Utenos apylinkės teismo nutartis

nutarimą priėmusios institucijos – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (nukentėjusiojo) R. Š. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024 m. balandžio 22 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo gautas pareiškėjo R. Š. 2023 m. gruodžio 4 d. pareiškimas dėl sukčiavimo elektroninėje erdvėje, pagal kurį buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas R. Š. 2023 m. lapkričio 30 d. socialiniame tinkle „Facebook“ rado skelbimą apie parduodamą automobilio detalę, su pardavėju bendravo per „Messenger“ programėlę, susitarė dėl detalės pirkimo. 2023 m. lapkričio 30 d. į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą pareiškėjas pervedė 105 Eur, tačiau prekės negavo, pardavėjas pinigų negrąžino (b. l. 44-49).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024 m. balandžio 22 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Skundžiamas nutarimas), vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad tyrimo metu nustatyta, kad banko sąskaita, į kurią pareiškėjas pervedė pinigus už prekę, priklauso N. J.. Tyrimo metu N. J. paaiškino, kad savo banko sąskaitą buvo davęs draugui R. R., o pastarasis pridarė jam problemų. N. J. paaiškino, kad nesukčiavo, jokio skelbimo nedėjo ir automobilių detalių nepardavinėjo. Apklausos metu R. R. nurodė, kad jis su N. J. sutikimu jo banko sąskaitos duomenis perdavė kitam draugui – E. P.. Pats R. R. paaiškino, kad jokio skelbimo nedėjo, detalių nepardavinėjo. Tyrimo metu E. P. pareigūnams nustatyti nepavyko. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad tyrimo metu taikytomis policinėmis priemonėmis nustatyti asmenį, įvykdžiusį sukčiavimą, nepavyko. Atsižvelgiant į nurodytą, Skundžiamu nutarimu N. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį nutraukta, manant, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, t. y. ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu (b. l. 29).

Teisme gautas pareiškėjo (nukentėjusiojo) R. Š. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Skundžiamą nutarimą ir paskirti N. J. administracinę nuobaudą bei priteisti 105 Eur turtinę ir 95 Eur neturtinę žalą. Skunde nurodoma, kad pagal nustatytas aplinkybes N. J. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymius. Skunde pažymima, kad N. J. pateikta versija, kad jo banko sąskaita buvo pasinaudota kitų asmenų, tyrimo metu nebuvo patikrinta (b. l. 3-6).

Teismo posėdyje pareiškėjas R. Š. ir jo atstovė skundą palaikė, pakartojo skunde nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 108 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už sukčiavimą, kai įgyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Automobiliu Dalys“ buvo tartasi dėl automobilio detalės pirkimo. Pardavėjas nurodė telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13). Vėliau pareiškėjas R. Š. su pardavėju bendravo minėtu telefono numeriu. Pareiškėjui žinute buvo nurodyti rekvizitai, kur pravesti pinigus už prekę: gavėjas N. J., banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). Pareiškėjas R. Š. į nurodytą sąskaitą 2023 m. lapkričio 30 d. pervedė 105 Eur (b. l. 9), tačiau prekės negavo (b. l. 13-14). Tyrimo metu nustatyta, kad nurodyta banko sąskaita priklauso UAB „Paysera LT“ klientui N. J. (b. l. 64).

Tyrimo metu N. J. paaiškino, kad savo banko sąskaitą buvo davęs draugui R. R., o pastarasis pridarė jam problemų. N. J. paaiškino, kad nesukčiavo, jokio skelbimo nedėjo ir automobilių detalių nepardavinėjo. Apklausos metu R. R. nurodė, kad jis su N. J. sutikimu jo banko sąskaitos duomenis perdavė kitam draugui – E. P.. Pats R. R. paaiškino, kad jokio skelbimo nedėjo, detalių nepardavinėjo. Tyrimo metu E. P. pareigūnams nustatyti nepavyko, taip pat nepavyko nustatyti telefonų numerių priklausomybės, nes jie nėra abonentai, naudojasi „Pildyk“ paslauga (b. l. 30-31, 32-33, 41, 42).

UAB „Paysera LT“ tyrimo metu pareigūnams informacijos apie N. J. banko sąskaitos duomenis (sąskaitos likutį, vykdytas operacijas ir kt.) nesuteikė, motyvuojant tuo, kad tai yra banko paslaptis ir duomenys gali būti gauti tik gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (b. l. 34).

