Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. L., jo atstovei advokatei Linai Šikšniutei – Vaitiekūnienei, institucijos, paskyrusios nuobaudą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio atstovui Algirdui Rimgailai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. skundą administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriui Klaipėdos teritorinio poskyriui dėl 2014-06-05 nutarimo Nr. 5 AM 082692 panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-07-01 Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas A. L. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2014-06-05 nutarimą Nr. 5 AM 082692 ir bylą nutraukti. Motyvuoja tuo, kad nutarimas priimtas pažeidžiant administracinių nuobaudų skyrimo terminus, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties bei netinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir netinkamai įvertinus bei taikius teisės aktų nuostatus Taip pat, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.271 bei 6.249 straipsniais prašė priteisti 4719 Lt materialinės žalos atlyginimo (3-10, 61 b. l.).

Institucija, priėmusi nutarimą, atsiliepimą pateikė pavėluotai, nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka, nutarimą prašė palikti nepakeistą. Motyvavo tuo, kad K. T. pripažino kirtęs medžius žemės ūkio paskirties žemės sklype 2014 m. vasario mėn.

Teismo posėdžio metu tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek jo atstovė skundą palaikė skunde išdėstytais motyvais.

Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovas teismo posėdžio metu su skundo reikalavimais nesutiko, mano, kad nuobauda paskirta teisėtai.

Skundas tenkinamas, nutarimas naikinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 18,400 ha žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-1067-0718, kadastrinis Nr. 5503/0009:201), esantis Grobštų kaime, Agluonėnų seniūnijoje, Klaipėdos rajone, yra žemės ūkio paskirties, priklauso UAB „Hidrostatyba“ (11-12 b. l.). 2014-05-07 Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas A. Rimgaila surašė pažymą Nr. 14, kad patikrinus žemės sklypą Nr. 5503/0009:201, priklausantį UAB „Gargždų Hidrostatyba“ nustatyta, kad savavališkai 0,34 ha plote plynai iškirstas jaunas miškas – 11,9 ktm žalios medienos ir nurodyta, kad bus taikomos administracinių teisės pažeidimų priemonės (14 b. l.). 2014-05-29 Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Algirdas Rimgaila surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 086742 (15 b. l.), apie tai, kad 2014 m. vasario mėn. VĮ Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 952 kv. 17 skl., kadastrinis Nr. 55003/0009: 201 UAB „Gargždų Hidrostatyba“ nuosavybės teise priklausančioje žemėje A. L. nurodė K. T. 0,34 ha plote iškirsti jauną mišką – buvo iškirsta 11,90 ktm žalios medienos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalis ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje. A. L. 2014-05-29 paaiškinime nurodė, kad buvo kertami menkaverčiai medžiai ir krūmai žemės ūkio paskirties sklype (16 b. l.). Pateikta Miškų kadastro žemėlapio kopija, kurioje nėra nurodyta, kad ginčo sklypas būtų išdalintas kvartalais ir, kad tai yra miškas (17 b. l.). Iš pateikto Biržės brėžinio (18 b. l.), taip pat negalima neginčijamai teigti, kad ginčo sklype buvo miškas.

Administracinė nuobauda A. L. paskirta 2014-06-05 Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialisto Algirdo Rimgailos nutarimu Nr. 5 AM 082692 (20 b. l.) už tai, kad 2014 m. vasario mėn. VĮ Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 952 kv. 17 skl., kadastrinis Nr. 55003/0009: 201 UAB „Gargždų Hidrostatyba“ nuosavybės teise priklausančioje žemėje A. L. nurodė K. T. 0,34 ha plote iškirsti plynai žalius medžius; iškirsta 11,90 ktm žalių medžių, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalis ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje. Nurodė, kad vadovavosi Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30¹, 31, 32, 286, 287 straipsniais ir paskyrė administracinę nuobaudą – 3000,00 Lt baudą.

Į bylą taip pat pateiktas informacijos iš Klaipėdos rajono savivaldybės internetinio puslapio išrašas, kad 2014-03-17 pradedamas rengti žemės sklypo (kadastrinis Nr. 5503/0009:201), esančio Grobštų kaime, Agluonėnų seniūnijoje, Klaipėdos rajone, detalusis planas, - planavimo tikslas – padalinti žemės sklypą į sklypus, pakeisti dalies žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties, nustatant naudojimo būdą – naudingųjų iškasenų teritorijos, pobūdį – naudingų iškasenų gavyba, koncepcijos nustatymas bei planai (35-42 b. l.).

