Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Jurisdictus“ ieškinį J. B. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė J. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK pareigūnas 2018 m. vasario 5 d. nustatęs, kad automobilio „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai numatyta administracinė atsakomybė, vadovaudamasis ANK 603 str. ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str., surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą dėl minėtos transporto priemonės nugabenimo į saugojimo aikštelę. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Goldas“ 2017 m. gegužės 10 d. sudarytos Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties pagrindu automobilis „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į UAB „Goldas“ saugojimo aikštelę. Pasibaigus sutarties su UAB „Goldas“ galiojimo laikui ir Vilniaus apskrities VPK 2018 m. gegužės 8 d. sudarius analogišką sutartį su UAB „Sauda“ (sutartis įsigaliojo nuo 2018 m. gegužės 11 d.), Vilniaus apskrities VPK 2018 m. gegužės 11 d. priverstinai nuvežtų transporto priemonių pervežimo priėmimo ir perdavimo aktu automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė UAB „Sauda“. 2019 m. sausio 11 d. UAB „Sauda“ ir ieškovės UAB „Jurisdictus“ sudarytos reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 18/03 pagrindu UAB ,,Jurisdictus“ perėmė reikalavimo teisę į 3432 Eur dydžio skolą už automobilio „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimą. Nustatyta, kad automobilis UAB „Sauda“ buvo saugomas nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. sausio 11 d., t. y. 245 d., pagal Vilniaus apskrities VPK ir UAB „Sauda“ sudarytą sutartį, vienos paros saugojimo kaina 14 Eur, automobilio gabenimo kaina 2 Eur (perduotas UAB „Sauda“ automobilis gabentas iš UAB „Goldas“ automobilių saugojimo aikštelės), todėl nurodomos gabenimo ir saugojimo UAB „Sauda“ išlaidos – 3432 Eur.

Iš byloje esančios 2017 m. lapkričio 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad automobilio ,,O. V.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra atsakovė J. B..

Policijos pareigūnai pagal sutartį perdavė UAB „Sauda“ saugoti atsakovei priklausantį automobilį ir UAB „Sauda“ automobilį saugojo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013), todėl vertinama, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovės ir UAB „Sauda“ susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (CK 6.830 str.), iš kurios kyla ir transporto priemonės savininko pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 8 d. numatyta, kad išlaidas ūkio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai. Pagal Vilniaus apskrities VPK teismui pateiktą informaciją, administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį ,,O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo nenustatytas. Byloje nustatytas faktas, kad transporto priemonę į aikštelę nuvežė ir saugojo UAB Sauda“., todėl transporto priemonės savininkė turėjo pareigą sumokėti už nuvežimą ir saugojimą UAB „Sauda“, o po reikalavimo teisės perleidimo – ieškovei UAB „Jusrisdictus“.

Tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, priteistinų išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nustatyta, kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Pagal šią įstatymo normą, KET pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis saugomas. Iš 2018 m. vasario 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte esančių duomenų matyti, kad surašant aktą nei nusižengimą padaręs asmuo, nei transporto priemonės savininkas nedalyvavo. Teismui išreikalavus iš Vilniaus apskrities VPK papildomus dokumentus nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta dėl 2018 m. vasario 5 d. eismo įvykio, nutraukta nenustačius eismo įvykyje dalyvavusio automobilio ,,O. V.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo. Vilniaus apskrities VPK nepateikė dokumentų, kuriais būtų patvirtinama, kad institucija pranešė atsakovei apie tai, kad jai priklausantis automobilis priverstinai nuvežtas ir saugomas, kaip tik institucija nelaikė atsakovės transporto priemonės savininke ir 2018 m. lapkričio 14 d. surašė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę trečiajam asmeniui.