Skundžiamame nutarime nurodoma, kad tyrimo metu taikytomis policinėmis priemonėmis nustatyti asmenį, įvykdžiusį sukčiavimą, nepavyko. Atsižvelgiant į nurodytą, Skundžiamu nutarimu N. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį nutraukta, manant, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, t. y. ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu (b. l. 29).

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir pareigūnų atliktus tyrimo veiksmus, konstatuoja, kad Skundžiamas nutarimas priimtas neišsamiai ištyrus įvykio aplinkybes, neišnaudojus visų įmanomų priemonių administraciniam nusižengimui atskleisti, todėl yra nepagrįstas. Skundžiamu nutarimu N. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį nutraukta, manant, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tačiau, nepaneigiant N. J. nekaltumo prezumpcijos, teismo vertinimu, tokia išvada pareigūnų padaryta skubotai.

Nagrinėjamu atveju N. J. pateikė versiją, kad savo banko sąskaitos duomenis davė R. R.. Pastarasis teigė, kad jis N. J. banko sąskaitos duomenis perdavė E. P.. Tiek N. J., tiek R. R. teigia, kad jokio skelbimo nedėjo, automobilių detalėmis neprekiavo, pareiškėjo R. Š. pinigų negavo, t. y. nesukčiavo. Tačiau teismas pažymi, jog tokia versija tyrimo metu objektyviais duomenimis nebuvo patikrinta, t. y. nebuvo gauta tyrimui ypač svarbi informacija apie N. J. banko sąskaitos duomenis, vykdytas operacijas. Todėl, teismo vertinimu, Skundžiamas nutarimas priimtas remiantis tik subjektyviais N. J. ir R. R. paaiškinimais, t. y. patikėjus jų pateikta versija.

ANK 593 straipsnyje yra numatyti administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai, tarp jų ir – teisė išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus (ANK 593 straipsnio 1 dalies 7 punktas). ANK 595 straipsnyje numatyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, ir vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai, turi teisę taikyti administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemones, tarp jų ir teisę susipažinti su informacija (ANK 595 straipsnio 7 punktas, 601 straipsnis).

ANK 593 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinius nusižengimus tiriantiems pareigūnams atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus (taigi ir kreipiantis į teismą dėl leidimo išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus, susipažinti su informacija (ANK 593 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 595 straipsnio 7 punktas, 601 straipsnis), mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Vadovaujantis BPK nuostatomis, tiriant galimai padarytas nusikalstamas veikas, BPK 155 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė – prokuroro teisė susipažinti su informacija gali būti taikoma tik gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą. Todėl taikant įstatymo analogiją, tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą, siekiant taikyti ANK 595 straipsnio 7 punkte, 601 straipsnyje numatytą administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę, taip pat reikalingas teismo sutikimas.

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai minėtos procesinės prievartos priemonės šiame tyrime, siekiant atlikti jį išsamiai ir atskleisti administracinį nusižengimą, netaikė, nors tokia praktika plačiai taikoma policijos komisariatuose (žr. pvz., Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-230-1007/2024, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-15-800/2024 (visiškai analogiška situacija kaip nagrinėjamam atvejui – teismo nutartimi leista gauti banko sąskaitos išrašus iš UAB „Paysera LT“ administracinio nusižengimo byloje), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-36-1108/2024 ir kt.).

Taigi, išnagrinėjus pareiškėjo R. Š. skundą teisme ir nustačius, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nėra objektyvių ir pakankamų duomenų konstatuoti N. J. kaltę ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, kaip to skundu prašo pareiškėjas. Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atsiliepime pažymima, kad tyrimo metu nesurinkta tiesioginių, objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių N. J. kaltę padarius ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau tai netrukdo toliau tęsti pareiškėjo tyrimą ir nustatyti kaltą asmenį. Teismas su tokia išvada nesutinka. Teismo vertinimu, policijos pareigūnų neišsamiai atliktas tyrimas nei paneigia, nei patvirtina N. J. kaltės. Tik atlikus išsamų tyrimą galima daryti išvadą apie N. J. kaltę susidariusioje situacijoje, t. y. priimti nutarimą patraukti jį administracinėn atsakomybėn ar administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad tyrimas atliktas neišsamiai, neišnaudojus visų ANK numatytų procesinių priemonių administraciniam nusižengimui atskleisti, todėl Skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Tenkinti R. Š. skundą iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024 m. balandžio 22 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.