Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. L. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus P. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2014 m. birželio 5 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 62¹ straipsnio 2 dalį 3000 litų dydžio bauda už tai, kad 2014 m. vasario mėnesį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo II skyriaus 9 straipsnio 5, 6 dalių reikalavimus, (duomenys neskelbtini) girininkijos 952 kvartalo 17 sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame 0,34 ha žemės plote nurodė individualia veikla užsiimančiam darbų vadovui K. T. plynai iškirsti žalius medžius, t. y. buvo iškirsta 11,90 kietmetrio žalių medžių, padaryta aplinkai 4760 Lt dydžio žala. Šį nutarimą A. L. apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi A. L. skundą patenkino, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2014 m. birželio 5 d. nutarimą panaikino, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 62¹ straipsnio 2 dalį A. L. nutraukė.

Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktorius P. Z. mano, kad apylinkės teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi neištyrė ir neįvertino visų byloje surinktų įrodymų bei netinkamai pritaikė ATPK nuostatas. Pažymi, kad K. T., A. L. nurodymu kirsdamas žalius medžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančioje žemėje, plynai iškirto ir šalia esančio kaimyno žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,38 ha plote 13,30 kietmetrio žalios medienos. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. L. ne tik organizavo UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško kirtimo darbus neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo bei nekontroliavo žemės sklype atliekamų valymo darbų, bet ir tai darė nežinant žemės sklypo savininkui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir 2005–2006 m. miškų inventorizacijos duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame 18,4 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra 0,64 ha miško. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti įrodymai – Valstybinės miškų tarnybos 2014-08-26 pažyma Nr. 51442, 2014-08-26 pažyma Nr. 51443, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato 2014-03-12 nutarimas, K. T. 2014-05-29 paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad žemės sklypo valymo darbai buvo atliekami A. L. nurodymu 2014 m. vasario mėnesį ir netyčia per neapdairumą gretimame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išpjautas 10 metų senumo berželių krūmynas. K. T. paaiškinimas įrodo, kad ir gretimame UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame sklype buvo miškas, todėl, apelianto nuomone, A. L. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra visiškai įrodytas, A. L. administracinio teisės pažeidimo bylos teismas nutraukti negalėjo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ar kiti dokumentai, parengti remiantis šio duomenų banko duomenimis, yra vienintelė oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre faktą. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro paskirtis yra specifinė. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas vadovaujantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro santykis su kitais valstybės registrais ir kadastrais, tarp jų ir su Nekilnojamojo turto kadastru, nustatytas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 570 redakcija).

Miškų valstybės kadastro sąveika su kitais valstybės registrais ir kadastrais apibrėžta Miškų valstybės kadastro nuostatų V skyriaus 34–40 punktuose, kuriuose nurodyta, kad Miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis atitinkamais kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis, tarp jų Nekilnojamojo turto registro, iš kurio gaunami tokie duomenys, kaip kadastro vietovė, kadastro blokas, žemės sklypo numeris (žemės sklypo kadastrinis numeris), unikalus žemės sklypo numeris; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys; nekilnojamojo daikto, juridinių faktų įregistravimo, pakeitimo ar išregistravimo juridiniai pagrindai, įregistravimo ir išregistravimo datos (Miškų valstybės kadastro nuostatų 34.2. punktas). Taigi, Miškų valstybės kadastro objektas – miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai, taksaciniai miško žemės sklypai. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Teisės aktuose nėra nustatyta privalomo miško naudmenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kad galima būtų identifikuoti, ar į konkretų žemės sklypą patenka miškas. Miškų kadastro paskirtis yra Miškų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus. Miškų valstybės kadastre kaupiami erdviniai duomenys apie miškų plotų ribas. Duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Miškų kadastro, nėra grafiškai lokalizuoti.

