į sodybą. Atsimena P. G., kuris skundėsi nosies skausmais, matėsi išbėgęs kraujas, kraujosrūvos. Neklausinėjo kaip tai atsitiko. P. G. atsisakė medikų pagalbos. Fotografavo nukentėjusįjį iš toliau, kad jei reiktų, būtų galima padidinti. Buvo fotografuojamas veidas iš arti. Vizualiai prasivėrusių žaizdų pas jaunuolį nebuvo. Fotonuotraukos išsitrynė dėl techninių kliūčių. Ji fotografavo patį nukentėjusįjį su kruvina nosimi. Po to leido eiti nusiprausti. Jaunuolis nurodė, kad įvykis buvo prie Ventos upės. Ėjo į įvykio vietą prie Ventos upės. Neatsimena, ar įvykio vietoje fotografavo. Foto lentelė nebuvo daroma ir žurnale nebuvo pildoma. Vyko pas kaltinamuosius ar kaltinamąjį. Pas kaltinamąjį jokių veiksmų neatliko, su juo bendravo tyrėjas. Suprato, kad buvo konfliktas dėl medžio. Nukentėjusysis P. G. aiškino, kad jis buvo kartu su kitu nukentėjusiuoju. Su jais buvo kartu kaltinamasis. Jaunas vaikinas lyg buvo su uniforma. Jaunasis vaikinas pasakė, kad buvo konfliktas kaltinamojo ir nukentėjusiųjų.

L. P. J apklaustas teisme parodė, kad tuo metu dirbo tyrėju policijos komisariate. Buvo iškvietimas, nepamena dėl ko. Atvykęs į įvykio vietą, sutiko nukentėjusiuosius. Jaunuoliui kraujavo iš nosies. Jis sakė, kad buvo konfliktas dėl nukirsto medžio. Suprato, kad medį nukirto kaltinamasis. Negali pasakyti, ar prisistatė jaunuolis, pasakė savo pareigas. Įvykio vieta buvo prie Ventos upės, Voverių kaime. Su vyresniuoju nukentėjusiuoju nedaug bendravo. Jie buvo dviese. Paskui vyko aiškintis aplinkybių pas įtariamąjį. Jis sakė, kad atbula ranka ar paslysdamas sudavė jaunuoliui. Neatsimena ar buvo pokalbis apie filmuotą medžiagą. Įvykio vietoje žodžiu bendravo. Neatsimena, ar buvo rašomi dokumentai. Buvo neaiškios įvykio aplinkybės. Galėjo būti, kad buvo apklausta. Kiek atsimenu, kad į policijos komisariatą nevyko. Jei vyko apklausa, tai vyko toje vietoje. Protokole yra padaryta techninė klaida. Turi būti: „Suduoti smūgį norėjo A. P., o sudavė P. G.“. Nešiojamo kompiuterio tada neturėjo. Nukentėjusysis jau buvo nuvykęs pas medikus. Jau buvo nustatyta diagnozė. Su kaltinamuoju bendravo Voverių kaime. Jis sakė, kad smūgį sudavė atbula ranka lyg paslydęs. Kaltinamais neneigė, kad sudavė smūgį. Jis sudavė jaunuoliui, suprato, kad netyčia atbula ranka sudavė. Tiksliai nepamena, ką sakė kaltinamasis kaip įvyko konfliktas. Nepamena, ar su kaltinamuoju apie medį kalbėjo. Jis suprato, kad nukentėjęs ir sužalotas buvo vienas žmogus. Pamena, kad jaunuolis buvo nukentėjęs. Nepainioja žodžių sužalotas ir nukentėjęs. Kiek pamena, sužalotas ir nukentėjęs buvo vienas asmuo. Tačiau to kategoriškai pasakyti negali. Kiek suprato, kad jaunuolis buvo pareigūnas. Mano, kad jaunuolis turėjo būti su uniforma.

