Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1237/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-17
Bylos Nr.
2A-1237/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
J. B., M. M., T. D. S.
Kategorijos
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1237/2013Procesinio sprendimo kategorija: 99.9 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-532-425/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Trans & Made Logistics“ ieškinį atsakovams M. M., J. B. ir T. D. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų 150 938,30 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bei bylinėjimosi išlaidas; apriboti atsakovų teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas 3 metų laikui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas nurodė, kad vieninteliu įmonės akcininku nuo 2008 m. spalio 11 d. yra atsakovas M. M.. Atsakovai J. B. ir Tomas D. S. įmonės akcininkais buvo iki 2008 m. spalio 11 d., vėliau akcijas perleido M. M.. J. B. buvo įmonės direktorius nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2008 m. liepos 9 d., o laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2008 m. spalio 24 d. įmonei vadovavo T. D. S.. Pagal ieškovo 2008 m. finansinės atskaitomybės dokumentus pradelstos įmonės skolos sudarė 23 868 Lt, o balansinė turto vertė – 45 606 Lt, t. y. įmonės pradelsti įsipareigojimai (skolos) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o įmonė buvo nemoki. Panevėžio apygardos teismas nutartyje iškelti bankroto bylą BUAB „Trans & Made Logistics“ pažymėjo, jog įmonė nevykdo veiklos ir yra nemoki nuo 2008 m. Atsakovai nevykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d. nustatytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, nuo 2008 m. spalio 24 d. nepaskyrė naujo įmonės vadovo, realiai nebevykdė jokios ūkinės-komercinės veiklos, nebeteikė mokesčių administratoriui PVM ir kitų privalomų deklaracijų, neatsakinėjo į mokesčių administratoriaus kvietimus atvykti į VMI, nebeteikė privalomų teikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Dėl neteisėtų kaltų atsakovų veiksmų (neveikimo) ieškovo skolos nuolatos augo, kas pažeidė ieškovo ir ieškovo kreditorių interesus. Bankroto administratoriui įmonės vadovas neperdavė visiškai jokio turto, todėl kreditorių reikalavimų nėra iš ko tenkinti. Laikotarpiu nuo 2008 metų (nuo nemokumo atsiradimo) iki 2011 m. gruodžio 27 d. (bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo diena) ieškovo įsiskolinimai kreditoriams padidėjo 58 938,30 Lt suma, taip pat ieškovo bendrovė turėjo 20 000 Lt išlaidų bankroto administravimo procedūrai bei 72 000 Lt administravimo išlaidų. Pažymėjo, jog nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino, kadangi įmonės dokumentus administratorius gavo 2012 m. sausio 25 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atmetė ieškinį atsakovams J. B. ir T. D. S.; priteisė iš atsakovo M. M. 31 069 Lt žalos atlyginimo ieškovo naudai bei 933 Lt žyminio mokesčio ir 78,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą; likusioje dalyje ieškinį atsakovui M. M. atmetė; priteisė iš BUAB „Trans & Made Logistics“ bankroto administravimui patvirtintų lėšų 3500 Lt atsakovui J. B. ir 1452 Lt atsakovui T. D. S. jų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ieškovas veiklą vykdė turėdamas vieną vilkiką ir puspriekabę, todėl lizingo bendrovei 2009 m. vasario 1 d. nutraukus lizingo sutartis ir transporto priemones atsiėmus, ieškovas tapo realiai nemokus, nes prarado galimybę vykdyti ūkinę veiklą. Taigi nuo minėtos datos atsakovui M. M., kaip vieninteliam UAB „Trans & Made Logistics“ akcininkui, atsirado pareiga papildomais įnašais kompensuoti patirtus bendrovės nuostolius arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi atsakovas M. M. šių pareigų neatliko, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti jo kaltę. Kartu pažymėjo, kad lizingo bendrovei 2009 m. vasario 1 d. atsiėmus lizinguojamas transporto priemones ir jas realizavus, UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ ir kiti du kreditoriai dėl pavėluoto pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo žalos nepatyrė. Todėl teismas atsakovo M. M. atžvilgiu ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 31 069 Lt žalos atlyginimo, į kurį patenka kreditorių UAB „Nemuno verslo centras“, AB „Ventus Nafta“ dydžių finansiniai reikalavimai ir 20 000 Lt administravimo išlaidų, patvirtintų UAB „Trans & Made Logistics“ 2012 m. vasario 17 d. kreditorių susirinkime. Nurodė, kad 20 000 Lt administravimo išlaidų sąmata apima visas bankroto administratoriaus patirtinas išlaidas bankroto proceso metu, todėl ieškinio reikalavimą priteisti 72 000 Lt administravimo išlaidų pripažino nepagrįstu. Remdamasis 2008 m. liepos 31 d. balanso duomenimis, sprendė, kad atsakovui J. B. jo atleidimo iš direktoriaus pareigų metu (2008 m. liepos 18 d.) jam nebuvo pareigos inicijuoti UAB „Trans & Made Logistics“ bankroto bylą, nes balanse į skolas be pagrindo įtrauktos skolos lizingo bendrovei. Teismas taip pat nurodė, kad byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad atsakovo T.D. S. darbo direktoriaus pareigose laikotarpiu UAB „Trans & Made Logistics“ pradelstos skolos ir finansiniai įsipareigojimai viršijo pusę į bendrovės balanso įrašyto turto vertės, t. y. kad bendrovė buvo nemoki.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. B. prašo pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovo bankroto administravimui patvirtintų lėšų visas patirtas 9725,98 Lt dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neargumentuotai iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 3500 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas teismui buvo pateikęs išsamų paaiškinimą ir detalizavęs patirtų bylinėjimosi išlaidų apimtį. Byla yra sudėtinga, didelės apimties, apimanti įvairius civilinius teisinius santykius. Advokatui teko dažnai važiuoti iš Vilniaus į Panevėžį susipažinti su bylos medžiaga.