Atsižvelgdamas į anksčiau įvardytą teisinį reguliavimą, apeliantas daro išvadą, kad, tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis, yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta miško sąvoka. Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnyje apibrėžta žemės ūkio paskirties žemės sąvoka – žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, apelianto nuomone, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas A. R. tinkamai kvalifikavo A. L. padarytą veiką pagal LR ATPK 62¹ straipsnio 2 dalį.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktorius P. Z. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą. Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. birželio 5 d. nutarimą A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą, A. L. skundo netenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą A. L. pažymi, kad sąlygos privačiam miškui ne miško ūkio paskirties žemėje atsirasti yra aiškiai numatytos teisės aktais. Nuo 2012-10-24 galiojančių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-29 įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintų Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių 2 ir 13 punktuose numatyta, kad miškas įveisiamas jį želdinant (sėjant miško medžių ir krūmų sėklas arba sodinant iš jų išaugintus sodmenis) arba jam želiant (be žmogaus pagalbos arba taikant žėlimą skatinančias priemones). Vadovaujantis šių taisyklių 6 punktu, žemės savininkas, norintis ne miško žemės sklype įveisti mišką, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pateikia prašymą, kuriame nurodo žemės sklypo, kuriame pageidauja įveisti mišką, kadastro numerį, prie prašymo pridėdamas žemės sklypo plano M 1:10 000 su pažymėtomis ribomis, pagal kurias jis pageidauja įveisti mišką, kopiją. Žemėtvarkos skyrius, gavęs žemės savininko prašymą leisti įveisti mišką jo žemės sklype, jei tai numatyta savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje, pažymi žemės savininko pateiktame žemės sklypo plane numatomo įveisti miško ribas bei plotą ir išduoda žemės savininkui leidimą įveisti mišką. Gavęs iš Žemėtvarkos skyriaus leidimą įveisti mišką ne miško žemėje, jis turi parengti Miško želdinimo ir žėlimo projektą pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 (Valstybės žinios, 2008, Nr. 45-1702), reikalavimus. Vadovaujantis šiuo projektu miškas veisiamas, saugomas ir prižiūrimas. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-1999, 3 punkte pateikiamos šiuose nuostatose vartojamos sąvokos, kurios numato, kad miško želdiniai – žmogaus pasodinti arba įveisti sėjant sėklas miško medžiai ir krūmai (ne mažesniame kaip 0,1 ha plote) atkuriant arba įveisiant mišką (terminas dažniau vartojamas kalbant apie jauną mišką). Nuostatų 23 punktas numato, kad privačioje žemėje miškas įveisiamas ir medynai ir (ar) krūmynai pertvarkomi vadovaujantis Nuostatų 6 priede nurodytu Miško želdinimo ir žėlimo projektu, kurį tvirtina valstybės įmonės miškų urėdijos miškų urėdas ar jo įgaliotas valstybinis mišku pareigūnas. Miškas atkuriamas pagal privataus miško vidinės miškotvarkos projektą, kuriame turi būti suprojektuotas ir su miško savininku suderintas miško atkūrimo būdas, tikslinės medžių rūšys, jų išdėstymas, bendras tankis 1 ha ir miško želdinių ar žėlinių priežiūros ir apsaugos priemonės.

