Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-208-870/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-04-24
Bylos Nr.: 1A-208-870/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19231-2015-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis: V. G.
Kaltinamasis: A. Š., G. G.
Advokatai: Gediminas Bukauskas, Rimantas Prėskienis, Ana Ustinovič

Kategorijos

1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-870/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19231-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.;

1.1.4.6.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.5.2.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,nuteistajam V. G., jo gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,išteisintajai A. Š., jos gynėjai advokatei Anai Ustinovič,išteisintajam G. G., jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus ir nuteistojo V. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (S. G. ir A. B. epizodas), paskiriant jam 3 metų laisvės atėmimą, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (S. G. vardu išduotas dokumentas), paskiriant 30 parų arešto, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. D. ir G. D. epizodas), paskiriant 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (M. A. epizodas), paskiriant 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (E. K. epizodas), paskiriant 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (T. S. epizodas), paskiriant 30 parų arešto.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (S. A. epizodas) V. G. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo V. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 37 straipsniu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir V. G. skirta subendrinta bausmė ‑ laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalių nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, V. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ‑ 5 MGL įmoka, kas sudaro 188,30 eurų (vienas šimtas aštuoniasdešimt aštuoni eurai 30 eurocentų), į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Š. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

A. Š. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios S. G. – B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, ir priteista iš nuteistojo V. G. nukentėjusiosios S. G. – B. naudai 1 000 (vienas tūkstantis) eurų neturtinės žalos atlyginimui ir 6 967,45 eurų (šeši tūkstančiai devyni šimtai šešiasdešimt septyni eurai 45 centai) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteista iš nuteistojo V. G. nukentėjusiojo A. B. naudai 1 000 (vienas tūkstantis) eurų neturtinės žalos atlyginimui ir 7 110,71 eurų (septyni tūkstančiai vienas šimtas dešimt eurų 71 centą) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios A. D. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteista iš nuteistojo V. G. nukentėjusiosios A. D. naudai 1 000 (vienas tūkstantis) eurų neturtinės žalos atlyginimui ir 8 914 eurų (aštuoni tūkstančiai devyni šimtai keturiolika eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios M. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, priteista iš nuteistojo V. G. nukentėjusiosios M. A. naudai 1 825 eurų (vienas tūkstantis aštuoni šimtai dvidešimt penki eurai) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios E. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, priteista iš nuteistojo V. G. nukentėjusiosios E. K. naudai 5 025 eurų (penki tūkstančiai dvidešimt penki) turtinės žalos atlyginimui.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. G. nuteistas už tai, kad jis slapta pagrobė didelės vertės svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d., 09.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d., 01.00 val., padirbtu raktu ar visrakčiu, tiksliau nenustatytu būdu, atrakinęs buto duris, įsibrovė į gyvenamąją patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pagrobė svetimą nukentėjusiesiems S. G. ir A. B. priklausantį turtą: televizorių „Panasonic“, 400 eurų vertės, juvelyrinius dirbinius: perlų komplektą, kurį sudaro vėrinys, auskarai, 3 perlai, 2 perlų apyrankės, 5000 eurų vertės, „Swarovskio“ apyrankę, 200 eurų vertės, papuošalų dėžutę raudonos spalvos, 40 eurų vertės, 2 vnt. auksinių grandinėlių ant kaklo, vienos 100 eurų vertės, kitos 200 eurų vertės, bendros 300 eurų vertės, storą vyrišką auksinę grandinėlę ant kaklo, 300 eurų vertės, auksinį pakabuką su Vandenio ženklu, 140 eurų vertės, auksinį pakabuką su Ožiaragio ženklu, 140 eurų vertės, vėžliuko formos auksinį žiedas, 500 eurų vertės, vyrišką auksinį žiedą su akute, 300 eurų vertės, auksinius perlų auskarus „Tenerife Pearls“ rožinio atspalvio, apie 6 mm skersmens, 150 eurų vertės, auksinius ir sidabrinius dvispalvius auskarus, 40 eurų vertės, auksinį kryželį su akmenukais, 40 eurų vertės, auksinį medalioną su Šv. Marijos atvaizdu, 35 eurų vertės, sidabrines vyriškas sąsagas, 150 eurų vertės, sidabrinių moteriškų papuošalų rinkinį 100 eurų vertės, sidabrines ir auksines vyriškas sąsagas „Lindenmann“, 250 eurų vertės, moterišką auksinę apyrankę, 350 eurų vertės, auksinį pakabuką „Delfinas“, 45 eurų vertės, auksinį pakabuką su išgraviruotą kraujo grupe „Rez. 0+“, 100 eurų vertės, odinę žieminę striukę ,,Otto Kern“, 400 eurų vertės, odinę vyrišką vasarinę striukę „Diesel“, smėlio spalvos, 449 eurų vertės, odinę vyrišką striukę „Massimo Dutti“, smėlio spalvos, 100 eurų vertės, vyriškus batus „Ecco“, 43 dydžio, 90 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „Asus X501A“, 150 eurų vertės, išorinį kietąjį diską „Samsung“ 500 GB su juodos spalvos dėklu, 100 eurų vertės, telefono „Apple“ įkroviklį su anglišku kištuku, 35 eurų vertės, vyrišką „CalvinClein“ kostiumą tamsiai mėlynos spalvos, 300 eurų vertės, moterišką švarką - paltą „Karen Millen“ šviesiai mėlynos spalvos, 90 eurų vertės, lagaminą „Desley“ rudos spalvos, 150 eurų vertės, lygintuvą „Teffal“, 100 eurų vertės, 1 litro talpos butelį viskio „Jack Danials“ su unikaliu numeriu, 43 eurų vertės, butelį midaus balzamo „Žalgiris“, 43 eurų vertės, „Signature collection“ firmos 236 ml talpos buteliuką kvapniojo vandens „Cashmere glow“, 6 eurų vertės, 30 tušinukų komplektą, 10 eurų vertės, 0,35 litro talpos Škotiško viskio dėžutę, 30 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiesiems S. G. ir A. B. 10676 eurų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

2. V. G. taip pat nuteistas už tai, kad jis pagrobė fizinio asmens dokumentą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. 09.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. 01.00 val., padirbtu raktu ar visrakčiu, tiksliau nenustatytu būdu, atrakinęs buto duris, iš buto esančio S. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė S. G. vardu išduotą asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

