Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2512-887/2017 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą suinteresuotam asmeniui Alytaus 2-ojo notarų biuro notarei M. B. dėl notarės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. B. notarinių veiksmų, kuriame prašė įpareigoti šią notarę išduoti VMI prie FM Lietuvos Respublikos vardu Palikimo perėjimo valstybei liudijimą į L. G. ir J. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą.

Nurodė, kad notarė pareiškėjai nepagrįstai neišduoda Palikimo perėjimo valstybei liudijimo į L. G. ir J. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą argumentuodama tuo, kad inspekcija turi kreiptis į teismą dėl buvusių sutuoktinių turto padalinimo ir kad teisė priimti mirusių palikimą pereina jų antros eilės įpėdiniams – vaikaičiams. Abu sutuoktiniai yra mirę, todėl neekonomiška, netikslinga, neprotinga nustatinėti abiejų mirusių sutuoktinių dalis bendrame jų turte; Alytaus rajono vaiko teisių apsaugos tarnyba į teismą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nepilnamečių antros eilės įpėdinių vardu nesikreipė.

Notarė atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad L. G. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis J. G. 2013 10 23 pareiškimu atsisakė L. G. palikimo. J. G. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjų vaikai E. Griškevičiūtė ir J. G. 2016 12 14 pareiškimu atsisakė priimti L. G. ir J. G. palikimą. VMI prie FM 2017 03 28 kreipėsi į Alytaus rajono 2-ąjį notarų biurą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą po palikėjų L. G. ir J. G. mirties. Notarė 2017 04 07 raštu Nr. 18 informavo pareiškėją, kad išduoti Palikimo perėjimo valstybei liudijimų į mirusiųjų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą negali, pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl palikėjų turto dalių nustatymo, taip pat nurodė, kad Alytaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių informavo apie nepilnamečių vaikų tėvų pasyvų elgesį priimant ar atsisakant priimti palikimą nepilnamečių vardu.

Teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto registre abiejų sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė registruota palikėjos L. G. vardu, todėl notarei išdavus palikimo perėjimo valstybei liudijimą į ½ dalį L. G. priklausančio palikimo, likusi ½ dalis vis tiek bus registruota palikėjos L. G. vardu. Duomenų apie tai, kad J. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, pareiškėja notarei nepateikė, todėl teismas sprendė, kad notarė savarankiškai nustatyti palikėjų turto dalių neturi teisės ir laikė pagrįstu notarės argumentą, kad šiuo atveju, tik teismui nustačius L. ir J. G. kiekvieno dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, notarė turės pagrindą išduoti Palikimo perėjimo valstybei liudijimus.

Teismas nustatė, kad palikimo atsisakiusi pirmos eilės įpėdinė dukra E. Griškevičiūtė augina du Jungtinėje Karalystėje gyvenančius nepilnamečius vaikus, kurie yra antros eilės įpėdiniai ir turi teisę paveldėti turtą. Teismui byloje nenustačius duomenų, kad jų motina E. Griškevičiūtė CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl leidimo nepilnamečių vaiku vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą gavimo, tačiau nustačius, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus skyrius kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydamas kreiptis į centrinę užsienio valstybės instituciją dėl vaiko atstovo pagal įstatymą pareigų nevykdymo, t. y. motinai E. G. nesiimant reikiamų veiksmų nepilnamečių vaikų vardu priimant ar atsisakant priimti palikimą, sprendė, kad nesant duomenų apie antros eilės nepilnamečių įpėdinių priėmimą ar atsisakymą priimti palikimą, notarė išduoti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą neturi teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad mirusiojo turtas paveldėjimo teise valstybei pereina tik tada, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti (CK 5.2 str. 3 d.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl notarės veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

L. G. turtas nepaveldėtas, dėl jos turto paveldėjimo į notarę niekas nesikreipė 13 metų, nesikreipė ir 2016 12 10 miręs jos sutuoktinis J. G.. Mirus abiem sutuoktiniams nustatinėti jiems tenkančias bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turto dalis yra neteisinga, neprotinga ir neekonomiška. Paveldimo turto dalies nustatymas yra notaro prerogatyva, todėl, nesant ginčo dėl mirusiųjų turto dalies ir/ar paveldimo turto masės, įpėdinių turto dalių nustatymo, notarui įstatymas nedraudžia paveldėtojai Lietuvos Respublikai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą abiejų palikėjų turtą.