L. P. P apklaustas teisme paaiškino, kad pernai vasarą maudėsi su L. B. jo maudykloje prie jo sklypo. Jie išgirdo vyrų balsus L. B. teritorijoje. Nuėjo pažiūrėti. L. B. nuėjo į savo sklypą prie valtelės. Jis pamatė A. P. ir du asmenis. Jis paliko savo sklype už lazdynų. Nelabai viską matė, kas įvyko. L. B. norėjo pasisveikinti su A. P.. A. P. norėjo atstumti. L. B. paklausė, ką čia veikia, gal nori išsimaudyti, paplaukioti su valtele. Girdėjo atsakant, kad ne tuo klausimu čia atėjo. L. B. paklausė, kokiu klausimu atėjo. Jie susistumdė. Paskui L. B. sugrįžo pas jį į sklypą, jis paklausė kokiu tikslu čia jie buvo. L. B. pasakė, kad A. P. kaip visą laiką. Aiškiai matėsi, kad buvo suplanuota susidoroti su L. B.. Kiek žino, buvo nepasitenkinimas, kad L. B. nupjovė šakalį ar medelį. Matosi susidorojimas su žmogumi. Nežino, koks tai medis, ar privatus ar ne. Pokalbis jam ne visai girdėjosi. Neatpažino, kad vienas buvo pareigūnas. Negirdėjo, kad prisistatytų kažkuris asmuo. Iš senų laikų A. P. konfliktuoja su kaimynais. L. B. pastoviai reiškiami priekaištai. Taip girdėjo. Žemė yra puoselėjama. Jam gėda dalyvauti procese. Jie gyvena tokioje vietoje, kad gamta išdarinėja visokius dalykus. Būna nulaužti medžiai, krūmai. Gal dėl to viskas, kad A. P. šlaitas labai status, blogas priėjimas prie upės. A. P. nori pavadovauti, gal yra pavydo jausmas. L. B. gimęs, augęs toje žemėje, puoselėja ją.

Iš byloje esančio 2014-08-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta randasi adresu Voverių k., Mažeikių r., prie Ventos upės, ties sklypu Voverių g. 16. Prie kranto yra medinė valtis, kuri prirakinta spyna plieniniu lynu prie medžio. Pakrantėje, apie 4 metrų atstumu nuo upės, matyti medžio kamienas (1 t., 32-34 b. l.).

Iš byloje esančio 2014-08-14 P. G. protokolo – pareiškimo matyti kad, jis praneša, kad 2014-08-08, apie 15.30 val., kartu su urėdu A. P. nuvykus į Voverių kaimą ir Ventos upės pakrantėje apžiūrint nukirstą medį, atėjo agresyviai nusitekęs vyriškis, kuris iš pradžių pripažino, kad jis nukirto medį, po to pradėjo neigti, trenkė kumščiu P į krūtinę ir veidą. Jam pribėgus ir norint nutraukti konfliktą, vyriškis ranka jam trenkė į veidą. Pareiškėjas prašo ištirti įvykį ir įvertinti jį sužalojusio vyriškio elgesį (1 t., 2 b. l.).

Iš byloje esančio Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos Valstybinio miškų pareigūno ir Valstybinės kontrolės pareigūno pažymėjimų, išduotų P. G., kopijų matyti, kad jis pareigūnas (1 t., 4 b. l.).

Iš byloje esančios Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo matyti kad, vyresnysis specialistas yra karjeros valstybės tarnautojas, pareigybės lygis – B, pareigybės kategorija – 9. Veiklos sritis – funkcijos specialiojoje veiklos srityje – Lietuvos Respublikos miškų įstatymo vykdymo priežiūra priskirtoje teritorijoje. Viena iš funkcijų yra įstatymų nustatyta tvarka administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymas, administracinių nuobaudų už Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių miškų naudojimą, atkūrimą, įveisimą ir apsaugą, reikalavimų pažeidimus, nurodytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse (1 t., 6-8 b. l.)

Iš byloje esančio 2014-09-30 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1420/14(04) matyti, kad P. G. buvo padarytas sužalojimas: nosies sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus nosį. P. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 52 b. l.).