3. V. G. taip pat nuteistas už tai, kad jis slapta pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 22 d., 04.00 val. iki 2015 m. gruodžio 27 d., 10.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, padirbtu raktu ar visrakčiu, tiksliau nenustatytu būdu, atrakinęs buto duris, įsibrovė į gyvenamąją patalpą – butą, esantį J. (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą nukentėjusiesiems A. D. ir G. D. priklausantį turtą: aukso dirbinius: auskarus su juodu akmeniu (katės akis), 210 eurų vertės, žiedą su juodu akmeniu (katės akis), 180 eurų vertės, pakabuką su juodu akmeniu (katės akis), 130 eurų vertės, mažą pakabuką su juodu akmenuku, 70 eurų vertės, senovinį laikrodį „Zaria“, 850 eurų vertės, auksinį laikrodį ant grandinėlės, 750 eurų vertės, rombo formos pakabuką, 110 eurų vertės, grandinėlę 13 g svorio ant kaklo, 700 eurų vertės, du vestuvinius žiedus, vieno vertė 250 eurų, bendros 500 eurų vertės, anksčiausios prabos aukso laužą 6 g svorio, 300 eurų vertės, apyrankę, 150 eurų vertės, apyrankę, 130 eurų vertės, apyrankę, 100 eurų vertės, ilgą grandinėlę, 140 eurų vertės, grandinėlę (storą), 150 eurų vertės, didelius auskarus ‑ rinkes, 320 eurų vertės, kryželį ‑ pakabuką, 100 eurų vertės, dvi plonas grandinėles, vienos vertė 50 eurų, bendros 100 eurų vertės, širdelės formos pakabuką, 100 eurų vertės, mažus burbuliukų formos auskarus, 110 eurų vertės, didelį žiedą su ružava akute, 200 eurų vertės, sidabro dirbinius: 3 vnt. storų sidabrinių grandinėlių, vienos 180 eurų vertės, antros 140 eurų vertės, trečios 140 eurų vertės, bendros 460 eurų vertės, 3 vnt. vidutinio stambumo grandinėlių, vienos 100 eurų vertės, antros 70 eurų vertės, trečios 90 eurų vertės, bendros 260 eurų vertės, storą įvairių išraižymų grandinę, 110 eurų vertės, storą grandinėlę ‑ karolius apie 25 g svorio, 230 eurų vertės, storą įvairių formų apyrankę, 50 eurų vertės, žiedą, 20 eurų vertės, auksinius auskarus žiedelio formos – 180 eurų vertės, rinkinį iš Indijos – dėžutė, kolje, auskarai ir sagė su akmenukais ‑ 150 eurų vertės, manikiūro rinkinį – 50 eurų vertės, auksinį žiedą be akutės – 160 eurų vertės, auksinį žiedą su smulkiais akmenukais – 200 eurų vertės, melchioro indą su dangteliu, 80 eurų vertės, gintaro dirbinius: 7 vnt. kumščio dydžio gintaro luitų, 3 vnt, po 150 eurų vertės 4 vnt. po 125 eurų vertės, bendros 950 eurų vertės, apie 2 metrų ilgio karolius (naujus su etikete), 250 eurų vertės, šlifuotus karolius, 70 eurų vertės, šlifuotą apyrankę su melchioriniu papuošalu, 70 eurų vertės, du blokus cigarečių „Winston“, vieneto vertė 29 eurai, bendros, 58 eurų vertės, oro gaiviklį, 1 euro vertės, vyrišką tualetinį vandenį, 30 eurų vertės, garažo raktus su vartų atidarymo pultu, 80 eurų vertės, raktą nuo buto su ūsų formos pakabuku, 10 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiesiems A. D. ir G. D. 8869 eurų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

4. V. G. taip pat nuteistas už tai, kad jis slapta pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d., 14.00 val. iki 2015 m. gruodžio 28 d., 15.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, padirbtu raktu ar visrakčiu, tiksliau nenustatytu būdu, atrakinęs buto duris, įsibrovė į gyvenamąją patalpą – butą, esantį J. (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą nukentėjusiajai M. A. priklausantį turtą: plazminį televizorių „Samsung UE46es6100“, 775 eurų vertės, USB laikmeną su užrašu ,,Ramirent“ ‑ 5 eurų vertės, USB laikmeną ,,Adata“ ‑ 10 eurų vertės, moterišką laikrodį „Swarovski Octea“, 600 eurų vertės, išorinį diską, 100 eurų vertės, moteriškus kvepalus: „Jean Paul Gaultier Le female“, 55 eurų vertės, „Paco Rabanne Lady Million EDP“, 65 eurų vertės, „Calvin Klein One“, 35 eurų vertės, kuprinę su ratukais, 35 eurų vertės, skilandį, 5 eurų vertės, trys metalines dėžutes šernienos konservų, po 10 eurų vertės, bendros 30 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. A. 1715 eurų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

5. V. G. taip pat nuteistas už tai, kad jis slapta pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 8 d. 08.00 val. iki 2016 m. sausio 10 d. 18.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, padirbtu raktu ar visrakčiu, tiksliau nenustatytu būdu, atrakinęs buto duris, įsibrovė į gyvenamąją patalpą – butą, esantį J. (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą nukentėjusiajai E. K. priklausantį turtą: nešiojamą kompiuterį „Macbook Air“, 1000 eurų vertės, laikrodį „Hublot“, 200 eurų vertės, televizorių „Orion“, 200 eurų vertės, kuriame buvo USB laikmena, 10 eurų vertės, rankinuką „Givenchy“, 200 eurų vertės, raudonos spalvos lupų formos rankinuką, 15 eurų vertės, auksinį žiedą su smaragdu, 500 eurų vertės, auksinį žiedą, 150 eurų vertės, auksinius auskarus su smaragdais, 100 eurų vertės, auksinę grandinėlę su dviem pakabukais, 800 eurų vertės, sidabrinę grandinėlę ant kojos, 50 eurų vertės, raktą nuo buto durų, 10 eurų vertės, grynus pinigus ‑ 2000 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. K. 5235 eurų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

6. V. G. taip pat nuteistas už tai, kad jis neturėdamas teisėto pagrindo laikė asmens dokumentą, o būtent: jis, nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą, t. y. T. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. balandžio 6 d., 08.25 val. kol šis dokumentas kratos metu buvo rastas policijos pareigūnų, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 302 straipsnio 1 dalyje.

7. V. G. baudžiamoji byla BK 37 straipsnio pagrindu nutraukta dėl to, kad jis, nenustatytomis aplinkybėmis neturėdamas leidimo įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė šaudmenis, t.y. vieną šovinį fabrikinės gamybos 5,6 mm (.22) kalibro ilgą kraštinio įskėlimo, skirtą šaudyti iš 5,6 mm (.22) kalibro pistoletų, revolverių, šautuvų ir medžioklinių karabinų, iki kol 2016 m. sausio 27 d. apie 18.00 val., Vilniuje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu, policijos pareigūnai šį šaudmenį surado, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

8. A. Š. išteisinta pagal BK 189 straipsnio 1 dalį dėl to, kad įgijo ir naudojosi nusikalstamu būdu įgytu svetimu turtu, o būtent: ji, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 8 d. 08.00 val. iki 2016 m. sausio 27 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, žinodama, kad E. K. priklausantis televizorius „Orion“, 200 eurų vertės, ir jame buvusi USB laikmena „Sandisk 8GB”, 10 eurų vertės, gauti nusikalstamu būdu, tai yra, kad buvo pavogti, šį televizorių su jame buvusia USB laikmena iš V. G. įgijo ir jais naudojosi juos eksplotuodama iki 2016 m. sausio 27 d. 18.45 val., kuomet šiuos daiktus laikomus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

9. V. G. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, o A. Š. ir G. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad tikslu pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe (vykdytojui – V. G. kartu su padėjėjais A. Š. ir G. G.), A. Š. iki 2016 m. sausio 27 d. 11.30 val., suteikus V. G. būtinos informacijos apie nusikaltimo padarymo vietą, bute esančius daiktus, laiką, kada šiame bute nebus šeimininkų, kad nebūtų užkluptas nusikaltimo vietoje, bei iš anksto pažadėjus paslėpti nusikalstamu būdu įgytus daiktus, V. G. sužinojęs iš A. Š. šią informaciją, 2016 m. sausio 27 d. apie 11.30 val., kartu su G. G. atvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur G. G. pagal susitarimą likus prie namo saugoti ir stebėti aplinką, kad niekas neužkluptų,darant nusikalstamą veiką, V. G. svetimo turto užvaldymo tikslu, padirbtu raktu ar visrakčiu, tiksliau nenustatytu būdu, atrakinęs A. Š. nurodyto buto duris, įsibrovė į gyvenamąją patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš buto pasikėsino pagrobti S. A. turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bute nieko vertingo nerado.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

10. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroras Mantas Januškevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl V. G. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, dėl A. Š. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir dėl G. G. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

V. G. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, (nukentėjusioji S. A.) ir nuteisti 2 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsniu, paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusioji S. A.) ir paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalį (nukentėjusieji S. G. ir A. B.), pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (S. G. vardu išduotas dokumentas), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusieji A. D. ir G. D.), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji M. A.), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji E. K.), pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (T. S. vardu išduotas dokumentas) subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti V. G. subendrintą bausmę ‑ laisvės atėmimą ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų be nuteistojo priežiūrą Vykdančios institucijos leidimo; būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę ‑ 5 MGL dydžio (188,30 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

11. A. Š. prašo pripažinti kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji S. A.) ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

12. G. G. prašo pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji S. A.) ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams 10 mėnesių, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06:00 val., bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

13. Iš kaltinimų pašalinti aplinkybę, kad V. G., nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, o A. Š. ir G. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje padarė bendrininkų grupėje.

