- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- 1-1030-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22000-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Kaltinamasis
- P. B.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, išsilavinimas – pagrindinis, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)., teistas:
1. Trakų rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams.
2. Trakų rajono apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – keturių metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. Trakų rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio 25 d. nutartimi veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį ir už šį nusikaltimą paskirta bausmė sutrumpinta iki dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo. Trakų rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartimi veika iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, iš 271 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, subendrinus paskirta galutinė – vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
3. Trakų rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 6 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – aštuonerių metų laivės atėmimo bausme su turto konfiskavimu.
4. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – dešimties MGL (1 300 Lt) dydžio bauda, bauda nesumokėta.
5. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – subendrinta devynerių metų laivės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendis pakeistas ir skirta galutinė subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. P. B. 2020 m. birželio 6 d. apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore – 1,76 promilės.
2. Kaltinamasis P. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad 2020 m. vasaros pradžioje apie 21–22 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilyje, be jo, buvo dar trys asmenys, jie važiavo į parduotuvę. Kai juos sustabdė policijos pareigūnai, jis persėdo į galinę automobilio sėdynę, jam buvo nustatytas neblaivumas. Pripažįsta, kad automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo būtent jis, būdamas neblaivus.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.
4. Be kaltinamojo P. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
4.1. Liudytojas V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad dirba tyrėju. 2020 m. birželio 6 d. dirbo pagal grafiką nuo 17 val. iki 2020 m. birželio 7 d. 2 val. dirbo pamainoje su vyresniąja tyrėja G. S.. 2020 m. birželio 6 d. apie 21.30 val. buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) yra sumuštas žmogus. Nuvykus minėtu adresu patikrinti informacijos, automobilių stovėjimo aikštelėje priešais parduotuvę (duomenys neskelbtini)stovėjo automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šalia minėto automobilio aiškinosi du vyrai – V. B. ir A. J.. B buvo sumuštu veidu. Paaiškino, kokiomis aplinkybėmis jis buvo sumuštas, tačiau nurodė, kad niekam pretenzijų dėl to neturi ir įsėdo į automobilio galą už vairuotojo vietos. J. nuėjo link turgaus. Priekyje, keleivio vietoje, sėdėjo A., vairuotojo vietoje jokio asmens nebuvo. Jis atidarė galines automobilio duris, kadangi norėjo nufilmuoti B. dėl jo sumušimo aplinkybių. Pravėręs duris, automobilio viduje, gale, pamatė sėdintį dar vieną asmenį – B. Visi – tiek B., tiek A., tiek B. atrodė neblaivūs. B. pasakė, kad jie niekur važiuoti neketina, laukia vairuotojo iš Vilniaus. Jis su G. S. išvyko, o VW Golf liko stovėti aikštelėje. Nuvykus iki sankryžos, (duomenys neskelbtini)paskambino operatorius ir pasakė, kad minėtas automobilis pajudėjo iš parduotuvės aikštelės. Nurodė, kad automobilis pravažiavo turgų ir nuvažiavo Vilniaus gatve. Jie važiavo nuo Naujosios g. link Vilniaus g., tačiau VW Golf įsuko į Semeliškių g. Automobilį VW Golf sustabdė Semeliškių g., ties pastatu 37, apie 22.10 val. Sustojus automobiliui VW Golf, iš jo niekas neišlipo. Priėjus prie sustojusio automobilio, vairuotojo vietoje nebuvo jokio asmens – keleivio priekinėje sėdynėje sėdėjo A., gale, už A., miegojo B., per vidurį sėdėjo P. B., o iš krašto, už vairuotojo, – J. Gavus vaizdo įrašą nustatyta, kad prie vairo parduotuvės aikštelėje sėdo B. ir jis vairavo automobilį. 22.25 val. P. B. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 22.40 val. – 1,76 promilių neblaivumas (b. l. 34–35).
