Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal apelianto V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarimo, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. J. 2018 m. birželio 7 d., apie 01.07 val., Šeimyniškių g. 1, Vilniuje, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į jį bei jį apgadino. Tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir susipažinęs su visa bylos medžiaga, daro išvadą nesant pagrindo tenkinti V. J. skundą.

11. Kaip jau minėta, skundžiamu nutarimu V. J. buvo nubaustas dėl to, kad 2018 m. birželio 7 d., apie 01.07 val., Šeimyniškių g. 1, Vilniuje, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į jį bei jį apgadino. Daugelio šių faktinių aplinkybių apeliantas nė neginčija, nesutinka tik su tuo, kad vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje įstatymų nustatyta tvarka yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad eismo įvykio metu apeliantas visgi buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šį faktą pirmiausia patvirtina paties apelianto 2019 m. birželio 12 d. rašytinis paaiškinimas, kuriame V. J. nurodo 4-5 valandas prieš įvykį rūkęs kanapes (b. l. 18). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog apie šiai administracinio nusižengimo bylai reikšmingas aplinkybes apeliantas yra davęs parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-3128-1058/2018. Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, iš kurio matyti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu apeliantas parodė, jog „< ... > 2018 m. birželio 6 d., apie 17.30 val., įgijo narkotines medžiagas < ... >, < ... > surūkė žolę Vilniuje, prie „Forum cinemas“ esančioje stovėjimo aikštelėje. Visų narkotinių medžiagų nesurūkė, o likusią dalį paliko mašinoje prie bėgių svirties < ... >“. Iš LITEKO duomenų taip pat matyti, kad apeliantas nereikalavo surengti bylos nagrinėjimo teisme ir baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo. Taigi tiek duodamas pirminius paaiškinimus šioje byloje, tiek apklausiamas baudžiamojoje byloje, kurioje procesinis sprendimas jau yra įsiteisėjęs, apeliantas pats iš esmės patvirtino apsvaigimo faktą. Nors vėliau apeliantas iš dalies pakeitė savo poziciją ir administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu neigė važiavęs apsvaigęs (b. l. 53), vis dėlto sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tokiu būdu apeliantas tesiekė sušvelninti savo padėtį. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad apelianto apsvaigimo faktą patvirtina ne tik jau aptarti duomenys, bet ir kiti įrodymai. Antai, apklausti liudytojai E. T., P. L. parodė, jog įvykio vietoje V. J. elgėsi neadekvačiai, atrodė apsvaigęs, jo kalba buvo nerišli, sutrikusi judesių koordinacija. Kaip pažymėjo P. L., patikrinus V. J. alkotesteriu, nustatyta, kad jis blaivus, tačiau būtent asmens neadekvatumas, koordinacijos sutrikimas, kalbos nerišlumas, vyzdžių išsiplėtimas sukėlė įtarimus, kad asmuo gali būti apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagą, dėl ko pastarasis ir buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą ištyrimui (b. l. 69-73, 91-97). Byloje esančiu medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 168 (b. l. 21) kaip tik ir konstatuota, kad apeliantas yra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų: amfetaminų, kanabinoidų. Šį aktą pasirašiusi ir kaip specialistė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta M. M. (b. l. 92-94) patvirtino akte nurodytas aplinkybes ir jame pateiktą išvadą bei pabrėžė, kad išvada dėl asmens apsvaigimo buvo padaryta įvertinus klinikinius apsvaigimo požymius bei gautus rezultatus iš laboratorijos (kalbama apie specialisto išvadą Nr. T-N 1443/2018(01) (b. l. 22)).

12. Pabrėžtina, kad apeliantas pateiktame skunde ginčija medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 168 ir specialisto išvados Nr. T-N 1443/2018(01), teisėtumą. Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Minėtoje straipsnio dalyje taip pat yra pateikiamas nebaigtinis sąrašas įrodinėjimo priemonių, kurios gali būti panaudojamos įrodinėjimo procese. Tais atvejais, kai byloje yra įrodinėjama aplinkybė, kad asmuo buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas bei specialisto išvada turi nemažą reikšmę. Dėl to yra labai svarbu, kad šiose įrodinėjimo priemonėse užfiksuoti duomenys būtų gauti įstatymų nustatyta tvarka.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) (toliau – Metodikų) 1 punktą šios Metodikos reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, tarp jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų, įtariamų neblaivumu ar apsvaigimu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Pagal Metodikų 3.1. papunktį matyti, kad vienas iš pagrindų atlikti tokią medicininę apžiūrą yra asmens pristatymas į apžiūrą atliekančią įstaigą policijos siuntimu. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jo manymu, padarytus pažeidimus, dėl kurių siuntimas atlikti medicininę apžiūrą esą yra niekinis, o šio siuntimo pagrindu atlikta medicininė apžiūra yra neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka.

14. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklių) 10.1-10.5 papunkčiuose (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) yra reglamentuojamas siuntimo atlikti medicininę apžiūrą turinys. Nei siuntimo numeris, nei konkretus teisės aktas, kurio pagrindu asmuo yra siunčiamas atlikti medicininę apžiūrą, nėra nurodytas kaip privalomas siuntimo rekvizitas, todėl siuntimo numerio neįrašymas, nenurodymas ar netikslus nurodymas teisės akto, kuriuo remiantis yra siunčiama atlikti medicininę apžiūrą, priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindas laikyti tokį siuntimą niekiniu. Nagrinėjamu atveju matyti, kad siuntimas atlikti medicininę apžiūrą savo turiniu atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Siuntimą išrašė Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis V. K. (V. K.) ir šią aplinkybę jis patvirtino teisme (b. l. 91-92). Parašo nebuvimas, kuris pagal minėtas Taisykles, beje, taip pat nėra būtinas, niekaip nepaneigia, kad siuntimas išrašytas pagrįstai. Taip pat pabrėžtina, kad, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, siuntime yra konkrečiai įvardintas apžiūrai siunčiamas asmuo, o būtent V. J. Įvertinus siuntimo turinį, vieninteliu jo trūkumu galima laikyti tai, kad siuntime nėra pažymėta, kokius konkrečiai veiksmus yra įpareigojama atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, atliekanti medicininę apžiūrą. Visgi ir šis nustatytas trūkumas nelaikytinas esminiu, kadangi, net ir nesant nurodyto konkretaus įpareigojimo, akivaizdu, kad asmuo buvo siunčiamas atlikti standartines procedūras, siekiant nustatyti, ar jis nėra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, būtent kas ir buvo atlikta. Taigi darytina išvada, kad siuntimas atlikti medicininę apžiūrą iš esmės atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Šį dokumentą laikyti niekiniu nėra jokio pagrindo, o tai kartu reiškia, kad medicininė apžiūra buvo atlikta esant teisėtam jos atlikimo pagrindui. Kita vertus, negalima nepažymėti to, kad pristatytas į medicinos įstaigą V. J. neginčijo siuntimo pagrindo, sutiko būti apžiūrimas, duoti kraujo bei šlapimo mėginius, todėl argumentai dėl esą netinkamai išrašyti siuntimo vertintini kaip aiškiai nepagrįsti.

15. Apeliantas taip pat ginčija, kad nagrinėjamu atveju nustatant jo apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų nepagrįstai buvo tiriamas tik jo šlapimas. Pažymėtina, kad pagal Metodikų 9.1 papunktį, apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, išskyrus šių Metodikų 9.7 papunktyje nurodytą atvejį, imamas kraujas ir būtinai šlapimas. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti matyti, jog iš V. J. buvo paimtas kraujas ir šlapimas (b. l. 21). Kraujo mėginys buvo naudojamas etilo alkoholio nustatymui (b. l. 23), tuo tarpu psichiką veikiančių medžiagų (amfetamino, benzodiazepinų, kanabinoidų, kokaino ir jo metabolitų, lezergo rūgšties dietilamidui (LSD), opiatų), o taip pat ir to paties etilo alkoholio nustatymas atliktas pagal šlapimą (b. l. 22). Tai, kad psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus alkoholį, nustatymas nebuvo atliktas pagal kraują, nesumenkina specialisto tyrimo ir nepaneigia išvadų dėl V. J. šlapime rastų amfetamino, metamfetamino ir tetrahodrokanabinolio karboksi rūgšties. Kita vertus, jau vien lingvistinė Metodikų 9.1 punkto analizė rodo, kad tiriant psichiką veikiančių medžiagų buvimą svarbesniu laikytinas būtent šlapimo tyrimas. Be to, pasak kaip specialistės teisme apklaustos M. M., būtent šlapime, o ne kraujyje psichiką veikiančios medžiagos išlieka ilgiau, o tai tik patvirtina, kad apeliantas buvo vartojęs psichiką veikiančių medžiagų. Žinoma, vien tik pats psichiką veikiančių medžiagų vartojimas savaime dar nesudaro pagrindo teigti, kad asmuo buvo apsvaigęs. Visgi, kaip minėta, šiuo atveju specialistė vertino ne tik neginčijamai nustatytą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktą, bet ir klinikinius apsvaigimo požymius, kas visumoje ir leido padaryti išvadą, jog apeliantas buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