S. V. pirkimo sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartimi sutarties sąlygose yra nurodoma, kad juridinis asmuo, nuvežęs transporto priemonę įsipareigojo imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos: informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti. K. T. tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad nustatant ieškovui atlygintiną sumą svarbi ir ta aplinkybė, kad saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu saugojimui perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje negauta duomenų apie tai, kad saugotoja UAB „Sauda“ pranešė atsakovei apie automobilio saugojimą. Ieškovė, būdama UAB „Sauda“ reikalavimo teisės į išlaidų atlyginimą perėmėja, taip pat nepateikė įrodymų, kuriais būtų patvirtinama, kad po reikalavimo perėmimo atsakovę informavimo apie įvykusį reikalavimo perleidimą ir skolą už automobilio saugojimą. Ieškovė ieškinį dėl išlaidų priteisimo teismui pateikė 2019 m. liepos 30 d., tačiau ieškinį pareiškė ne atsakovei, o kitam asmeniui, vėliau atsakovą pakeitė kitu asmeniu ir tik teismui išreikalavus papildomus duomenis, 2020 m. birželio 10 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame atsakove nurodė J. B., todėl vertinama, kad apie tai, kad automobilis buvo priverstinai saugomas, atsakovė sužinojo tik gavusi ieškinį, t. y. 2020 m. birželio 29 d. Pažymėtina, kad atsakovė nelaikė savęs automobilio savininke, nes, apklausiama policijos pareigūnų dėl 2018 m. vasario 5 d. eismo įvykio, nurodė, kad ji automobilį ,,O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2017 m. lapkričio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, automobilis buvo techniškai netvarkingas, todėl jį 2018 m. sausio mėn. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė automobilių supirkėjui pagal už automobilio stiklo valytuvo rastą skelbimą, tačiau pirkimo–pardavimo sutarties neišsaugojo. Iš nustatytų aplinkybių vertinama, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota ir negalėjo žinoti apie tai, kad transporto priemonė priverstinai nuvežta ir laikoma saugojimo aikštelėje, nebuvo tinkamai informuota apie transporto priemonės atsiėmimą ir dėl to negalėjo išvengti skolos kaupimosi už kiekvieną transporto priemonės saugojimo dieną. Atsakovė nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo dienos iki 2020 m. birželio 29 d. faktiškai negalėjo imtis veiksmų dėl transporto priemonės atsiėmimo ir skolos sumokėjimo.

Kasacinio teismo pasisakyta, kad teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (LAT 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Vertinant ieškovės prašomas priteisti išlaidas už automobilio saugojimą, atsižvelgiama į tai, kad byloje esančiais duomenimis patvirtinama aplinkybė, kad atsakovė nebuvo informuota apie automobilio saugojimą, jo atsiėmimo galimybes ir besikaupiančią skolą, taip didinat atsakovės įsiskolinimą (tuo pačiu saugotojo pelną). Ir nors ši aplinkybė neatleidžia atsakovės, kuri policijos pareigūnams nurodė, kad transporto priemonę pardavė, tačiau tokios pirkimo–pardavimo sutarties nepateikė, kaip transporto priemonės savininkės nuo pareigos rūpintis transporto priemone ir prievolės sumokėti automobilio gabenimo ir saugojimo išlaidas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės reikalaujama kaina yra objektyviai pagrįsta ir sąžininga. Atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga, tačiau kilusios pasekmės turi būti adekvačios, proporcingos ir realiai įgyvendinamos. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad, nagrinėjant bylą, atsakovė teikė medicinines pažymas apie savo sveikatos būklę, dėl kurios negalėjo dalyvauti posėdžiuose. Nustačius, kad atsiimti transporto priemonę iš UAB „Sauda“ atsakovė negalėjo dėl objektyvių priežasčių, yra pagrindo vertinti, kad išlaidų už transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo suma susidarė ne tik dėl atsakovės, bet ir dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigą ignoravusio saugotojo ir jo reikalavimo teisę perėmusios ieškovės kaltės, todėl ši aplinkybė pripažintina pagrindu mažinti priteistiną išlaidų sumą.

Nustatant priteistinų išlaidų sumą atsižvelgiama ir į tai, kad, pagal Vilniaus apskrities VPK ir UAB „Sauda“ 2018 m. gegužės 8 d. sudarytoje transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų sutartyje numatytus susitarimus dėl paslaugų įkainių (Priedas Nr. 2), tais atvejais, kai už nuvežimą ir saugojimą moka ne savininkas, nuvežimo įkainis – 1 Eur, saugojimo (vienos paros) įkainis – 0,01 Eur, t. y. įkainiai žymiai mažesni nei taikyti apskaičiuojant atsakovei priklausančios transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad automobilis buvo saugomas aštuonis mėnesius, transporto priemonės pirmosios registracijos data – 1996 m., transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, nenustatytas automobilio valdytojas eismo įvykio metu, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais, iš atsakovės ieškovei priteisiamas 600 Eur dydžio išlaidų atlyginimas.

Pagal LR CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (600 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės J. B. ieškovei UAB „Jurisdictus“ priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 13 Eur žyminio mokesčio ir 0,36 Eur kitų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270 str., LR CK 6.830 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Išieškoti iš J. B. 600 (šešis šimtus) Eur skolos, 13,36 Eur (trylika eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 613,36 Eur (šešis šimtus trylika eurų 36 ct) UAB ,,Jurisdictus“.

Išieškoti iš J. B. UAB ,,Jurisdictus“ 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą (600 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.