14. Prokuroro nuomone, teismas neišsamiai ir paviršutiniškai analizavo bei vertino ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu surinktus įrodymus, kurie yra pakankami pripažįstant V. G., A. Š. bei G. G. kaltais pagal aukščiau nurodytus baudžiamojo įstatymo straipsnius. Teismo teiginys, esą V. G., A. Š. ir G. G. nepradėjo realizuoti objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, nes nėra pakankamai įrodymų, kad V. G. buvo patekęs i nukentėjusiosios S. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, dėl ko netinkamai nustatyta nusikalstamos veikos stadija. Prokuroras analizuoja rengimosi bei pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką sąvokas, teigdamas, kad nėra pagrindo išvadai, jog asmenys atliko tik parengiamuosius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos veiksmus. V. G. tiesiogiai buvo jau pradėjęs vykdyti nusikalstamą veiką ‑ su bendrininkų pagalba, įsibrovė į kitam asmeniui priklausantį gyvenamąjį butą ir iš jo pasikėsino pagrobti S. A. turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bute jam nieko vertingo nerado, kaip pats V. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nerado cigarečių, kurias tikėjosi surasti ir pavogti. Kad turėjo tokį tikslą patvirtino ir teisme. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė tikėdamas išteisintojo V. G. parodymais teisme. Pažymi, kad nuteistasis pirminius parodymus teisme pakeitė, paaiškino gal ir norėjęs apvogti, girdėjęs, kad prekiauja cigaretėmis, norėjo apžiūrėti spyną ir pamatyti, kaip moteris išeina. Tuo tarpu, 2016 m. sausio 28 d. apklausos metu V. G. visiškai pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką (paaiškino įėjęs į butą, ieškojo kontrabandinių cigarečių). 2016 m. gegužės 5 d. apklausos, dalyvaujant nuteistojo gynėjui, metu kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad jis įėjo į butą, tačiau suvokė galimas pasekmes, todėl nieko nepaėmęs, sąmoningai atsisakė baigti nusikaltimą, iš buto išėjo. 2017 m. rugpjūčio 29 d. apklausos metu V. G., dalyvaujant gynėjui, kaltę dėl veikos vėlgi pripažino iš dalies, parodė, kad buvo įėjęs į aptariamą butą, tačiau savo noru atsisakė iš to buto imti auksą ir pinigus. Teisme apklaustas V. G. negalėjo aiškiai nurodyti parodymų keitimo motyvų. Prokuroro įsitikinimu, abejoti nuteistojo pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrindo, kadangi V. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė tokias nusikalstamos veikos aplinkybes, kurių jis, neįsibrovęs į butą, t.y. tik atėjęs iš išorės pažiūrėti buto durų spynos, negalėjo sužinoti. Tik atėjęs prie buto pažiūrėti buto durų spynos, negalėjo sužinoti, kad butas turi dvi išorines duris, kad antros durys taip pat turi dvi spynas, kad buvo užrakintos abiejų durų tik viršutinės spynos, kad bute iš ties buvo nukentėjusiajai S. A. priklausantys auksiniai papuošalai, bei, kad buvo spintelėje nedidelė eurų banknotais pinigų suma. Prokuroro vertinimu, keisdamas parodymus, jau po to kai susipažino su nauju gynėju su visa bylos medžiaga, V. G. siekė juos priderinti prie surinktų duomenų ir taip palengvinti savo bei bendrininkų padėtį.

15. Aplinkybes, kad V. G. ikiteisminio tyrimo metu neva buvo grasinama, dėl ko jis davė melagingus parodymus, paneigia tokios aplinkybės, kad pastarasis ikiteisminio tyrimo metu buvo ne vieną kartą apklausiamas, jis nuolatos laikėsi tos pačios pozicijos, jog buvo įsibrovęs į nukentėjusiosios S. A. butą. Iki pat ikiteisminio tyrimo pabaigos jokių skundų, pareiškimų ar kitų aplinkybių, jog jam buvo grasinama dėl ko jis duoda melagingus parodymus, nenurodė. Kad V. G. tikslu įvykdyti vagystę buvo įsibrovęs į nukentėjusiosios S. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), rodo ir šios aplinkybės, t.y. 2016 m. sausio 27 d. pastarojo sulaikymo metu, šalia įvykio vietos, jo asmens kratos metu, pas jį buvo rasti visrakčiai ir kitos priemonės skirtos spynoms atrakinti, kas akivaizdžiai rodo, kad V. G. turėjo įrankius, kurie jam pagal profesiją turinčiam profesionalių žinių apie avarinį spynų atrakinimą, leido nesunkiai be pažeidimų atrakinti paminėto buto durų spynas ir į butą patekti, o po to ir buto duris užrakinti. Tokių įrankių nešimasis vien tiek turint tikslą apžiūrėti spyną, prokuroro vertinimu, yra netikslingas. Tuo tarpu, nukentėjusiosios teiginiai, kad į jos butą nebuvo patekta, iš jo niekas nedingo ir ji niekam pretenzijų neturi, yra iš esmės nereikšmingi, nes V. G., patekęs į nukentėjusiosios butą, nieko iš jo nepaėmė, įsilaužimo ar kitokių įsibrovimo požymių nepaliko, todėl nukentėjusioji negali žinoti, ar išties į jos butą buvo įsilaužta ar ne. Be to, tarp A. Š. ir V. G. iki 2016 m. sausio 27 d. buvo palaikomas ryšys telefonu, kalbama apie čigonę (galima daryti išvadą, kad apie S. A.). Elektroninių žinučių, pokalbių metu yra bendraujama ir apie čigonės išėjimą iš buto. Tai patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Tačiau, teismas nevertino to, kad iš pokalbių turinio aiškiai matyti, jog V. G. kartu su G. G. vyko į nukentėjusiosios S. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), atlikti ne kažkokius dar parengiamuosius nusikalstamus veiksmus, bet jau aiškiai realizuoti objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. įsibrauti ir įvykdyti vagystę iš buto. Po ko, iš pokalbių turinio matyti, kad A. Š. iš V. G. laukia informacijos apie bendrai suplanuotos vagystės rezultatus.

16. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį apie įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, nukentėjusiosios S. A. parodymus, bei daro išvadą, kad ir šios aplinkybės patvirtina pirminius V. G. parodymus. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ištirtų įrodymų visumą, jų sąsajumą, atitikimą vienų kitiems ir jų siejimąsi viena logiška grandine, todėl teismo daryta išvada, kad V. G., A. Š. ir G. G. kaip bendrininkai nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

17. Apeliaciniame skunde aptariama bendrininkavimo sąvoka, vertinant, kad pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš buto vykdytojas yra V. G., o A. Š. ir G. G. yra padėjėjai (BK 24 straipsnio 6 dalis). Kadangi pasikėsinimo įvykdyti vagystę vykdytojas yra tik V. G., todėl V. G., A. Š. ir G. G. pasikėsino įvykdyti vagystę bendrininkaudami, tačiau jiems negali būti taikoma bendrininkų grupė (BK 25 straipsnio 2 dalis). Dėl to, iš kaltinimų pašalintina aplinkybė, kad V. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, o A. Š. ir G. G. nusikalstamą veiką, numatytą 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje įvykdė „veikdami bendrininkų grupėje“ (apeliacinė nutartis Nr. 1A-489-106-2009).

18. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendį: V. G. veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį ir už šią veiką iš naujo paskyrus jam bausmę, atitinkamai iš naujo paskirti galutinę subendrintą bausmę; A. B. ir S. G. – B. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. G. pastarųjų naudai 7 991,86 Eur turtinės žalos atlyginimo; panaikinti V. G. paskirtus įpareigojimus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose.

