Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti antstolio Dainiaus Šidlausko 2012-02-08 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/00347 (reg. Nr. S1-43389) ir 2012-02-08 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/00346 (reg. Nr. S1-43387) neteisėtais ir juos panaikinti. Nurodė, kad antstolis Dainius Šidlauskas priėmė nurodytus patvarkimus, kuriais reikalauja iš G. Z. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Iš viso 2012-02-08 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/00347 (reg. Nr. S1-43389) nurodyta išskaičiuoti 563 154,72 Lt, o 2012-02-08 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/00346 (reg. Nr. S1-43387) – 166 472,50 Lt. Pareiškėja G. Z. neturi pareigos nurodytų sumų mokėti D. L., o D. L. neturi teisės jų reikalauti iš G. Z., todėl antstolio Dainiaus Šidlausko patvarkymai yra nepagrįsti ir neteisėti. Antstoliui priėmus patvarkymus, G. Z. kreipėsi į antstolį, prašydama pateikti dokumentus, pagrindžiančius išieškomą skolą - vykdomuosius įrašus, vekselius, paskolos sutartis bei bet kokius kitus dokumentus, kurių pagrindu yra vykdomas išieškojimas. Antstolis Dainius Šidlauskas atsakydamas į šį G. Z. prašymą pateikė 2009-07-01 paprastojo vekselio kopiją, šio vekselio pagrindu išduoto 2009-10-05 vykdomojo įrašo kopiją, 2009-07-24 paprastojo vekselio kopiją ir šio vekselio pagrindu išduoto 2009-10-05 vykdomojo įrašo kopiją. Kaip matyti iš 2009-07-01 paprastojo vekselio ir 2009-07-24 paprastojo vekselio, šių vekselių davėjas yra A. Z., o kreditorius - K. E., t.y. vekseliuose nurodytas sumas įsipareigojo grąžinti G. Z. sutuoktinis A. Z. kreditoriui K. E. Antstolio Dainiaus Šidlausko priimti patvarkymai yra neteisėti, nes 2009-07-01 paprastojo vekselio ir 2009-07-24 paprastojo vekselio pagrindu skola yra išieškoma ne vekseliuose ir vykdomuosiuose įrašuose nurodyto asmens - K. E., o D. L. naudai, be to, G. Z. nėra skolininkė ir neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl patvarkymuose nurodytų sumų grąžinimo. G. Z. ir A. Z. 2011-09-06 pasirašė povedybinę sutartį, kurios 2.1.5 punktas nustato, kad bet kokios sutuoktinio (A. Z. arba G. Z.) pajamos, įskaitant ir pajamas iš darbinės bei intelektinės veiklos, įgytos santuokos metu po povedybinės sutarties pasirašymo dienos, yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Povedybinės sutarties 4.1 punktas nustato, kad sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento, todėl po šios povedybinės sutarties pasirašymo dienos G. Z. gautas darbo užmokestis įgijo asmeninės nuosavybės statusą. 2011-09-06 povedybinė sutartis yra įregistruota vedybų sutarčių registre ir galiojanti. Atsižvelgiant į tai, kad 2011-09-06 povedybinė sutartis nustato, jog po šios povedybinės sutarties pasirašymo dienos G. Z. gautas darbo užmokestis įgijo asmeninės nuosavybės statusą, G. Z. kreditoriai, net jeigu turėtų teisę reikalauti skolos grąžinimo 2009-07-01 paprastojo vekselio ir 2009-07-24 paprastojo vekselio pagrindu iš A. Z., neturi teisės to reikalauti iš G. Z. Pažymėjo, kad G. Z. nedavė sutikimo savo sutuoktiniui A. Z. pasirašyti 2009-07-01 paprastojo vekselio ir 2009-07-24 paprastojo vekselio ir prievolių, atsirandančių šių vekselių neprisiėmė, todėl, jeigu A. Z. apskritai turėtų pareigą grąžinti tariamą skolą D. L., tai būtų jo asmeninė skola. Kaip minėta, patvarkymais antstolis Dainius Šidlauskas išieškojimą vykdo išieškotojo D. L. naudai, tačiau 2009-07-01 paprastajame vekselyje ir 2009-07-24 paprastajame vekselyje bei šių vekselių pagrindu išduotuose vykdomuosiuose įrašuose kaip kreditorius yra nurodytas K. E. Nei antstolis Dainius Šidlauskas, nei patvarkymuose nurodytas išieškotojas D. L., nei K. E. G. Z. nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių skolos perleidimą. Pagal Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalį, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 5 dalį, pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui. Pagal Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 7 dalį, skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad D. L. ir K. E. neinformavo apie skolos perleidimą, nepateikė skolos perleidimo sutarties (jeigu tokia sutartis apskritai buvo sudaryta - G. Z. tai nėra žinoma), G. Z. neturi pareigos mokėti jokių skolų D. L. ne tik todėl, kad ji nėra skolininkė, bet ir todėl, kad nežino, kas yra teisėtas kreditorius - D. L. ar K. E., o D. L. neįvykdė įstatymuose nustatytų savo pareigų.