Iš byloje esančio 2014-08-12 A. P. pareiškimo dėl įvykio ištyrimo matyti, kad jis praneša, kad pastebėjęs Ventos upės pakrantėje nupjautą gluosnį, jis 2014-08-08, apie 16 val., pakvietė įvertinti situaciją Valstybinės miškų tarnybos kontrolės skyriaus VĮ Šiaulių teritorinio poskyrio vyresnįjį specialistą ir miškų urėdijos darbuotoją V. K., kad šis užfiksuotų vaizdo kamera atliekamą tyrimą. Atvykus prie nupjauto medžio, netoliese maudėsi pilietis B su kitu piliečiu. B nekviestas pats atėjo, G paklausus, ar jis nupjovė medį, prisipažino, bet paskui kumščiais puolė jį ir G, kuris vilkėjo pareigūno uniformą su skiriamaisiais ženklais. Užpuolimo metu B jam sudavė keletą skausmingų smūgių į krūtinę, o valstybės pareigūnui G sužalojo nosį. Pareiškėjas prašo nubausti B. Prie pareiškimo A. P. pridėjo vaizdo įrašą (1 t., 3-4 b. l.).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas A. P. pateiktas CD diskas, kuriame įrašytas 2014-08-08, 15.45 val., vaizdo įrašas, kurio trukmė 1 min. 37 sek. Atidarius vaizdo įrašą, matyti filmuojama vietovė šalia upės. Matyti stovintys A. P. ir L. B. ant upės šlaito, maždaug 2-3 metrų atstumu nuo upės. Laike 00:09 matyti kaip prie A. P., kuris yra be uniformos, kuris girdisi, kaip sako, kad reikia nufotografuoti čia, kažką dar sako, tačiau dėl prastos garso kokybės nesigirdi, ką konkrečiai pasako. Priešais A. P. stovi L. B., kuris vilki vien trumpikėmis, kaire ranka stumia A. P. į krūtinės sritį, o dešinės rankos kumščiu smūgiuoja į veido sritį. Po smūgio A. P. atsitraukia atbulomis link Ventos upės, o L. B. juda link jo ir tuo metu tarp jų į vidurį stojasi P. G., kuris, kaip matyti yra su uniforma, vilki uniformines kelnes ir maikutę, sakydamas „Nu, atsargiai, bus iškviesta policija“ ir tuo metu G. B. dešine ranka smogia, voždamas ranka atbulomis, P. G. į veido sritį. Tuo metu matyti, kaip P. G. kažkas iškrenta iš rankų, kas nesimato, ir nukritusio daikto pastarasis lenkiasi paimti, o paėmęs traukiasi iš įvykio vietos, sakydamas, kad kvies policiją, nes užpultas aplinkos apsaugos pareigūnas. Link jo artėja L. B., tačiau vaizdas nutrūksta, girdisi tik garsas ir girdėti, kaip kažkas, galimai L. B. sako „ Atsirado „bybis“, komanduos čia“. 01.11 matyti vėl vaizdas ir po to girdėti kaip sakoma: “Per daug arti priėjai“, kas taip pasako, neaišku, nes filmuojamajame vaizde nėra žmonių, ir po to 01.15 matyti nueinantis tolyn L. B.. Tuo metu P. G. vis dar kalba su bendruoju pagalbos centru, jis nurodo, kad buvo užpultas, gavo į nosį ir informuoja, kad užpuolikas vietoj, nurodo įvykio vietos koordinates (1 t., 55-59 b. l.).

Iš byloje esančių bankinių mokėjimų kopijų matyti, kad L. B. 2014-11-26 sumokėjo 100 litų administracinę nuobaudą ir 100 litų už padarytą žalą gamtai (2 t., 1, 2 b. l.).

Iš byloje esančio 2015-05-15 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio rašto Nr.S-6K-17 matyti, kad pagal gautą informaciją apie ūkio subjekto galimus pažeidimus teisės aktų pažeidimus VMT MKS Šiaulių teritorinio poskyrio specialistas atlikdamas patikrinimą turi vadovautis Valstybinės miškų tarnybos planinių ir neplaninių patikrinimų, atliekant valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, |veisimo ir apsaugos kontrolę, taisyklėmis patvirtintomis VMT direktoriaus įsakymu Nr.87-12-V 2012 m. balandžio 19 d. Gavęs informaciją apie ūkio subjekto galimus teisės aktų pažeidimus specialistas turi atlikti stebėseną siekiant nustatyti veiką, kuri gali prieštarauti teisės aktų reikalavimams. Nustačius pažeidimus specialistas informuoja poskyrio vedėją, kuris surašo pavedimą atlikti neplaninį patikrinimą. Toliau vykdoma tipinė neplaninio patikrinimo procedūra nuo to momento, kai pažeidimai nustatyti. Vykdant neplaninį patikrinimą specialistas privalo taip pat vadovautis minėtomis taisyklėmis. Valstybinių miškų pareigūnų pareigas ir teises reglamentuoja ir Miškų įstatymo 6 straipsnis. Atliekant ūkio subjekto veiklos priežiūra, nagrinėjant skundus, specialistas taip pat turi vadovautis Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymu. Kadangi aplinkos ministro įsakymu, valstybiniams miškų pareigūnams suteiktos gamtos apsaugos inspektorių teisės, atliekant savo funkcijas specialistai turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu (2 t., 29 b. l.).