19. Apeliantas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino pagrobto turto vertę ir dėl to nepagrįstai konstatavo pagrobus didelės vertės svetimą turtą. Nukentėjusioji S. G. ‑ B. teismui pateikė perlų papuošalų komplektų įsigijimo dokumentus, iš kurių matyti, kad įsigijimo kaina yra 2 315,85 Eur, tačiau nurodė vertinanti, kad pagrobtų perlų kaina yra didesnė – 5 000 Eur. Papuošalus apžiūrėjęs juvelyras juos taip įvertino 5 000 Eur. Mano, kad teismo išvada, jog yra nustatoma pagrobto turto vertė, o ne pagrobto turto įsigijimo kaina, neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei teismų praktikos dėl turto vertės nustatymo vagysčių bylose. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-6/2012, 2K-84-699/2015), teigdamas, kad sprendžiant apie pagrobto turto vertę, visų pirma, turi būti vadovaujamasi daikto įsigijimo kaina ir tik nesant galimybių jos nustatyti ar esant tam tikroms aplinkybėms, susijusioms su daikto įsigijimo vertės sumažėjimu, turi būti vadovaujamasi daikto rinkos verte. Nagrinėjamu atveju, esant nustatytai perlų papuošalų kainai, teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti šio pagrobto turto vertės daugiau nei dvigubai.

20. Kita vertus, teismui nustačius, kad perlų papuošalų komplekto vertės nustatymas remiantis tik pagal pirkimo kainą būtų nepagrįstas, jis privalėjo tinkamai nustatyti pagrobtų papuošalų rinkos vertę, tačiau to padaryta nebuvo. Išvada dėl papuošalų vertės grindžiama nukentėjusiosios paaiškinimais ir juvelyro K. Č. rašteliu. Iš tokio raštelio nėra aišku, ar buvo įvertintas tas pats pagrobtasis perlų papuošalų komplektas, kokiomis aplinkybėmis tai buvo padaryta, nebuvo pateikta fotonuotraukų, iš kurių būtų aiškus vertinimo objektas, nėra nurodoma, kokiais metodais buvo remiamasi atliekant vertinimą, raštelyje net nenurodoma, kad tai papuošalų rinkos vertė. Apeliantas taip pat nurodo, kad minimą raštelį surašęs juvelyras teisės teikti brangakmenių įvertinimo paslaugos neturi, o tariamos perlų apžiūros dieną (2015 m. balandžio 15 d.), K. Č. neturėjo net teisės užsiimti juvelyrinių tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių gamyba bei prekyba, nes tokia teisė jam buvo suteikta tik 2015 m. gruodžio 1 d. Pažymi, kad šis asmuo nebuvo apklaustas teisminio nagrinėjimo metu ir nedavė jokių paaiškinimų dėl atlikto vertinimo. T.y. šis rašytinis duomenų šaltinis, kuriuo grindžiama ginčijamo turto vertė, turintis esminės reikšmės veikos kvalifikavimui, nebuvo patikrintas jokiais kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) numatytais įrodymų tyrimo veiksmais. Apeliantui kyla abejonių, ar K. Č. realiai kada nors apžiūrėjo papuošalus, kadangi iš bylos duomenų nematyti jokios objektyvios priežasties, kodėl perlų papuošalus 2015 m. balandžio mėnesį reikėjo teikti įvertinimui, taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokios paslaugos suteikimą ar apmokėjimą už ją, jau nekalbant apie tai, kad atliekant daikto vertės nustatymą daiktas paprastai būna nufotografuojamas, aprašomos esminės jo savybės, turinčios reikšmės vertei.

21. Kadangi pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad pagrobto aptariamo turto vertė yra 5 000 Eur, ji mažintina iki 2 315,86 Eur. Taigi bendra iš nukentėjusiųjų S. G. – B. ir A. B. pagrobto turto vertė sudaro ne 10 676 Eur, bet 7 991,86 Eur. Esant tokioms aplinkybės, atsižvelgiant į veikos padarymo metu galiojusią BK redakciją, V. G. veika perkvalifikuotina iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį.

22. Nuteistasis nesutinka ir su civilinio ieškinio išsprendimu. Nurodo, kad turi būti atsižvelgta į mažintiną perlų papuošalų komplekto kainą. Be to, nuteistojo vertinimu, teismas, visiškai tenkindamas nukentėjusiųjų S. G. – B. ir A. B. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, visiškai nepagrįstai laikė jų patirta turtine žala prarastą kvalifikacijos tobulinimų kursų medžiagą ir priteisė kiekvienam jų po 1 361 Eur žalos atlyginimo. Apelianto nuomone, kursų medžiaga, kurios neteko civiliniai ieškovai pati savaime neturi jokios materialinės vertės, be to, ne ši medžiaga, o patys kursai, jų metu dėstomos žinios, yra kursų esmė, už kurią ir mokama nustatyta kaina. Svarbu ir tai, kad šios teorinės medžiagos netekimas gali būti atkurtas kreipiantis į kursų organizatorius, ir tik dėl to patirtos išlaidos, susijusios su šios medžiagos gavimu, galėtų būti laikoma turtine žala.

23. Nuteistasis nesutinka ir dėl jam teismo nuosprendžių skirtų įpareigojimų, atidėjus bausmės vykdymą. Nurodo, kad dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, jo veiklos pobūdis – avarinis spynų atidarymas ir remontas. Šis veiklos pobūdis yra specifinis ir reikalaujantis nuolatinio pasirengimo, esant kliento iškvietimui išvykti tiek iš gyvenamosios vietos, tiek, tam tikrais atvejais, iš gyvenamosios vietos savivaldybės. Poreikis šiems išvykimams iškyla netikėtai, nesant galimybės iš anksto suderinti to su nuteistojo priežiūrą vykdančia institucija, toks poreikis gali kilti bet kuriuo paros metu. Todėl teismo skirti įpareigojimai, susiję su apelianto judėjimo laisvės apribojimu, apsunkina galimybę ir toliau vykdyti darbinę veiklą, o kartu iš prieštarauja įpareigojimui – tęsti darbą. Atsižvelgiant į sunkią jo materialinę padėtį, priteistus civilinius ieškinius, į tai, kad globoja savo neįgalią motiną, darbas yra būtinas ir itin svarbus. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė šių aptartų įpareigojimų skyrimo motyvų.

24. Teismo posėdžio metu prokuroras palaikė apeliacinio skundo argumentus, prašė pripažinti V. G. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, G. G. bei A. Š. prašė pripažinti kaltais pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, prašydamas paskirti bausmes, nurodytas pateiktame apeliaciniame skunde. Nuteistojo V. G. apeliacinį skundą prašė atmesti. Apeliantas V. G. bei jo gynėjas palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Išteisintieji A. Š., G. G., jų gynėjai taip pat prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro bei nuteistojo V. G. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

25. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl V. G. kaltės, padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, bei dėl A. Š., G. G. kaltės, padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, prašo pripažinti juos kaltus dėl šios veikos padarymo, pašalinant aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje.

Dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš S. A. buto

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus, kitus byloje esančius duomenis, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, byloje esančius įrodymus vertino atsietai ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad neįrodyta, jog V. G. atliko kaltinime inkriminuotus veiksmus. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. G., G. G. ir A. Š. veiksmai atitinka rengimosi padaryti nusikalstamą veiką stadiją.

Žemesnės instancijos teismas

27. Išvadas dėl to, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad nėra pakankamai duomenų, jog V. G. būtų realizavęs objektyviuosiuos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymius ir įsibrovęs į S. A. butą. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas vadovavosi teisme duotais V. G. parodymais. G. G., A. Š., liudytojos A. A. parodymus, o kitus byloje surinktus įrodymus vertindamas kaip nepagrindžiančius nurodytų asmenų kaltės. Su tokiu įrodymų vertinimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010).