Pirmos eilės įpėdiniams išreiškus valią nepriimti palikimo, nėra tikslinga kreiptis į teismą dėl nepilnamečių vaikų atsisakymo nuo palikimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.Bylos duomenimis nustatyta, jog nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir sodo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytus santuokoje su J. G., Nekilnojamo turto registre įregistruota L. G. vardu. L. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis J. G. 2013 10 23 pareiškimu atsisakė L. G. palikimo. J. G. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjų vaikai E. G. ir J. G. Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 12 14 pareiškime nurodė, kad tėvų palikimo neketina priimti, nes yra didelių skolų. Pareiškėja 2017 03 28 kreipėsi į Alytaus rajono 2-ąjį notarų biurą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į visą mirusiųjų valdytą turtą. Notarė 2017 04 07 raštu Nr. 18 informavo pareiškėją, kad išduoti Palikimo perėjimo valstybei liudijimų negali, kadangi teismas turi padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą. Taip pat nurodė, kad, palikimo nepriėmus pirmos eilės įpėdiniams, teisė priimti palikimą ar jo atsisakyti pereina antros eilės įpėdiniams – vaikaičiams, kuriems esant nepilnamečiams, be teismo leidimo jų tėvai negali nei priimti, nei atsisakyti priklausančio palikimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šiuos notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvus laikė pagrįstais, todėl pareiškėjos skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, civilinę, notarės pateiktą bylą ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliantės atskirąjį skundą vertina pagrįstu. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad mirus abiem sutuoktiniams nustatinėti jiems tenkančias bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turto dalis yra neteisinga, neprotinga ir neekonomiška. Paveldimo turto dalies nustatymas yra notaro prerogatyva, todėl, nesant ginčo dėl mirusiųjų turto dalies ir/ar paveldimo turto masės, įpėdinių turto dalių nustatymo, notarui įstatymas nedraudžia paveldėtojai Lietuvos Respublikai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą abiejų palikėjų turtą. Teismas su šiais skundo argumentais sutinka.Apeliantė teisingai nurodo, kad, mirus vienam iš sutuoktinių, jų bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi (CK 3.100 str.), o mirusio sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrąją jungtinę nuosavybę, yra paveldima CK penktojoje knygoje nustatyta tvarka. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras. Notariato įstatymo 52 straipsnyje, reglamentuojančiame liudijimo išdavimą vienam sutuoktiniui mirus, numatyta, kad nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Taigi, notaras turi pagrindą atsisakyti išduoti mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantį dokumentą, kai likęs gyvas sutuoktinis tam prieštarauja. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad notarui įstatymas nesuteikia teisės nustatyti palikėjų turto dalių, t. y. suinteresuotų asmenų ginčai dėl teisės (ginčas dėl nuosavybės teisės į turto dalį) nagrinėjami ieškinio teisena. Tačiau nagrinėjamu atveju tokių ginčytinų aplinkybių nėra, abu sutuoktiniai yra mirę, kiekvieno jų dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra nustatyta įstatymo – po ½ dalį (CK 3.88 str. 2 d.), ir ši prezumpcija nėra ginčijama, pareiškėja prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusiųjų vardu valdytą turtą. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog notarė negali išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimų, kol teismas nepadalins bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą. Vertinant apeliantės skundo argumentą, kad pirmos eilės įpėdiniams išreiškus valią nepriimti palikimo, nėra tikslinga kreiptis į teismą dėl nepilnamečių vaikų – mirusiųjų antros eilės įpėdinių, atsisakymo nuo palikimo, byloje nustatyta, kad pirmos eilės įpėdiniai – dukra E. G. ir sūnus J. G., po tėvo J. G. mirties per CK 5.50 straipsnio 5 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, taip pat neatsisakė palikimo CK 5.60 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje nustatyta tvarka, Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 12 14 raštu nurodė, kad tėvų palikimo neketina priimti, nes yra didelių skolų. Tai reiškia, kad pirmos eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė (CK 5.50 straipsnio 1 d., 5.51 str. 1d.). Sutikina su pirmosios instancijos teismu, kad tokiu atveju teisę priimti palikimą ar jo atsisakyti turi antros eilės įpėdiniai – vaikaičiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad notarė negali spręsti paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjai išdavimo klausimo, kadangi vaikaičių motina CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka nėra gavusi teismo leidimo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Teismo leidimas yra būtinas išreiškiant valią nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą ir tokiu būdu užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus. Tačiau byloje nustatyta (b. l. 17-20), kad antros eilės įpėdinių – nepilnamečių E. G. vaikų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, jų įstatyminė atstovė palikimo nepriėmė dėl to, kad yra likusios didelės skolos. Pirmesnės eilės įpėdiniams nepriėmus palikimo, teisė jį priimti arba jo atsisakyti pereina paskesnės eilės įpėdiniams, tačiau pastarieji šios teisės gali ir nerealizuoti. Todėl nepilnamečių vaikų įstatyminės atstovės, kuriai yra žinoma apie atsiradusį palikimą, taip pat, kad paveldimo turto vertė yra mažesnė už paveldimas skolas, pasyvus elgesys nesikreipiant į teismą dėl teismo leidimo gavimo vertintinas kaip neketinimas realizuoti įstatymo suteiktų teisių.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos atskirąjį skundą tenkina, panaikina Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų tenkina (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl notarės veiksmų tenkinti.

Įpareigoti Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarę M. B. išduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos vardu palikimo perėjimo valstybei liudijimą į visą L. G. ir J. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą turtą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.