4.2. Liudytoja G. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad dirba vyresniąja tyrėja. 2020 m. birželio 6 d. nuo 17 val. iki 2020 m. birželio 7 d. 2 val. dirbo pagal grafiką, pamainoje su tyrėju V. M.. 2020 m. birželio 6 d. apie 21.50 val. buvo gautas pranešimas, kad prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini) yra galimai sumuštas, kruvinas, neblaivus vyras, o šalia jo yra agresyvus vyras. Atvykus prie prekybos centro pastebėjo, kad prie automobilių stovėjimo aikštelėje pastatyto automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) aiškinasi du vyrai – B. ir Jakovlevas. B. buvo neblaivus, jis paaiškino, kad susižalojo pats ir jam pagalba nereikalinga. Ji stovėjo nugara į automobilį VW Golf, kai iš automobilio išlipo P. B.. Buvo matyti, kad asmenys neblaivūs. B. nurodė, kad tai yra jo automobilis, paaiškino, kad laukia vairuotojo, kuris juos parveš į namus. Keleivio vietoje, priekyje, sėdėjo mergina. Iš aikštelės išvažiavo, o automobilis VW Golf liko stovėti aikštelėje. Praėjus maždaug trims minutėms, paskambino tuo metu dirbęs operatorius, kuris pranešė, kad minėtas automobilis pradėjo judėti, pravažiavo (duomenys neskelbtini)ir pasuko į Vilniaus gatvę, į dešinę pusę. Automobilį ties namu Nr. 37 apie 22.10 val. sustabdė sirenų pagalba. Priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje, nieko nebuvo. Iš minėto automobilio niekas nebuvo išlipęs. Priekyje, keleivio vietoje, sėdėjo J. A., už jos gale miegojo B, per vidurį sėdėjo B, o už vairuotojo vietos sėdėjo J. J 22.21 val. nustatytas 1,34 promilių neblaivumas, P. B. 22.25 val. – 1,98 promilių neblaivumas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad prie vairo atsisėdo B. A ir J. buvo paleisti iš įvykio vietos, jie pasakė, kad VW Golf vairavo B. P. B. 22.40 val. antru tikrinimu nustatytas 1,76 promilių neblaivumas (b. l. 40–41).
4.3. Liudytoja J. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2020 m. birželio 6 d. keturiese atvyko į (duomenys neskelbtini) – ji, vairuotojas, vaikinas, vardu S. ir dar vienas vyras, kurio ji nepažįsta. Atvyko automobiliu VW Golf. Ji nepažįsta vyro, vairavusio minėtą transporto priemonę. Iš trijų automobilyje buvusių vyrų pažinojo tik vieną, jis vardu S. Išvykus policijos pareigūnams, jie važiavo į namus. Ji sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, automobilio gale sėdėjo S. ir vaikinas, kurio vardo nežino. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini), juos pasivijo policijos automobilis. Vairuotojas iš karto perlipo iš vairuotojo vietos į galą tarp S. ir kito vaikino, kurio vardo nežino. Vairuotojo vardas rusiškas, Paša (b. l. 46–47).
4.4. Liudytojas A. J. (A. J.), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2020 m. birželio 6 d., vakare, keturiese automobiliu VW Golf atvyko į (duomenys neskelbtini)Alkoholį vartojo trečią parą, buvo neblaivus. Buvo keturiese – V, P. ir mergina, kurios nepažįsta. Nežino, kas vairavo automobilį nuo (duomenys neskelbtini). Kai policijos automobilis išvažiavo, jis nubėgo prie automobilio VW Golf ir įsėdo į automobilio galą. Jis neprisimena, kas vairavo automobilį. Gale sėdėjo Valentas, mergina buvo priekyje. Tik įsėdus į automobilį jam pasidarė labai bloga, jis sėdėdamas padėjo galvą sau ant kelių, ilsėjosi ir į aplinką nereagavo. Po kiek laiko išgirdo sirenas, prie automobilio pamatė policijos pareigūnus. Automobilio gale buvo trys asmenys – jis, P. ir V., priekyje sėdėjo mergina, o vairuotojo vietoje nieko nebuvo. Jis automobilio nevairavo, sėdėjo automobilio gale (b. l. 50–51).
4.5. 2020 m. birželio 6 d. apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas objektas yra automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, stovintis (duomenys neskelbtini). Atidarius vairuotojo (kairės pusės) priekines dureles, po sėdyne guli tuščias butelis nuo alkoholio „Jameson“. Atidarius dešinės pusės priekines automobilio dureles, tarp durelių ir sėdynės guli tuščias alkoholio butelis „Devynerios“, tarp sėdynių, prie rankinio stabdžių svirties – mineralinio vandens butelis (b. l. 7–13).
4.6. 2020 m. birželio 6 d. 22.25 val. kaltinamajam P. B. alkotesteriu „Alcotest“ 7510 Nr. ARKB-0323 (patikros sertifikatas 1178698) nustatytas 1,98 promilių neblaivumas (b. l. 16).
4.7. 2020 m. birželio 6 d. 22.40 val. kaltinamajam P. B. alkotesteriu „Alcotest“ 7510 Nr. ARKB-0323 (patikros sertifikatas 1178698) nustatytas 1,76 promilių neblaivumas (b. l. 16).