Iš byloje esančios Valstybinės miškų tarnybos planinių ir neplaninių patikrinimų, atliekant valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, |veisimo ir apsaugos kontrolę, taisyklių patvirtintų Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr.87-12-V 6 punkte numatyta tvarka kaip atliekama stebėsena, kurios laikėsi nukentėjęs P. G. (2 t., 31-36 b. l.).

Iš byloje esančio kompaktiniame diske užfiksuotos medžiagos matyti, kaip L. B. suduoda smūgius A. P., P. G., matosi nukritęs navigacijos aparatas (2 t., 53 b. l.).

Nors kaltinamasis L. B. neprisipažįsta padaręs nusikaltimus, teigdamas, kad jis nieko blogo nepadarė, nemano, kad valtį leisti į vandenį yra nusikaltimas, jis nepiktnaudžiauja, niekada nesimušė, su kaimynais sugyvena geruoju, yra pensininkas ir tokių pinigų, kokių prašo už nieką, nesugebės atiduoti, tačiau jo parodymus paneigia nukentėjusiųjų P. G., A. P., liudytojų V. K., P. J., L. D. parodymai, filmuota medžiaga su garso įrašu.

Nukentėjusysis urėdas A. P., pastebėjęs Voverių kaime, prie Ventos upės, nukirstą medį, reagavo į galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, apie tai informuodamas Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vyresnįjį specialistą P. G.. Pastarasis, būdamas Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus darbuotoju, gavęs informaciją apie ūkio subjekto galimus teisės aktų pažeidimus, atliko stebėseną, siekdamas nustatyti, ar padaryta teisės aktų reikalavimams prieštaraujanti veika. Vykdydamas savo tiesiogines pareigas, jis išvyko į įvykio vietą, esančią Mažeikių r., Voverių k., kartu su apie galimą teisės aktų pažeidimą pranešusiu urėdu A. P. ir urėdijos specialistu – informatiku V. K.. Prie bylos prijungtos Valstybinės miškų tarnybos planinių ir neplaninių patikrinimų, atliekant valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę, taisyklės (toliau – Taisyklės), kurios reglamentuoja, kad ūkio subjektų veiklos stebėsena atliekama siekiant nustatyti veiką, kuri gali prieštarauti teisės aktų reikalavimams, taip pat reglamentuoja stebėsenos vykdymą vertinant informaciją ar duomenis, gautus iš VMT ar kitų kompetentingų viešojo administravimo subjektų, visiškai pagrindžia, kad P. G. teisės aktų nustatyta tvarka (Taisyklės, Miškų įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas, Valstybinės kontrolės įstatymas, kadangi aplinkos ministro įsakymu, valstybiniams miškų pareigūnams suteiktos gamtos apsaugos inspektorių teisės, atliekant savo funkcijas) atliko jam priskirtas funkcijas. Atvykęs į galima įvykio vietą jis pradėjo apžiūra ir įvykio vietos tikslų nustatytą su navigacinę įranga, nes nebuvo aišku kieno žemėje augo medis, kuris buvo nupjautas. Nustatyta, kad P. G. vilkėjo tarnybinę uniformą, ką, beje, ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir kaltinamasis L. B., tą patvirtino ir liudytojai V. K., P. J., L. D., tai matosi ir filmuotoje medžiagoje, atlikdamas savo funkcijas, naudojo navigacijos prietaisą, skirtą įvykio vietos koordinatėms nustatyti. Taigi, šios aplinkybės visiškai pagrindžia, kad P. G. įvykio metu atliko viešojo administravimo funkcijas. Be to, iš nukentėjusiųjų A. P. ir P. G., liudytojo V. K. parodymų matyti, kad priėjusiam prie Pauliaus G. L. B. buvo paaiškintas atvykimo tikslas, taip pat P. G. prisistatė, nurodydamas savo pareigas, o parodyti pažymėjimą kaltinamasis nereikalavo. Teismas atmeta kaltinamojo teigimą, kad P. G. neprisistatė. Iš nukentėjusiųjų A. P., P. G. bei liudytojo V. K. parodymų matyti, kad P. G. klausė kaltinamojo apie nukirstą medį, į ką pastarasis atsakė, kad visi kerta. Tik paklausus pakartotinai, ar jis nukirto medį, nes jei taip, teks atsakyti, kaltinamasis savo kaltę pradėjo neigti. Būdamas piktas ant A. P., nes turėjo pagrindo manyti, kad jis paskundė, pykdamas ir dėl to, kad teks atsakyti už kaltinamojo žodžiais tariant kažkokį medį, kaltinamasis L. B. savo agresiją nukreipė į P – pradėjo artintis prie jo, dėl ko A. P. traukėsi, smūgiavo jam į veidą, krūtinę, jį stūmė (vaizdo įraše matyti, kad A. P. išsigandęs traukiasi link upės, o L. B. jį įnirtingai puola stumdamas ir smūgiuodamas). Dėl kaltinamojo L. B. neteisėtų veiksmų A. P. atžvilgiu, savo darbą nustatinėjant nukirsto medžio kelmo buvimo vietą buvo priverstas nutraukti P. G., kuris, reikalaudamas nutraukti kaltinamojo neteisėtus veiksmus, nes iškvies policiją, stojo į tarpą tarp A. P. ir jį puolančio kaltinamojo, ir pats nukentėjo nuo kaltinamojo jam suduoto smūgio į veidą. Teismas vertina, kad kaltinamojo L. B. veiksmai – smūgio sudavimas P. G. į veidą buvo nukreiptas prieš BK 286 straipsnyje numatytą subjektą, kadangi iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis suprato, kokiu tikslu atvyko A. P. su P. G., nes jis pirmiausiai priėjo prie P. G. ir iš jo žodžių išgirdęs, kad gali tekti atsakyti už nukirstą medį, bei jam buvo žinoma, kad A. P. dirba urėdu, kuris atvyko kartu su kitu pareigūnu, kuris vilkėjo uniformą, be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino, kad jo klausė apie medžio nukirtimą. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. B. nubaustas pagal ATPK 62 straipsnio 1 dalį 100 Lt bauda, kurią sumokėjo, taip pat sumokėjo 100 Lt už padarytą žalą gamtai.