29. Apklaustas pirmosios instancijos teisme metu V. G. kaltę dėl pasikėsinimo padaryti vagystę iš (duomenys neskelbtini) esančio buto neigė, paaiškindamas, kad galbūt norėjo šį butą apvogti, girdėjo, kad prekiauja baltarusiškomis cigaretėmis. Norėjo apžiūrėti spyną. Jis tada su sūnumi važiavo dėl automobilio. Jis atvažiavo vienas prie buto, nukentėjusiajai išėjus, užėjo į laiptinę apžiūrėti durų, sūnus tuo tarpu ėjo nusipirkti gerti. Duris nurodo apžiūrėjęs su tikslu galbūt vėliau apvogti, tačiau pačiame bute nebuvo. Nurodė apgaulės būdu pasinaudojęs A. Š. ir sužinojęs, kur gyvena nukentėjusioji, prieš įvykį su A. Š. apie nukentėjusiąją nekalbėjo (t. 9, b.l. 112-114).

30. Tokių teisminio nagrinėjimo metu duotų V. G. parodymų nepatvirtina kitų byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytiniai pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai, taip pat iš esmės prieštarauja ir ikiteisminio tyrimo metu duotiems nuteistojo parodymams.

Žemesnės instancijos teismas

31. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. sausio 28 d. V. G. kaltę dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažino iš dalies, paaiškindamas, kad matė romų tautybės moterį, galvojo, kad ji pardavinėja cigaretes. Kitą dieną, važiuojant su sūnumi automobiliu (duomenys neskelbtini), vėl pamatė šią moterį ir nusprendė nieko nesakęs sūnui užeiti į jos butą (matė ją penkto aukšto balkone), kadangi pamatė ją išeinančią. Sūnaus paprašė likti automobilyje, nuėjo į namo laiptinę. Pakilęs į penktą aukštą, priėjo prie pirmo buto kairėje pusėje, atrakinęs pirmų durų viršutinę spyną su adata, atidarė duris. Atrakinęs pirmas duris pamatė, kad antrose duryse įkištas raktas, su kuriuo ir atrakino duris. Įėjęs į butą iš karto pradėjo ieškoti kontrabandinių cigarečių. Nurodė, kad tikslo pavogti asmeninius daiktus jis neturėjo. Neradęs cigarečių, užrakino duris su rastu raktu, užtrenkė pirmas duris ir išėjo (t. 6, b.l. 125-126). Apklaustas 2017 m. birželio 28 d., V. G. taip pat kaltę pripažino iš dalies, paaiškinęs, kad užėjo į šį butą, matė jame pinigus, auksinius dirbinius, bet savo noru atsisakė daryti nusikaltimą ir iš to buto išėjo nieko nepaėmęs (t. 6, b.l. 141). 2017 m. rugpjūčio 29 d. V. G. taip pat pripažino kaltę iš dalies, nurodydamas, kad buvo įėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau savo noru atsisakė iš buto imti auksą ir pinigus (t. 6, b.l. 144). V. G. ne kartą dėl šių aplinkybių buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir dalyvaujant advokatui (2017 m. birželio 28 d., rugpjūčio 29 d. apklausos). Jo pozicija dėl aptariamos veikos buvo pakankamai nuosekli, kas susiję su ta aplinkybe, ar jis pateko į buto vidų, ar ne, skyrėsi tik pateikiama versija dėl savanoriško nusikalstamos veikos baigimo. Taigi teismas kritiškai vertina nuteistojo pateiktą parodymų keitimo poziciją dėl to, kad jam buvo grasinama, buvo daug visokių niuansų. Jokių objektyvių parodymų pakeitimo priežasčių nuteistasis nenurodė.

32. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis V. G. nurodė pakankamai detalias aplinkybes, susijusias su nukentėjusios butu, kurių jis negalėjo žinoti, jei nebūtų patekęs į vidų. 2016 m. sausio 28 d. apklausos metu V. G. paaiškino, kad įėjęs į butą iš karto pradėjo ieškoti kontrabandinių cigarečių. Ieškojo kambaryje ir spintoje ant lentynėlės pamatė gulinčius auksinius papuošalus ir juodą dėžutę su pinigais, kurioje buvo euro kupiūros. Šių daiktų jis nelietė (t. 6, b.l. 125-126). 2017 m. birželio 28 d. apklausos metu taip pat nurodė matęs jame pinigus, auksinius dirbinius (t. 6, b.l. 141). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios apklausos metu nuteistasis parodė, jog butas turi dvejas rakinamas duris, pirmųjų durų viršutinę spyną atrakino su adata, antrąsias duris atrakino su jų spynoje buvusiu raktu. Apklausta pirmosios instancijos teisme (t. 8, b.l. 70-72) nukentėjusioji S. A. parodė, kad bute matomoje vietoje buvo padėti auskarai ir auksinis žiedas. Taip pat paaiškino, kad butas rakinamas dvejomis spynomis, yra dvejos durys ir dvi spynos, išeidama ji užrakino pirmąsias duris, dėl antrų durų nepamena. Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes moteris paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodžiusi, kad išeidama į Kalvarijų turgų įvykio dieną ji užrakino abejas duris. Užrakino pirmų durų viršutinę spyną, kadangi veikianti yra tik ši, taip pat užrakino ir kitų durų viršutinę spyną. Nukentėjusioji taip parodė, kad kambaryje, sekcijos viršutinėje lentynoje, juodos spalvos dėžutėje, gulėjo jos pinigai (dvi kupiūros po 20 Eur ir dvi – po 10 Eur). Taip pat kambaryje, atviroje vietoje, ant sekcijos gulėjo jos bižuterija (t. 2, b.l. 147- 148, 150-151). Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad V. G. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis įsibrovė į butą, kuriame gyveno nukentėjusioji S. A., taigi ir pradėjo realizuoti BK 178 straipsnio 2 dalies objektyviuosius požymius, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi ieškotų daiktų (cigarečių) bute nerado. Tokie veiksmai vertintini ne kaip rengimasis, o kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką.

33. Tai, kad nukentėjusioji S. A. pirmosios instancijos teisme nurodė jokių pretenzijų neturinti, iš jos buto niekas pavogta nebuvo, bei tai, kad spyna nebuvo sugadinta, nukentėjusioji pati ją atsirakino, nepaneigia fakto, kad V. G. visgi į šį butą buvo įėjęs. Kaip matyti iš kitų šioje baudžiamojoje byloje ištirtų nusikalstamų veikų, V. G. patenkant į butus, spynos nebuvo sugadintos, nukentėjusieji duris atrakindavo įprastai, savo raktu. O kad įvykdyta vagystė suprasdavo tik įėję į buto vidų bei pamatę, kad trūksta namų apyvokos daiktų, papuošalų ir pan.

34. Išteisintoji A. Š. teismo posėdžio metu kaltės dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš nukentėjusiosios S. A. buto nepripažino, telefoninius pokalbius su V. G. komentuoti atsisakė (t. 9, b.l. 114-115). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė šios nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavusi (t. 7, b.l. 54, 57).

Žemesnės instancijos teismas

35. Išteisintasis G. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme, kaltės taip pat nepripažino, paaiškindamas, kad dviese su tėčiu V. G. važiavo tvarkyti automobilio, buvo sustoję prie kažkokio namo (duomenys neskelbtini), kur juos sulaikė. Paaiškino, kad tėvas nesakė, kodėl tą kiemą važiuoja. Šalia buvo Maximos parduotuvė, jis nuėjo nusipirkti gerti ir dar kažko, o kur tuo metu buvo tėtis nežino. Parduotuvėje užtruko 15-30 min. (t. 9, b.l. 115-116). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. G. paaiškino, kad 2016 m. sausio 28 d., apie 10 val. tėvas atvažiavo jo paimti, jie ketino važiuoti į autoservisą, pakeliui tėvas pasakė, kad reikia kažkur užvažiuoti, tačiau nesakė kur. Neatsiminė, ar važiuojant tėvui kas nors skambino mobiliuoju telefonu. Atvykus į nepažįstamo namo kiemą, tėvas jam pasakė pasėdėti automobilyje ir palaukti. Jis liko automobilyje ir pradėjo rūkyti, net nematė, į kurią pusę tėvas nuėjo. Automobilyje laukė apie 30 min., pamatė, kad tėvas stovi prie automobilio durų, tik jam įsėdus į automobilį, pribėgo policijos pareigūnai ir tėvą sulaikė (t. 6, b.l. 77-78, 93).