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, nustatant, kad bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos bendra tvarka (ne iš administravimui skirtų lėšų). Nurodo, kad teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra tinkamo dydžio, nes byla nebuvo sudėtinga ir ji išnagrinėta per du teismo posėdžius. Tai, kad atsakovas samdė brangų advokatą, nesudaro pagrindo tikėtis, kad tokio dydžio išlaidos jam bus atlygintos, nes šalys privalo laikytis ekonomiškumo principo. Ieškovo nuomone, priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos ne iš bankroto administravimui skirtų lėšų, kadangi tokių lėšų šioje įmonėje realiai nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.

Apeliaciniame skunde keliamas atsakovui J. B. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo klausimas.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsakovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad jis turėjo 9725,98 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 159-164). Tačiau Rekomendacijose numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti tiek į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius, tiek į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2.1-2.8 p.). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimą į ieškinį taikomas koeficientas yra 3; už kiekvieną užklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0.012 (8.17 p.), už vieną atstovavimo valandą teisme – 0.15 (8.18 p.). Nustatyti koeficientai yra dauginami iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minimali mėnesinė alga buvo 850 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas rekomendacijas, pagrįstai už advokato pagalbą turėtų išlaidų dydį sumažino iki 3500 Lt.

Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytas argumentas, jog jis teismui buvo pateikęs išsamų paaiškinimą ir detalizavęs patirtų bylinėjimosi išlaidų apimtį, nesudaro pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nustatyto už advokato teisinę pagalbą priteistino dydžio, kadangi byla nėra itin sudėtinga savo faktinėmis aplinkybėmis ar teisės taikymo ir aiškinimo aspektais. Pažymėtina, kad vienos šalies galimybėmis samdytis gerai apmokamą advokatą neturėtų būti piktnaudžaujama ir pažeidžiami kitos šalies, nors ir pralaimėjusios bylą, teisėti interesai. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį, atsižvelgdamas į Rekomendacijas bei siekdamas užtikrinti šalių lygiateisiškumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą pareikšto prašymo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nustatant, kad bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos bendra tvarka (o ne iš administravimui skirtų lėšų), kadangi ieškovas teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundžia.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Marytė Mitkuvienė Gintaras Pečiulis