L. P. J ir L. D. patvirtino, kad nukentėjusiajam P. G. buvo sužalota nosis, kuri kraujavo. Taip pat liudytoja L. D. parodė, kad įvykio vietoje su nukentėjusiaisiais buvęs trečias asmuo jai per fotoaparatą su filmavimo kamera parodė nufilmuotą vaizdą, susijusį su įvykiu, į kurio tyrimą jie su P. J. atvyko, jame buvo nufilmuotas kažkoks konfliktas. Be to, liudytojas P. J. parodė, kad kaltinamasis, nuvykus pas jį į namus, neneigė, kad sužalojo P. G., tik teigė tai padaręs netyčia – paslydęs sudavė atbula ranka. Tačiau filmuotoje medžiagoje matyti, kad P. G. prieš bėgdamas į tarpą tarp kaltinamojo ir A. P., liepia kaltinamajam baigti, nes kvies policiją, P. G. stojus į įtarpą, kaltinamasis mato jį prieš save ir užsimojęs smūgiuoja į veidą, nuo smūgio iš P. G. rankos iškrinta navigacijos prietaisas, nukentėjusysis P. G. kviečia policiją, pranešdamas, kad užpultas ir sumuštas pareigūnas, o kaltinamasis vartoja necenzūrinius įžeidžiančius žodžius, nukreiptus prieš nukentėjusįjį P. G.. Teismas vertina, kad kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį P. G. buvo tyčiniai ir suduodamas smūgį nukentėjusiajam P. G. į nosį, jis suprato, kad naudoja fizinį smurtą prieš valstybės tarnautoją, atliekantį viešojo administravimo funkcijas.

L. B. taip pat neigia tyčią stūmęs ir sudavęs smūgį nukentėjusiajam A. P.. Jis teigia, kad sugriebė A. P. už drabužių, norėdamas jį sulaikyti, kad nenuvirstų į upę. Tačiau kaltinamojo kaltę tyčia naudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį visiškai patvirtina A. P. pareiškimas, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytoju ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje, liudytojų P. G., V. K. parodymai, filmuojant įvykį padarytas vaizdo įrašas ir iš vaizdo įrašo padarytos foto nuotraukos.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų, liudytojų V. K., P. J., L. D. parodymais. Jų parodymai iš esmės tarpusavyje neprieštaringi. Nusikaltimų įvykio faktą patvirtina ir baigta administracinė teisena kaltinamojo atžvilgiu dėl savavališko medžio iškirtimo, teismo medicinos specialisto išvada. Kaltinamojo aiškinimas, kad jis nepadarė nieko blogo yra neįtikinamas ir vertintinas kaip jo siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes byloje yra įrodyta priešingai.

