Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant advokatui Atui Moliui, teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo M. B. atstovo advokato Ato Molio prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2012-02-29 nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio mokėjimo dalimis išdėstymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. Kauno apygardos teismo 2012-02-29 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 4 d. ir 149 str. 4 d., ir taikant BK 63 str. 1, 4 d. bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų. Priteista iš M. B. 30 000 (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai R. Š.. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas ieškinio vykdymo užtikrinimui.

2015-04-24 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas ir vadovaujantis BK 76 str. 1 d. M. B. dėl padarytų nusikaltimų (pripažintas kaltu), numatytų BK 150 str. 4 d. ir 149 str. 4 d., atleistas nuo paskirtos dvylikos metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos.

Nuteistojo atstovas advokatas Atas Molis teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti išieškojimą vykdymo procese - vykdomojoje byloje Nr. 0076/15/00919, užvestoje antstolės Svajonės Zukaitienės kontoroje, iki Kauno apygardos teismas išnagrinės šį M. B. prašymą dėl priteistos neturtinės žalos mokėjimo išdėstymo ir 2012-02-29 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai R. Š., priteistą sumokėti 8 688,60 Eur (30 000 Lt) neturtinės žalos sumą išdėstyti penkiomis dalimis per penkis metus. Prašyme pažymima, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu M. B. neturėjo galimybės prašyti teismo išdėstyti ar atidėti priteistos civilinio ieškinio sumos išmokėjimą, kadangi nesitikėjo, jog bus priteista tokia didelė neturtinės žalos atlyginimo suma.

Nuteistojo atstovo teigimu, M. B. turtinė padėtis yra prasta, vidutinės mėnesinės pajamos yra itin mažos, šiuo metu jos sudaro 166,30 Eur. Asmeninių santaupų ar indėlių bankuose nuteistasis neturi. Atkreipia dėmesį, jog M. B. 2015-10-12 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, todėl dėl savo sveikatos būklės negali dirbti. M. B. sutuoktinei A. K. B. yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Nurodo, kad M. B. turi nekilnojamojo turto, tačiau laikinas nuosavybės apribojimas jam priklausančiam turtui nuosprendžiu buvo paliktas galioti civilinio ieškinio vykdymo užtikrinimui.

Pagal Kauno apygardos teismo išduotą 2015-04-30 vykdomąjį raštą Nr. 1-33-81/2012 nuteistojo turtas yra areštuotas priteistos neturtinės žalos sumai, todėl jis negali šio turto parduoti ir padengti priteistą ieškinį. Nuteistojo atstovas teigia, kad išdėsčius nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nuteistasis nedelsiant imsis veiksmų siekdamas kuo greičiau jam priklausančio turto dalį parduoti bei gautais pinigais už parduotą turtą nedelsiant atlyginti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą. Minėti turto areštai ir esama sunki nuteistojo finansinė padėtis itin apsunkina priteistos neturtinės žalos atlyginimo galimybę. Nurodo, kad turtą parduodant iš varžytinių, jis bus pardavinėjamas tik už 80 proc. rinkos vertės, taip padarant žalą tame bute gyvenantiems kitiems nuteistojo šeimos nariams bei naujiems savininkams, nes nuteistajam priklauso tik ½ buto.

Prašyme taip pat nurodoma, kad nukentėjusioji auga viešojoje įstaigoje Marijampolės vaiko tėviškės namuose, ją išlaiko ir būtinaisiais vaiko poreikiais pasirūpina būtent ši įstaiga, todėl nėra duomenų, kad priteista neturtinė žalos suma jai yra nedelsiant ir neatidėliotinai reikalinga ar būtina būtinų poreikių tenkinimui. Be to, ir pats M. B. neprieštarauja, jog ieškovės interesas gauti priteistą neturinę žalą būtų užtikrintas pritaikant areštą jam nuosavybes teise priklausančiam nekilnojamajam turtui - daliai buto, kuriame jis gyvena.