36. Nors A. Š. kaltės dėl aptariamos veikos padarymo nepripažino, jos bei V. G. veikimą bendrai patvirtina Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys (t. 3, b.l. 109-115). Iš šių paminėtų asmenų pokalbių telefonu, taip pat trumpųjų žinučių matyti, kad jau nuo 2016 m. sausio 21 d. V. G. stebėjo S. A. judėjimą, laukdamas, kada pastaroji išeis iš savo gyvenamosios vietos dirbti, telefonu kontaktuodamas su A. Š. apie tai, ką nukentėjusioji veikia bei planuoja veikti, kur ir kada planuoja išeiti iš namų ir kiek laiko užtruks. Vieno iš pokalbių metu V. G. aiškina, kad pastatė „spyglį“ prieš išeidami, iš to mato, kad nukentėjusioji iš namų išėjusi nebuvo. Teismas pastebi ir tai, kad iš šių asmenų pokalbių matyti, kad kartu su V. G. prie nukentėjusiosios namų buvo ir G. G. (V. G., kalbėdamas su A. Š. ne tik vartoja daugiskaitą „mes“, bet taip pat, jam trumpam išvažiavus į Žirmūnus ir A. Š. paklausus kur G., jis atsakė „kartu, nu tai kur, ką jis minus dešimt stovės <...>“). 2016 m. sausio 27 d. V. G. bei A. Š. vėl susirašo bei susiskambina tarpusavyje apie tai, ką veikia bei kur ir kada ruošiasi vykti S. A.. A. Š. informavo, kad nukentėjusioji išvažiavo dirbti. Moteris dar paklausia: „tai tu eisi, neisi?“, į ką V. G. atsako: „jo“ ir pokalbis tarp judviejų nutrūksta. A. Š. naudojamojo telefono išklotinės patvirtina, kad 2016 m. sausio 21, 27 d. ji periodiškai bendravo su S. A., pastaroji išteisintajai pasakojo, kada ir iš kur grįžo, ką veikią, ką planuoja veikti (t. 3, b.l. 148-174). A. Š., susisiekusi su S. A., iškart susiskambindavo ir susirašydavo su V. G., informuodama jį apie nukentėjusiosios planus, taip pat kad ji neatsiliepia, galimai išėjus, ir tokią informaciją nuteistasis patikrindavo. Telefoninių pokalbių turinys paneigia nuteistojo V. G. bei išteisintojo G. G. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad jie prie buto Savanorių pr. sustojo važiuodami į autoservisą. Paminėti duomenys neabejotinai patvirtina, kad butas kurį laiką buvo stebimas. Be to, kaip matyti, 2016 m. sausio 27 d. A. Š. su V. G. susiskambino 9:42 val., išteisintoji informavo V. G., kad moteris jau atsikėlusi. Į ką V. G. atsakė: „Nu tai gerai, tai aš ką, rengiuosi ir varau tenai“. 10:46 val. telefoninio pokalbio su A. Š. metu V. G. pasakė: „A, mūsų mergaitė išėjo pasivaikščioti“. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. A. patvirtino, kad automobiliu prie nukentėjusiosios namo atvykę V. ir G. G., kurį laiką jame sėdėjo, maždaug 15-30 min. Kai nukentėjusioji išėjo iš laiptinės, G. G. išlipo iš automobilio ir ėjo moteriai iš paskos, V. G. nuėjo į laiptinę. Pastarajam grįžus į automobilį, sugrįžo ir G. G., tuo metu jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų (t. 9, b.l. 95-96).

Žemesnės instancijos teismas

37. Nors teisme apklaustas V. G. nurodė, jog jo sūnus G. G. nieko bendro su aptariamu įvykiu neturi, o kartu važiavo tik dėl to, kad reikėjo sutvarkyti automobilį, matyti, kad G. G. 2016 m. sausio 27 d. nukentėjusiajai išėjus iš namų, ėjo paskui ją (liudytojos A. A. parodymai). Teismo neįtikina jo pateikta versija, kad pastarasis ėjo į parduotuvę nusipirkti atsigerti. Iš šių pateiktų duomenų akivaizdu, kad G. G. tikslas buvo stebėti moterį, sekti, kur ji nueis. Pamačius, kad ši nuėjo į viešojo transporto stotelę, tikslo eiti paskui nebuvo, todėl, užėjęs į parduotuvę, grįžo prie automobilio.

38. Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. G., A. Š. ir G. G., tikslu pagrobti svetimą turtą, veikė bendrininkų grupe. Apeliaciniu skundu prokuroras prašė šią aplinkybę iš kaltinimo pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks prokuroro prašymas yra pagrįstas. Vadovaujantis BK 25 straipsnio 2 dalimi, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nagrinėjamu atveju, iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, matyti, kad vykdytojas buvo vienas – V. G., kuris realizavo vieną iš objektyviųjų BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymių, t.y. įsibrovė į butą, kuriame gyvena nukentėjusioji S. A.. Tuo tarpu, A. Š. telefonu palaikydama ryšį su nukentėjusiąja informuodavo V. G. apie šios buvimo vietą, planus išeiti iš namų. G. G., nuvykęs kartu su V. G. prie (duomenys neskelbtini). esančio namo, palaukęs, kol iš laiptinės išeis nukentėjusioji, ėjo jai iš paskos. Taigi iš kaltinimo yra šalinama aplinkybė, kad šie asmenys veikė bendrininkų grupėje, nurodant, kad jie veikė bendrai.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuota esant įrodyta, kad V. G., A. Š. ir G. G. tikslu pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrai (vykdytojui – V. G. kartu su padėjėjais A. Š. ir G. G.), A. Š. iki 2016 m. sausio 27 d. 11.30 val., suteikus V. G. būtinos informacijos apie nusikaltimo padarymo vietą, bute esančius daiktus, laiką, kada šiame bute nebus šeimininkų, kad nebūtų užkluptas nusikaltimo vietoje, bei iš anksto pažadėjus paslėpti nusikalstamu būdu įgytus daiktus, V. G. sužinojęs iš A. Š. šią informaciją, 2016 m. sausio 27 d. apie 11.30 val., kartu su G. G. atvyko prie namo, esančio Savanorių pr. 21, Vilnius, kur G. G. pagal susitarimą likus prie namo saugoti ir stebėti aplinką, kad niekas neužkluptų,darant nusikalstamą veiką, V. G. svetimo turto užvaldymo tikslu, padirbtu raktu ar visrakčiu, tiksliau nenustatytu būdu, atrakinęs A. Š. nurodyto buto duris, įsibrovė į gyvenamąją patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš buto pasikėsino pagrobti S. A. turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bute nieko vertingo nerado. Šiais savo veiksmais V. G. padarė BK 22 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, o A. Š. ir G. G. padarė BK 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį ir civilinio ieškinio

40. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, jo veiksmus perkvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. A. B. ir S. G. – B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti jiems iš V. G. 7 991,86 Eur. Nuteistojo teigimu, teismas netinkamai vertino pagrobto turto, t.y. perlų papuošalų komplekto, vertę, dėl ko nepagrįstai konstatavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą. Su šiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka.

