Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-04-18 · Civilinė byla Nr. 2-918-470/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-18
Bylos Nr.
2-918-470/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-05416-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snaigė Juknevičienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Atsakovas
Alytaus
Civil. byla Nr.2-918-470/2018
Proceso Nr. 2-13-3-05416-2017-5Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.2.6.1.; 2.5.3.; 2.5.9.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 18 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė,sekretoriaujant R. N.,dalyvaujant ieškovo atstovei O. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Ieškovė), ieškinį atsakovei Alytaus 2-ojo notarų biuro notarei M. B. (toliau – Atsakovė) dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą pareiškimu dėl notaro veiksmų, vėliau bylos nagrinėjimo eigoje reikalavimą prašė spręsti ginčo teisena ir pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti netekusiu galios Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. B. 2017 m. lapkričio 29 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro numeris 4709) dėl L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto perėjimo valstybei (b. l. 34-36). Atstovė paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2000-343/2017 įpareigojo notarę M. B. išduoti Ieškovei palikimo perėjimo valstybei liudijimą į visą L. G. ir J. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą turtą, tačiau notarė 2017 m. lapkričio 29 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą tik į palikėjos L. G. palikimą ir neišdavė į J. G. turto dalį. Palikimo perėjimo valstybei liudijime nurodytas visas turtas, kuris priklausė abiem sutuoktiniams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau liudijime nenurodyta, kad turtas priklausė ir J. G.. Tokiu būdu Ieškovė negali leisti mirusiojo J. G. kreditoriams nukreipti savo reikalavimų į valstybės paveldėtą turtą, nes pagal notarės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą seka išvada, kad mirusysis J. G. mirties momentu turto neturėjo.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi įpareigojo ją, kaip Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarę, išduoti Ieškovei palikimo perėjimo valstybei liudijimą į „visą L. G. ir J. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą turtą“. Ji nurodo nutartį įvykdžiusi 2017 m. lapkričio 29 d. išduodama paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 4709. Pagal registruotino turto duomenis sprendė, kad turtas priklausė sutuoktiniams L. G. ir J. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pirmoji iš sutuoktinių mirė L. G. ((duomenys neskelbtini)), po jos J. G. ((duomenys neskelbtini)), jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė mirus pirmajam iš sutuoktinių. Kadangi Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai nenumato kolektyvinio palikimo ir kiekvienas mirusysis palikimą palieka atskirai, o mirusiųjų įpėdiniai ar kiti palikimu suinteresuoti asmenys, norintys perimti palikimą, šiuo atveju nesiėmė aktyvių veiksmų ir nenustatė turto dalies, mirusiajam priklausiusios bendrąja jungtine nuosavybės teise iki mirties ir neįregistravo Nekilnojamojo turto registre bendrosios dalinės nuosavybės teisių, ji negalėjusi savarankiškai nustatyti palikėjo turto dalių. Tik į atskirai kiekvieno palikėjo vardu Nekilnojamojo turto registre registruotą turtą būtų buvę galima išduoti du atskirus palikimo parėjimo valstybei liudijimus, t. y. į L. G. palikimą ir J. G. palikimą. Sutuoktiniams iki L. G. mirties bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas buvo registruotas L. G. vardu, J. G. vardu jokio nekilnojamojo turto registruota nebuvo. Kauno apygardos teismas minėta nutartimi akcentavo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, valdytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl ji, vykdydama nutartį, išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą į turtą, priklausiusį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise L. G. ir J. G., abiejų sutuoktinių valdytą iki pirmo iš jų mirties, pagal turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre duomenis, t. y. L. G. vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir sodo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), , nekilnojamo turto registre įregistruota L. G. vardu. Turtas įgytas jai esant santuokoje su J. G.. L. G. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis J. G. (duomenys neskelbtini) pareiškimu atsisakė L. G. palikimo. J. G. mirė (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo, jo atsisakius aukštesnės eilės įpėdiniams, Ieškovė 2017 m. kovo 28 d. kreipėsi į Alytaus rajono 2-ąjį notarų biurą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į visą mirusiųjų valdytą turtą. Notarė 2017 m. balandžio 7d. raštu Nr. 18 informavo Ieškovę, kad išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimų negali, kadangi nepadalintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise sutuoktiniams priklausęs turtas, taip pat nurodė, kad, palikimo nepriėmus pirmos eilės įpėdiniams, teisė priimti palikimą ar jo atsisakyti pereina antros eilės įpėdiniams – vaikaičiams, kuriems esant nepilnamečiams, be teismo leidimo jų tėvai negali nei priimti, nei atsisakyti priklausančio palikimo. Ginčas tarp Ieškovės ir notarės galutinai išspręstas Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2000-343/2017. Nutartimi teismas nutarė „įpareigoti Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarę M. B. išduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos vardu palikimo perėjimo valstybei liudijimą į visą L. G. ir J. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą turtą“. Notarė M. B., vykdydama teismo nutartį, 2017 m. lapkričio 29 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, jame turto savininke nurodydama asmenį, kurio vardu turtas buvo registruotas nekilnojamojo turto registre, t. y. L. G.. Ieškovė ginčija palikimo perėjimo valstybei liudijimą ir nurodo, kad paveldėto turto savininku be L. G. buvo ir jos sutuoktinis J. G., todėl liudijime privalo būti įrašyti abu palikėjai arba privalo būti išduoti du atskiri palikimo perėjimo valstybei liudijimai kiekvienas į ½ dalį palikėjų vardu valdyto turto preziumuojant, kad jų turėtos nuosavybės dalys bendrame turte yra lygios, nes savininkai buvo sutuoktiniai.