Teismas atmeta tiek kaltinamojo, tiek jo atstovės tvirtinimus, kad nebuvo padaryta jokia priešinga veika, dėl ko kaltinamasis turi būti išteisintas, nes įstatymo normos yra traktuojamos taip, kad jos būtų palankios kaltinamojo naudai. Teismas taip pat nesivadovauja liudytojo P. P. parodymais, nes jis įvykio aplinkybes matė neaiškiai ir girdėjo nepilnai, ką pats ir patvirtino bei atkartoja kaltinamojo L. B. žodžius.

Minėti kaltinamojo L. B. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį yra teisingai.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014). L. B. atlikti veiksmai P. G. atžvilgiu įeina į šio straipsnio dispoziciją.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Agresyvus, aktyvus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir to norėjus. L. B. elgesys negali būti pateisinamas jokiais būdais, kai tai atlikta prieš jam gerai pažįstamą žmogų, artimą kaimyną, viešoje vietoje.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl L. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą veiką – sudavus smūgį nukentėjusiajam A. P., kuriam buvo sukeltas fizinis skausmas. Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu, kito nukentėjusiojo P. G. parodymai, paties kaltinamojo parodymai, liudytojo V. K. parodymai, filmuota medžiaga, kiti byloje esantys įrodymai, todėl ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojusio 2013-07-13 redakcija, Žin., 2013, Nr. 75-3772 (2013-07-13).

K. L. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. Tai, kad jis padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), neteistas (BK 97 str. 6 d.), nėra blogai charakterizuojamos medžiagos, yra pensininkas, baustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjęs. Atsižvelgiant į tai, kad L. B. yra pensininkas, todėl jam manytina, kad bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje bus pasiekti paskyrus asmeniui bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, bausmių dydį nustatant mažesnį už šių bausmių numatytus vidurkius.

Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (LR Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.

Apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjęs P. G. dėl kaltinamojo L. B. nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir už jam VšĮ Mažeikių ligoninėje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 46,40 € (160,23 Lt), todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ikiteisminio tyrimo metu pareikštas 46,40 € dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo (CK 6.263, 6.290 straipsniai, 6.279 straipsnio 1 dalis).

N. P. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 € neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjęs A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 € neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.). N. P. G. savo ieškinį grindžia tuo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl šio įvykio kankina nerimas ir baimė, kad ateityje, atlikdamas savo tiesiogines darbo funkcijas, gali nukentėti. Nukentėjęs A. P. savo ieškinį grindžia dėl to, kad patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, kad dėl šio įvykio kankina nerimas ir baimė, kad ateityje, atlikdamas savo tiesiogines darbo funkcijas, gali nukentėti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji nepateikė jokių duomenų, kad jie visa tai patyrė, ką nurodė savo ieškiniuose bei atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį – nedirba, yra pensininkas bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiųjų P. G. ir A. P. pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti yra mažintini.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusieji pateikė rašytinius dokumentus apie jų patirtas išlaidas, todėl jos priteistinos. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėti, kad jis yra pensininkas, atstovavimo išlaidų atlyginimas yra mažintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 ir 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir paskirti 15 BBD dydžio (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir 90 euro centų (564,90 €) baudą.

L. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nubausti laisvės apribojimo bausme 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinus bausmes iš dalies sudedant paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams su 282,45 € (dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų ir 45 euro centų bauda.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per tris mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801.

Nuteistajam nesumokėjus baudos per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą ir nepateikus Mažeikių rajono apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančių banko kvitų, bauda bus išieškota priverstinai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės L. B. neskirti.

Į. L. B per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atvykti į probacijos skyrių (Urvikių g.18, Mažeikiai).

Priteisti iš L. B. 46,40 € Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai už P. G. suteiktas medicinos paslaugas.

Tenkinti nukentėjusiojo P. G. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš L. B. 500 € (penkis šimtus eurų) P. G. neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinti nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš L. B. 250 € (du šimtus penkiasdešimt eurų) A. P. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš L. B. 356 € (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus) P. G. naudai atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš L. B. 269 € (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus) A. P. naudai atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas K. S.