Pareiškėja G. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį ir ginčą išspręsti iš esmės - pripažinti antstolio Dainiaus Šidlausko 2012-02-08 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/00347 (reg. Nr. S1-43389) ir 2012-02-08 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/11/00346 (reg. Nr. S1-43387) neteisėtais ir juos panaikinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos skundą rėmėsi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-22 nutartimi, kurioje nustatyta, kad A. Z. sutuoktinės G. Z. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė nuosavybė ir 50 procentų jos darbo užmokesčio priklauso A. Z. Nors 2011-09-22 nutartyje nustatyta A. Z. dalis G. Z. gaunamame darbo užmokestyje sudaro 50 procentų, tačiau patvarkymais reikalaujama per mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo visos G. Z. darbo užmokesčio dalies, viršijančios vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo visos darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo, t.y. daugiau, nei numatyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-22 nutartyje. Jeigu antstolis Dainius Šidlauskas būtų turėjęs teisę priimti patvarkymus dėl sumų iš G. Z. darbo užmokesčio išskaičiavimo (pareiškėjos nuomone antstolis tokios teisės apskritai neturėjo), jis būtų galėjęs priimti patvarkymus tik dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-22 nutartyje nurodytos, A. Z. priklausančios G. Z. darbo užmokesčio dalies išskaičiavimo. T.y., antstolis, jeigu apskritai būtų turėjęs tokią teisę, būtų galėjęs reikalauti išskaičiuoti 70 procentų nuo pusės (50 proc.) G. Z. darbo užmokesčio dalies, viršijančios vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo pusės (50 proc.) darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo. Dėl šios priežasties patvarkymai yra neteisėti, o kartu neteisėta yra ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-06 nutartis. Pareiškėjos įsitikinimu, ji apskritai neturi pareigos patvarkymuose nurodytų sumų mokėti D. L., o D. L. neturi teisės jų reikalauti iš G. Z. . Kaip matyti iš 2009-07-01 paprastojo vekselio ir 2009-07-24 paprastojo vekselio, šių vekselių davėjas yra A. Z., o kreditorius - K. E., t.y. vekseliuose nurodytas sumas įsipareigojo grąžinti G. Z. sutuoktinis A. Z. kreditoriui K. E. Antstolio Dainiaus Šidlausko priimti patvarkymai yra neteisėti, nes 2009-07-01 paprastojo vekselio ir 2009-07-24 paprastojo vekselio pagrindu skola yra išieškoma ne vekseliuose ir vykdomuosiuose įrašuose nurodyto asmens - K. E., o D. L. naudai. Nei antstolis Dainius Šidlauskas, nei patvarkymuose nurodytas išieškotojas D. L., nei K. E. G. Z. nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių skolos perleidimą. Pagal Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalį, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal Civilinio kodekso 6.109 str. 5 d., pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui. Pagal Civilinio kodekso 6.109 str. 7 d., skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad D. L. ir K. E. neinformavo apie skolos perleidimą, nepateikė skolos perleidimo sutarties, G. Z. neturi pareigos mokėti jokių skolų D. L. ne tik todėl, kad ji nėra skolininkė, bet ir todėl, kad nežino, kas yra teisėtas kreditorius - D. L. ar K. E., o D. L. neįvykdė įstatymuose nustatytų savo pareigų. Dėl šios priežasties antstolis neturėjo teisės priimti ginčijamų patvarkymų. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-04-06 nutartyje į aplinkybes, kad G. Z. nebuvo informuota apie skolos perleidimą visiškai neatsižvelgė ir to nevertino, dėl ko nutartis yra nepagrįsta ir naikintina. Teismas taip pat nevertino to, kad G. Z. ir A. Z. 2011-09-06 pasirašė povedybinę sutartį (priedas Nr. 10), kurios 2.1.5 punktas nustato, kad bet kokios sutuoktinio (A. Z. arba G. Z.) pajamos, įskaitant ir pajamas iš darbinės bei intelektinės veiklos, įgytos santuokos metu po povedybinės sutarties pasirašymo dienos, yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Povedybinės sutarties 4.1 punktas nustato, kad sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento, todėl po šios povedybinės sutarties pasirašymo dienos G. Z. gautas darbo užmokestis įgijo asmeninės nuosavybės statusą. 2011-09-06 povedybinė sutartis yra įregistruota vedybų sutarčių registre ir galiojanti. Atsižvelgiant į tai, kad 2011-09-06 povedybinė sutartis nustato, jog po šios povedybinės sutarties pasirašymo dienos G. Z. gautas darbo užmokestis įgijo asmeninės nuosavybės statusą, G. Z. kreditoriai, net jeigu turėtų teisę reikalauti skolos grąžinimo 2009-07-01 paprastojo vekselio ir 2009-07-24 paprastojo vekselio pagrindu iš A. Z., neturi teisės to reikalauti iš G. Z. Povedybinė sutartis yra galiojanti, patvirtinta notaro, ji nėra ginčijama. G. Z. nedavė sutikimo savo sutuoktiniui A. Z. pasirašyti 2009-07-01 paprastojo vekselio ir 2009-07-24 paprastojo vekselio ir prievolių, atsirandančių šių vekselių neprisiėmė, todėl, jeigu A. Z. apskritai turėtų pareigą grąžinti tariamą skolą D. L., tai būtų jo asmeninė skola.