Byloje keliamas klausima dėl notaro veiksmo teisėtumo išduodant palikimo perėjimo valstybei liudijimą vieno iš palikėjų vardu, kurio vardu nekilnojamasis turtas registruotas, kai turtas buvo įgytas savininkams esant santuokoje.

Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tokia teisinė turto padėtis išlieka, kol turtas nėra padalytas arba ši nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnio 1 punkte įtvirtintas pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti – vieno iš sutuoktinių mirtis. Šis juridiškai reikšmingas faktas nulemia santuokos pasibaigimą, kartu pasibaigia ir santuokos pagrindu susiformavę turtiniai santykiai. CK 3.100 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, reiškia, kad po sutuoktinio mirties kito sutuoktinio įgytas turtas bus laikomas asmenine jo nuosavybe, o iki sutuoktinio mirties įgyto turto teisinis statusas nesikeičia – jeigu jis buvo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės objektas, jis išlieka bendrąja nuosavybe ir pagal CK 3.117 straipsnio 4 dalį mirusio sutuoktinio dalis iš bendro turto yra paveldima pagal CK penktosios knygos taisykles. Paveldėjimo teisinių santykių įforminimas įstatymu pavestas notarui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad notarė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą į bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytą L. G. ir J. G. nekilnojamąjį turtą, kuris esant gyviems sutuoktiniams nebuvo padalintas ir į kurį nėra aukštesnės eilės paveldėtojų, be to, mirus pirmajam iš sutuoktinių, antrasis atsisakė priimti palikimą po sutuoktinio mirties. Notarės išduotu 2017 m. lapkričio 29 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu iš esmės konstatuojama tai, kad valstybė paveldėjo turtą, kurio savininkė iki mirties buvo palikėja L. G., liudijime nurodytas paveldimas turtas yra butas (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Toks realybės konstatavimas notarės dokumente iš esmės neatitinka tiesos kriterijų, kadangi byloje neginčijamai nustatyta, kad visas L. G. ir J. G. turtas, notarės palikimo perėjimo valstybei liudijime nurodytas kaip palikėjos L. G., sutuoktinių buvo įgytas santuokoje ir tiek pagal įgijimo metu galiojusį Santuokos ir šeimos kodeksą, tiek pagal 2000 m. CK jis yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pirmajam iš sutuoktinių mirus ir antrajam atsisakius palikimo, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai kitiems įpėdiniams, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, niekas iš įpėdinių L. G. palikimo nepriėmė arba palikimo atsisakė, taip pat nė vienas iš įpėdinių turto nepriėmė arba jo atsisakė ir po J. G. mirties. Tokiu atveju turtas pereina valstybei, kuri negali atsisakyti paveldėti palikimo, o palikimo perėjimo valstybei liudijimas turi atspindėti faktinį savininką, kurio turtą valstybė paveldi.