Nuteistojo atstovo teigimu, aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 str. 1 d. įtvirtinti pagrindai išdėstyti teismo nuosprendžiu patenkinto civilinio ieškinio įvykdymą. Taip pat teigia, kad nuosprendžio vykdymo išdėstymas ieškovės interesų iš esmės nepažeis ir leis pasiekti abiejų šalių interesų užtikrinimo pusiausvyrą, atitiks teisingumo bei protingumo principus.

Taip pat prašo vadovautis CPK 145 str. l d. 10 p. ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones t.y. sustabdyti išieškojimo vykdymo procesą. Šio prašymo argumentas toks, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nuteistojo turtas gali būti parduotas iš varžytinių, dėl ko, Kauno apygardos teismo galimai priimta nutartis dėl nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos mokėjimo išdėstymo, prarastų tikslą. Kadangi priverstinai realizavus nuteistojo turtą, M. B. nebegalėtų įvykdyti prašomų išdėstyti neturtinės žalos mokėjimų bei, kaip minėta, būtų pažeisti nuteistojo ir jo šeimos narių interesai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. atstovo advokato Ato Molio prašymas atmetamas.

CPK 150 str. 3 d. įstatymų leidėjo yra imperatyviai nustatyta, kad teismui patenkinus civilinį ieškinį (taigi, ir baudžiamajame procese), byloje taikytos laikinos apsaugos priemonės (šiuo atveju kaltinamojo ir civilinio atsakovo kilnojamo turto areštas) galioja iki teismo sprendimo (nuosprendžio dalies dėl nustatytos piniginės prievolės) visiško įvykdymo; antstolis, įvykdęs teismo sprendimą (vykdomąjį dokumentą išduotą baudžiamojoje byloje), praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinų apsaugos priemonių byloje pabaigą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), 151 str. numatyta procesinė prievartos priemonė, pagal pobūdį atitinkanti aukščiau paminėtas CPK 150 str. laikinas apsaugos priemones, kaip laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kurios taikymo tikslas be kitų tikslų, taip pat yra ir galimo ar esamo civilinio ieškinio užtikrinimas. Ši proceso prievartos priemonė, reikalinga galimam civiliniams ieškiniui užtikrinti, taikoma įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtui.

Nuteistojo M. B. atstovas prašo tokią procesinę prievartos priemonę taikyti įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo procese, t.y. išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Tokio pobūdžio proceso prievartos priemonių BPK nenumato, todėl teismas šio prašymo atskira nutartimi nesprendė.

Teismas pasisako tik dėl prašymo dėl priteistos neturtinės žalos mokėjimo penkiomis dalimis per penkis metus.

Sutinkamai su BPK 115 str. nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas 2012-02-29 nuosprendį, vadovaudamasis BPK 115 str. iš M. B. nukentėjusiajai R. Š. priteisė 30 000 Lt, kas atitinka 8688, 60 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka aukštesniajam teismui, 2015-04-24 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas, tačiau ne dėl civilinio ieškinio. Jis įsiteisėjo ir buvo perduotas vykdymui.

Pažymėtina, kad pagal BPK 113 str. nuostatas, tais atvejais, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja CPK, todėl analizuojamu atveju prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis būtent šio kodekso normomis. CPK 284 str. 1 d. nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, reikšmingus šio klausimo sprendimui, prašymo argumentus ir prie jo pridėtus rašytinius duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, leidžiančių tenkinti prašymą, be to, konstatuotina, kad atidėjus civilinio ieškinio mokėjimą bei išdėsčius jį dalimis, būtų pažeistos nukentėjusiosios teisės. Remiantis aukščiau aptartomis teisės nuostatomis, akivaizdu, kad atidėti ar išdėstyti sprendimo, susijusio su civilinio ieškinio atlyginimu nukentėjusiajai, vykdymą, kaip jau minėta, galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių.

Prašyme nurodytos aplinkybės, kad M. B. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, todėl dėl savo sveikatos būklės negali dirbti ir, kad M. B. sutuoktinei A. K. B. yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, nėra pakankamu pagrindu civilinio ieškinio atlyginimo atidėjimui ar jo mokėjimo išdėstymui.