16. Apeliantas ginčija ir tai, kad tiriant jo šlapimą buvo nesilaikyta teisės aktų nustatytos tvarkos, o būtent, nesilaikyta Metodikų 9.5 papunkčio. Šiame papunktyje nurodoma, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais šių Metodikų 9.3 papunktyje nurodytais metodais arba tiriamąją medžiagą ištirti vienu šių Metodikų 9.3 papunktyje nurodytu metodu du kartus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus specialisto išvados Nr. T-N 1443/2018(01) 9 punktą „Tyrimo metodai“, akivaizdžiai matyti, kad tiek amfetaminai, tiek tetrahidrokanabinolio karboksi rugštis apelianto šlapime nustatyti panaudojant po du skirtingus tyrimo metodus (b. l. 22), todėl apeliantas nepagrįstai įrodinėja, jog tyrimas pagal šlapimą atliktas nepilnai ir yra netinkamas.

17. Apeliantas skunde išsako kritiką dėl medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 168 akto išvadų dalies surašymo. Vadovaujantis Metodikų 10.3 papunkčiu, medicininės apžiūros akto skiltyje „Išvada“ nurodoma, ar asmuo blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs (jei buvo atliekamas asmens būklės vertinimas apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti), vartojęs/nevartojęs. Jei išvadoje teigiama, kad vartojęs, nurodoma, kokias medžiagas. Šiuo konkrečiu atveju medicininės apžiūros akte buvo nurodyta, kad asmuo yra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų: amfetaminų, kanabinoidų. Apeliantas kaip esminį trūkumą nurodo, kad šioje skiltyje nebuvo nurodyta, ar jis yra vartojęs/nevartojęs psichiką veikiančių medžiagų ir būtent kokių. Teismas tokią apelianto kritiką laiko formalia ir aiškiai nepagrįsta, kadangi išvada, jog asmuo yra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, kartu reiškia ir tai, kad jis yra vartojęs tokių medžiagų. Juo labiau, kad medicininės apžiūros akte yra konkrečiai įvardinta, kokios medžiagų grupės sukėlė apelianto apsvaigimą.

18. Formaliu laikytinas ir apelianto argumentas, kad medicininės apžiūros aktą surašė du skirtingi asmenys (vienas kurių dokumento nepasirašė ir nėra apklaustas teisme), o pats apžiūrimas asmuo nebuvo tinkamai identifikuotas. Iš aptariamo dokumento išties akivaizdu, kad anketinę medicininės apžiūros akto dalį fiziškai užpildė ne šį aktą pasirašiusi M. M., o kitas asmuo (kaip teisme teigė M. M., tai padarė slaugytoja). Kita vertus, lygiai taip pat akivaizdu, kad likusią medicininės apžiūros akto dalį užpildė ir pasirašė pati M. M.. Šiame akte nurodytą išvadą ji patvirtino ir teisme, todėl medicininės apžiūros akto patikimumu abejoti nėra pagrindo. Teismas taip pat pabrėžia, jog šioje byloje nėra nė menkiausio pagrindo abejonėms, leidžiančioms įtarti, kad apžiūros metu galėjo būti apžiūrėtas ne apeliantas, o koks nors kitas asmuo (beje, skunde apeliantas nė neneigia buvęs pristatytas į Respublikinį priklausomybių ligų centrą), todėl argumentai, susiję su netinkamu asmens identifikavimu, laikytini kaip nereikšmingi.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pagal ANK 590 straipsnio 1 dalį dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas.

20. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigia apeliantas, šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pagrindo išvadai, kad įrodymai buvo surinkti neteisėtai ir teismas negalėjo jais vadovautis. Įrodymų viseto pakanka konstatuoti, kad V. J., būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantą kaltu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės 2020 m. sausio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o V. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. J. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.