Kaip teisingai nurodo Atsakovė, Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kolektyvinio palikimo, kiekvieno mirusiojo palikimas yra atskiras. Sutinkant su Atsakovės pozicija, kad notarui įstatymas nesuteikia teisės nustatyti palikėjų turto dalių, atkreiptinas dėmesys į svarų Ieškovės argumentą, kad kai abu sutuoktinai mirę, yra neekonomiška, netikslinga, neprotinga nustatinėti abiejų mirusiųjų sutuoktinių turto dalis palikėjų bendrame turte. Ypač tai aktualu šiuo atveju, kai mirusiųjų turtą paveldi vienas paveldėtojas – valstybė ir ji šį turtą pilna apimtimi priima. Taip pat svarbu, kad notarui įstatymu suteikta teisė patvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (plačiau apie tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pasisakė 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą, bylos Nr. 3K-3-219/2011). Notaras, atlikdamas veiksmus, be kita ko, pirmiausiai turi laikytis įstatymo reikalavimų. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus, jeigu dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Notariato įstatymo 26 straipsnyje pažymėta, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose nurodyti faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais.

Nagrinėjamu atveju nekyla ginčų dėl turto paveldėtojo, paveldimo turto ar kitų ginčytinų aplinkybių, abu sutuoktiniai yra mirę, kiekvieno jų dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įstatymo yra nustatyta po ½ dalį (CK 3.88 str. 2 d.), kas taip pat nėra ginčijama. Notarei išdavus palikimo perėjimo valstybei liudijimą L. G. vardu į visą turtą, kuris įgytas santuokoje su J. G., pažeidžiami J. G. kreditorių interesai, neužtikrinamos šių asmenų subjektinės teisės ir valstybės teisėtų interesų apsauga ir palikimo perėjimo valstybei liudijimas kaip teisines pasekmes sukeliantis dokumentas iš esmės yra ydingas. Remiantis santuokos metu įgyto turto priklausymo buvusiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija konstatuojama, kad 2017 m. lapkričio 29 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas neatitinka sutuoktinių santuokoje įgyto turto bendrumo principo, prieštarauja įstatymui, todėl dalyje naikintinas. Atsižvelgiant į santuokinio turto dalių tarp sutuoktinių nustatymo po ½ dalį principą, palikimo perėjimo valstybei liudijimas naikintinas dėl ½ turto dalies.

Priimant teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos sutinkamai su CPK 96 straipsnio nuostatomis, t. y. Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį ir teismui jos reikalavimą tenkinus 50 procentų, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis 50 eurų, pašto išlaidos 9,73 eurų) priteisiamos į valstybės biudžetą iš Atsakovės proporcingai patenkinai ieškinio reikalavimų daliai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 260str., 268str., 270str.

nusprendžia:

Ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš dalies panaikinti Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. B. 2017 m. lapkričio 29 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinis registro numeris 4709) dėl paveldėto turto apimties:

-dalyje dėl ½ dalies buto (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) palikimo perėjimo valstybei,

-dalyje dėl ½ dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš Alytaus 2-ojo notarų biuro notarės M. B. 28,36 eurų bylinėjimosi išlaidų valstybei, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro bylą Nr. 157 dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti Alytaus rajono 2-ajam notarų biurui

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Snaigė Juknevičienė