Prašyme nurodyta, kad nuteistasis negali dirbti, tačiau kaip matyti iš turimų domenų, M. B. kas mėnesį gauna pastovias pajamas - 166,30 Eur, kurias sudaro senatvės pensija, priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija, ir transporto išlaidų kompensacija. Nors apie nuteistojo sutuoktinės pajamas duomenų nėra, tačiau įvertinus duomenis, patvirtinančius jos amžių bei pateiktus dokumentus apie jai nustatytą didelių specialiųjų poreikių lygį, yra pagrindo teigti, kad ir ji kiekvieną mėnesį gauna pastovias pajamas, susijusias su socialinėmis garantijomis. Asmeninių santaupų ar indėlių bankuose nuteistasis neturi, tačiau jis turi nuosavybės teise jam priklausančio turto. Pažymėtina ir tai, kad į nuteistojo turtinę padėtį jau buvo atsižvelgta spendžiant priteistinos žalos dydžio klausimą.

Nuteistojo atstovas prašyme nurodo, kad nesudarius galimybės nuteistajam pačiam realizuoti turimą nekilnojamąjį turtą, nuteistojo turtas gali būti parduotas iš varžytinių, dėl ko, būtų pažeisti nuteistojo šeimos narių interesai. Iš bylos duomenų matyti, kad M. B. nuosavybės teise priklauso 5 nekilnojamojo turto objektai, viename kurių jis, jo sutuoktinė ir dukra su dviem nepilnamečiais vaikais deklaravę savo gyvenamąją vietą, apie kitų objektų paskirtį duomenų nėra. Todėl vykdant teismo nuosprendį bus galimybė nukreipti išieškojimą į tą turtą, kuris nėra nuteistojo ir jos šeimos narių gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad ir prašyme nuteistojo atstovas nurodo, jog panaikinus turtui uždėtus areštus, nuteistais jį parduotų ir atlygintų priteistą ieškinį. Teismo posėdyje nuteistojo atstovas advokatas nurodė, kad dalis nekilnojamojo turto artimiausiu metu gali būti parduota ir gautos lėšos bus panaudotos civilinio ieškinio padengimui.

Vertinant nuteistojo M. B. atstovo prašymo pagrįstumą, ne mažiau svarbu įvertinti ir nukentėjusiosios materialinę padėtį. Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, nukentėjusioji auga globos namuose. Iš tiesų, jos būtiniausiais poreikiais šioje įstaigoje yra pasirūpinta, tačiau dengiant priteistą civilinį ieškinį ir pervedant atitinkamas sumas, būtų sudaryta galimybė patenkinti daugiau vaiko poreikių ir mergaitės gyvenimo ir pragyvenimo kokybė tik pagerėtų. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji, būdama vaikų globos namų auklėtinė, jau buvo labiau pažeidžiama nei vaikas, augantis pilnavertėje šeimoje su tėvais, todėl jos atžvilgiu padarytas nusikaltimas tik dar labiau apsunkino jos emocinę ir psichologinę būklę, todėl, teismo vertinimu, atidedant sprendimo, susijusio su civilinio ieškinio atlyginimu nukentėjusiajam, vykdymą, nukentėjusiosios R. Š. interesai būtų neproporcingai pažeisti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo ir jo šeimos finansinės gerovės bei interesų iškėlimas aukščiau nukentėjusiosios interesų, prieštarautų ne tik teisingumo, bet ir sąžiningumo principams, kadangi aptariamu atveju žala atsirado dėl nusikaltimo padarymo, o ne iš civilinių teisinių santykių, todėl didesnis prioritetas turi būti teikiamas nukentėjusiosios teisių ir teisėtų lūkesčių patenkinimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. B. atstovo advokato Ato Molio prašymą dėl nukentėjusiajai R. Š. priteisto civilinio ieškinio išdėstymo dalimis.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.