Tvarka, kaip savininkui, gavus reikiamus leidimus ir parengus miško žėlimo projektą, įregistruoti žemę Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, numatyta tų pačių Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių 14 punkte, kur nurodyta, kad, įveisęs mišką, žemės sklypo savininkas rugpjūčio 1–lapkričio 1 d. (kai želdiniai pasodinti pavasarį – tais pačiais metais, kai želdiniai pasodinti rudenį – kitais metais, kai miškas želia savaime ir jo vidutinis amžius ne didesnis kaip penkeri metai – per metus nuo Miško želdinimo ir žėlimo projekto parengimo) kreipiasi į Valstybinės miškų tarnybos teritorinį padalinį ir teikia prašymą dėl įveisto miško apskaitos ir įrašymo į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Kartu su prašymu teikia leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype, Miško želdinimo ir žėlimo projektą ir jo brėžinį. Teritorinis padalinys atlieka įveisto miško apskaitą ir žemės sklypo savininkui per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo Teritoriniame padalinyje dienos išduoda pažymą apie miško želdinių (žėlinių) apskaitą. Jeigu įveistas miškas atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, duomenys per 20 darbo dienų nuo želdinių (žėlinių) apskaitos sklype atlikimo įrašomi į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą teisės aktų nustatyta tvarka. Kai savaime želiančio miško vidutinis amžius didesnis kaip penkeri metai, žemės sklypo savininkas kreipiasi į vidinės miškotvarkos projektų rengėją, atitinkantį Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (Valstybės žinios, 2006, Nr. 95-3741; 2010, Nr. 81-4249), reikalavimus, kuris, vadovaudamasis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V (Žin., 2010, Nr. 45-2182), atlieka savaime želiančio miško inventorizaciją ir su Valstybine miškų tarnyba suderintus inventorizacijos duomenis perduoda žemės sklypo savininkui. Žemės sklypo savininkas kartu su minėtais duomenimis Teritoriniam padaliniui teikia prašymą dėl įveisto miško įrašymo į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą ir leidimo įveisti mišką ne miško žemės sklype. Jeigu įveistas miškas atitinka Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus, duomenys į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą įrašomi per 20 darbo dienų nuo jų gavimo teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į minėtus Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, A. L. nuomone, galima teigti, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ šiai sklypo daliai turėjo nustatyta tvarka parengti projektą, o prieš tai, kaip nurodyta anksčiau, vadovaujantis Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio gauti reikiamus leidimus, kurie vėliau būtų reikalingi registruojant žemę valstybės kadastre. A. L. tvirtinimu, įrodymų, kad 0,34 ha ginčo sklype, kuriame buvo atliktas valymas, yra želvietė arba miškas, nėra.

A. L. nuomone, priešingai nei teigia apeliantas, vien žemės sklypo inventorizacijos duomenų tam, kad būtų įrodyta, jog ne miško ūkio paskirties žemėje yra miško, nepakanka, nes tam reikalingi ir žemės sklypo savininko suderinimai, t. y. miško žėlimo projektas ir atitinkamas leidimas įveisti mišką, kas vėliau sąlygoja tokios žemės pripažinimą ir įregistravimą mišku, ir tokiu atveju, kaip ir teigiama apeliaciniame skunde, tam tikrame žemės sklype atsiranda miško, kurio dydis nustatomas pagal teisės aktų reikalavimus ir Vyriausybės patvirtintą 1997 m. liepos 24 d. nutarimą N r. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“. Apelianto pateikti žemės sklypo taksavimo ir miško inventorizacijos duomenys parodo tik žemės sklypo savininko pažeidimų tęstinumą, t. y. žemės savininkas, nevykdydamas teisės aktų nustatytų reikalavimų prižiūrėti žemę ir tvarkyti ją taip, kad ją būtų įmanoma naudoti pagal paskirtį, yra apleidęs žemės ūkio paskirties žemę tiek, jog ji, jei būtų iš anksto suderintas projektas miškui įželdinti, galėtų būti pripažįstama mišku. A. L. pažymi, jog už žemės neprižiūrėjimą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį, ATPK yra numatytos sankcijos. Taip pat pažymi, kad byloje yra pateikti duomenys apie pradėtas detaliojo plano rengimo procedūras, kurie aiškiai rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame sklype jokio miško nebuvo – didžiojoje dalyje sklypo yra ruošiamasi vystyti smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimui būdingas paslaugas, o likusi sklypo dalis yra žemės ūkio paskirties žemė. A. L. įsitikinimu, atliktas valymas buvo naudingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, neprižiūrėjusiai žemės taip, kad ją būtų galima naudoti pagal paskirtį.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Registruotos žemės pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. A. L. atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsniu ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nurodyti oficialūs Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie šį žemės sklypą aiškiai patvirtina faktą, kad nurodytas sklypas yra ne miškų ūkio, o žemės ūkio paskirties sklypas, todėl jis negali būti laikomas mišku. Kartu byloje pateiktame kadastro žemėlapyje taip pat matyti, kad šis žemės sklypas nėra apželdintas. Miškui įželdinti ne miško paskirties žemėje yra taikomos aiškios taisyklės. Dėl šios priežasties ši žemė negali būti laikoma mišku, todėl, A. L. įsitikinimu, jis savo padaryta veika Miškų įstatymo nuostatų nepažeidė. Prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai). Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, taip pat ir apylinkės teismui. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išaiškinta miško sąvoka, kad miškas – tai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose ar geležinkelių želdinių apsaugos zonose įveisti želdiniai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai bei miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje esantys žmogaus įveisti želdynai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Želdynų įstatymas.

Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144, 1 punkte numatyta, kad Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės (toliau – šios taisyklės) nustato miško įveisimo ne miško žemėje tvarką ir sąlygas. Šių taisyklių 6 punkte numatyta, kad žemės savininkas, norintis ne miško žemės sklype įveisti mišką, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui (toliau – Žemėtvarkos skyrius) pateikia prašymą, kuriame nurodo žemės sklypo, kuriame pageidauja įveisti mišką, kadastro numerį, prie prašymo pridėdamas žemės sklypo plano M 1:10 000 su pažymėtomis ribomis, pagal kurias jis pageidauja įveisti mišką, kopiją. Šių taisyklių 7 punkte numatyta, kad Žemėtvarkos skyrius, gavęs žemės savininko prašymą leisti įveisti mišką jo žemės sklype, jei tai numatyta savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje, pažymi žemės savininko pateiktame žemės sklypo plane numatomo įveisti miško ribas bei plotą ir išduoda žemės savininkui leidimą (1 priedas) įveisti mišką. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir leidimas išduotas per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo. Šių taisyklių 8 punkte numatyta, kad žemėtvarkos skyrius, gavęs žemės savininko prašymą įveisti mišką ir nustatęs, kad reikia parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą miškui įveisti ne miško žemėje, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžina žemės sklypo savininkui prašymą ir kitus dokumentus, nurodydamas, kad reikia parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą miškui įveisti ne miško žemėje. Šiuos projektus rengia asmenys, turintys teisės aktų nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos pažymėjimą kaimo plėtros žemėtvarkos projektams rengti. Šių taisyklių 9 punkte numatyta, kad žemės savininkas parengtą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą miškui įveisti ne miško žemėje kartu su šių taisyklių 6 punkte nurodytais dokumentais pateikia Žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyrius išduoda žemės savininkui leidimą įveisti mišką per 15 darbo dienų nuo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto miškui įveisti ne miško žemėje pateikimo dienos. Šių taisyklių 13 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai žemės sklypo savininkas iš Žemėtvarkos skyriaus gauna leidimą įveisti mišką ne miško žemėje, jis turi parengti Miško želdinimo ir žėlimo projektą pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 (Žin., 2008, Nr. 45-1702), reikalavimus. Miškas veisiamas, saugomas ir prižiūrimas vadovaujantis šiuo projektu. Miško želdinimo ir žėlimo projektas nerengiamas, kai žemės sklype jau auga miško žėliniai, kurių vidutinis amžius didesnis kaip penkeri metai. Šių taisyklių 14 punkte numatyta, kad įveisęs mišką, žemės sklypo savininkas rugpjūčio 1–lapkričio 1 d. (kai želdiniai pasodinti pavasarį – tais pačiais metais, kai želdiniai pasodinti rudenį – kitais metais, kai miškas želia savaime ir jo vidutinis amžius ne didesnis kaip penkeri metai – per metus nuo Miško želdinimo ir žėlimo projekto parengimo) kreipiasi į Valstybinės miškų tarnybos teritorinį padalinį ir teikia prašymą dėl įveisto miško apskaitos ir įrašymo į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Kartu su prašymu teikia leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype, Miško želdinimo ir žėlimo projektą ir jo brėžinį. Teritorinis padalinys atlieka įveisto miško apskaitą ir žemės sklypo savininkui per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo Teritoriniame padalinyje dienos išduoda pažymą apie miško želdinių (žėlinių) apskaitą (2 priedas). Jeigu įveistas miškas atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, duomenys per 20 darbo dienų nuo želdinių (žėlinių) apskaitos sklype atlikimo įrašomi į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą teisės aktų nustatyta tvarka.