4.8. 2020 m. birželio 6 d. 23 val. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, 2020 m. birželio 6 d. pirmuoju tikrinimu 22.25 val. P. B. alkotesteriu „Alcotest“ 7510 Nr. ARKB-0323 nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 2020 m. birželio 6 d. 22.40 val. – 1,76 promilių neblaivumas (b. l. 19).
4.9. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio VW Golf, 1997 m., vidutinė kaina Lietuvoje – 513 Eur (be PVM) (b. l. 22).
4.10. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra D. S.. (b. l. 23).
4.11. 2020 m. birželio 4 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi 2020 m. birželio 4 d. automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. S. įsigijo P. B. (b. l. 91).
4.12. Policijos registruojamų įvykių registro kortelės duomenimis, 2020 m. birželio 6 d. 22.10 val. užfiksuota, kad sustabdytas automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo P. B. (b. l. 28–31).
4.13. Apžiūros objekto – vaizdo įrašo iš Elektrėnų savivaldybės vaizdo stebėjimo kameros, esančios (duomenys neskelbtini) (apžiūros protokolo) duomenimis:
„Vaizdo įrašo laiku 5.14 min. atidaromos VW Golf automobilio galinės vairuotojo pusės durelės.
Vaizdo įrašo laiku 5.44 min. iš automobilio galinės vietos už vairuotojo išlipa į lauką P. B. ir vaizdo įrašo laiku 5.51 val. jis įsėda į automobilio VW Golf vairuotojo vietą.
Vaizdo įrašo laiku 7.23 min. automobilio priekyje keleivio vietoj sėdinti mergina praveria dureles, vaizdo įrašo laiku 7.32 min. jas uždaro.
Vaizdo įrašo laiku 7.54 min. automobilis VW Golf pajuda iš vietos atbuline eiga ir pasisuka link išvažiavimo, vaizdo įrašo laiku 8.25 min automobilis stabteli ir vėl pradeda važiuoti, vaizdo įrašo laiku 8.33 min automobilis vėl stabteli, praveriamos keleivio pusės priekinės durelės, jos uždaromos, vėl praveriamos. Automobilis sustoja vidury aikštelės.
Vaizdo įrašo laiku 8.39 min. link automobilio VW Golf, sustojusio priekine dalimi į miesto vaizdo kamerą, bėga vyras – A. J., apsirengęs juodais rūbais, avintis baltus batus, ant kairės kelnių klešnės ties šlaunimi baltas ornamentas. Praveriamos priekinės keleivio pusės durelės, netrukus priveriamos.
Vaizdo įrašo laiku 8.44 min. A. J. pribėga prie sustojusio VW Golf automobilio. Praveriamos priekinės keleivio pusės durelės. A. J. atidaro galines keleivio pusėsdureles, vaizdo įrašo laiku 8.47 min jas uždaro. Jis apeina automobilį VW Golf iš galo, prieina prie galinių vairuotojo pusės durelių, vaizdo įrašo laiku 8.50 min jas atidaro, įlipa į automobilį.
Matyti valstybinis automobilio VW Golf numeris – (duomenys neskelbtini)
Vaizdo įrašo laiku 8.58 min. uždaromos priekinės keleivio pusės durelės, vaizdo įrašo laiku 8.59 min. uždaromos galinės vairuotojo pusės durelės ir automobilis VW Golf pradeda važiuoti. Iš aikštelės jis išvažiuoja, vaizdo įrašo laiku 9.20 min. jis pravažiuoja (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašo laiku 9.29 min pasuka sankryžoje į dešinę, į Vilniaus g.“ (b. l. 61–69).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad P. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,76 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. P. B. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys, liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, parodymai, apžiūros objekto – vaizdo įrašo, apžiūros protokolo duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama P. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas P. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
7. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
9. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
10. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
11. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
12. Kaltinamojo P. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo P. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
13. Individualizuodamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei pasekmes – kaltinamasis padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, turtinė žala nepadaryta; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad P. B. penkis kartus teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 113).
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – baudą, mažesnę, nei įstatymo už nesunkius nusikaltimus numatytas šios bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
15. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
16. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
17. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
18. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
19. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams.
20. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
21. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
22. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).
23. Taigi, automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso kaltinamajam, pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Įvertinęs pastarąsias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone.
24. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymas, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 15234318) paėmimas (b. l. 75–79), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
P. B. (P. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. B. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti P. B., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Neturint lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti P. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 7 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti P. B. priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
P. B. skirtas kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 15234318) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.