Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. Z. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis D. Š. 2012-10-17 patvarkymu atsisakė patenkinti skundą. Vykdomojoje byloje nustatyta, jog išieškojimas iš A. Z. turto ir/ar piniginių lėšų negalimas. 2011 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-13747-781/2011 nustatyta, kad pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė nuosavybė ir 50 proc. darbo užmokesčio priklauso sutuoktiniui A. Z.. 2012 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apygardos teismas patvirtino, jog išieškojimas iš pareiškėjos 50 proc. darbo užmokesčio yra galimas, todėl į pareiškėjos darbovietę Nordea Bank Finland Lietuvos sk. išsiųsti patvarkymai vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo Nr. 0178/11/00346 ir Nr. 0178/11/00347, kuriais reikalaujama išskaičiuoti 35 proc. darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA ir 10 proc. darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolis taip pat pažymėjo, kad A. Z. prievolės atsirado santuokos metu, iki povedybinės sutarties sudarymo, povedybinė sutartis nepaneigia pareiškėjos atsakomybės pagal iki šios sutarties pasirašymą kilusią prievolę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto 10 notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. DP-2769 dėl 482 670,16 Lt skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš A. Z. ir vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/00346, pradėtoje pagal vykdymui pateiktą 2009 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto 10 notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. DP-2767 dėl 134 682,73 Lt skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš A. Z..

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo nustatyta, kad A. Z. sutuoktinės G. Z. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė nuosavybė ir 50 procentų jos darbo užmokesčio priklauso A. Z.. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs G. Z. atskirąjį skundą, 2012 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 18 str., kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Teismas pažymi, jog Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, sudarius santuoką, gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp apeliantės G. Z. ir jos sutuoktinio A. Z. 2011-09-06 buvo sudaryta povedybinė sutartis. Apeliantė G. Z. atskirąjį skundą grindžia tuo, kad lėšos, į kurias antstolis nukreipė išieškojimą, įgytos po sudarytos povedybinės sutarties su skolininku. Teismas pažymi, kad Civilinio kodekso 3.101 str. įtvirtinta nuostata, jog vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Pagal Civilinio kodekso 3.102 str. 2 d. povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006).

Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog išieškojimas iš G. Z. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų yra galimas.

2012-09-14 Vilniaus apygardos teismas nutartimi panaikino antstolio D. Š. 2012-02-08 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/00347 (reg. Nr. S1-43389) ir 2012-02-08 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/00346 (reg. Nr. S1-43387), nes antstolis iš viso G. Z. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį reikalavo išskaičiuoti 70 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. 2012-10-02 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/00346 ir 2012-10-02 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/00247 reikalaujama išskaičiuoti 35 proc. darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA ir 10 proc. darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi antstolis atsižvelgė į įsiteisėjusią Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-22 nutartį, kurioje nustatyta, kad tik 50 procentų A. Z. sutuoktinės G. Z. gaunamo darbo užmokesčio priklauso A. Z. ir sumažino reikalaujamas išskaičiuoti darbo užmokesčio dalis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pagrindų, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.