Taip pat, pateiktas Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitas Nr. 0166302, kuriame nurodyta, kad paslaugų gavėjas A. L. gavo paslaugą – kvartalinių, ribinių linijų valymą, krūmų ir žabų kirtimą laikotarpiu nuo 2013-10-23 iki 2013-10-30, paslaugas teikė – R. L. (43 b. l.).

Taip pat pateikta Lietuvos Respublikos AM Valstybinės miškų tarnybos pažyma (53 b. l.), kurioje nurodyta, kad 18,4 ha ginčo sklypas yra įregistruotas miškų valstybės kadastre – nurodyti kvartalai, taksaciniai sklypai, jų plotai ir kt. duomenys, iš kurios neaišku – kur tie kvartalai yra, kokiose konkrečiai vietose, kokie medžiai yra inventorizuoti ir nuo kada, ir kokiu būdu tai yra pripažinta mišku, nes iš pateikto tos pačios institucijos miškų žemėlapio fragmento (55 b. l.) nustatyta, kad miško žemė žymima žaliai, o ginčo sklypas yra pažymėtas kitaip, nenurodyti kvartalai.

Taip pat, pateiktas K. T. paaiškinimas, kad jis kirtęs medžius žemės ūkio paskirties žemės sklype 2014 m. vasario mėn., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tai buvo atlikta kitame sklype.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalyse įstatymo leidėjas įtvirtino nuostatas, kad miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų (5 d.), taip pat draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (6 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.8 punkte nurodyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus retinimo ir einamuosius kirtimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas – savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų, – užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos arba pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ straipsnį gali būti taikoma asmenims, kurie tiesiogiai atliko dispozicijoje numatytus veiksmus, taip pat ir asmenims, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-962/2012).

Kaip jau minėta, A. L. savo kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo nepripažino, nesutiko nei su pažyma Nr. 14, nei su protokolu, nei su nutarimu – iš esmės todėl, kad darė valymus žemės ūkio paskirties žemėje.

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N438-1338/2012).

Esant nurodytoms aplinkybėms, rašytiniams įrodymams, liudytojų parodymams, teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės išdėstyta pozicija, kad žemės sklypo plotas, kuriame vyko valymo darbai nėra miško žemė, - tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro išrašas ir kadastro duomenys, kurie yra galiojantys kol jie nėra nuginčyti tiek pagal Lietuvos Respublikos CK 4.262 straipsnį, tiek pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą. Kalbant apie objektyvinę pusę, pažymėtina, kad nebuvo atlikta veiksmų, kuriais žalojami ar naikinami augalai, t.y. miškas, ką patvirtino ir liudytojais apklausti K. T., R. L. bei P. Š., kuris nurodė, kad buvo kertami pavieniai medžiai bei krūmai.

Teismas akcentuoja, kad asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones.

Taip pat pažymėtina, kad specialistas, priimdamas nutarimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30¹, 31, 32 straipsniais. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje įstatymo leidėjas įtvirtino mažesnę nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas, 31 straipsnyje – atsakomybę lengvinančios aplinkybės, 32 straipsnyje – atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau kokią mažesnę nei įstatymas numato nuobaudą skyrė ar iš viso neskyrė specialistas – nutarime nenurodyta. Taip pat neaišku kokios buvo nustatytos lengvinančios aplinkybės, kaip yra neaišku ir kokios buvo nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes tai taip pat nėra detalizuota – kokia nurodyto straipsnio dalis ar koks punktas priimant nutarimą buvo taikomas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, paaiškinimų, parodymų negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad A. L. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje, nes asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-216/2011, Nr. N444-619/2011).

Įvertinus šias bylos aplinkybes, darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad A. L. padarė jam inkriminuojamą veiką, todėl skundžiamas nutarimas dėl jam inkriminuojamos veikos, naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Taip pat pažymėtina, kad dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Prašymo dėl materialinės žalos atlyginimo klausimą palikti nenagrinėtą, siūlyti kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą ieškinine ginčo teisenos tvarka, motyvuojant tuo, kad Lietuvos Respublikos ATPK nenumato galimybės atlyginti atstovavimo išlaidų, o žalos atlyginimo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei civilinio proceso kodekso reglamentuota tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 296, 302 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

skundą tenkinti, panaikinti 2014-06-05 nutarimą Nr.5 AM 082692 ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo A. L. atžvilgiu nutraukti.

Prašymo dėl materialinės žalos atlyginimo klausimą palikti nenagrinėtą, siūlyti kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą ieškinine ginčo teisenos tvarka.

Nutartis skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.