41. Baudžiamosios bylos duomenimis, nukentėjusieji S. G. – B. ir A. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė S. G. – B. iš V. G. priteisti 1 708,74 Eur jai dovanotų daiktų vertei kompensuoti, A. B. – 1 852 Eur dovanotų daiktų vertei kompensuoti, bendrai S. G. – B. ir A. B. – po 3 897,71 bendrai įsigytų ir pavogtų daiktų vertei kompensuoti, po 1 361 Eur prarastai mokymosi kursų mokomajam medžiagai kompensuoti. Ieškinyje nurodyta, kad jūros perlų komplektas „Phu Quoc Pearl“, kurį sudarė kaklo vėrinys, auskarai, trys perlai, dvi apyrankės, yra 5 000 Eur vertės. Šis papuošalų komplektas 2015 m. vasario 26 d. buvo įsigytas Vietname. Minėtų papuošalų įsigijimo Vietname kaina – 2 315,86 Eur, jų rinkos vertė Lietuvoje yra 5 000 Eur. Kadangi, nukentėjusiosios S. G. – B. teigimu papuošalų komplektas buvo pavogtas su dėžute ir sertifikatais, aplinkybę, kad šiuos papuošalus įsigijo Vietname už nurodytą sumą nurodytu laiku grindė banko pavedimo išrašu, vizomis pasuose. Aptariama aplinkybė teismui abejonių nekelia, tačiau nesutiktina su papuošalų vertės nustatymo motyvais.

42. Jūrinių perlų komplekto vertę nukentėjusieji grindė juvelyro K. Č. pateikta pažyma. Joje nurodyta, kad K. Č. nukentėjusieji 2015 m. balandžio 15 d. pristatė apžiūrai jūrinių perlų komplektą „Phu Quad Pearl“, kurį sudarė kaklo vėrinys, 2 vnt. auskarų, 3 vnt. perlų, 2 vnt. perlų apyrankės. Papuošalai atitiko jūrinių perlų kokybės reikalavimus: apvalios formos perlai, jų paviršius turėjo smėlio skiltelės girgždesį, vėrinyje perlų skylutės įgaubtos, neidealios cilindro formos, jūrinių perlų spalva – perlamutrinė. Juvelyras įvertino šį rinkinį 5 000 Eur suma. Toks dokumentas nelaikytinas įrodymu, pagrindžiančiu papuošalų rinkinio vertę, teismas juo nesivadovauja, nes iš šios pažymos nėra aišku, kada ji buvo surašyta ir išduota. Juvelyrui pateiktas perlų komplektas nebuvo nufotografuotas ar kitaip užfiksuotas, dėl ko negalima daryti vienareikšmės išvados, kad juvelyrui buvo pateiktas būtent tas papuošalų rinkinys, kurį nukentėjusieji įsigijo Vietname ir kuris buvo pagrobtas kaltinime nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Be to, pažymoje nėra nurodyta jokia metodika, kuria vadovaujantis buvo nustatyta papuošalų vertė. Kaip matyti iš teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklausto K. Č. parodymų, jis mano, kad tokių perlų rinkinį Lietuvoje galima įsigyti už 5 000 Eur, galima ir pigiau, tai priklauso nuo papuošalo kokybės ir kilmės šalies. Nors liudytojas detaliai teismo posėdžio metu apibūdino vertintus papuošalus (pastebėtina, jog nuo veikos padarymo praėjo beveik ketveri metai, papuošalai nufotografuoti nebuvo), tačiau iš jo pateiktos pažymos negalima daryti abejonių nekeliančios išvados nei dėl jų kokybės, nei dėl vertės.

43. Pagrįstai nuteistojo V. G. gynėjas atkreipė dėmesį į tai, kad papuošalų pateikimo įvertinti metu K. Č. neturėjo teisės užsiimti juvelyrinių tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių gamyba bei mažmenine prekyba (t. 8, b.l. 135). Verslo liudijimas pateiktas tik už mokestinius 2018 m. Pats liudytojas teismui paaiškino, kad jam Prabavimo rūmai nėra suteikę teisės teikti oficialias pažymas dėl brangakmenių įvertinimo. Liudytojas K. Č. teigė, kad pažymą jis surašė tik 2018 m., nors papuošalai jam buvo pateikti 2015 m. balandžio 15 d. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jūrinių perlų komplekto vertė turėtų būti nustatoma pagal įsigijimo dokumentus. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų prie civilinio ieškinio pateiktų dokumentų – papuošalų rinkinį jie įsigijo už 2 315,86 Eur. Taigi pagrobto turto vertė iš nukentėjusiųjų S. G. – B. ir A. B. sudaro ne 10 676 Eur, o 7 991,86 Eur.

44. BK 178 straipsnio 3 dalyje atsakomybė numatyta už didelės vertės svetimo turto pagrobimą. Vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Atsižvelgiant į veikos padarymo metu galiojusių bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (37,66 Eur), didelės vertės laikytinas turtas, kurio vertė viršija 9 415. V. G. iš nukentėjusiųjų S. G. – Baltuonienės ir A. B. pagrobto turto vertė neviršija 250 MGL, ir tokia veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje byloje keistinas, V. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuojant iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį.

45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. G. slapta pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d., 09.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d., 01.00 val., padirbtu raktu ar visrakčiu, tiksliau nenustatytu būdu, atrakinęs buto duris, įsibrovė į gyvenamąją patalpą – butą, esantį S(duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą nukentėjusiesiems S. G. ir A. B. priklausantį turtą: televizorių „Panasonic“, 400 eurų vertės, juvelyrinius dirbinius: perlų komplektą, kurį sudaro vėrinys, auskarai, 3 perlai, 2 perlų apyrankės, 2 315,86 eurų vertės, „Swarovskio“ apyrankę, 200 eurų vertės, papuošalų dėžutę raudonos spalvos, 40 eurų vertės, 2 vnt. auksinių grandinėlių ant kaklo, vienos 100 eurų vertės, kitos 200 eurų vertės, bendros 300 eurų vertės, storą vyrišką auksinę grandinėlę ant kaklo, 300 eurų vertės, auksinį pakabuką su Vandenio ženklu, 140 eurų vertės, auksinį pakabuką su Ožiaragio ženklu, 140 eurų vertės, vėžliuko formos auksinį žiedas, 500 eurų vertės, vyrišką auksinį žiedą su akute, 300 eurų vertės, auksinius perlų auskarus „Tenerife Pearls“ rožinio atspalvio, apie 6 mm skersmens, 150 eurų vertės, auksinius ir sidabrinius dvispalvius auskarus, 40 eurų vertės, auksinį kryželį su akmenukais, 40 eurų vertės, auksinį medalioną su Šv. Marijos atvaizdu, 35 eurų vertės, sidabrines vyriškas sąsagas, 150 eurų vertės, sidabrinių moteriškų papuošalų rinkinį 100 eurų vertės, sidabrines ir auksines vyriškas sąsagas „Lindenmann“, 250 eurų vertės, moterišką auksinę apyrankę, 350 eurų vertės, auksinį pakabuką „Delfinas“, 45 eurų vertės, auksinį pakabuką su išgraviruotą kraujo grupe „Rez. 0+“, 100 eurų vertės, odinę žieminę striukę ,,Otto Kern“, 400 eurų vertės, odinę vyrišką vasarinę striukę „Diesel“, smėlio spalvos, 449 eurų vertės, odinę vyrišką striukę „Massimo Dutti“, smėlio spalvos, 100 eurų vertės, vyriškus batus „Ecco“, 43 dydžio, 90 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „Asus X501A“, 150 eurų vertės, išorinį kietąjį diską „Samsung“ 500 GB su juodos spalvos dėklu, 100 eurų vertės, telefono „Apple“ įkroviklį su anglišku kištuku, 35 eurų vertės, vyrišką „CalvinClein“ kostiumą tamsiai mėlynos spalvos, 300 eurų vertės, moterišką švarką - paltą „Karen Millen“ šviesiai mėlynos spalvos, 90 eurų vertės, lagaminą „Desley“ rudos spalvos, 150 eurų vertės, lygintuvą „Teffal“, 100 eurų vertės, 1 litro talpos butelį viskio „Jack Danials“ su unikaliu numeriu, 43 eurų vertės, butelį midaus balzamo „Žalgiris“, 43 eurų vertės, „Signature collection“ firmos 236 ml talpos buteliuką kvapniojo vandens „Cashmere glow“, 6 eurų vertės, 30 tušinukų komplektą, 10 eurų vertės, 0,35 litro talpos Škotiško viskio dėžutę, 30 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiesiems S. G. ir A. B. 7 991,86 eurų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje

Dėl bausmių skyrimo

46. Teismas skirdamas bausmę V. G. dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo (nukentėjusioji S. A.), atsižvelgia į tai, kad ši nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Veika tyčinė, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, žala nukentėjusiajai nepadaryta. V. G. praeityje teistas, veikos padarymo metu teistumai buvo išnykę teistas ir užsienyje, administracine tvarka baustas, šiuo metu nuobaudos negalioja, dirbantis. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, V. G. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (nukentėjusieji S. ir A. B.), atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad ji neatlyginta, kad kaltę dėl šios veikos nuteistasis pirmosios instancijos teisme pripažino, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Šios apeliacinės instancijos teismo paskiros bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsniu, taikant bausmių dalinį sudėjimą Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 3 metams, paskiriant nuteistajam įpareigojimus bei BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Atidėdamas bausmės vykdymą, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, atsižvelgė į tai, kad V. G. teistumai yra išnykę, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pripažinus V. G. kaltu pasikėsinus padaryti dar vieną nusikalstamą veiką, pagrindo keisti nuosprendį dėl bausmės nuteistajam paskyrimo ir netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo, nėra.

47. Apeliaciniu skundu V. G. prašo panaikinti teismo paskirtus įpareigojimus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Nurodo, kad turimo darbo pobūdis reikalauja nuolatinio pasirengimo esant kliento iškvietimui išvykti tiek iš gyvenamosios vietos, tam tikrais atvejais ir iš gyvenamosios vietos savivaldybės. Apelianto vertinimu, tokie teismo apribojimai apsunkina galimybę ir toliau vykdyti darbinę veiklą ir prieštarauja įpareigojimui – tęsti darbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo prašymas nėra pagrįstas. BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas įpareigojimas, priešingai nei teigia nuteistasis, neapriboja jo judėjimo laisvės, susijusios su darbine veikla. Nors nuteistajam privaloma būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., šiuo laiku jam leidžiama išeiti iš gyvenamosios vietos su ta sąlyga, jei išvykimas yra susijęs su darbu. Dėl įpareigojimo be Probacijos tarnybos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų, aukštesnysis teismas pastebi, kad nuteistasis nepagrindė būtinybės dėl darbo vykti į kitus miestus, t.y. nepateikė duomenų apie tai, kad paslaugas teikia ir už Vilniaus miesto ribų. Be to, dėl teismo skirtų įpareigojimų nuteistasis pajus tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad šie turi būti panaikinti.

48. Skirdamas bausmę A. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad ji neteista, nedirbanti, registruota Darbo biržoje, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Ji padarė vieną tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką, kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Teismas vertina ir tai, kad A. Š. veikė kaip padėjėja, aktyviai kontaktuodama su V. G. ir S. A., informuodavo nuteistąjį apie šios buvimo vietą bei planus išeiti iš buto. Nusikalstama veika žala nukentėjusiajai padaryta nebuvo. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, A. Š. skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje.

49. Skirdamas bausmę G. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje. Jis padarė vieną tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką, kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje, veikė kaip padėjėjas, tačiau jo vaidmuo buvo mažiau aktyvus, nei A. Š., taip pat veikusios kaip padėjėja, žala šia nusikalstama veika nukentėjusiajai padaryta nebuvo. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, G. G. skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06:00 val., bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje.

Dėl civilinio ieškinio

50. Apeliantas taip pat nesutinka ir su civilinio ieškinio išsprendimu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas minėtų nukentėjusiųjų civilinį ieškinį, nepagrįstai jų patirta turtine žala laikė prarastą kvalifikacijos tobulinimų kursų medžiagą, prašydama kiekvienam priteisti po 1 361 Eur. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka.

51. Bylos medžiaga nustatyta, kad pateikdami civilinį ieškinį nukentėjusieji nurodė, kad buvo pavogtas išorinis kietasis diskas „Samsung“, kuriame laikė svarbią dalykinę – darbinę informaciją. Nurodė, kad abu ieškovai yra odontologai, nuolat keliantys kvalifikaciją įvairiuose profesiniuose mokymuose. Šie kursai yra mokami. Jų metu demonstruojama įvairi mokomoji medžiaga, kursų dalyviams suteikiama galimybė ją savarankiškai filmuoti (fiksuoti) ir vėliau naudoti savo profesinėje veikloje. Todėl kursų metu fiksuota mokomoji medžiaga, kuri vėliau tiesiogiai pritaikoma ieškovų profesinėje veikloje, sudaro pusę kursų kainos. Nurodė, kad nuo 2012 m. iki 2015 m. ieškovai dalyvavo septyniuose tokiuose kursuose, jų metu buvo filmuojama visa mokomoji medžiaga, saugoma pavogtame diske. Už kursus buvo sumokėta 5 444 Eur, taigi kursų mokomoji medžiaga sudaro 2 722 Eur.

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiųjų kartu su civiliniu ieškiniu pateikti dokumentai tokių nurodomų aplinkybių nepatvirtina. Dr. (duomenys neskelbtini) Odontologijos klinikos 2018 m. vasario 7 d. rašte nurodyta, kad S. G. – B. dalyvavo 2014 m. spalio 17-18 d., 2012 m. spalio 19-20 d., 2012 m. spalio 25-26 d., 2013 m. sausio 18-19 d. organizuotuose kvalifikacijos kėlimo kursuose. Taip pat nurodyta, kad kursų dalyvė turėjo galimybę įrašyti video medžiagą ir fotografuoti bei toliau laikyti ją savo laikmenose asmeniniams naudojimui. Nors šie duomenys, taip pat pateikti sertifikatai bei bankinių pavedimų mokėjimų išrašai patvirtina faktą, jog S. G. – B. kėlė kvalifikaciją nurodomuose kursuose ir kad ji turėjo teisę fiksuoti dėstomą medžiagą. Tačiau tai nepatvirtina jų turėtos vaizdo medžiagos vertės, nes nėra pateikta duomenų, kad kursų vertė būtų mažesnė, jei nebūtų filmuojama, ar duomenų, kiek kainuotų jiems medžiaga, norint ją įsigyti iš kursų rengėjų ar trečiųjų asmenų. Be to, nėra pateikta duomenų, kiek ši informacija buvo vertinga civiliniams ieškovams, kai kvalifikacijos kėlimo kursai vyko 2012 m. – 2015 m. laikotarpyje. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismo vertinimu, be pagrindo buvo priteista nukentėjusiesiems turtinė žala už šios medžiagos praradimą kiekvienam po 1 361 Eur, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atitinkamai mažintinas. Civilinis ieškinys mažintinas ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes dėl perlų papuošalų komplekto vertės, iš V. G. priteisiant ne 5 000 Eur, o 2 315,86 Eur (abiem nukentėjusiesiems po pusę šio sumos).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu:

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus ir nuteistojo V. G. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria V. G. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji S. A.), A. Š. išteisinta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, G. G. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir priimti naują nuosprendį:

V. G. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji S. A.) ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir V. G. padarytą nusikaltimą, kvalifikuotą pagal 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal 178 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsniu, bausmes, paskirtas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji S. A.), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusieji S. G. – B. ir A. B.) subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (S. G. vardu išduotas dokumentas), BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusieji A. D. ir G. D.), BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji M. A.), BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusioji E. K.), BK 302 straipsnio 1 dalį (T. S. vardu išduotas dokumentas), taikant apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus, ir V. G. galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose,

3) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, skirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę: 5 MGL dydžio įmoką, kas sudaro 188,30 eurų (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 30 euro centų), į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Š. pripažinti kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje.

G. G. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06:00 val., bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiųjų S. G. – B. ir A. B. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo:

Nukentėjusiajai S. G. – B. iš nuteistojo V. G. priteisti 4 264,38,52 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam A. B. iš nuteistojo V. G. priteisti 4407,64 Eur.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėAlenas PiesliakasNijolė Žimkienė