Kai savaime želiančio miško vidutinis amžius didesnis kaip penkeri metai, žemės sklypo savininkas kreipiasi į vidinės miškotvarkos projektų rengėją, atitinkantį Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (Žin., 2006, Nr. 95-3741; 2010, Nr. 81-4249), reikalavimus, kuris, vadovaudamasis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V (Žin., 2010, Nr. 45-2182), atlieka savaime želiančio miško inventorizaciją ir su Valstybine miškų tarnyba suderintus inventorizacijos duomenis perduoda žemės sklypo savininkui. Žemės sklypo savininkas kartu su minėtais duomenimis Teritoriniam padaliniui teikia prašymą dėl įveisto miško įrašymo į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą ir leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype. Jeigu įveistas miškas atitinka Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus, duomenys į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą įrašomi per 20 darbo dienų nuo jų gavimo teisės aktų nustatyta tvarka.

Duomenų, kad žemės sklypo savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui teikė prašymą dėl įveisto miško įrašymo į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, turėjo išduotą leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype, byloje nėra. Priešingai, UAB „(duomenys neskelbtini) “ prašymu Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo pradėtas rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Planavimo tikslas – padalyti žemės sklypą į sklypus, pakeisti dalies žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą – naudingųjų iškasenų teritorijos, pobūdį – naudingųjų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų) (b. l. 35–42).

Teismo posėdyje A. L. teigė, kad jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančioje žemės ūkio paskirties žemėje išvalyti menkaverčius medžius ir krūmus leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas žmogus J. P..

Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Privataus miško žemės sklypo patikrinimo 2014-05-07 pažymoje Nr. 14 nurodyta, kad buvo patikrintas miško žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) , bei nustatyta, jog savavališkai 0,34 ha žemės plote plynai iškirsta 11,90 kietmetrio žalių medžių (b. l. 14). Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra žemės ūkio paskirties žemė (b. l. 11–12).

Tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantis žemės sklypas yra miško paskirties žemė, teismo posėdyje abejojo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio atstovas A. R., kuris pripažino, jog žemės plotas, dėl kurio kyla ginčas, kaip miškas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nebuvo (b. l. 83).

Pagal Miško įveisimo ne miško žemėje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144, tam, kad žemės sklypas būtų pripažįstamas mišku, turi būti išpildytos atitinkamos sąlygos. Vadovaujantis paminėtomis taisyklėmis, vien pažymos apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, taksacinius rodiklius (b. l. 53, 54) nepakanka. Visų pirma, įveistas miškas turi atitikti Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus, tada duomenys įrašomi į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2014-08-26 pažyma Nr. 51442 M 1:10 000 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (b. l. 55) yra tik vienas iš dokumentų, kurį privalu pridėti prie prašymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui, pageidaujant ne miško žemės sklype įveisti mišką. Todėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje auga želdiniai, pažymėti žemėlapyje kaip miškų fragmentas, savaime nelaikoma mišku. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , užregistruotas kaip žemės ūkio paskirties sklypas. Oficialus valstybės įmonės dokumentas parodo, jog sklype, dėl kurio vyksta ginčas, miško nėra. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje reglamentuota, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (įstatymo redakcija Nr. IX-391, galiojanti nuo 2001-07-01).

Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-30 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas, tačiau, panaikindamas Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2014 m. birželio 5 d. nutarimą ir A. L. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukdamas, apylinkės teismas turėjo priimti ne nutartį, bet nutarimą (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis). Ši klaida taisytina, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis naikintina ir priimtinas nutarimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir priimti nutarimą: Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto A. R. 2014-06-05 nutarimą (administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5 AM 082692), kuriuo A. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ straipsnio 2 dalį nubaustas 3000 litų bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.